„Hidrologinė sausra Lietuvoje vis dar tęsiasi. (Kad ji pasibaigtų – ELTA), manau, jau net ir kelių savaičių nepertraukiamo lietaus neužtektų. Dabar labiausiai reikėtų geros žiemos, su sniegu, kuris virstų vandeniu. Nes iš tikro viskas yra labai išsausėję, ir miškų gaisringumas yra dar pakankamai aukštas, ir upėse, šiandienos skaičiavimais, daugiau negu pusėje matavimo stočių vis dar stebima hidrologinė sausra“, – Eltai teigė hidrologė R. Bataitienė.

Anot hidrologės, šiuo metu vyraujantys lokalūs, trumpi lietūs tik trumpam pakelia vandens lygį upėse, o vos po kelių valandų dažniausiai vėl stebimas jo kritimas.

Upėse, šiandienos skaičiavimais, daugiau negu pusėje matavimo stočių vis dar stebima hidrologinė sausra.

„Reikėtų, kad krituliai pasiskirstytų tolygiai, kad ne tik lokaliai, tam tikrose teritorijose, bet visos Lietuvos mastu lytų nepertraukiamas lietus, kuris papildo dirvos atsargas. O nuo trumpalaikio lietaus kai kuriose upėse tik kelioms valandoms pakyla vandens lygis, o paskui vėl nukrenta. Gali būti netgi 20 cm vandens pakilimas, o po kelių valandų vėl stebimas jo kritimas“, – kalbėjo R. Bataitienė.

„Kalbant, pavyzdžiui, apie Nerį, iki rugsėjo 1 dienos ji buvo nusekusi, paskui upės vandens lygis pradėjo didėti, atsigavo, bet dabar vėl stebimas nukritimas. Tad būna, kad riba, nuo kurios skelbiama sausra, yra viršijama, bet tai labai laikina. Dėl to mes nenutraukiame hidrologinės sausros, nes tai yra labai trumpalaikis atsigavimo poveikis“, – tęsė ji.

R. Bataitienė taip pat teigė, kad blogiausia situacija, kaip ir praėjusiais mėnesiais, išlieka pietų ir vidurio Lietuvoje. Tuo tarpu vakarų Lietuvoje, kur iškrenta kiek daugiau kritulių, situacija yra geresnė. Hidrologė pažymi, kad šiuo metu labiausiai nusekusios yra Nemuno, Neries ir Šventosios upės.

Rugpjūčio 14 dieną šalyje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra, primena ELTA.

Pasak tarnybos, orams atvėsus ir palijus, situacija šalies upėse rugsėjo pirmąją pusę nepasikeitė: kaip ir rugpjūtį, prasčiausia padėtis yra pietų ir pietryčių upėse, o geriausia – vakarų.

„Labiausiai nusekusios Nemuno, Neries ir Nevėžio upės – ties jų vandens matavimo stotimis vandens lygis yra 40 – 70 centimetrų žemesnis už vidutinį rugsėjo mėnesio vandens lygį“, – tvirtino LHMT hidrologė Gintarė Kugytė.

Pasak jos, Šventosios ties Ukmerge ir Anykščiais, Šušvės ties Šiaulėnais, Tatulos ties Trečionimis, Merkio ties Puvočiais ir Bartuvos ties Skuodu vandens lygis yra artimas daugiamečiam šio mėnesio vidurkiui, t.y. vyrauja iki 15 centimetrų nusekimas.

Tuo metu Šešupėje ties Liubavu šiuo metu vandeningumas yra artimas šio mėnesio vidurkiui, tačiau ties Kudirkos Naumiesčiu upė yra net 39 centimetrų nusekusi nuo šio mėnesio normos.

Panaši situacija ir Minijoje, kur Lankupiuose vandens lygis 15 centimetrų, o Kartenoje – net 45 cm žemesnis už rugsėjo mėnesio vidutinį vandens lygį.

Akmenoje-Danėje ties Kretinga ir Aunuvoje ties Aunuvėnais vandens lygis, nors ir labai nedaug (iki 10 centimetrų), bet yra didesnis už šio mėnesio daugiametę normą.

„Vanduo yra nusekęs šiek tiek daugiau, nei įprasta – tiek Neris, tiek Nemunas yra iki pusės metro žemiau, nei įprasta rugpjūčio mėnesį. Gal šiek tiek geresnė situacija yra šiaurės Lietuvoje, apie Panevėžį, Pasvalį – ten upės ne taip stipriai nusekusios, bet visoje šalyje yra šiek tiek didesnis nusekimas, nei įprasta rugpjūtį“, – BNS sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas.

Anot jo, įtakos nusekusiam upių lygiui turi per pastaruosius dvejus metus buvusios sausros, tai pat ir tai, jog krituliai per liepą pasiskirstė ne tolygiai, o iškrito liūčių pavidalu.

Žuvims yra didžiausia grėsmė, nes mažas vandens kiekis pirmiausia reiškia, kad padidėja teršalų koncentracija, sumažėja ištirpusio deguonies kiekis.

„Tai staigiai pakelia vandens lygį, jis ir vėl nukrenta“, – sakė jis.

2018 ir 2019 metais specialistai skelbė vadinamąją hidrologinę sausrą – tai yra riba, kai upių lygis nesiekia per kelerius metus fiksuoto žemiausio vidutinio vandens lygio šiltuoju sezonu. J. Šimkaus teigimu, šią vasarą šis kritinis rodiklis dar nepasiektas, bet situaciją gali pakeisti vos viena sausesnė savaitė.

„Pagal prognozes, panašu, kad tų kritulių bus apie normą, tai situacija stipriai blogėti neturėtų, bet vandens ir nepadaugės, toks nuosekis panašiai ir tęsis iki rudens. Dabar labai nedaug trūksta, kad paskelbtumėme hidrologinę sausrą, yra netoli šio rodiklio. Užtektų sausesnės, karštesnės savaitės, tada jau, turbūt, ir būtų pasiekta“, – tvirtino ekspertas.

Anot jo, pasiekus hidrologinę sausrą, nebėra užtikrinamos minimalios ekosistemos gyvavimo sąlygos, pirmiausia pavojus kyla žuvims.

„Žuvims yra didžiausia grėsmė, nes mažas vandens kiekis pirmiausia reiškia, kad padidėja teršalų koncentracija, sumažėja ištirpusio deguonies kiekis. Na, augalams – vieniems gerai, kitiems blogai, nėra vienareikšmiška. Bet tie ekstremumai, kai išeinama iš ribų, niekada nėra gerai“, – kalbėjo J. Šimkus. 

Besitęsiant sausrai pietryčių Lietuvoje, šiomis dienomis turėtų iškristi šiek tiek kritulių, bet situacija ryškiai nesikeis. Keliose Vakarų ir Šiaurės Lietuvos savivaldybėse, kur kritulių iškrito daugiausiai, fiksuotas drėgmės perteklius.

„Lietaus ir šiomis dienomis buvo gana nemažai, bet visi pagrindiniai lietaus debesys buvo vakarinėje, šiaurinėje Lietuvos dalyse, o tos sausringos sąlygos labiausiai yra Lietuvos pietryčiuose, ten iki šiol daugiau lietaus nekliuvo. Artimiausiomis dienomis jau kaip ir tikimasi daugiau lietaus ir pietryčiuose sulaukti, ir rytoj, ir kitomis dienomis, bet tie kiekiai nebus ypač dideli“, – BNS pasakojo sinoptikas Paulius Starkus.

Situacija upėse išlieka prasta, daugumoje upių vandens lygiai nusekę. Artėjantys lietūs, prognozuojama, iš esmės situacijos kol kas nepakeis.

„Didžiausias nusekimas yra Nemuno, Neries ir Nevėžio baseinuose, ten vandens lygiai yra nuo pusės metro iki metro žemiau nei vidutiniai daugiamečiai liepos mėnesio vandens lygiai. O šiaip tai visoje likusioje Lietuvos dalyje vandens lygiai irgi žemesni už vidutinius liepos mėnesio vandens lygius“, – BNS teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.

Didžiausias nusekimas yra Nemuno, Neries ir Nevėžio baseinuose, ten vandens lygiai yra nuo pusės metro iki metro žemiau nei vidutiniai daugiamečiai liepos mėnesio vandens lygiai.

Hidrologai taip pat praneša, kad geriausia situacija išlieka Lielupės baseine - Lėvens, Mūšos, Nemunėlio upėse, kur vandens lygis yra nukritęs, bet artimas vidutiniam liepos mėnesio vandens lygiui.

Ežeruose vanduo taip pat nusekęs: Tauragno ežere vandens lygis 30 centimetrų mažesnis nei vidutinis daugiametis liepos mėnesio vandens lygis.

Šią vasarą vyraujantys mažesni nei įprastai vandens lygiai gali turėti rimtų pasekmių upių ekosistemai ir vandens kokybei.

„Pablogėja vandens kokybė – vandens yra mažai, tad tie teršalai mažiau prasiskiedžia ir vandens kokybė krenta. Tas pats ir su vandens augmenija: nors dabar temperatūros aukštos nėra, bet vis tiek gali prasidėti deguonies stygius vandenyje, ir žuvims tai gali neigiamai atsiliepti“, – paaiškino J. Šimkus.

Pietrytinėje Lietuvos dalyje išlieka didelis miškų gaisringumo pavojus, čia, anot sinoptikės Editos Gečaitės, gaisrą gali sukelti net stiklo šukė. Tikimasi, kad lietūs situaciją pagerins. Gaisrų pavojaus šiuo metu nėra tik vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyse.

Šių metų birželį buvo ne kartą paskelbtas absoliutus karščio rekordas, vidutinė mėnesio temperatūra siekė 20,1 laipsnio ir buvo 4,7 laipsnio aukštesnė nei vidutinė daugiametė temperatūra. Dėl tokių temperatūrų ir mažo kritulių kiekio, liepos antrą dieną paskelbta hidrologinė sausra ir ekstremali padėtis. Šiuo metu stichinė sausra išlieka Elektrėnų ir Trakų rajonų savivaldybėse.

Liepą irgi žadami šiltesni nei įprasta orai – temperatūra turėtų būti vienu laipsniu šiltesnė (liepos mėnesio vidutinė temperatūra yra 17,9 laipsnio), bet kritulių kiekis jau turėtų būti artimesnis vidutinei daugiametei normai (78 milimetrai per mėnesį).

Ar galima plaukti?

Kauniečių šeima planavo savaitgalį pasidaryti pramogą ir plaukti laivu „Vilkija“, kuris turistus plukdo nuo Kauno iki Vilkijos ir atgal. Tačiau žmonės suabejojo, ar tai bus galima padaryti, mat visur skelbiama, kad upės nusekusios ir tuoj pasieks kritinį lygį.

VVKD atstovai tikino, kad Nemunas dar nėra taip nusekęs. Vietomis yra pavojingesnių ruožų, tačiau nedideliais laiveliais galima pasiekti ir Nidą.

„Nemunas, kaip ir visos Lietuvos upės, šiuo metu yra labai nusekęs, vandens gylis atskirose upės atkarpose yra žemiau nustatyto (Kaunas-Jurbarkas - 1,2 m., Jurbarkas-Atmatos žiotys – 1,5 m.). Tokia situacija susidarė dėl visa šalį alinančios sausros, kuri jau artėja prie stichinės sausros. Net ir intensyviai valant seklumas, vidaus vandens kelių valdytojas nebegali užtikrinti reikiamų gylių visame Nemuno kelyje. Tačiau tai nereiškia, kad laivyba Nemunu yra negalima. Tiesiog norime atkreipti laivavedžių dėmesį, kad jie atidžiai sektų vandens gylius, kurie kasdien yra skelbiami mūsų internetinėje svetainėje. Vadovaudamiesi pateiktais gyliais ir savo laivo technine charakteristika, jie turėtų atsakingai vertinti vandens kelio ruožus ir planuotis maršrutus“, – portalui kauno.diena.lt pažymėjo VVKD laivybos direktorius Aurelijus Rimas.

Nemuno gylis

VVKD nuolat matuoja upių gylį. Specialistai pateikė, koks Nemuno gylis ties Kaunu yra dabar.

Anot VVKD, šiuo metu vandens kelio ruože Kaunas – Jurbarkas vandens gylis yra ir mažiau nei 1,20 m. Štai ties Brūže yra 1,05 m, Zapyškiu – 1,10 m, Matanskyne – Sutkiškiais – 1,10 m, Veliuona – 1 m, Stulgiais – 1,05 m, Kaniūkais – 1,10 m, Kaimeliu – 1,05 m.

Ruože Jurbarkas – Uostadvaris vandens gylis taip pat kai kur mažiau nei 1,50 m.

Tokios sausros – klimato kaitos padarinys. Norint, kad šalies upės grįžtų į įprastą lygi reikėtų bent kelių savaičių labai intensyvaus lietaus.

„Didžiajai daliai pramoginių laivų tokio gylio plaukiojimui užtenka. Laivavedžiai tiesiog šiuo metu turėtų būti atidesni. Gyliai nuolatos keičiasi ne tik dėl senkančio vandens ar lyjančio lietaus, bet ir dėl Kauno hidroelektrinės įtakos vandens lygiui“, – pažymėjo A.Rimas.

„Tiek „Vilkijai“, tiek „Kaunui“ gylio užtenka. Plaukti ar neplaukti, sprendimą priima laivų kapitonai, įvertinę vandens lygį ir kiekvieno laivo techninę specifikaciją. „Vilkija“ šį savaitgalį plaukios numatytu maršrutu“, – pažymėjo VVKD laivybos direktorius.

Įspėjimai dideliems laivams

A.Rimas portalui kauno.diena.lt teigė, kad šiuo metu Nemunu sudėtinga būtų plaukti didesnės grimzlės laivams.

„Nemune pilnu pajėgumu dirba abi VVKD žemsiurbės. Darbų zona – Jurbarko ir Šakių rajonai. Drastiškai trūkstant paviršinio vandens, dar aktyvesnis valymas Nemuno upėje problemos neišspręstų. Kasant vis giliau, vietoje upių liktų tik siauri kanalai, nes tiesiog trūksta vandens. Norint išlaikyti intensyvią laivybą senkant vandens lygiui, reikalinga suirusių vandens kelią formuojančių ir palaikančių įrenginių – bunų rekonstrukcija. Daugiau nei dešimtmetį bunų remontui nebuvo skirtas finansavimas, tad jos nebeatlieka savo vaidmens“, – apie atliekamus darbus, kurie palaiko Nemuno pritaikymą laivybai kalbėjo A.Rimas.

Jis informavo, kad VVKD planuoja kitais metais pradėti vandens kelio Kaunas-Atmatos žiotys bunų sutvarkymo ir atstatymo darbus. Tai būtų vykdoma iš projektinių lėšų. Po kelerių veikimo metų, bunos pagerins laivybos sąlygas, tad net sausros metu nukritus vandens lygiui, navigacija bus galima.

„Tokios sausros – klimato kaitos padarinys. Norint, kad šalies upės grįžtų į įprastą lygi reikėtų bent kelių savaičių labai intensyvaus lietaus“, – pažymėjo VVKD laivybos direktorius.

BNS kalbinti verslininkai sakė, kad Aukštaitijoje esančiose Nikajaus, Ligajos ir Laukesos upėse plaukimas baidarėmis nebeįmanomas.

Dėl nusekusio lygio sudėtinga plaukti ir kai kuriomis Šventosios ir Grūdos upių atkarpomis.

„Upė ta pati, tiesiog yra dalis atkarpos, kuria jau nebeplaukiame”, – BNS teigė Šventosios upe poilsiautojus plukdantis verslininkas Donatas Micia.

„Grūdos žemupy dabar nebeplukdom. Įdomiausia atkarpa yra nuo Kašėtų iki santakos su Merkiu Puvočiuose, tai ten vandens trūksta stipriai. Širvintos žemupy irgi žemokas vanduo, galima plaukti, bet jau vieną kitą kartą tektų pasistumti“, – pasakojo Dzūkijos verslininkas Povilas Pelanis.

Hidrologai sako, kad vandens lygis upėse yra mažesnis nei įprasta birželio mėnesiui.

„Visoje Lietuvoje yra lygiai mažesni už vidutinius“, – BNS sakė Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.

Menkas kritulių kiekis, sausa vasara bei ilgiau kaip savaitę tvyrojęs karštis išsekino Lietuvos upes, tad vandens turizmo mėgėjai priversti atsisakyti kelionių baidarėmis, o maudynių mėgėjams specialistai nepataria maudytis nusekusiose upėse, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Kaip sakė baidarių žygių organizatoriai, dabar plaukti tegalima vien Ula, Merkiu bei Verkne. Kitomis upėmis - itin sudėtinga ar net neįmanoma. Norintieji paplaukioti Mituva Jurbarko krašte taip pat nusivylę, mat to neįmanoma padaryti net ir jos žemupyje, nors iki šiol jis buvo labai mėgstamas baidarininkų.

Jau kurį laiką Nemuno pakrantėje ilsisi ir į Druskininkus atvykusius turistus upe plukdęs pramoginis laivas - upėje vandens yra per mažai, kad jis galėtų plaukti.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis teigė, kad nusekusios beveik visos Lietuvos upės.