Kaip portalo kauno.diena.lt žurnalistus informavo Kauno policijos budėtojas, pranešimas apie Marijampolės plente, šalikelėje, nutūpusį lėktuvą gautas nebuvo, tačiau šį įvykį pastebėjo pro šoną važiavę pareigūnai. 

Policijos duomenimis, lėktuvas nusileisti buvo priverstas dėl gedimo.

Įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Rusijos teisėsauga paskelbė, kad jis sulaikytas, nes pažeidė anksčiau skirtos lygtinės bausmės sąlygas.

Pagal skrydžio planą, iš Vokietijos skridęs lėktuvas turėjo leistis Vnukovo oro uoste, į jį gausiai susirinko A. Navalno rėmėjai ir žiniasklaida, tačiau lėktuvas buvo nukreiptas į Šeremetjevo tarptautinį oro uostą.

„Aš visiškai nebijau. Esu tikras, kad viskas sufabrikuota“, – oro uoste kalbėjo A. Navalnas.

Aš visiškai nebijau. Esu tikras, kad viskas sufabrikuota.

A. Navalnas pabrėžė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismą jį paskelbė teisiu, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai sakė, esą jis nereikalingas.

Vėliau A. Navalnas nuėjo iki pasų kontrolės, kur jo laukė policininkai. Po kelias minutes vykusio pasikalbėjimo su pareigūnais A. Navalnas atsisveikino su žmona ir buvo išvestas. Jo advokatei nebuvo leista eiti kartu.

„Aleksejų pasienyje išsivedė policijos pareigūnai, nepaaiškinę priežasties. Advokatui nebuvo leista eiti su juo“, – pranešė A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš.

Federalinės bausmių vykdymo tarnyba pranešė, jog A. Navalnas „liks sulaikytas iki teismo sprendimo“.

„Piliečio Navalno sulaikymas buvo vykdomas vadovaujantis FSIN Maskvos viršininko 2020 metų gruodžio 29 dienos įsaku, pagal kurį anksčiau teistasis buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą už sistemingus bandomojo laikotarpio sąlygų pažeidimus“, – teigiama pranešime.

FSIN anksčiau skelbė, jog „privalo imtis visų veiksmų sulaikyti“ A. Navalną iki teismo sprendimo 2014 metais jam paskirtą lygtinę bausmę pakeisti realia įkalinimo bausme.

Rusijos policija Vnukovo oro uoste sekmadienį sulaikė keturis A. Navalno rėmėjus.

A. Navalnas Vokietijoje kelis mėnesius buvo gydomas po mėginimo jį nunuodyti. A. Navalnas sako, kas jį bandė nunuodyti Federalinė saugumo tarnyba FSB Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu.

Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Marius Zelenius BNS sakė, kad incidentas įvyko dėl techninių priežasčių, kurias detaliau pakomentuoti galėtų pati bendrovė.

„Nusileido sėkmingai, viskas gerai“, – BNS sakė M. Zelenius.

Jo teigimu, lėktuve buvo du įgulos nariai.

Tai BNS patvirtino ir „SmartLynx Airlines“ komunikacijos vadovė Snežana Tomič.

„Saugumas yra svarbiausias „SmartLynx“ prioritetas. Pakilus orlaiviui įgula pastebėjo, kad kilo techninių problemų, ir priėmė sprendimą grįžti į Kauno oro uostą“, – teigė ji.

Pasak S. Tomič, šiuo metu gedimas šalinamas.

Lėktuvas iš Kauno oro uosto pakilo 16.41 val. techniniam skrydžiui ir iškart po to išsiuntė pavojaus signalą.

Iki nusileidimo lėktuvas suko ratus aplink oro uostą ir degino kurą.

M. Zeleniaus teigimu, oro uosto tarnybos buvo pasiruošusios avariniam tūpimui.

Avariniu būdu leidęsis lėktuvas priklauso „SmartLynx Airlines Estonia“ – Latvijos oro linijų „SmartLynx“ dukterinei įmonei.

Apie „Putino virėju“, vadinamojo „trolių fabriko“ Sankt Peterburge finansuotoju vadinamo V. Prigožino lėktuvo „M-Vito“ nusileidimą 15min.lt patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai, skelbia portalas.

Lietuvos oro uostų atstovas Marius Zelenius BNS sakė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti šios informacijos, motyvuodamas tuo, kad tokia informacija apie privačius lėktuvus neteikiama.

15min.lt šaltinių žiniomis, J. Prigožino privatus orlaivis nusileido neplanuotai, ir tai buvo, aviacijos terminais, „Aircraft on Ground“ situacija, kai lėktuvas skrydžio metu susiduria su pakankamai rimta problema. Esant tokiai situacijai orlaivis turi ieškoti artimiausio serviso, kad būtų pašalintas gedimas.

J. Prigožinui ir jo kompanijoms JAV taiko sankcijas. Šaltiniai Vilniaus oro uoste teigė, kad paties oligarcho lėktuve, skridusiame į Sankt Peterburgą, nebuvo. J. Prigožino pavardė minima su mįslinga privačia „Vagner“ kariuomene, kuri siunčia karius į Siriją.

„Nusileido“, - BNS sakė tris šalies oro uostus valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai atstovė spaudai Indrė Baltrušaitienė.

Latvijos oro linijų bendrovės „Air Baltic“ lėktuvas Vilniaus oro uoste nusileido iškart po vidurnakčio. Pirmasis lėktuvas iš sostinės oro uosto pakils ankstyvą penktadienio rytą - Lenkijos aviakompanijos LOT lėktuvas skris į Varšuvą.

Vos kiek ilgiau nei mėnesį trukusi Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija oficialiai baigėsi ketvirtadienį, rugpjūčio 17 d., 23:59 val. Pasak Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovės I.Baltrušaitienės, sėkmingai pasiektas projekto finišas – šventė ne tik Vilniaus oro uostui, bet ir visiems keliautojams.

„Tako rekonstrukcija buvo didžiulis projektas. Reikšmingo aviacijos istorijos įvykio - sėkmingo rekonstrukcijos finišo – proga, šventine nuotaika panorome pasidalyti ir su pirmaisiais rekonstruotą taką „išbandžiusiais“ keleiviais. O kokia šventė be muzikos ir vaišių? Naktį oro uoste apsilankiusius keleivius pasitikome atsakingai“, – šypsojosi I. Baltrušaitienė.

Pirmasis lėktuvas rekonstruotu Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taku nusileido penktadienio naktį, vos kelios minutės po vidurnakčio – 00:15 val. Pirmaisiais atnaujintą taką išbandžiusiais keleiviais tapo keliautojai iš Rygos, Vilnių pasiekę „airBaltic“ įvykdytu reisu.

Po pirmojo reiso prabėgus dar vos kiek daugiau nei pusvalandžiui, Vilniaus oro uoste nusileido ir antrasis lėktuvas – 00:55 val. tikslą sėkmingai pasiekė „LOT“ avialinijų reisas iš Varšuvos.

Pasak I. Baltrušaitienės, darbas Vilniaus oro uoste nenutrūko ištisą penktadienio naktį, mat pirmieji lėktuvai naujuoju, rekonstruotu kilimo taku pakilo jau ankstų rytą. 06:35 val. pirmieji keleiviai iš Vilniaus „LOT“ avialinijų reisų išskrido į Varšuvą, o 08:10 val. pakilo „airBaltic“ lėktuvas į Amsterdamą.

Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai buvo pradėti liepos 14 dieną ir truko iki rugpjūčio 17 d. nakties. Dideliu iššūkiu tapo Vilniaus oro uosto technikos ir įrangos perkraustymas iš Kauno oro uosto. Grįžti į sostinę ir pilnai pasiruošti darbui Vilniaus oro uosto darbuotojams teko vos per kelias valandas.

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujino savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos. Rekonstruojant taką buvo pakeista senoji danga ir sutvirtinta skrydžių juosta, įrengtos naujos lietaus surinkimo ir drenažo sistemos, rekonstruota žiburių sistema. Darbus atliko latvių „A.C.B.“ ir lietuvių „Autokaustos“ įmonių konsorciumas, darbų vertė - daugiau kaip 18 mln. eurų.

Oro uosto vadovybės teigimu, paskutinį kartą prieš du dešimtmečius rekonstruotas takas buvo smarkiai nusidėvėjęs ir artėjo prie avarinės būklės. 

Dėl tako rekonstrukcijos nuo liepos 14-osios į Kauno oro uostą iš Vilniaus 35 dienoms perkelta didelė dalis skrydžių. Per šį laiką Kaune buvo aptarnauta apie 370 tūkst. keleivių ir apie 3,5 tūkst. skrydžių. Po Vilniaus oro uosto atidarymo Kaunas sugrįš prie įprastinių keleivių ir lėktuvų srautų.