Prieškario aukos
Pirmąja auka buvo vienas moderniausių Lietuvos prekybinių laivų "Panevėžys". Jis 1939 m. lapkričio 13 d. Suomijos įlankoje, netoli Talino, užplaukė ant povandeninės uolos.
"Panevėžys" iš Leningrado plaukė su druskos kroviniu. Per audrą laivo kapitoną Feliksą Marcinkų, kuris buvo atsisakęs plaukti į Leningradą, nes prie jo kibo sovietų saugumas, pavadavo vyriausiasis šturmanas. Dėl jo navigacinės klaidos laivas ir atsidūrė ant uolos. Incidento metu žuvo laivo telegrafistas Ignas Prapiestis, laivo šturmanas Povilas Pažemeckas.
Po įvykio: laivo "Kaunas" įgula 1939 m. lapkritį su ją išgelbėjusiais belgais. ("Jūros" archyvo nuotr.)
Po penkių dienų nemaloni žinia pasiekė iš Šiaurės jūros. Lapkričio 17 d. pusiaukelėje tarp Anglijos ir Belgijos nuskendo laivas "Kaunas". Kapitono Broniaus Krištopaičio vedamas laivas buvo torpeduotas. Kituose šaltiniuose nurodoma, kad jis užplaukė ant vokiečių minos. Šiame incidente "Kauno" įgulą išgelbėjo netoli buvęs Belgijos žvejų laivas.
Per ekspediciją, be karo laivo "Prezidentas Smetona", buvo rasti ir Suomijos įlankoje nuskendę Lietuvos prekybiniai laivai "Panevėžys", "Utena", "Kretinga".
Ir "Panevėžys", ir "Kaunas" priklausė didžiausiai to meto mūsų šalies laivininkystės bendrovei "Lietuvos Baltijos Lloydas".
Tų pačių metų lapkričio 19 d. prie Alandų salų tarp Švedijos ir Suomijos, užplaukęs ant seklumos, nuskendo "Sandėlio" garlaivis "Nida". Laivo įgulai pavyko išsigelbėti.
1939 m. lapkritis buvo vienas tragiškiausių Lietuvos laivyno istorijoje. Per 6 dienas nuskendo net 3 laivai.
Žuvo karo verpetuose
Dar daugiau Lietuvos laivų nuskendo, o tiksliau buvo nuskandinti prasidėjus karui, kai nacistinė Vokietija 1941 m. birželį užpuolė Sovietų Sąjungą.
Kai Sovietų Sąjunga 1940 m. aneksavo Lietuvą, jūriniai laivai "Kretinga", "Utena", "Šiauliai" ir "Marijampolė" buvo perduoti naujai įkurtai Tarybų Latvijos jūrų laivininkystei. Jie plaukiojo su sovietų vėliava, bet laivų pavadinimai nebuvo pakeisti. Laivuose beveik nebebuvo jūrininkų iš Lietuvos, juos valdė latviai ir estai.
Karo pradžioje visi keturi laivai buvo nuskandinti.
Skenduolis: prieškario Lietuvos laivas "Utena", gulintis Suomijos įlankos dugne. ("Jūros" archyvo nuotr.)
"Utena" 1941 m. rugpjūčio 14 d. kartu su sovietų laivų konvojumi įplaukė į vokiečių pastatytą minų užtvarą Suomijos įlankoje ir po sprogimo nuskendo. Tame pačiame konvojuje plaukė ir "Kretinga". Šis laivas nepataikė ant minos, tačiau 1941 m. rugpjūčio 15 d. Suomijos įlankoje jį nuskandino vokiečių bombonešis.
"Šiauliai" 1941 m. rugpjūčio 30 d. vokiečių lėktuvo subombarduoti ties Gotlando sala. Jis nenuskendo ir buvo nuvilktas į pakrantę. Užėmę Gotlando salą, vokiečiai jį bandė panaudoti savo tikslams. 1942 m. birželio 13 d. sovietų povandeninis laivas torpedavo tvarkomą laivą ir jį paskandino.
1941 m. birželio 28 d. "Marijampolė" nuskandinta sovietų karinės vadovybės įsakymu Dauguvos žiotyse, siekiant užtverti įplaukimą į Rygos uostą.
1941 m. prie Vokietijos krantų nuskendo ir su Lietuvos vėliava plaukiojęs laivas "Friesland". Jis užplaukė ant minos.
Įrankis: Lietuvos laivas "Marijampolė", kurį sovietai panaudojo blokuoti Rygos uostą nuo vokiečių. ("Jūros" archyvo nuotr.)
Suomijos įlankoje surasti laivai
Kalbant apie nuskendusius Lietuvos laivus, vertėtų prisiminti ir vienintelį prieškario Lietuvos karo laivą "Prezidentas Smetona".
1939 m. nacistinei Vokietijai okupavus Klaipėdą, jis atsidūrė Šventosios uoste, kuris nebuvo pritaikytas tokiam dideliam laivui. 1940 m. sovietams įžengus į Lietuvą, jis tapo sovietiniu karo laivu, pradžioje pavadintu "Pirmūnu", o vėliau "Korall". Laivą valdė Sovietų Sąjungos Baltijos karinis jūrų laivynas.
"Korall" dalyvavo Antrojo pasaulinio karo laivų kovose su vokiečiais. 1945 m. sausio 11 d. užplaukęs ant minos laivas nuskendo Suomijos įlankoje.
Preliminarią "Prezidento Smetonos" nuskendimo vietą dar 2009 m. skelbėsi nustatę Estijos mokslininkai. Reikėjo tiksliai indentifikuoti, ar dugne gulintis laivas iš tiesų yra "Prezidentas Smetona".
Likimas: laivas "Šiauliai", kurį vokiečiai subombardavo, o vėliau sovietai nuskandino. ("Jūros" archyvo nuotr.)
2017 m. jo paiešką Suomijos įlankoje vykdė Klaipėdos universiteto archeologai povandenininkai. Ekspedicijai vadovavo profesorius Vladas Žulkus.
Naudojant sonarus buvo patvirtinta, kad Suomijos įlankoje, maždaug už 20 jūrmylių nuo Talino ir 10 jūrmylių nuo Estijos krantų, rastas laivas iš tiesų yra buvęs "Prezidentas Smetona".
Per tą pačią ekspediciją buvo rasti ir Suomijos įlankoje nuskendę Lietuvos prekybiniai laivai "Panevėžys", "Utena", "Kretinga".
