Dar trys kaltinamieji buvo nuteisti 15 metų laisvės atėmimo bausme už dalyvavimą nužudant Fernando Baezą Sosą (Fernandą Baesą Sosą), jauną vyrą iš Paragvajaus imigrantų šeimos.

Apie tai pranešė „Daily Mirror“.

69-erių metų britas Robertas Mawdsley pirmą kartą žmogų nužudė labai seniai, dar būdamas jaunas – 1974 metais. Netrukus po nusikaltimo jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir atsidūrė kalėjime.

1978 metų liepos 28 d. jis nužudė du nuteistuosius. Po šio įvykio kalinys buvo izoliuotas nuo kitų kalinčiųjų.

Kadangi nuteistieji ir kalėjimo darbuotojai atsisakė susitikinėti ir bendrauti su R. Mawdsley, 1983 m. jam pastatė specialią kamerą, kurios matmenys – 5x4 metro.

Šioje kameroje R.  Mawdsley praleido beveik 45 metus visiškai vienas. Kartą jis prašė leisti auginti papūgą, tačiau kalinio prašymas buvo atmestas.

2000 metais nusikaltėlis kreipėsi prašydamas „leisti numirti“, tačiau palankaus atsakymo nesulaukė.

Vyras, kažkada kalėjęs su R. Mawdsley, jo įkalinimą vienutėje pavadino kankinimu. Jis pasmerkė kalėjimo prižiūrėtojus už nehumanišką elgesį su žmonėmis.

Tai antradienį pranešė Armėnijos generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

„Sirijos piliečiai pripažinti kaltais dėl dalyvavimo Azerbaidžano karo veiksmuose prieš Arcachą (Kalnų Karabachą). Samdiniai teroristai nuteisti kalėti iki gyvos galvos“, - sakoma pranešime.

Kaltinamojoje išvadoje pažymima, kad iš viso buvo išaiškinta daugiau kaip 30 tarptautinių samdinių, teroristinių organizacijų narių.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.

Padėtis Kalnų Karabache vėl susikomplikavo praėjusių metų rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.

Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Pagal susitarimą, Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos lieka užimtose pozicijose, o regione dislokuojami Rusijos kariškiai. Azerbaidžanui kontroliuoti grąžinami Agdamo, Kelbečero ir Lačino rajonai. Be to, Azerbaidžanui perduodama dalis Martunio, Mardakerto ir Askerano rajonų, Šušos miestas ir beveik visas Gadruto rajonas, kurie sovietmečiu buvo Kalnų Karabacho autonominės srities dalis.

Jerevanas ne kartą pareiškė, kad Azerbaidžano pusėje kariavo teroristai iš Artimųjų Rytų, konkrečiai – iš Sirijos, taip pat iš Libijos.

Šeši nuteistieji pripažinti kaltais „pažeidus Konstituciją“ ir tyčia pražudžius 45 žmones.

Per išpuolį tarptautiniame Atatiurko oro uoste Stambule žuvo 45 žmonės ir dar 163 buvo sužeisti. Jokia grupuotė neprisiėmė atsakomybės už išpuolį, tačiau Turkijos institucijos kaltino „Islamo valstybės“ (IS) grupuotę.

2016 m. birželio 28 d. trys įtariami kovotojai, ginkluoti automatiniais šautuvais, šturmavo tarptautinį Atatiurko oro uostą ir pradėjo šaudyti. Galiausiai jie detonavo savižudžių diržus ir patys žuvo. Du iš jų buvo įvardinti kaip Vadimas Osmanovas ir Rakhimas Bulgarovas, trečiojo pavardė lieka nežinoma.

Iš viso buvo teisiami 46 asmenys, tarp kurių buvo Rusijos, Alžyro, Tuniso, Egipto, Sirijos ir Turkijos piliečių, bet 26 buvo išteisinti dėl visų pateiktų kaltinimų. Dar šešiems skirtos nuo šešerių iki 12 metų trukmės kalėjimo bausmės.

Tai yra pirmieji didžiausio teisinio proceso per visą šalies istoriją verdiktai.

Abu karininkai su tuomet armijai priklausiusia žandarmerija buvo dislokuoti šalies šiaurės rytuose esančiame Erzurume, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.

Jie buvo apkaltinti konstitucijos pažeidimu. Po pučo žandarmerija buvo perduota Vidaus reikalų ministerijos pavaldumui.

Mėginimo nuversti valdžią organizavimu Ankara kaltina JAV gyvenantį islamo pamokslininką Fethullah Guleną (Fetchula Giuleną); todėl energingai imtasi mažinti jo įtaką Turkijos visuomenei. F.Gulenas neigia šiuos kaltinimus.

Turkijos parlamentas antradienį patvirtino vyriausybės teiktą iniciatyvą pratęsti dar trims mėnesiams nepaprastąją padėtį, įvestą po liepos 15-osios mėginimo nuversti prezidentą Recepą Tayyip Erdoganą (Redežepą Tajipą Erdohaną).

Naujausiais „Anadolu“ paskelbtais duomenimis, nepaprastosios padėties sąlygomis areštuota daugiau kaip 41 tūkst. asmenų, įtartų sąsaja su F.Gulenu.

Už grotų sugrūdus rekordiškai daug žmonių, teismo procesai tik pradedami ir, manoma, truks daug mėnesių.

Gruodžio 27 dieną Stambule pirmą kartą pradėtas teismo procesas, kuriame teisiami 29 policijos pareigūnai, kaltinami, kad per žlugusį liepos mėnesio perversmą nevykdė savo pareigos ginti prezidentą R.T. Erdoganą.

Tarptautinė bendruomenė vis labiau nerimauja dėl susidorojimų masto, po pučo paskelbus nepaprastąją padėtį, o kritikai tvirtina, kad taip veikiama prieš R.T.Erdogano oponentus.

R.T.Erdoganas yra sakęs, kad visuomenė griežtai reikalauja atpildo, net atšaukti mirties bausmės draudimą.

Vienas pagrindinių teismo procesų prasidės vasario 20 dieną, bus teisiami 47 asmenys, kaltinami mėginę nužudyti R.T.Erdoganą viename kurortų.

Niujorko teismas penktadienį nuteisė Saudo Arabijos ištremtą pilietį Khalidą al-Fawwazą kalėti iki gyvos galvos dėl jo vaidmens „al Qaeda“ organizacijoje, surengusioje 1998 metais JAV ambasadose Rytų Afrikoje sprogdinimus, kurie nusinešė 224 gyvybes.

Teisme 52-ejų Kh.al-Fawwazas, vadintas „al Qaeda“ lyderio Osama bin Ladeno ištikimiausiu padėjėju, kaltu buvo pripažintas vasarį, jo teismas truko penkias savaites.

1998 metais JAV ambasadose Nairobyje ir Dar es Salame surengti sprogdinimai, per kuriuos nukentėjo daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, buvo pirmosios didesnės atakos „al Qaeda“ kare su Jungtinėmis Valstijomis.

Šį penktadienį federalinis teisėjas Lewisas Kaplanas paskelbė nuosprendį kalėti iki gyvos galvos Kh.al-Fawwazui, kuris buvo pripažintas kaltas pagal keturis sąmokslo žudyti amerikiečius ir naikinti jų nuosavybę punktus.

Jis buvo suimtas Londone 1998 metų rugsėjį ir jau 16 metų išbuvo už grotų, didesnę šio laiko dalį kovodamas prieš išdavimą Jungtinėms Valstijoms.

JAV kaltintojai tvirtina, kad Kh.al-Fawwazas vadovavo „al Qaeda“ mokymų stovykloms Afganistano kalnuose, buvo teroristų grupės Kenijoje vadovas ir daugel metų kūrė bei platino „al Qaeda“ pranešimus iš Londono; vienas tokių pranešimų buvo Osamos bin Ladeno 1998 metais paskelbta fatva – raginimas žudyti amerikiečius bet kur pasaulyje.

„Fawwazas buvo vienas Osama bin Ladeno pirmiausių ir patikimiausių padėjėjų“, – sakė JAV prokuroras Preetas Bharara. Pasak jo, Kh.al-Fawwazas buvo septintasis pagal rangą „al Qaeda“ narys iš 107 pirmųjų narių.

Tuo tarpu teisiamojo gynėja, Bobbi Sternheim tvirtino, kad jos klientas tėra „tylus ir romus“ žmogus, savo gyvenimą pašventęs taikioms reformoms savo tėvynėje, kur jis kovojo su korupcija.

Pasak jos, Kh.al-Fawwazas niekada nebuvo „al Qaeda“ narys ir niekada nepritarė Osama bin Ladeno idėjoms.