FNTT teigimu, išanalizavus gautą informaciją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, buvo įšaldytas Š. Stepukonio turtas, esantis „Payseros“ sąskaitoje.

„Atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2022 metais ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių“, – teigia FNTT.

Daugiau informacijos apie tai ji žada pateikti penktadienį spaudos konferencijoje. 

„Payseros“ vadovas Marijus Plančiūnas anksčiau teigė, kad įstaiga į FNTT dėl įtarimų sukėlusių Š. Stepukonio pinigų kilmės kreipėsi ne kartą, tačiau institucija teigė, kad jų kilmė pagrįsta.

„Paysera LT“ teigė anksčiau tyrusi Š. Stepukonio pinigų pavedimus bei apie įtarimų sukėlusias operacijas perdavusi informaciją teisėsaugai ir Lietuvos bankui (LB).

Įstaigos vadovas neatskleidė, kokios apimties lėšos ir kur konkrečiai buvo pervedamos iš Š. Stepukonio sąskaitos, tačiau, jo teigimu, „Paysera“ pastaruoju metu gauna daug įvairių užklausų.

Europos prokuratūra praėjusį penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.

„Šių metų balandžio 30 dieną (...) buvo priimtas prokuroro nutarimas ikiteisminį tyrimą sustabdyti“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Jos teigimu, toks sprendimas priimtas „konstatavus, kad šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis“.

Ikiteisminis tyrimas dėl 1991 metų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuo bylos, kuri buvo perduota teismui ir šiuo metu yra išnagrinėta pirmoje instancijoje, atskirtas 2014 metais.

Anot E. Martinonienės, šiuo metu priimto nutarimo sustabdyti šį ikiteisminį tyrimą pagrįstumą bei teisėtumą vertina aukštesnysis prokuroras. 

„Ikiteisminio tyrimo sustabdymas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai gali būti atnaujinti, jei tik būtų gauti tyrimui reikšmingi duomenys“, – teigė ji.

Prokuratūra informacijos apie tyrimo stabdymą neskelbė.

Ikiteisminio tyrimo sustabdymas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai gali būti atnaujinti, jei tik būtų gauti tyrimui reikšmingi duomenys.

Apie šį sprendimą BNS pranešė per sovietų agresiją Sausio 13-ąją tėvo netekęs Robertas Povilaitis, jis byloje pripažintas nukentėjusiuoju.

R. Povilaitis teigia, kad prokuratūra neįvykdė pareigos apie tyrimo sustabdymą pranešti visiems 500 nukentėjusių.

„Tai labai svarbi žinia, kad prokuratūra atsisako toliau tirti šiuos nusikaltimus. Kodėl jie nutylėjo šį svarbų įvykį ir nuo visuomenės, sunku pasakyti, nes savo svetainėje jie apie tai nemini“, – sakė jis.

Prokuratūros atstovė BNS sakė, kad proceso šalims informacija bus išsiųsta, kai sprendimą priims aukštesnysis prokuroras, tad nukentėjusieji nepraras galimybės skųsti sprendimą.

Vilniaus apygardos teismas kovo mėnesį buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.

Trijų teisėjų kolegija 94 metų D. Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorai siūlė jį ir dar penkis kaltinamuosius bausti griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Buvusį sovietų armijos Vilniaus karinės įgulos vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Nuosprendis paskelbtas 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Gedimino prospekto rekonstrukcijos, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Liepos 31 dieną toks sprendimas priimtas, nes įvertinus policijos duomenis ir specialistų išvadas, nenustatyta faktinių duomenų apie piktnaudžiavimą ir tarnybos pareigų neatlikimą rekonstruojant prospektą, teigiama pranešime spaudai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išanalizuota statybinė dokumentacija, gauta iš Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų įstaigų, bazalto trinkelių tyrimų protokolai bei kita medžiaga. Taip pat buvo apklausti prospekto rekonstrukcijoje dalyvavę asmenys, atlikti numatyti procesiniai veiksmai.

"Išnaudojus proceso galimybes konstatuota, kad įsigyjant ir paklojant Gedimino prospekto bazalto trinkelių grindinį, nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, nes nenustatyta, kad atsakingi asmenys sąmoningai užsakė, nupirko ir sumontavo nepakankamai atsparias vietos gamtinėms sąlygoms ir eismo intensyvumui grindinio trinkeles. Be to, ikiteisminio tyrimo metu iškilo ir daugiau abejonių, kad trinkelių aižėjimo priežastys gali būti (ir) kitos: galimai netinkama grindinio eksploatacija naudojant druskas, bazalto trinkelių apdirbimas ugnimi ir kt", - teigiama pranešime.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, jį atliko Vilniaus AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus pareigūnai.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama buvusio Gedimino prospekto rekonstrukcijos statybos rangovo bankroto byla, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra pareiškusi 9,981 mln. litų reikalavimą dėl netinkamai atliktų rekonstrukcijos darbų.