– Kokia statistika Vilniuje?
– Iš tikrųjų, remiantis statistiniais duomenimis, nematome padidėjimo vagysčių srityje. Praėjusiais metais dominavo automobilių „Hyundai“ ir „Kia“ vagystės. Matėme tendenciją, kad tai buvo nauji automobiliai, pagaminti 2018–2022 metais, kurių žala siekia nuo 20 iki 40 tūkst. Šiais metais, kalbant apie Vilnių, dominuoja automobilių „Toyota“ ir „Lexus“ vagystės. Vėlgi, kalbame apie apynaujus automobilius, kurių žala yra nuo 20 iki 40 tūkst.
– Kaip vagims pavyksta pavogti tokius apynaujus automobilius? Šiuolaikinės transporto priemonės yra apsaugotos įvairiomis technologijomis. Ar vagys patobulėjo, ar žmonės tiesiog nepasirūpina savo automobilių saugumu?
– Jei naudojama brangi ir efektyvi apsaugos priemonė, vagys dažniausiai nesitaikys į tokius automobilius. Jei apsauga yra lengvai prieinama, tokie automobiliai gali būti taikiniai. Taip pat svarbu paminėti, kad viskas priklauso nuo to, kokią įrangą vagys naudoja. Jei jie turi konkrečiam modeliui atidaryti pritaikytą įrangą, jie sieks pavogti būtent tuos modelius. Pavyzdžiui, jei jie turi įrangą „Hyundai“ ar „Toyota“ automobiliams, jie vagia šiuos modelius. Šiais metais jie gavo įrangą, leidžiančią atidaryti „Toyota“ ir „Lexus“ automobilius, todėl būtent šiuos modelius ir vagia.
– Kur iškeliauja pavogti automobiliai? Jie yra išardomi į dalis ir parduodami ar išgabenami kažkur parduoti?
– Dažniausiai automobiliai išvežami į tam tikras vietas, kur jie yra ardomi. Tarkime, Lietuva naudojama kaip tranzitinė šalis – jei automobiliai vagiami Europoje, tai jie ardomi čia. O Lietuvoje pavogti automobiliai gali būti ardomi taip pat Europoje, kažkur užsienio šalyje arba Lietuvoje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip dažnai pasitvirtina vagystės? Ar nepasitaiko sukčiavimo atvejų?
– Pasitaiko sukčiavimo atvejų, kai pranešama apie neva pavogtą automobilį, o piliečiai siekia gauti draudimo išmoką. Tačiau, atlikus tam tikrus tyrimus ir analizę, tokie asmenys gana greitai identifikuojami.
– Ar skaičiai tokių bandymų sukčiauti auga?
– Vėlgi, viskas priklauso nuo laikotarpio, bet tokią tendenciją mes matome ir tokie atvejai kartais pasitaiko. Pasitaiko ir vadinamųjų pavienių vagysčių, kai, pavyzdžiui, maisto prekių išvežiotojai važinėja su „Prius“ automobiliais, pristato maistą į tam tikrą vietą, o automobilį palieka neužrakintą ir dažnai užvestą. Tada žmonės, kurie yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų, pasinaudoja tokia proga ir nuvažiuoja automobiliu į tam tikrą vietą. Jie tai daro norėdami greitai pasiekti norimą tašką. Tačiau tokie asmenys dažniausiai greitai identifikuojami, o automobiliai dažniausiai surandami.
Jei apsauga yra lengvai prieinama, tokie automobiliai gali būti taikiniai.
– Vagys buvo įnikę ir į automobilių detales – brangių automobilių žibintus, katalizatorius. Kokia čia situacija?
– Šioje vietoje didelio pagausėjimo nematome. Viskas priklauso nuo laikotarpio ir potencialių nusikaltėlių, kurie grįžta prie savo „amato“. Tokie asmenys, kai išeina iš įkalinimo įstaigų, neretai vėl pradeda užsiimti tuo pačiu. Tada mes pastebime katalizatorių vagysčių pagausėjimą, ypač kalbant apie BMW markės automobilius, kurių detalės yra brangios. Tai yra mūsų kasdienybė. Taip pat kaip ir vagystės iš prekybos centrų – tai yra kasdienybė. Taip pat ir vagystės iš automobilių bei nuo automobilių.
– Jei Vilniaus mieste ar kitur Lietuvoje pagausėja detalių vagysčių, pavyzdžiui, katalizatorių, galite numanyti, kad iš kalėjimo galėjo išeiti žmonės, kurie anksčiau užsiėmė tokia veikla?
– Jūs visiškai teisus. Taip, mes matome tokią tendenciją. Atlikę tam tikrus namų darbus ir prevencines priemones, stebime situaciją, o potencialūs nusikaltėliai dažnai greitai identifikuojami.
– O kaip dėl automobilių vagysčių? Irgi taip pat yra?
– Kalbant apie automobilių vagystes, galiu paminėti, kad jei kalbame apie Lietuvą, bet konkrečiau apie Vilniaus miestą, tai dažniausiai būna mūsų piliečiai.
