Per treniruotes 211 cm ūgio vidurio puolėjas yra neribojamas, jaučiasi visiškai išgijęs ir sustiprėjęs psichologiškai. Nuo sugrįžimo į aikštę jį stabdo tik treneriai, jaučiantys, kad tai dar būtų per anksti.
„Kai nebūni krepšinyje aštuonis mėnesius, reikia laiko pajusti visas detales – tiek žaidimą trenerio schemose, tiek visa kita, – Milane žurnalistams iš Lietuvos pasakojo A. Gudaitis. – Koja – ne tokia, kokia buvo prieš tai, dėl to reikia susidėlioti mintis, sužaisti protingiau ir panašiai. Tokie maži dalykai, kurie yra dideli.“
Dar vasarą jis tikėjosi, kad sparčiau nei prognozuota gijusi koja jam leis su Lietuvos rinktine dalyvauti pasaulio čempionate. Visgi prieš pat rinktinės stovyklą A. Gudaitis buvo išbrauktas iš Dainiaus Adomaičio planų ir liko reabilituotis naujam sezonui.
Tuomet tikėtasi, kad jis bus pasirengęs klubinio sezono pradžiai, bet kol kas aukštaūgis praleido ir trejas Italijos pirmenybių rungtynes, ir pirmąjį Eurolygos mačą. Nežais jis ir penktadienį su Kauno „Žalgiriu“.
„Pati pradžia buvo tokia, kad greitai palypėjau į viršų, atrodė, kad viskas įvyks greičiau nei yra dabar. Dabar esu finišo tiesiojoje ir to laiko nereikia daug, bet reikia pajusti žaidimą“, – sakė A. Gudaitis.
Per tuos ilgus reabilitacijos mėnesius jis sako išgyvenęs ir paprastų, ir sunkesnių akimirkų, tačiau visa tai padėjo tapti stipresniu žmogumi.
„Buvo visokių momentų, – pripažino krepšininkas. – Kai be krepšinio praleidi tiek laiko, tikrai yra sunku. Atrodo, tikrai gali žaisti, išeini, pradedi žaisti, viskas gerai, bet kitą dieną kažką pajauti ir tas gerumas nusimuša. Bet esu pasiruošęs ir laukiu pirmų rungtynių.“
– Kur treneris Ettore Messina mato jus savo schemose?
– Jis tikrai mėgsta aikštelėje laikyti didelius žmones, kaip dabar turime Brooksą žaidžiantį ir trečiu numeriu. Jo toks požiūris, kad visi žaidėjai turi būti įtraukti į žaidimo schemas. Tas gerai, nes tada visi gerai jaučiasi. Aišku, sezono pradžia, ne viskas pavyksta, bet tai yra normalu visoms komandoms. Kiek mačiau Eurolygoje kitos komandos pirmame ture tikrai nespindėjo gražiu žaidimu. Mes – taip pat.
– E. Messina yra legendinis treneris. Kaip jūs jį apibūdintumėte?
– Tik geriausiais žodžiais. Ką visi sako, taip ir yra. Kaip asmenybė yra tikrai griežtas treneris ir išreikalaujantis visko. Už aikštelės ribų gali pasikalbėti kaip draugas. O aikštelėje visi žinome, koks jis, kiek išreikalauja ir iš žaidėjų, ir iš viso personalo. Jis maksimalistas ir to nori iš kitų.
– Komandoje daug pokyčių. Kur labiausiai pasikeitė „Olimpia“ žaidimo braižas?
– Visur. Galima vardinti ir vardinti. Nuo komandinio žaidimo iki salės. Pagaliau turime bendrą rūbinę, kas galbūt yra juokinga, bet tai yra didelis privalumas. Dabar esame tikra šeima.
– Luisas Scola neseniai papildė komandą. Ką norėtumėte iš jo pasiimti, pasimokyti?
– Visko, jis labai geras mokytojas aikštelėje. Būtų sunku tokį kitą surasti. Dabar turiu ir aikštelėje mokytoją, ir trenerį gerą. Manau, bus super žaisti.
– Pačiam per pastaruosius kelis metus teko matyti skirtingas Milano komandas. Ar ši, kurią dabar matote iš šono, yra arčiausiai širdies pagal žaidimo stilių?
– Nenoriu sakyti, kad kažkas buvo blogai ar panašiai. Prie širdies visada yra protingas ir akcentuotas žaidimas. Tą mes dabar ir turime. Belieka tik išpildyti tai, ko mūsų prašo, ir augti kaip komanda.
– Kai patyrėte traumą, minėjote, kad sugrįšite stipresnis. Ar šis pažadas galioja ir kur Artūras Gudaitis yra stipresnis?
– Manau, taip. Po tokių traumų esi stipresnis psichologiškai. Jėgos man ir taip netrūksta. Psichologiškai tikrai pasikeičiau ir esu pasiruošęs žaisti, tik gal treneriai mato geriau ir nori palūkėti, kad būčiau pasiruošęs 100 proc. žengti į aikštę.
– Kokį įspūdį palieka Kauno „Žalgirio“ žaidimas?
– Nauja komanda ir visada su jais taip yra, kadangi žaidėjai pasikelia vertę ir išvažiuoja. Klubui sunku turėti 4-5 naujus žaidėjus. Jiems reikia laiko išmokti sistemą, kaip ir mums.
