Balandžio 14-ąją internetu vyksiančio renginio tema „Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą“ – itin aktuali pandemijos laikotarpiu, kai visi mažiau juda ir dar daugiau laiko leidžia užsidarę namuose.

„Kalbėdami apie raštingumą, dažniausiai galvojame apie skaitymą ir rašymą. Tačiau fizinis raštingumas žmogaus gyvenime turi ne mažesnę reikšmę. Tai – išsiugdyti taisyklingo judėjimo įgūdžiai, motyvacija ir atsakomybė būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą. Fizinis raštingumas yra raktas į sveikesnės visuomenės kūrimą, todėl apie tai kalbėti reikia garsiai, o pradėti ugdyti – nuo mažens“, – sakė LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Renginio dalyvius sveikins pirmoji ponia Diana Nausėdienė, kuri vėliau dalyvaus ir vyksiančiose diskusijose.

Diskutuoti bus apie ką. Lietuvoje fizinio raštingumo sąvoka beveik negirdėta. Ši samprata žinoma ir bene geriausiai praktiškai pritaikyta Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje. Fizinis raštingumas – ne tik fizinių gebėjimų, bet ir žinių bei supratimo, kodėl ir kaip reikia būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą ugdymas. Fizinis raštingumas kalba apie kiekvieno žmogaus kognityvinių, psichomotorinių ir emocinių–vertybinių gebėjimų ugdymą per fizinę veiklą.

Specialiai forumui perengtus pranešimus skaitys išskirtinė svečių komanda. Pasaulinio sveikatos organizacijos (PSO) Mitybos, fizinio aktyvumo ir nutukimo programų vadovas dr. Kremlinas Wickramasinghe kalbės, kaip jo atstovaujama organizacija skatina sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą. Šveicarijos federalinio sporto instituto patarėja mokslo reikalams  Rose–Marie Repond  pristatys fizinio raštingumo svarbą kokybiškam kiekvieno žmogaus gyvenimui, Jaunimo sporto fondo Mokymų vadovas Kevinas Bartonas iš Didžiosios Britanijos pasakos, kaip sukurti fiziškai raštingą visuomenę. Britės Phillippos Youlden, atstovaujančios Jaunimo sporto fondui, pranešimas „Fizinis raštingumas ikimokykliniame amžiuje“ bus išskirtinai svarbus dirbantiems vaikų darželiuose ir kitose ikimokyklinukus ugdančiose įstaigose. Tarp pranešėjų – ir Pozityvaus ugdymo instituto vadovė Irma Liubertienė.

Anksčiau Olimpinio švietimo forumas vykdavo Kaune, „Žalgirio“ arenos erdvėse, kur suvažiuodavo apie 500 dalyvių iš visos Lietuvos. Užsiregistravusiųjų skaičius į šįmet pirmąsyk nuotoliniu būdu vyksiantį forumą jau perkopė 1000. Tai pedagogai, dirbantys ir su mažiausiais, ir su gimnazistais, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atstovai, sporto treneriai.

Olimpinio švietimo forumo tikslas  – skleisti olimpines vertybes, įkvėpti, motyvuoti, suteikti dalyviams žinių, jau subūrė šių renginių laukiančiųjų bendruomenę, kuri kiekvienais metais gausėja.

„Dar dažnai žmonės nėra atradę sporto ir fizinio aktyvumo galios. Visi kalba, kad reikia judėti, tai svarbu sveikatai, tačiau kaip pereiti nuo kalbų iki veiksmų? Galbūt į sportą ir fizinį aktyvumą turime žiūrėti ir iš kitos perspektyvos?  Nuolatinis judėjimas turėtų būti natūralus poreikis, kuriam patenkinti  turėtume sukurti galimybes nuo mažens. O tai padės visapusiškai ugdyti žmogų, jo socialinius įgūdžius, emocinį intelektą, diegti vertybes ar perteikti žinias. Fizinis aktyvumas, sportinės veiklos, žaidimai suteikia neribotas galimybes skirtingų požiūrių, socialinių grupių, poreikių ar amžiaus žmonėms ugdyti  patriotizmą, toleranciją, pagarbą, komandinio darbo ir lyderystės kompetencijas bei kitus svarbius įgūdžius“, – sako LTOK Olimpinio švietimo direktorė Vita Balsytė.

Vienu didžiausių iššūkių šiandien ji vadina nuostatos, kad fizinis raštingumas ir fizinis aktyvumas dar nėra įvardijama kaip viena pagrindinių kompetencijų vaikams ir suaugusiems.