Parsivežė ir galvosūkių

Prancūzijos sostinėje viešėję Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai pasinaudojo paskutine žaidynių organizatorių suteikta galimybe apžiūrėti kai kuriuos būsimo renginio objektus, logistinius taškus ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus.

LTOK olimpinio sporto direkcijos nariai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė, Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorė Lina Minderienė ir rinkodaros projektų vadovė Miglė Šamšonaitė apsilankė būsimame olimpiniame kaimelyje.

„Pirmą kartą pamatėme Lietuvos namą, delegacijos kambarius, medikų zoną ir biurą. Taip pat vykome į per valandą nuo kaimelio nutolusią irklavimo bazę, kurioje startuos mūsų olimpiečiai. Mums tai buvo ypač svarbu planuojant logistiką – dabar geriau žinomi atstumai, sąlygos, galėsime geriau pasiruošti įvairiems scenarijams“, – sakė LTOK olimpinio sporto direktorius ir būsimos misijos vadovas E. Petkus.

„Paris 2024“ būstinėje įvyko susitikimai su funkcinių zonų vadybininkais, su jais išsamiai aptartos žiniasklaidos, akreditacijų, apgyvendinimo, satelitinių kaimelių ir kitos aktualijos.

„Apžiūrėjome olimpinio plaukimo baseino bazę, susitikome su plaukimo vadybininke, kuri atsakė į mūsų šalies federacijos klausimus, – pridūrė E. Petkaus pavaduotoja A. Vanagienė. – Vis dėlto iš Paryžiaus parsivežėme ir naujų galvosūkių dėl organizacinių iššūkių, kilsiančių per olimpines žaidynes.“

LTOK atstovai taip pat apsilankė Lietuvos ambasadoje, susitiko su ambasadoriumi Nerijumi Aleksiejūnu ir pirmąja sekretore Laura Čeponyte.

„Aptarėme lietuvių bendruomenės įsitraukimą į veiklas žaidynių metu, galimus bendrus renginius sirgaliams, sportininkams, svečiams, sutarėme dėl organizacinės pagalbos tiek per olimpiadą, tiek ir jai ruošiantis“, – papasakojo L. Minderienė.

Paryžius: vienas olimpinio kaimelio kiemų ir vaizdas pro būsimo Lietuvos delegacijos būsto langą. / LTOK nuotr.

Laukia Paryžius

Šiuo metu Lietuvos sportininkai turi 20 vietų Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

Asmeninius kelialapius yra iškovoję keturi plaukikai: Rūta Meilutytė (100 m krūtine), Kotryna Teterevkova (100 m ir 200 m krūtine), Danas Rapšys (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi) ir Aleksas Savickas (200 m krūtine).

Tokį pat tikslą pasiekė breiko šokėja Dominika Banevič ir du lengvaatlečiai – disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius.

Kelialapius šaliai pelnė šešios irkluotojų įgulos: moterų vienvietės valties (pasižymėjo Viktorija Senkutė), porinės dvivietės (Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė) ir pavienės dvivietės (Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė), vyrų vienvietės valties (Dovydas Nemeravičius), dvivietės baidarės (Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas, 500 m rungtis) ir keturvietės baidarės (Simonas Maldonis, M. Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja, 500 m rungtis).

Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės sėkme džiaugiasi šiuolaikinės penkiakovės bendruomenė.

Teisė startuoti Paryžiuje jau suteikta ir vienai Lietuvos dviratininkei, kuri galės dalyvauti grupinėse lenktynėse.

Latviai turi kol kas keturis olimpinius kelialapius (iš jų trys – šaliai), estai – septynis (vienas – šaliai).

Misija: pirmas deglą su olimpine ugnimis perims ir estafetę pradės olimpinis čempionas graikas S. Ntouskas. / worldrowing.com nuotr.

Ką lems burtai?

Kokie išbandymai dar lauks kelyje į olimpiadą, poryt sužinos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.

Lapkričio 27-ąją Šveicarijoje bus ištraukti ikiolimpinės atrankos burtai ir patvirtintos šalys, kuriose vyks kvalifikaciniai turnyrai.

Tarptautinė krepšinio asociacijų federacija (FIBA) paskelbė, į kuriuos krepšelius pateko atrankos dalyviai. Lietuviai – stipriausiame, kartu su ispanais, latviais ir slovėnais. Vadinasi, su šiomis komandomis mūsiškiams neteks varžytis.

Kitų krepšelių sudėtys: 2-as – Brazilija, Italija, Graikija ir Lenkija, 3-ias – Puerto Rikas, Juodkalnija, Dominikos Respublika ir Suomija, 4-as – Naujoji Zelandija, Sakartvelas, Meksika ir Libanas, 5-as – Kroatija, Dramblio Kaulo Krantas, Angola ir Filipinai, 6-as – Egiptas, Bahamai, Kamerūnas ir Bahreinas.

Iš viso vyks keturi atrankos turnyrai (juos surengti pageidavo Ispanija, Latvija, Graikija ir Puerto Rikas), kuriuose varžysis po šešias nacionalines rinktines. Kelialapius į Paryžiaus žaidynes pelnys tik atrankos turnyrų nugalėtojai.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė poryt sužinos, kokie išbandymai dar lauks kelyje į olimpiadą.

FIBA nurodė, kad viename turnyre galės dalyvauti ne daugiau nei trys Europos rinktinės.

Atrankos varžybos vyks kitų metų liepos 2–7 d.

Ugnis keliaus ir laivu

Paryžiaus žaidynių ugnies įžiebimo ir estafetės programą pristatė Graikijos olimpinis komitetas.

Olimpinė ugnis bus įžiebta 2024 m. balandžio 16-ąją tradicinėje vietoje – istorinėje Olimpijoje. Pirmas deglą perims ir estafetę pradės olimpinis irklavimo čempionas graikas Stefanas Ntouskas.

Balandžio 26-ąją deglą Paryžiaus žaidynių organizatoriams perduos olimpinis vandensvydžio vicečempionas graikas Ioannis Fountoulis.

Tądien estafetė iš Graikijos laivu persikels į Marselį, o į Paryžių olimpinė ugnis atkeliaus liepos 26-ąją.

Ekologija: architektų sprendimu olimpiniam vandens sporto centrui panaudota daug natūralios medienos. / venhoevencs.nl nuotr.

Patvirtino JT rezoliuciją

Jungtinių Tautų (JT) generalinė asamblėja balsų dauguma (118 – už, dviem susilaikius) patvirtino rezoliuciją dėl olimpinių paliaubų per 2024 m. Paryžiaus žaidynes.

Šalys raginamos laikytis visokeriopos taikos ir pradėti tai iki olimpiados likus septynioms dienoms, o baigti praėjus septynioms dienoms po paralimpinių žaidynių uždarymo.

2024 m. vasaros olimpinės žaidynės vyks liepos 26–rugpjūčio 11 d., paralimpiada numatyta rugpjūčio 28–rugsėjo 8 d.

Taip pat prašoma užtikrinti sportininkų, pareigūnų ir visų kitų akredituotų asmenų saugumą.

Balsuojant susilaikė tik Rusijos ir Sirijos atstovai.

JT rezoliucijai pritarė Baltarusija, Izraelis. Tarp nedalyvavusiųjų balsavime – Serbijos, Afganistano, Angolos, Azerbaidžano, Ekvadoro, Etiopijos, Indijos, Kenijos, Libijos, Namibijos, Nikaragvos, Pietų Afrikos Respublikos (PAR), Tadžikistano, Turkmėnistano, Uzbekistano, Venesuelos ambasadoriai.

venhoevencs.nl nuotr.

Pažeidė Olimpinę chartiją

Rusija savo sprendimą JT generalinėje asamblėjoje pavadino protestu prieš esą diskriminuojantį Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) draudimą šios šalies atletams dalyvauti žaidynėse su nacionaline vėliava.

TOK vadovas Thomas Bachas pareiškė, kad negali būti jokių kalbų apie sportininkų diskriminavimą, tai Olimpinės chartijos, kurią pažeidė karą Ukrainoje sukėlusi Rusija, sankcija.

Praeitą spalį Mumbajuje (Indija) įvykusiame TOK vykdomojo komiteto (VK) posėdyje nuspręsta suspenduoti Rusijos olimpinį komitetą (ROK).

„2023 m. spalio 5 d. vienašalis Rusijos olimpinio komiteto sprendimas į savo sudėtį įtraukti regionines sporto organizacijas, kurios yra pavaldžios Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui (Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios), yra Olimpinės chartijos pažeidimas, nes juo pažeidžiamas Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto teritorinis vientisumas, kurį pagal Olimpinę chartiją pripažįsta Tarptautinis olimpinis komitetas“, – pabrėžė TOK.

Italijoje stovyklavę sportininkai į Pekiną skrido užsakomuoju skrydžiu iš Milano.

„Man asmeniškai skrydis buvo labai lengvas. Sėdėjau vienas per tris vietas, todėl galėjau patogiai išsimiegoti. Patikra oro uoste taip pat praėjo sklandžiai ir gana greitai. Turbūt labiausiai išvarginusi dalis buvo kelionė autobusu iš Pekino į Džangdziakou, kuri užtruko 4 valandas. Pirmas įspūdis atvykus – tikrai geras, kambariai erdvūs, šviesūs. Paties kaimelio apžiūrėti dar nespėjome“, – sakė biatlonininkas Vytautas Strolia.

Pirmoji iš lietuvių žaidynėse startuos biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė, vasario 7 dieną ji varžysis 15 km individualiose lenktynėse.

Žiemos olimpinės žaidynės Kinijoje vyks trijose zonose: Pekine, Jančinge ir Džangdziakou. Būtent pastarajame bus pagrindinis Lietuvos rinktinės štabas: čia kartu su misijos vadovais apsigyvens biatloninkai ir slidininkai. Kalnų slidininkai gyvens Jančinge esančiame olimpiniame kaimelyje, o šokių ant ledo pora – Pekine.

Džangdziakou nuo Pekino nutolęs apie 160 km. Iš viso čia įrengta 2800 lovų sportininkams bei komandų nariams. Be biatlonininkų ir slidininkų čia taip pat apsistos snieglentininkai ir šuolininkai su slidėmis.

Lietuvai olimpinėse žaidynėse atstovaus 13 sportininkų.

Pekino žiemos olimpinės žaidynės vyks vasario 4-20 dienomis. Varžybas transliuos TV3 ir TV6 televizija.

Olimpinių žaidynių varžybos Tokijuje siekiant užtikrinti dalyvių saugumą vyksta be žiūrovų. Vis dėlto, sirgalių palaikymas sportininkus pasiekia.

Į Lietuvos rinktinės biurą įžengusius sportininkus pasitinka milžiniška „LTeam“ vėliava, ant kurios – fanų žinutės ir palaikymo žodžiai.

Tūkstančiai žmonių, darbo kolektyvų, šeimų, kolegų olimpiečiams linkėjo sėkmės, stiprybės, sveikatos, dažniausiai buriuotojams pasitaikęs linkėjimas – „Vėjo, vėjo, vėjo!“

„Labai smagu, kad gavome tiek daug linkėjimų. Nesitikėjau, kad tiek žmonių neliks abejingi, nepagailės savo laiko ir palaikys mus. Kiekvienas palaikymo žodis mus veda į priekį. Jūs tikite mumis, o mes iš visų jėgų bandysime jūsų nenuvilti“, – sakė dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė.

Šalies vėliavą kartu su plaukiku Giedriumi Titeniu olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje nešusios sportininkės pirmoji kova vyks liepos 30 dieną.

Lietuvai Tokijo olimpinėse žaidynėse atstovauja 41 sportininkas.

Liepos 23 dieną startavusios Tokijo olimpinės žaidynės baigsis rugpjūčio 8-ąją.

„Šiose olimpinėse žaidynėse sportininkai susiduria ne tik su starto jauduliu, bet ir daugybe su sportu nesusijusių aplinkybių, todėl mūsų visų palaikymas jiems labai svarbus. Palinkėjau sportininkams sėkmės ir pasakiau, kad visa Lietuva su jais“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.

Šiuo metu Olimpiniame kaimelyje jau įsikūrė irkluotojai, plaukikai, gimnastikos ir dziudo komandos.

Tokijo olimpinės žaidynės vyks liepos 23–rugpjūčio 8 dienomis.

Šie atvejai dar labiau aptemdė ir taip niūrią 2020 metų olimpiados atmosferą. Prieš metus atidėtos žaidynės pagaliau oficialiai prasidės penktadienį, tačiau didžioji Japonijos visuomenės dalis ir toliau joms nepritaria.

Pietų Afrikos olimpinė delegacija pranešė, kad futbolininkai Thabiso Monyane (Tabisas Monjanė) ir Kamohelo Mahlatsi (Kamochelas Machlacis) bei analitikas Mario Masha (Marijas Maša) izoliavosi.

„Kasdien nuo atvykimo [visi delegacijos nariai] testuojami olimpiniame kaimelyje ir laikosi visų privalomų priemonių," – sakoma pranešime. 

„Teigiamų rezultatų laikas rodo, kad PGR tyrimas šiems asmenims buvo atliktas infekcijos inkubaciniu laikotarpiu, todėl rezultatai galėjo būti neigiami Pietų Afrikoje, o Japonijoje – teigiami“, – sakė delegacijos vyriausioji medicinos pareigūnė Phatho Zondi (Fato Zondi).

Pietų Afrikos septynetų regbio treneriui Neilui Powellui (Neilui Pauelui) taip pat nustatytas COVID-19, jis izoliavosi Japonijos mieste, kuriame treniruojasi jo komanda.

Žaidynių organizatoriai anksčiau pranešė, kad du sportininkai ir jiems padedančio personalo narys tapo pirmaisiais olimpinio kaimelio gyventojais, kuriems patvirtintas koronavirusas, tačiau daugiau informacijos nepateikė. 

Iki šiol fiksuoti 55 koronaviruso atvejai, susiję su olimpinėmis žaidynėmis, tarp jų – keturi sportininkai.

Prasidėjus žaidynėms, olimpiniame kaimelyje, kurį sudaro gyvenamosios ir maitinimo zonos Tokijuje, gyvens apie 6 700 sportininkų ir pareigūnų.

Siekiant išvengti užsikrėtimų, žaidynės daugiausia vyks už uždarų durų. Japonijos sostinėje  galioja dėl pandemijos įvesta nepaprastoji padėtis, pastaruoju metu daugėja naujų atvejų. 

Olimpiados pareigūnai iš visų jėgų stengiasi įtikinti, kad žaidynės nekelia didelės rizikos sveikatai – laikomasi griežtų saugumo priemonių, o sportininkai kasdien tikrinami.

Olimpinių žaidynių vykdantysis direktorius Christophe'as Dubi (Kristofas Diubi) sekmadienį teigė, kad infekcijos plitimo rizika yra „minimali“. 

„Galime užtikrinti, kad užkrato perdavimas tarp įvairių grupių yra beveik neįmanomas“, – sakė jis.

Vis dėlto olimpiniame kaimelyje nustatyti atvejai neramina Tokijo gyventojus.

Maniau, kad olimpinis kaimelis bus saugesnis, todėl stebiuosi, kad virusas iš viso ten pateko.

„Maniau, kad olimpinis kaimelis bus saugesnis, todėl stebiuosi, kad virusas iš viso ten pateko, – naujienų agentūrai AFP sakė kosmetikos kompanijos darbuotoja 23 metų Riyoka Kasahara (Rijoja Kasahara). – Mano manymu, tai pavojinga.“

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nariui iš Pietų Korėjos Ryu Seung-min (Liu Siunminui) koronavirusas buvo nustatytas atvykus į Japoniją, jis izoliavosi, pranešė TOK atstovas. 

Šeštadienį TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) paragino sporto aistruolius Japonijoje parodyti palaikymą žaidynėms. Jis sakė, kad „labai gerai žino“, kaip skeptiškai žiūrima į renginį. 

Atvykę sportininkai susiduria su griežtais ribojimais. Jie kasdien testuojami, privalo laikytis saugaus atstumo, negali palikti olimpinio „burbulo“ ir turi išvykti iš Japonijos per dvi paras pasibaigus jų rungties varžyboms.  

Organizatoriai prieš liepos 23 dieną planuojamą atidarymo ceremoniją mėgina įtikinti visuomenę, kad šis didžiulis renginys bus saugus atletams ir Japonijos visuomenei.

Sekmadienį jie aprodė koronavirusu užsikrėtusiems asmenims skirtą kliniką, perspėjo, kad vartoti alkoholinius gėrimus grupėse bus draudžiama, taip pat pranešė, jog buvo atsisakyta mišrios zonos svečiams.

Visame miestelyje, kur per olimpines žaidynes galės nakvoti 18 tūkst. sportininkų ir komandos narių, o per paralimpines žaidynes – 8 tūkst. dalyvių, iškabinti plakatai, raginantys gyventojus laikytis viruso prevencijos reikalavimų, tokių kaip kambarių vėdinimas.

Karščiavimo klinika, įrengta atskirai nuo pagrindinio medicinos komplekso, bus naudojama testuojant ir izoliuojant galimai užsikrėtusius asmenis ar žmones, galimai kontaktavusius su užsikrėtusiaisiais.

„Kilus įtarimui apie užsikrėtimą... galėsime tinkamai izoliuoti šiuos asmenis“, – patikino kaimelio generalinis direktorius Takashi Kitajima (Takašis Kitadžima).

Tarp kitų priemonių yra vietų skaičiaus valgyklose sumažinimas, skydeliai iš organinio stiklo tarp sporto salių įrangos ir rankų dezinfekavimo priemonių bei muilo rinkinių dalijimas kaimelio gyventojams.

Kaimelyje su vaizdu į Tokijo įlanką nuo praėjusių metų kovo, kai žaidynės buvo atidėtos, nesilankė niekas, išskyrus darbuotojus.

„Gerti vienam“

Kaimelis, kuris bus atidarytas po kiek daugiau nei dviejų savaičių, bus itin svarbus šių žaidynių atletams, nes jiems bus draudžiama lankytis bet kur kitur, išskyrus treniruočių ir varžybų vietas.

Pagal griežtas užsikrėtimų prevencijos taisykles sportininkai bus kasdien testuojami ir privalės dėvėti kaukes visuomet, išskyrus varžybų, valgymo ir miego metą. Be to, nebus jokių vakarėlių, pranešė pareigūnai.

„Jei gersite alkoholį, iš principo prašom gerti vienam“, – pažymėjo T. Kitajima.

Atletai galės atvykti į kaimelį tik prieš pat renginį ir turės išvykti per 48 valandas nuo iškritimo ar rungtynių pabaigos.

Be to, gyvenimo sąlygos toli gražu nebus prabangios: vienviečiai kambariai yra 9 kvadratinių metrų ploto, o dviviečiai – 12 kvadratinių metrų.

Pasak organizatorių, lovos pagamintos iš perdirbamo kartono, bet jos yra pakankamai tvirtos, kad tiktų raumeningiems sunkiaatlečiams ir aukštaūgiams krepšininkams.

Už olimpiadą atsakingi pareigūnai tikisi, kad dauguma kaimelyje apsistosiančių asmenų bus paskiepyti, tačiau visiems galios vienodos taisyklės, nepriklausomai nuo vakcinacijos statuso, o normų nesilaikantiems atletams grės šalinimas iš varžybų.

Apie būsimus iššūkius liudija ir tai, kad vienam Ugandos olimpinės delegacijos nariui, į Japonija atvykusiam šeštadienį, buvo testu patvirtintas koronavirusas, nors šis asmuo, kaip pranešta, buvo paskiepytas ir prieš skrydį gavo neigiamą testo atsakymą.

Minėtų saugumo priemonių imtasi rengiantis unikalioms žaidynėms: pirmąkart istorijoje uždrausta dalyvauti užsienio sirgaliams, o sprendimas dėl Japonijoje gyvenančių aistruolių bus priimtas ateinančią savaitę.

Organizatoriai grumiasi su visuomenės nepalankumu žaidynėms, nacionalinėms apklausoms rodant, jog dauguma japonų norėtų renginio atidėjimo ar atšaukimo. Vis dėlto naujausios apklausos rodo, kad artėjant žaidynėms nuotaikos galbūt keičiasi.

Žiniasklaidos atstovams apžiūrinėjant Olimpinį kaimelį, lauke keli protestuotojai skandavo šūkius prieš olimpines žaidynes,.

Po žaidynių kaimelis bus paverstas tūkstančiais prabangių pakrantės butų. Prieš tai, kai pernai buvo nuspręsta atidėti 2020 metų Olimpiadą, buvo parduota maždaug 900 tokių butų, kai kurie jų – po 170 mln. jenų (1,3 mln. eurų).

Šis paviljonas per olimpiadą tarnaus kaip susirinkimų vieta sportininkams ir jų komandoms, taip pat kaip sutikimo ceremonijų ir spaudos konferencijų vieta.

Neįprastas objektas yra pastatytas daugiausia iš medžio; turi grindis, sienas ir iš dalies uždengtas stogu. Jam panaudota įvairi mediena, įskaitant maumedžio, japoninės kriptomerijos ir puskiparisio.

Didžiulio komplekso dizainu atiduodama duoklė ir moderniai, ir tradicinei architektūrai.

„Jis grindžiamas Japonijos tradicinių medinių pastatų [architektūra], bet ne kokiu nors konkrečiu pastatu“, – sakė Nariki Makihara (Narikis Makihara), kuris rūpinasi olimpinių objektų tvarumu.

Tarp naujoviškų elementų yra kolonos iš sluoksniais įvairiomis kryptimis sudėtų lentų ir stogo sijos iš grotelėmis sudėtų lentų.

Medieną padovanojo 63 savivaldybės. Po žaidynių statinys bus išmontuotas, o jo mediena – vėl panaudota.

Tokį modelį organizatoriai vadina savo įsipareigojimų surengti tvarias olimpines žaidynes dalimi.

Dėl pastarųjų vagysčių, įvykdytų atletų kaimelyje Rio de Žaneire, labiausiai įtariami valytojų brigados nariai, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Ispanijos delegacijos narys.

„Jie sakė, kad yra valytojai, bet jie tik iššlavė pinigus iš kai kurių mūsų atletų piniginių“, – sakė delegacijos narys, pageidavęs, kad jo vardas nebūtų viešinamas.

„Sugebėjome juos (įtariamuosius) surasti ir perduoti apsaugos darbuotojams, bet juos apieškojusi policija nieko nerado. Akivaizdu, kad jie turėjo kur paslėpti“ pavogtus pinigus, pridūrė šaltinis.

Ispanijos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad kai kurie sportininkai nebeįleidžia valytojų į savo kambarius.

Didelio nusikalstamumo krečiama Brazilija jau anksčiau pakliuvo į nepatogią padėtį, kai buvo pasiskųsta dėl vagysčių per olimpiadą, vykusią rugsėjo 5–21 dienomis. Apie pavogtus daiktus ir pinigus pranešė Australijos, Kinijos, Danijos ir kitų šalių delegacijų nariai.

Parolimpinės žaidynės vyks rugsėjo 7–18 dienomis.

Brazilijoje besitęsiant recesijai, olimpinį kaimelį statęs konsorciumas kol kas pardavė tik mažiau nei 7 proc. kaimelyje pastatytų 3604 butų.

„Šiuo metu esame šulinio dugne. Niekas neperka butų, ir daugelis jų stovi tušti“, – sakė Pietų Amerikos nekilnojamojo turto agentūrų draugijos prezidentas Claudio Tavaresas de Alencaras (Klaudijus Tavaresas de Alenkaras).

Tuomet, kai prieš septynerius metus Rio de Žaneiras gavo teisę rengti vasaros olimpiadą, Brazilija buvo klestinti, ekonomiškai besivystanti šalis, kurioje buvo aptikta naujų naftos telkinių. 2010 metais jos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 7,5 proc.

Anksčiau butai Rio de Žaneire buvo parduodami akimirksniu: 2005 metais Pietų Amerikos žaidynėms pastatyti 1500 butų buvo parduoti per vos kelias valandas nuo jų pardavimo pradžios.

Tačiau dabar finansinė padėtis yra gerokai pasikeitusi. Brazilijos ekonomika pernai susitraukė 3,8 proc. ir, kaip prognozuojama, toliau trauksis, nes mažėja geležies rūdos ir kitų žaliavų paklausa. Nuo 2014 metų pabaigos šalyje darbo neteko daugiau nei 5 mln. žmonių.

Šiuo metu Rio de Žaneire yra butų perteklius, ir tai yra akivaizdu pažvelgus į stūgstančius tuščius daugiabučius. Ne vienerius metus augusios butų kvadratinio metro kainos pernai sumažėjo 6 proc. iki maždaug 3200 JAV dolerių.

Pardavėjams tenka imtis įvairiausių skatinimo priemonių – nuo medaus mėnesio kelionių ir vaikų mokslo apmokėjimo, kad tik žmonės pirktų butus.

„Didžiausia problema dabar yra užpildyti tuos butus, – sakė Rio de Žaneiro būsto sąjungos viceprezidentas Leonardo Schneideros (Leonardas Šnaideris). – Nors mintis apie gyvenimą olimpiniame kaimelyje skamba gražiai, reikės nemažai laiko rasti jam gyventojų.“

Jūsų teismui – 9 viešai neskelbiami faktai apie olimpinį seksą.

1. Atletai naudoja „Tinder“ ir kitas pažinčių programėles ieškodami atsitiktinių partnerių.

Pasak „Tinder“ programėlės, nuo pat „Rio 2016“ pradžios, olimpiniame kaimelyje profilio atitikimai yra daugiau nei 129 proc., todėl sekso ieškantys sportininkai turi didžiulį pasirinkimą.

2. „Rio 2016“ žaidynėms buvo užsakyta beveik pusė milijono prezervatyvų atletams.

450 000 vienetų – tokio prezervatyvų kiekio pakaktų Bostone, Berlyne ar Sidnėjuje gyvenantiems suaugusiems. Palyginimui – 2012 metų Londone vykusioms žaidynėms buvo užsakyta 150 000 prezervatyvų.

3. Atletai klausia trenerių sekso patarimų.

O kas, jei ne treneris, patars apie seksą? Pasak JAV plaukiko Culleno Joneso, kai kurie treneriai pamiršta griežtą treniruočių toną ir negaili patarimų sekso klausimais. Plaukikas sporto kanalui ESPN prisipažino, kad po jo komandos pasirodymo 2008 metų Pekine vykusiose žaidynėse, treneris sukvietė komandą ir vedė sekso pamokėlę.

4. Drausmė yra svarbiausia.

Kai kuriems atletams seksas yra puiki motyvacija siekiant geresnio rezultato, tuo tarpu kiti atletai laukia iki varžybų pabaigos. Šiuo atveju treneriai gelbsti sunkiai besivaldančius sportininkus, t. y. įveda komendanto valandą, uždraudžia bet kokį alkoholį ar ryšius su kitos lyties atstovais.

5. Stalo teniso žaidėjas pagerino savo asmeninį sekso rekordą 1992-ųjų žaidynėse.

Sportininkas Matthew Syedas prisipažino, kad per dvi su puse savaitės Barselonoje vykusioje olimpiadoje jis pasimylėjo daugiausiai kartų nei kada nors anksčiau. Savotiškas rekordas, kuriuo būtų galima didžiuotis.

6. Sekso nuotykių ieškoma susirašinėjant elektroniniais laiškais.

1992-aisiais olimpinis komitetas palaimino specialią elektroninių laiškų programą, leidžiančią atletams susirašinėti tarpusavyje. Programoje netgi buvo vertėjas, kuris leido susirašinėti skirtingomis kalbomis kalbantiems atletams.

7. Seksas lauke buvo uždraustas Seule.

Po 1988 metų vykusios olimpiados Seule, ant viešbučio stogo, kuriame buvo įsikūrusi Anglijos sportininkai, buvo rasta daugybė panaudotų prezervatyvų. Po šio „radinio“ buvo nuspręsta uždrausti bet kokius „laukinius“ išdykavimus.

8. Olimpinio viešnamio „gimtinė“ – Sidnėjus.

Po 2000-ųjų olimpiados Sidnėjuje sportininkas Joshas Lakatos neskubėjo palikti savo apartamentų, jis netgi užsirakino ir įsikūrė tuščiame viešbučio gyvenamajame komplekse. Prie jo prisijungė ir kai kurie kiti atletai. Lakatos pareiškė: „Aš vadovauju olimpinių žaidynių viešnamiui“!

9. Į olimpinį kaimelį užsuka ir žvaigždės.

Hope Solo, europietiško futbolo vartininkė iš JAV, sporto kanalui ESPN teigė, kad ji ir jos komandos narės paskutinė parą Pekino olimpinėse žaidynėse kaip reikiant pašėlo. Jų vakarėlyje olimpiniame kaimelyje apsilankė aktorius Vince‘as Vaughnas ir komikas Steve‘as Byrne‘as. Apie kitas garsias pavardes merginos nutylėjo.