Nepatogu grįžti?

Uostamiestyje gyvenanti Aldona pasipiktino, nes jos serganti giminaitė visą mėnesį skaudančiomis kojomis turės vaikščioti „beveik kilometrą“.

„Anksčiau Klaipėdoje 9-asis autobusas važiuodavo ir sustodavo (nuo pietinės miesto dalies) prie Onkologinio dispanserio. Dabar kažkodėl tas maršrutas nuimtas. Mano giminaitė visą mėnesį skaudančiomis, sutinusiomis kojomis turės nuvažiuoti iki miesto ligoninės ir pėsčia eiti iki Onkologinio dispanserio, kur jai bus atliekamos procedūros. Juk ne kiekvienas gali mėnesį naudotis taksi paslaugomis“, – sakė klaipėdietė.

Pasak moters, būtų paprasta viską išspręsti.

„Pavyzdžiui, žmogus, išėjęs iš procedūros, sėstų į tą patį 9 autobusą, kuris jį atvežė, nuvažiuotų iki miesto ligoninės ir persėstų į kitą autobusą – 3-iąjį ar kokį nors kitą“, – svarstė Aldona.

Juk ne kiekvienas gali mėnesį naudotis taksi paslaugomis.

Alternatyvų yra

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovas paaiškino, kad maršrutas sutrumpintas jau seniai, o gyventojai gali persėsti į kitus autobusus.

„Maršruto Nr. 9 trasa ties Onkologijos departamento stotele koreguota (sutrumpinta) nuo 2014 m. kovo 15 d. įvertinus mažą toje stotelėje išlipančių ir įlipančių keleivių skaičių. Tų metų skaičiavimais, šioje stotelėje būdavo kas tris keturis reisus tik po vieną įlipantį ar išlipantį keleivį. Visi kiti keleiviai, koks bebūtų jų kelionės skubumas, turėdavo be reikalo papildomai važiuoti tris minutes dar vieną papildomą kilometrą iki jiems reikalingos Ligoninės stotelės“, – sakė įstaigos atstovas.

Pasak jo, grąžinus maršrutą į senąją trasą, veltui būtų gaištamas laikas ir atsirastų papildoma rida kiekviename reise (darbo dieną maršrutų yra 82), dėl ko ilgėtų važiavimų intervalas tarp reisų, kuris, ypač piko metu, jau ir taip sunkiai patenkina keleivių poreikius.

Atstumas – 230 metrų

Išvada – koreguoti 9-ojo autobuso maršrutą į buvusią trasą yra netikslinga.

„Turime pastebėti, jog atstumas iki Onkologijos departamento nuo Ligoninės stotelės yra ne minimas „beveik kilometras“, o tik 230 metrų. Turintys judėjimo problemų keleiviai turi nelabai patogią, tačiau vis dėlto egzistuojančią alternatyvą privažiuoti arčiau 17-uoju autobusu. Tokiu atveju reikėtų važiuoti juo iš miesto iki maršruto galo ir jau iš ten miesto centro kryptimi, išlipant ir dabar tebesančioje Onkologijos departamento stotelėje. Taip atstumas pėsčiomis žymiai sutrumpėtų“, – paaiškino „Klaipėdos keleivinio transporto“ atstovas.

Antradienį Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologijos departamente vyko šventė, Onkologijos departamento atsinaujinimo ir renovacijos proga.

Visus susirinkusiuosius, pacientus ir gydytojus, sveikino Chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas Alvydas Česas, Dalia Kirkutienė, kurios meno studijos tapytojai dovanojo 14 paveikslų, 11 fotodrobių dovanojo fotografas Andrius Pelakauskas, skambėjo muzikinės Marijaus Kučiko improvizacijos, eiles skaitė profesorius, Klaipėdos kultūros magistras Petras Bielskis ir poetė Dalia Bielskytė.

Onkologijos departamento konferencijų salė ūmai tapo beveik visų menų ir mūzų šventove: čia susirinko tapybos, muzikos, poezijos, teatro ir medicinos, kuri neabejotinai yra ne tik mokslas, bet ir menas, mūzos.

“Ligoninėje menas turi gyventi, kaip viena terapijos formų. Čia – mūsų pacientų antrieji namai ir jie turi būti jaukūs”,- sakė A. Česas, pats garsėjantis, kaip meno žinovas, mėgėjas, ir puoselėtojas.  – Tikiu, kad tai tik pradžia – mes laukiame visų menininkų, turinčių noro meno gyvybingumu dalintis su mūsų pacientais ir gydytojais”.

“Mano meno studijai, šį pavasarį – metai. Tapyti čia renkasi įvairių specialybių žmonės. Tai jų pomėgis, saviraiškos, atsipalaidavimo būdas. Daug dirbantys per metus padarė didžiulę pažangą ir nutarė pasidalinti savo kūriniais su tais, kam jų labiausiai reikia – onkologinėmis ligomis sergančiais pacientais, - sako dailininkė D. Kirkutienė. – Dovanojame  specialiai onkologinei ligoninei nutapytus paveikslus. Kiekviename iš jų – tarsi užkoduotas linkėjimas sveikti”.

Paveikslą ligoninei dovanojo ir pati dailininkė, dailės studijos vadovė D. Kirkutienė.

“Poezija yra kančia, - sakė profesorius P. Bielskis. – Vadinasi visi mes, čia susirinkę, esame poetai”.  Tėvas ir dukra Bielskiai publikai skaitė K. Bradūno ir D. Bielskytės poeziją.

Buvo ir ašarų, ir apkabinimų, ir nuojautos - tai pirmas, bet nepaskutinis meno renginys Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamente.

Nuo šiol paveikslai ir nuotraukos puoš chemoterapijos skyriaus palatas ir koridorius.