„Kasmet atliekame tokius auditus siekdami išsiaiškinti, ar visos taikomos priemonės yra efektyvios bei kokybiškos – mums svarbu ne tik rūpintis namų atnaujinimu, bet ir įsitikinti, ar viskas juose po atliktų darbų yra gerai. Šįmet pagal nustatytus kriterijus pasirinkome 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų, tai buvo pastatai iš Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai buvo nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius svyravo tarp 24–100. Po renovacijos šie daugiabučiai buvo pasiekę B (6) ir C (9) energinio naudingumo klases, 11 iš 15 pastatų išorinės sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, kitos altnernatyvos buvo polisterinis putplastis ar poliuretano putų izoliacinės plokštės“, – dalinosi APVA Pastatų energinio taupumo departamento Pastatų energinio taupumo projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas Edvardas Petrauskas.

Džiaugiamės, jog šios studijos metu nė viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės.

Analizė buvo atliekama šildymo sezono metu, praėjus ne mažiau nei dvejiems metams po daugiabučio modernizacijos, nes tik po kelių šildymo sezonų galima objektyviai įvertinti įrengtų sistemų efektyvumą.

„Patikrinimo metu buvo atliktas energetinis namo auditas, įvertinti techniniai projektai ir įgyvendintų sprendimų kokybė, tai yra darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kokybė. Apskritai patikrinimo rezultatus vertiname kaip gerus – energijos taupymo atžvilgiu šiluminės modernizavimo darbai buvo atlikti kokybiškai“, – sakė pašnekovas ir pratęsė, jog patikrinimas parodė, kad realus butų energijos suvartojimas siekia apie 80 kWh vienam kv. m, o tai puikūs rezultatai.

„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, jog didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo – infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo. Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. Palyginimui – nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų šilumos pastato šilumos nuostolių. Visgi, atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja, todėl gyventojai, planuojantys renovaciją, turėtų apsvarstyti ir pasirinkti įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – pažymėjo E. Petrauskas.

Kaip vėdinimas gali paveikti sveikatą?

Tinkamas vėdinimas padeda užtikrinti gaivaus ir kokybiško oro cirkuliaciją bei tinkamą mikroklimatą patalpoje, o tą pasiekti leidžia įrengta rekuperacinė sistema.

„Mikroklimatas bute itin priklauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų tinkamas sveikatai“, – teigė E. Petrauskas.

Esant per sausam patalpų orui, gali nukentėti gyventojų sveikata: atsiranda gerklės ir akių dirginimas, ypač paveikiantis nešiojančius kontaktinius lęšius, džiūsta veido ir rankų oda, todėl pažeidžiamas apsauginis jos sluoksnis ir epidermis ima skilinėti, taip pat sausas oras dirgina kvėpavimo takų gleivinę, todėl gali susilpnėti imunitetas ir atsparumas peršalimo ligoms. Paprasčiausia priemonė kovojant su sausu patalpų oru yra drėkintuvų naudojimas, tiesa, būtina stebėti drėgmės lygį, nes šaltuoju metų laiku atnaujintuose pastatuose dėl jos susidaro palankios sąlygos pelėsio atsiradimui.

„Džiaugiamės, jog šios studijos metu nė viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės“, – dalinosi E. Petrauskas.