„NATO gynybos ministrai susitarė ... teikti tolesnę karinę paramą, įskaitant daugiau oro gynybos priemonių“, – sakė J. Stoltenbergas po virtualių derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – pareiškė jis.

Ukraina primygtinai ragina Vakarų sąjungininkus atsiųsti daugiau oro gynybos priemonių, nes šaliai sunkiai sekasi atremti pastarosiomis savaitėmis padažnėjusias Rusijos atakas prieš jos infrastruktūrą.

Kyjivas visų pirma ragina perduoti daugiau JAV sukurtų sistemų „Patriot“, galinčių numušti Rusijos hipergarsines raketas.

J. Stoltenbergas sakė, kad NATO šalių atsargose yra „Patriot“, taip pat Prancūzijos ir Italijos SAMP/T sistemų, kurios gali būti perduotos Ukrainai.

Tačiau jis negalėjo pasakyti, ar NATO gynybos ministrai per susitikimą prisiėmė konkrečių įsipareigojimų.

Vokietija anksčiau šią savaitę paskelbė, kad be dviejų jau pristatytų sistemų „Patriot“, Ukrainai papildomai perduos dar vieną tokią sistemą.

Pareigūnai teigia, kad Aljanse sistemų „Patriot“ turi JAV, Vokietija, Nyderlandai, Ispanija, Graikija, Rumunija ir Lenkija.

JAV įstatymų leidėjai šeštadienį balsuos dėl ilgai atidėlioto beveik 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketo, kuris, kaip tikisi sąjungininkai, atnaujins Vašingtono paramos srautą.

„Tikiuosi, kad įstatymo projektas [dėl pagalbos Ukrainai paketo] bus priimtas be tolesnio delsimo“, – sakė J. Stoltenbergas.

Jis pažymėjo, kad ministrai taip pat aptarė „daugelį kitų neatidėliotinų Kyjivo poreikių“, įskaitant artilerijos sviedinius, ilgesnio nuotolio raketas ir bepiločius orlaivius.

„Kiekviena NATO sąjungininkė nuspręs, ką suteikti. Keletas sąjungininkių per susitikimą prisiėmė konkrečius įsipareigojimus ir baigia rengti įnašus, apie kuriuos, tikiuosi, netrukus bus paskelbta“, – pridūrė J. Stoltenbergas.

„Tai – titaniško Ukrainos oro gynėjų darbo rezultatas. Mūsų partnerių pristatytos modernios oro gynybos sistemos išgelbėjo tūkstančius gyvybių“, – socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė ministerija.

Tačiau ministerija nenurodė, kiek raketų visgi pavyko prasmukti pro Ukrainos oro gynybos sistemas. Be to, nebuvo paskelbtas ir numuštų kare svarbų vaidmenį vaidinančių kovinių dronų skaičius.

Ministerija dar kartą pakartojo prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininkams Vakaruose ne kartą išsakytą prašymą suteikti daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų galima geriau apsaugoti Ukrainos gyventojus.

„Ukrainai vis dar reikia daugiau oro gynybos sistemų, kad galėtų apsaugoti savo gyventojus nuo rusų teroro. Nes civilių infrastruktūra tebėra pagrindiniu rusų atakų taikiniu.“

Trečiadienį Bundestago Biudžeto komitetas davė būtiną pritarimą šiam pirkimui, prieš tai buvo gautas Gynybos komiteto pritarimas.

Vokietijos oro pajėgos perdavė Ukrainai dvi sistemas „Patriot“, savo reikmėms pasiliko tik 10 tokių sistemų. Jos yra vienos moderniausių pasaulyje ir naudojamos kovoje su priešų lėktuvais, balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis. Gynybinės raketos gali smogti taikiniams maždaug100 kilometrų atstumu ir iki 30 kilometrų aukštyje.

Visos keturios sistemos kainuos apie 1,3 mlrd. eurų.

„Turime kuo greičiau pradėti įgyvendinti rotacinės pro gynybos sistemą ir manau, kad jau turėtume pasiekti tam tikrą persilaužimą jau iki šių metų vasaros, nes deklaracijos tik tada veikia kaip atgrasymas, jei jos praktiškai įgyvendinamos“, – antradienį sakė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo Lenkijoje, kur kartu su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) stebėjo Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“.

G. Nausėda taip pat teigė, kad NATO Vilniaus viršūnių deklaracijoje priimta daug įsipareigojimų, tačiau ne visi jie pradėti įgyvendinti.

„Tam kad atgrasymo efektas būtų patikimas, turime dar daug ką padaryti“, – kalbėjo prezidentas.

„Ypatingai Ukrainos karo pavyzdys parodo, kokia yra oro gynybos svarba. Dominavimas oro erdvėje ar gebėjimas atsispirti atakomis iš oro tampa pagrindiniu karo sėkmės veiksniu“, – pridūrė G. Nausėda.

NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.

Trūkstant oro gynybos ginkluotės, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandai, Italija, Graikija, tačiau konkrečių sutarimų kol kas nepasiekė.

Sausį G. Nausėda sakė, kad tokios diskusijos su Vokietija ir Nyderlandais artimiausiu metu „gali duoti vaisių“.

Patvirtinta, kad po naktinės dronų atakos pietiniame Odesos uostamiestyje žuvo septyni žmonės, įskaitant trijų mėnesių kūdikį ir dvejų metų vaiką.

Dar trys žmonės žuvo per atskirus apšaudymus Charkivo, Chersono ir Zaporižios srityse, pranešė Ukrainos pareigūnai.

„Rusija ir toliau smogia civiliams gyventojams“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše sakė V. Zelenskis.

„Mums reikia daugiau oro gynybos priemonių iš mūsų partnerių. Turime sustiprinti Ukrainos oro skydą, kad mūsų žmonės būtų labiau apsaugoti nuo Rusijos teroro. Daugiau oro gynybos sistemų ir daugiau raketų oro gynybos sistemoms gelbsti gyvybes“, – teigė prezidentas.

Ukraina, kuri nuo 2022 metų vasario mėnesio kovoja su plataus masto Maskvos invazija į šalį, šiuo metu susiduria su sunkumais, JAV Kongrese įstrigus svarbiam 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) pagalbos paketui.

Socialiniame tinkle „Telegram“ Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko nurodė, kad Odesoje per Rusijos ataka šeštadienį buvo sugriautas devynių aukštų pastatas.

Per išpuolį žuvo mažiausiai septyni žmonės, įskaitant trijų mėnesių kūdikį, sakė I. Klymenko.

Tarp žuvusiųjų buvo dar vienas dvejų metų vaikas, per valstybinę televiziją pranešė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis.

Apie 10 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios, o beveik 100 gelbėtojų turėjo tęsti paieškos ir gelbėjimo operaciją per naktį.

Įvykio vietoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad sugriuvo keli namo aukštai ir buvo nuplėštas pastato fasadas.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad ant gyvenamųjų pastatų Odesoje ir Charkive nukrito Rusijos numuštų dronų nuolaužos.

Dar trys žmonės žuvo nuo atskirų apšaudymų fronto zonose Charkivo šiaurės rytuose, Chersone ir Zaporoižios pietuose, pranešė šių sričių vadovai.

Sudėtinga, bet kontroliuojama situacija mūšio lauke

Šeštadienį Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį paleido 17 iranietiškų dronų „Shahed“ ir tris raketas.

Ji nurodė, kad numušė 14 dronų, tačiau krintančios nuolaužos padarė žalos gyvenamiesiems pastatams Odesoje ir Charkive.

Tuo tarpu Sankt Peterburge per naktinę dronų ataką buvo apgadintas gyvenamasis namas.

Sankt Peterburgo meras nurodė apie incidentą, kurį anksčiau šeštadienį pavadino ukrainiečių išpuoliu, ir pridūrė, kad nukentėjusiųjų nebuvo.

Rusijos socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip dronas trenkiasi į pastatą ir sprogsta. Vietos gyventojų teigimu, nuo smūgio išbyrėjo langai.

Pasak Ukrainos žiniasklaidos, Rusijos oro gynybos sistema numušė droną, kuris taikėsi į naftos saugyklą, esančią mažiau nei už kilometro nuo gyvenamojo namo Sankt Peterburge.

Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas surengė keletą išpuolių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, vadindamas tai sąžiningu atsaku už Maskvos išpuolius prieš Ukrainos energetikos tinklus.

Išpuoliai Rusijoje vykdomi siekiant padidinti pranašumą mūšio lauke.

Ukrainos gynybos ministras pripažįsta, kad pusė visos žadėtos vakarietiškos amunicijos pristatoma pavėluotai, o tai, anot jo, yra kritinis uždelsimas, kuris kainuoja gyvybes ir teritoriją.

Praėjusį mėnesį užėmusios Avdijivką, Rusijos pajėgos stumiasi toliau į Vakarų Ukrainą ir pastarosiomis dienomis užėmė kelis mažesnius kaimus.

Ukrainiečių kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis šeštadienį lankydamasis fronto kariniuose postuose nurodė, kad padėtis mūšio lauke tebėra sudėtinga, bet kontroliuoja.

„Lietuva, tiekdama kritiškai reikalingą įrangą, prisideda prie Ukrainos energetikos sektoriaus atstatymo. Tačiau ne mažiau svarbu yra suteikti tinkamas priemones užtikrinti infrastruktūros saugumą, todėl sprendimai dėl oro gynybos sistemų tiekimo turėtų būti priimami nedelsiant“, – nuotoliniame susitikime su Didžiojo septyneto šalių ir jų partnerių (G7+) ministrais pirmadienį sakė jis.

„Siekiant ilgalaikio apčiuopiamo poveikio, ne mažiau svarbios yra ir priemonės atgrasančios Rusiją, nuo tolimesnių veiksmų. Todėl sprendimai dėl „Rosatom“, ir viso Rusijos branduolinės energetikos sektoriaus įtraukimo į ES sankcijų sąrašus, turėtų būti priimami nedelsiant“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, koordinuota ir savalaikė šalių techninė, karinė bei finansinė parama yra strategiškai svarbi Ukrainai, siekiančiai pasiruošti artėjančiai žiemai.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarti ilgalaikiai veiksmai, kurie padės atstatyti ir modernizuoti nuo Rusijos atakų nukentėjusios Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o ateityje padės užtikrinti modernios ir atsinaujinančia energetika grįsto ekonomikos plėtrą.

Anot URM, Lietuva yra daugiausiai elektros generatorių ir transformatorių Ukrainai suteikusi Europos Sąjungos valstybė.

Susitikime kartu su G7+ užsienio reikalų ministrais taip pat dalyvavo Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba, Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai.

„Turėsime daugiau oro gynybos – yra aiškūs susitarimai“, – sakė jis savo vakarinėje kalboje po dalyvavimo Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Ispanijos mieste Granadoje.

„Tai labai svarbu prieš žiemą. Ispanija, Italija, Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste – ačiū!“

„Darome viską, kad iki žiemos Ukrainai būtų suteikta daugiau oro gynybos sistemų“, – sakė V. Zelenskis.

„Beje, dabar laukiame tam tikrų sprendimų iš savo partnerių“, – pridūrė jis, tačiau detalesnės informacijos nepateikė.

Prezidentas nurodė, kad Ukrainos regionai turėtų kuo greičiau imtis būtinų priemonių, kad apsaugotų svarbiausią šalies energetikos infrastruktūrą ir atliktų būtinus atstatymo darbus.

Kyjivas perspėjo, kad Maskva atnaujino oro atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą kampaniją, dėl kurios praėjusių metų žiemą milijonai ukrainiečių liko be šildymo ir vandens.

Anksčiau šią savaitę Vokietijos užsienio reikalų ministrė  Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) paragino parengti strategiją, kaip apsaugoti Ukrainos energetikos infrastruktūros tinklus nuo Rusijos smūgių.

Šis klausimas jau seniai diskutuojamas, bet tapo dar aktualesnis dėl Rusijos karo Ukrainoje.

E. Macronas, sakydamas baigiamąją kalbą Paryžiuje vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo 20 Europos šalių gynybos ministrų ir kitų atstovų, pasisakė už tai, kad europiečiai kurtų savo oro erdvės apsaugos strategiją.

Prancūzų organizatoriai teigė, kad derybose buvo aptarta antidroninė ir priešraketinė gynyba, pažymėdami, kad Maskvos įsiveržimas į Ukrainą parodė tokios įrangos svarbą ir veiksmingumą. Į darbotvarkę taip pat buvo įtrauktas branduolinių ginklų atgrasymo klausimas.

„Turime žinoti, kokia yra grėsmės situacija... O tada, ką mes, europiečiai, galime pagaminti? Ir ką tuomet turime pirkti?“ – klausė E. Macronas.

Turime žinoti, kokia yra grėsmės situacija... O tada, ką mes, europiečiai, galime pagaminti? Ir ką tuomet turime pirkti?

Jis įspėjo iš karto nepirkti to, „kas yra lentynose“.

Susitikime dalyvavo Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Švedija, taip pat Ukrainos kaimynės Lenkija, Slovakija, Vengrija ir Rumunija. Be to, dalyvavo NATO ir Europos Sąjungos atstovai.

E. Macronas ragino Europos gynybos įrangos gamintojus kurti nepriklausomas karines sistemas ir perkelti gamybą į žemyną. Jis taip pat paragino tobulinti Europos standartus.

„Kodėl mums vis dar dažnai reikia pirkti amerikietiškus gaminius? Todėl, kad amerikiečiai standartizavo daug daugiau nei mes, o jie patys turi federalines agentūras, kurios teikia milžiniškas subsidijas savo gamintojams“, – sakė jis.

Vienos dienos susitikimas įvyko pirmadienį prasidėjusios didžiausios pasaulyje aviacijos ir kosmoso pramonės parodos Paryžiuje metu.

Prancūzija atvirai kritikavo Vokietijos inicijuotus planus gerinti Europos oro gynybos pajėgumus. Praėjusių metų pabaigoje pradėtame įgyvendinti vadinamajame „Europos dangaus skydo“ projekte dalyvauja 17 Europos valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę, bet ne Prancūziją. Jį ketinama integruoti į NATO oro ir priešraketinės gynybos sistemas.

Prancūzijos vyriausybė mano, kad projektas nepakankamai saugo Europos suverenitetą, nes tikimasi, kad jis bus daugiausia paremtas JAV ir Izraelio pramone. Paryžiaus susitikime dalyvavo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).

„Iniciatyva „Europos dangaus skydas“ telkiame Europos valstybes, kad kartu sustiprintume apsaugą nuo balistinių, sparnuotųjų raketų ir dronų“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) anksčiau pirmadienį Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Tikimasi, kad Vokietijos inicijuotame plane bus panaudota Izraelio „Arrow 3“ sistema ir bus remiamasi esamais JAV raketų „Patriot“ pajėgumais.

O. Scholzas neužsiminė apie Paryžiaus prieštaravimus šiai iniciatyvai.

Gynyba yra nuolatinis abiejų šalių nesutarimų objektas, Prancūzijai jau daugelį metų skundžiantis, kad Vokietija nepakankamai dirbo šioje srityje ir tik karas Ukrainoje paskatino Berlyną paskelbti apie didelį karinių išlaidų didinimą.

E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad Prancūzijos ir Italijos kartu sukurta priešraketinė sistema „Mamba“ „dabar dislokuota ir veikia Ukrainoje, saugodama svarbiausius objektus ir gyvybes“. Apie sistemos pristatymą Kyjivui Paryžius ir Roma paskelbė vasarį.

„Europa tikrai saugo Europą“, – sakė E. Macronas.

Sistema „Mamba“ yra NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos sistemos dalis.

Vakarams pradėjus tiekti ginkluotę ir įgijus daugiau patirties Ukrainos oro gynybos sistemos nuo praėjusių metų karo pradžios padarė didelę pažangą, išsaugojo infrastruktūrą ir gyvybes bei neleido Rusijai įgyti pranašumo ore.