Žygeiviai keliavo Žvėrių taku – tarp III ir IV forto, įspūdingais Jiesios kanjonais ir slėniais. Šį taką ir sugalvojo O. Jurkša.

Jis buvo nepaprastai atsidavęs savo darbui ir bendruomenei žmogus. Vienas pirmųjų ėmėsi titaniško uždavinio – gaivinti ir visuomenės reikmėms pritaikyti Kauno tvirtovės fortus.

Dirbdamas kartu su Naugardiškių bendruomene, padėdamas jai spręsti iškilusias problemas, pavertė šią bendruomene stipria, o apleistas III fortas tapo patrauklia turizmo ir kultūros erdve, apie kurią kuriami filmai, rengiamos televizijos laidos.

Šiandien III fortas – išskirtinis pakaunės turizmo objektas, žinomas ne tik Lietuvoje. Naujam gyvenimui prikeltą tvirtovę filmavo ir rodė viena garsiausių televizijos kompanijų pasaulyje „Discovery“.

Ryškiaspalviai vainikai

Šiais metais Joninės Kaune visai kitokios. Dėl koronaviruso grėsmės nuspręsta leisti organizuoti tik bendruomenių šventes. Tačiau jos savo jaukumu tikrai galėjo sužavėti ne vieną atėjusį paminėti trumpiausios metų nakties.

Štai III forte visus lankytojus pasitiko liaudies drabužiais pasidabinę šeimininkai ir visiems ateinantiems nuplovė rankas. Tik po gaivaus vandens lašų lankytojai galėjo praeiti apipintą kupolę. Nemažai vietos gyventojų į Joninių šventę jau ėjo pasipuošę gėlių vainikais, tačiau kai kurie juos pynėsi pačioje forto teritorijoje. Kas traukė ilgas smilgas, kas įpynė Joninių simbolį – papartį. Netrūko ir įvairių gėlių, kurias žmonės įsmaigstė į vainikus ar į puokšteles, kurias rankose nešiojosi visą šventę, iki kol sugalvoję norus, paleido juos į upelius.

„Renkuosi į vainiką dėti paparčius, nes tokios tradicijos, taip pat dedu įvairių lauko žolynų, gėlių, kurios dabar žydi. Visada vainiką reikia pinti su geromis mintimis, turėti palinkėjimą sau. Jei norime stiprybės, reikia ir ąžuolo šakelių įpinti. Jei vainiką kitam pinam, galim ir gražų palinkėjimą į jį sudėti“, – kaip pasidaryti svajingą Joninių vainiką pasakojo III forte sutikta Ernesta.

Visada vainiką reikia pinti su geromis mintimis, turėti palinkėjimą sau.

Šioje bendruomenės šventėje būt ir daugiau tradicinių akcentų. Vakarėjant vaidilutės įžiebė aukurą, o nuo jo ugnį pernešė į bendruomenės laužą. Įsiliepsnojus tvarkingai sudėliotam laužui, vaidilutės patraukė prie vandens, nešinos supintais vaikinėliais.

Kitos bendruomenės taip pat pakvietė palydėti trumpiausią naktį kartu. Marvelės upės slėnyje susirinkę kauniečiai tikino, kad Jonines čia sutikti iš tiesų smagu, mat ne taip seniai čia įrengtas amfiteatras, tad dabar patogiai galima įsitaisyti kalno šlaite ir pasinerti į Joninių sūkurį. Beje, čia žmonės ieškojo ir paparčio žiedo, kuris, pasak legendų, pildo slapčiausius norus. Vienai kaunietei pavyko rasti savo laimę.

„Paparčiuose ieškojau ir radau, matyt, kad intuicija padėjo rasti. Norą sugalvojau, bet negaliu sakyti. Tikiuosi, kad išsipildys iki kitų Joninių. Šiaip čia labai gera vieta susirinkti kaimynams ir pabendrauti“, – tikino improvizuotą paparčio žiedą suradusi Vida.

Kitoniška šventė

Nors Joninės yra labai tradicinė šventė, kurioje netrūksta liaudiškos muzikos garsų, paparčio lapų ir laužų, tačiau modernioje visuomenėje atsiranda ir kitokių akcentų, kurie Jonines leidžia švęsti ir kitaip.

„Iš tiesų seniau ateidavo vietos bendruomenė, o šiemet sulaukėme daug žmonių, atvyko net iš kitų miestų. Šiais metais dar ir truputį pakeitėme Joninių šventės formatą. Sugalvojome, kad tradicijos liesis iki 23 val., bus degami laužai, o po to prasidės diskoteka su didžėjumi Eriku Stumbru. Ši diskoteka tarsi tikrame klube, tik viskas po atviru dangumi. Labai žavu, kad forto erdvės tampa modernios ir pilnos žmonių“, – apie tai, kaip III forte tradicijos persipynė su moderniais šventės elementais pasakojo Seniavos bendruomenės pirmininkas Ovidijus Jurkša.

Šančių bendruomenė taip pat į Joninių šventę sudėjo ir tradicinį laužą, ir netradicinius akcentus. Štai uždegus laužus, prasidėjo neįprasta pramoga – vikingų futbolo varžybos. Netikėta pramoga sulaukė nemažai smalsuolių dėmesio ir palaikymo šūksnių, kas laimės bačką vietinio gėrimo.

Miestas laužų nekūrė

Kauniečiams buvo įprasta rinktis prie pilies ir ten sutikti trumpiausią metų naktį, tačiau šiemet laužai čia taip ir nebuvo uždegti. Miesto atstovai nusprendė, jog negalima rizikuoti, jog susirinks daug žmonių ir nesilaikys saugaus atstumo. Todėl tik palinkėjo Jonines sutikti prasmingai savo artimiausių žmonių būryje.

„Kauno miesto savivaldybė šiemet Joninių šventės neorganizuoja dėl šalyje vis dar galiojančios ekstremalios situacijos. Tačiau kviečiame Jonines paminėti savo bendruomenėse, kiemuose bei namuose. Linkime trumpiausią metų naktį sutikti džiugiomis nuotaikomis su artimaisiais ir draugais“, – kodėl Kaunas šiemet Joninių neorganizavo aiškino Kultūros skyriaus vedėja Nomeda Prevelienė.

III forto siela

Kauno miesto ir rajono savivaldybių paribyje stūksantis III fortas miestiečiams prieinamas dviem keliais. Iš viršaus – nuo Seniavos plento ir iš apačios – nuo Titnago gatvės pusės. Pastarojoje sutartu laiku mūsų lūkuriavo O.Jurkša. Kaip pasakytų vietiniai – III forto siela.

"Viskas prasidėjo būtent šioje vietoje", – sutvarkytoje aikštelėje apie savo ašį sukosi O. Jurkša.

Nuo akių kilstelėjęs kepurę, vyras nužvelgė medžių šakomis apipintus vartus, šiaudine saulute papuoštą apgriuvusią sieną ir gudobelių krūmus ant kalno. Dar prieš kelerius metus aštrūs augalų spygliai čia buvo susiviję į akliną tvorą, pro kurią sunkiai brovėsi ir žmonės, ir gyviai. Pastarųjų, anot vedlio, III forto teritorijoje galima sutikti ir dabar – tarp medžių tai triušis, tai lapė, tai stirna šmėsteli. O gudobelės vos kelios beliko. Vešlius krūmus drauge su bendraminčiais išrovė O.Jurkša.

"Pareidavau namo ir traukdavau su adata spyglius iš delnų. Galiausiai žmona internete rado būdą, kaip atsikratyti svetimkūniais. Ištepi rankas vieno augalo sultimis, apvynioji medžiagos skiaute ir per pusvalandį gudobelių spygliai patys išlenda, – prie III forto, Seniavos kaime, užaugęs vyras staiga atsigręžė į medinius suolelius, kurie čia atsirado daugiau nei prieš ketverius metus. – Visuomet pabrėžiu, kad III forto istorija yra nuostabi, bet patys gražiausi paskutiniai keleri metai. Kalbu apie forto atgimimą."

Rizikingos Joninės

Vaikystėje su kiemo draugais skaičiavęs forto teritorijoje vaikščiojusius sovietų karius, vėliau su širdgėla stebėjęs, kaip Kauno tvirtovės dalis Seniavoje ėmė nykti, prieš penkerius metus O.Jurkša bendram tikslui subūrė grupelę entuziastų. Drauge jie ėmė organizuoti talkas.

"Pradžia buvo sunki. Reikėjo leidimų norint išpjauti šabakštynus, nukirsti fortų pastatus ardančius medžius", – III forto virsmą prisiminė pašnekovas.

2014-ųjų birželį čia buvo surengtos pirmosios Joninės. O.Jurkša iki šiol puikiai mena laikrodžio rodykles, pašėlusiu greičiu artėjančias prie 18 val., nerimo pilnas žmonos akis ir tuščią, "stop" juostomis įrėmintą aikštelę su laužui sukrautomis malkomis centre.

"Grojo Stasio Povilaičio daina "Švieski man vėl", o mums niekas nesišvietė", – Seniavos seniūnaitis neslėpė tąkart kaip reikiant sunerimęs, ar jo planui suburti bendruomenę nebus lemta žlugti.

Praėjus maždaug 20 min. nuo oficialios renginio pradžios, į III forto teritoriją įžengė būrys vietinių. Jiems įkandin – dar keliskart tiek. Galiausiai aplink laužą šoko bemaž septynios dešimtys vietinių ir atokesnių rajonų gyventojų, o jų linksmybes iki šiol mena virtualioje erdvėje besisukantys trumpi filmukai.

Vis dėlto šįsyk su O.Jurkša nusprendėme kalbėti ne vien apie meilę fortui ir jo pareigas, kurių drauge suskaičiavome bent kelias.

"III forto įgulos vadas, Kauno tvirtovės parko turizmo ir edukacijų vadovas, Seniavos seniūnaitis, asociacijos "Kauno tvirtovė" štabo viršininkas, "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" agentas. Istorikas, bet ne tas, kuris renka knygas. Aš esu istorikas praktikas. Trumpai? Tiesiog visuomenininkas, dirbantis bendruomenės labui, – ir po nedidelės pauzės pašnekovas pridūrė dar dvi, jo gyvenime ne mažiau svarbias pareigas: – Sutuoktinis ir tėvas."

Vėlyva santuoka

Paklaustas kada ir kaip susipažino su žmona, 49-erių O.Jurkša nebuvo linkęs atvirauti. Trumpai teprasitarė, kad pradinių klasių mokytoja, katechetė Kristina – svajonių moteris, kurios buvo verta tiek laukti.

"Geriau vėliau nei niekad", – tokia taisykle esą vadovavosi nemaža dalis O.Jurkšos giminės vyrų.

Antai jo senelis meilę savo gyvenimo moteriai prisiekė 36-erių. O.Jurkša pagerino rekordą – pirmą kartą amžiną meilę prisiekė 44-erių.

"Mačiau savo bendraamžius ir jų pastangas rasti antrąsias puses. Išrankūs ne tik vyrai, išrankios ir moterys: tai joms padėties reikia, tai išsilavinimo. Pas mus viskas atitiko", – vyras džiaugėsi, kad jam žmonos radybos pavyko.

Kristina – ne tik įdomi moteris, savo srities profesionalė ir gera mama, ji – nuolatinė sutuoktinio idėjų kurstytoja, o neretai – ir bendrininkė, III forto talkų dalyvius ne kartą šildžiusi arbata ar karšto maisto dubenėliu.

Dukra pakeitė mūsų gyvenimą. Net jei kas slegia širdį, pažiūri į jos akis ir viską tarsi ranka nuima.

"Labai svarbu turėti žmogų, kuris tave įkvepia, palaiko. Kristina yra būtent tokia", – mylimos moters kantrybe ir supratimu žavėjosi O.Jurkša. Minėtos savybės, anot pašnekovo, gyvenant su juo yra labai svarbios. Kodėl? Į darbą išėjęs ankstyvą rytą, atgal į namus vyras grįžta vėlyvą vakarą. Maža to, fortu jis gyvena ir laisvu laiku. Antai šį savaitgalį Seniavoje vyks tarpdisciplininio kultūros paveldo festivalio "Baterija" koncertas, kuriame šmėžuos ir O.Jurkša. Ne kaip dalyvis, o kaip stebėtojas ir forto sergėtojas.

Džiaugiasi Rokenrola

"Žinoma, retsykiais sulaukiu priekaištų, bet juk kiekvienoje šeimoje taip būna", – pečiais gūžtelėjo vyras.

Tiesa, nuo sausio mėnesio O.Jurkša į namus stengiasi grįžti kiek įmanoma anksčiau. Priežastis – Rokenrola. Taip, kaunietis vadina jo ir žmonos pirmagimę Agotą, kuriai nesenai suėjo 8 mėnesiai.

"Dukra pakeitė mūsų gyvenimą. Net jei kas slegia širdį, pažiūri į jos akis ir viską tarsi ranka nuima", – pasiteiravus, kuo ypatinga vėlyva tėvystė, pašnekovas vardijo vien tik jos privalumus.

Pagrindinis – brandus požiūris ir atsakomybės suvokimas. Veikiausiai dėl to mažoji Agota dar nesilankė ir III forte. O.Juška šyptelėjo – ji dukrą gal ir būtų atsinešęs, bet žmona neleidžia.

"Kitąmet, manau, pavyks", – apie savo planą supažindinti dukrą su aplinka, kurioje verda jo gyvenimas, puse lūpų prasitarė Seniavos seniūnaitis.

Dar viena zona, į kurią kojos nekėlė mažoji Agota ir dėl savo judrumo, veikiausiai, greit nekels – nedidelis kampelis Jurkšų namuose, kuriame glaudžiasi delfinai. Juos vyras kolekcionuoja jau bemaž dešimt metų ir turi surinkęs apie 1 tūkst. įvairiausių eksponatų. Pradedant magnetukais ir pakabukais ant raktų, baigiant skulptūrėlėmis, pieštukinėmis ar stalu su jūrinių žinduolių atvaizdais.

"Perku pats ir draugai atneša. Žino, kad delfinai man – geriausia dovana", – O.Jurkša sakė kolekcininko gyslelę savyje užčiuopęs dar vaikystėje, kai suko ratus apie tvorą, juosiančią III forto teritoriją.

Sovietų karių, lipančių iš karinių mašinų, vaikai anuomet prašydavo ženklelių. Neretai uniformuotieji įkyrius berniukus siųsdavo šalin, tačiau kartkartėmis pamalonindavo dovanomis – ištiesdavo sagą, ženklelį ar antsiuvą.

Vaišino ypatinga arbata

Pokalbį pradėję lauke, jam besibaigiant įsitaisėme buvusių kareivinių mūruose, kuriuos šildė anglimis kūrenama krosnelė. Mūsų delnai kaito nuo karštų puodelių su III forto arbata.

Pradžioje manėme, kad geriame pirktinę, juodą plikytą, medumi gardintą ir skambiai pavadintą, bet netrukus sužinojome, kad prie lūpų keliame gėrimą, kurio galios prisibijojo net pat Hitleris.

"Pusbrolis iš Karaliaučiaus pamatęs kokios žolės auga forte, sako man: ar tu žinai, koks čia turtas?" – įsidėmėjęs augalus violetiniais žiedais, O.Jurkša internete aptiko, kad tai – siauralapis gaurometis, Rusijoje žinomas kaip "Ivan čai". Šios arbatžolės turi pusseptinto karto daugiau vitamino C nei citrina ir pasižymi gydomosiomis savybėmis. Arbata teigiamai veikia imuninę ir endokrininę sistemas, gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos žaizdas, auglius, tinkama šlapimo takų uždegimams slopinti, ramina, gerina nuotaiką, dezinfekuoja, gerina prostatos veiklą.

"Sako, kad čia lietuviškoji viagra", – šelmišką šypseną vyras prisidengė perregimu arbatos puodeliu.

Netrukus sužinojome, kad gėrimas, kuriuo mėgaujamės, ypatingas ne tik savo galiomis, bet ir tuo, kad ruošė jį O.Jurkša ir jo žmona. Džiovintos arbatžolės, anot pašnekovo, nėra blogai, tačiau gydomąsias savybes jos atskleidžia tik fermentuotos.

Laimingas šeimoje

Kaip vyksta procesas? Energiją išskiriantis maistinių medžiagų anaerobinis fermentinis skilimas trunka maždaug septynias dienas.

Nuskinti gauromečių lapai iki paros vytinami šiltoje vietoje, kiek padžiūvę, tačiau ne visiškai sausi trinami gumuliukais, kad išskirtų sultis. Vėliau sugrūdami į stiklainius, kuriuose ir vyksta fermentacija. Ši dalis, anot O.Jurkšos, ypač svarbi. Nepakankamai laikyta ar perlaikyta arbata nebus skani, todėl geriausia induose arbatžoles laikyti 6–12 val. Fermentavimą reikia baigti, kai namuose pasklinda gėlių kvapas.

"Tada arbatžoles reikia smulkinti peiliu ir džiovinti orkaitėje", – Įpylęs antrą puodelį, vyras kvietė darkart pasimėgauti gydomuoju gėrimu, kuriuo gydėsi ir pats. Besigydydamas onkologinę ligą, po chemoterapijos kurso O.Jurkša per dieną esą išgerdavo po 2 l arbatos.

"Taip ir vaikščiojau visur su termosu", – nepanoręs daugiau kalbėti apie etapą, kuris liko praeityje, vyras teprasitarė, kad dabar jaučiasi gerai, o eiti į priekį ir nesižvalgyti atgal jį skatina mylimas darbas ir šeima, dėl kurios jis eina iš proto.

"Kada esu laimingiausias? Būdamas su žmona ir dukra. Visai neseniai ilsėjomės Druskininkuose. Visą savaitę. Taip retai būna", – nostalgiškai atsiduso vyras.

Vaikštant III forto pylimais vingiuojančiu gamtiniu – pažintiniu, istoriniu taku – pasak istoriko, Kauno tvirtovės parko turizmo ir edukacijų vadovo Ovidijaus Jurkšos, galima pasigrožėti atsiveriančiais gynybinio griovio ir kitais vaizdais, kuriuos ilgai slėpė teritoriją apaugę krūmynai.

„Esame forto viršuje, šitie takai tęsiasi per visas kareivines tiek dešiniojo, tiek kairiojo sparno ir tiesiog galima saugiai pereiti. Galima pereiti saugiau, nes čia, kaip matote, yra iš gudobelių padarytos tvorelės“, –pasakoja istorikas O. Jurkša. 

Kareivinėse pristatoma ir karinės aprangos paroda. Čia planuojamos edukacijos: „Sriubos iš kirvio“ ir vietoje surinktų žolelių arbatos virimas, pasakojimai apie forto istoriją, čia gyvenančius šikšnosparnius.

Įvairios ekskursijos ir veiklos planuojamos beveik visuose fortuose. I forte netrukus įsikurs žirgynas, jau dabar planuojama naktigonės šventė. IV forte duris atvers tunelių galerija, VIII forto požemiuose vyks poezijos skaitymai, tvarkomas ir parako sandėlis.

„Lankytojams siūlome atkreipti dėmesį į stendus, įspėjamuosius ženklus ir jų laikytis, eiti ten, kur nurodyta“, – sako O. Jurkša.

Visuomenės poreikiams pritaikomas ir VI fortas. Čia atgabenta nenaudojama karinė technika, o po metų planuojama atidaryti ekspoziciją. Šis fortas perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui.

"Šilainiuose atsirado entuziastų, šiemet VIII fortas buvo smarkiai sutvarkytas, įkurta įgula, todėl pagal mūsų tradicijas tame forte mes surengiame ir sezono atidarymą, ir uždarymą", – teigė asociacijos Kauno tvirtovė" štabo viršininkas Ovidijus Jurkša.

Oficialioje šventės programoje išsirikiavo asociacijos įgulų nariai, buvo keliama vėliava.

Vėliava buvo įteikta ir neseniai susibūrusiai Gričiupyje įrengto VI forto įgulai.

"Kaune jau sutvarkyti daug metų buvę apleisti I, III, IV, šiek tiek – V fortai. Džiaugiamės, kad atsirado entuziastų ir įsikūrė įgula VI forte, – džiūgavo Ovidijus, išskyręs III ir IV fortą. – Jie kol kas labiausiai sutvarkyti. Bene įdomiausias savo išplanavimu – IV fortas, kuriame yra likę ir unikalūs karo inžinieriaus Lichačiovo pakilimo mechanizmai."

Įdomus ir VIII fortas – beveik 5 ha plotas Šilainiuose.

"Unikalus tuo, kad šis fortas – po žeme, – pastebėjo O.Jurkša. – Po žeme, be langų buvo įkurtos ir kareivinės, kuriose kareiviai gyveno ir miegojo. Tačiau dar XIX amžiaus pabaigoje jie jau turėjo generatorių! Beje, dalis forto po vandeniu, todėl ten mėgsta nardyti narai, kurie ir gali pamatyti senąjį generatorių."

1889–1890 metais statytame forte buvo naudojamas ir betonas. Taisyklingos simetrinės plano struktūros, penkiakampio formos, orientuotos į vakarus.

"Tačiau pastebėjus, kad prie Kumpių kaimo ant kalvų pastačius pabūklus, fortas atsiveria kaip ant delno ir jį galima sunaikinti, jis prarado strateginę poziciją, nes ginti tą dalį Kauno buvo skubiai pastatytas IX fortas", – pasakojo Ovidijus.

Sezono uždarymo šventėje susirinkę įgulų nariai bei svečiai paniro į forto tunelius ir pamatė ne tik išvalytų buvusių kareivinių, bet ir kaponieriaus vietą.

Kaponierius – akmeninis ar betoninis skliautuotas fortifikacinis pastatas sausame tvirtovės griovyje, iš kurio patrankomis ir šaulių ugnimi apšaudomi į griovį prasiveržę priešai.

"Čia į abi puses buvo įrengtos patrankos", – rodydamas angas aiškino O.Jurkša.

Įėjimą į tunelį "saugojo" garsiojo Pauliaus fon Hindenburgo "statula" iš kartono.

Paulius buvo vokiečių karininkas, generolas feldmaršalas, antrasis Veimaro Respublikos (Vokietijos) Reichsprezidentas, kuris 1933 m. Hitlerį paskyrė Reichskancleriu.

"Jį vėliau Hitleris ir nuvertė, o Hinderburgo štabas Kaune buvo įsikūręs komendanto rūmuose Gedimino gatvėje", – istorijas žinias žarstė Ovidijus.

Šeštadienį 50 metrų ilgio VIII forto tuneliai neskendėjo tamsoje: šventės proga menininkai surengė šviesos, garso ir spalvų instaliacijų programą.

"Kauno tvirtovė" komandai padėjo Šilainiuose gyvenanti menininkė Evelina Šimkutė, kuri dar subūrė kelis menininkus.

Mėnesį Vilniuje gyvenantis inžinierius technologas meksikietis Roberto Becerra forto garsų dažnius transformavo į spalvas, Liucija Dervinytė į forto tunelius perkėlė tekstilės kūrinius, architektas dailininkas Jonas Lukšė pristatė parodą "Kauno tvirtovė piešiniuose", O.Jurkša dar pristatė unikalų dviračių taką po Kauno fortus, o visi savanoriai galėjo pasukti rankeną ir tunelyje užkaukė perspėjanti sirena.

Nuveikti darbai

Šeštadienį atidarytas asociacijos „Kauno tvirtovės“ sezonas. Fortų įgulų atstovai pristatė jau nuveiktus darbus gaivinant senąjį fortų paveldą bei atskleidė ateities planus.

Visa šventė vyko I-ajame Kauno tvirtovės forte. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai, nes asociacija orientuojasi į apleistus fortus, o šiais metais šiame gyvybiniame įtvirtinime aktyvūs žmonės iš tiesų daug nuveikė.

„Norime parodyti, kad galima fortą atgaivinti visuomenininkų pastangomis. Džiugu dėl talkininkų, kurie atvažiuoja čia ir negaili savo šeštadienių, todėl matomi puikūs rezultatai. Šiais metais I-ajame forte buvo sutvarkytas dešinysis kareivinių kiemas, išvalytos patalpos, išpumpuotas vanduo. Pastebime vis didesnį susidomėjimą fortais, nes tai yra neatrasti lobiai“, - komentavo III-ojo forto įgulos vadas Ovidijus Jurkša.

Kauno tvirtovės asociacijos atstovas tikino, kad visos iniciatyvos atvers kelius turistams ir fortai bus labiau lankomi. O žmonių noras savo jėgomis viską sutvarkyti, labai žavi. Tai patvirtino ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kuris tikino, kad fortuose atsiveria dideli kultūros ir istorijos klodai, o valdininkai juos buvo užmiršę.

Fortų sezonų atidarymo šventės metu apdovanoti ir fortų įgulų vadai. Taip pat žmonės galėjo pasidomėti gilesne Kauno tvirtovių istorija, mat veikė net keturios parodos: Kauno IX forto muziejaus paroda „Fortų sienos pasakoja“, „Kauno tvirtovės fortai senose nuotraukose“, dailininko Jono Lukšės piešinių paroda „Kauno Tvirtovė piešiniuose“ , taip pat senovinių radinių, rastų fortuose, paroda.

Pristatytas maršrutas

Fortų entuziastai sudarė labai reikšmingą maršrutą, kuris leis visuomenei susipažinti su visais Kaune ir rajone esančiais fortais. Sezono atidarymo šventėje pristatytas ir dviračių maršrutas „Kauno tvirtovės žiedu“, tačiau kol kas rekomenduojama juo važiuoti su patyrusiais asmenimis.

„Buvo atlikti bandomieji važiavimai su profesionaliais dviračių keliautojų nariais ir įvertinta visa trasa. Šiai dienai galima ja važiuoti tik su patyrusiu palydovu, kuris žino pavojingas vietas, tačiau sieksime padaryti taip, kad maršrutas būtų prieinamas visiems“, - komentavo O. Jurkša.

Dviračių maršrutas prasideda ir baigiasi IX-ajame forte. Iš viso trasa driekiasi 65 kilometrus, kurie apima ne tik Kauno miestą, bet ir Kauno rajoną. Rekomenduojama maršrutu važiuoti dvi dienas.

Važiuojantis nurodytu maršrutu gali pasigrožėti tikrai įspūdingomis vietomis. Į maršrutą įtrauktas Marvelės slėnis, Jiesios krantai, Napaleono kalnas ir kiti vaizdingi kampeliai.

III-ojo forto vadovas tikino, kad dviračių maršrutas bus mokamas, o surinkti pinigai bus skiriami tolesniems fortų tvarkymo darbams. Norintys išbandyti „Kauno tvirtovės žiedu“ maršrutą, turėtų kreiptis į asociacijos „Kauno tvirtovė“ narius ar į O. Jurkšą. Visą trasa nurodyta visuomenininkų išleistame lansktinuke.

Regioninis parkas

Ne ką mažiau svarbus visuomenininkų projektas – Kauno tvirtovės regioninis parkas. Tai valdymo prasme labai sudėtingas procesas, nes paprastai regioninis parkas yra vienoje vietoje, o čia administruoti reikia skirtingus taškus, kurie yra tiek mieste, tiek rajone.

„Tai jungtinė idėja, kuri turėtų padėti pajudinti tvirtovių klausimus. Mūsų parkas yra didelis ir sudarytas iš didelių salelių. Lietuvoje toks darinys yra sukuriamas pirmą kartą. Manome, kad parkas pradės veikti jau šiais metais, tačiau galutinai jis išsivystys per 20 metų", - sakė istorikas Valdas Rakutis.

Dabar regioninio parko idėja turi įgauti juridinį statusą. Visos rekomendacijos yra parengtos ir laukiama, kol Kauno rajono savivaldybė pateiks prašymą dėl dalyvavimo bendroje viešosios įstaigos veikloje. V. Rakutis pažymėjo, kad iki šiol vadinosi „Kauno tvirtovės projektai“, o sutvarkius teisinius aspektus, bus pervadinta į Kauno tvirtovės regioninį parką ir bus juridiškai įsteigtas.

Įgyvendinus regioninio tvirtovės parko idėją, žmonės galės pamatyti visą visumą, o fortai bus tvarkomi kompleksiškai. Atsivers ne tik tiek fortai, kurie ilgą laiką buvo užverti ir nenaudojami, bet taip pat atsiras istorinių ženklų ir pačiame mieste. Istorikas V. Rakutis pasakojo, kad, pavyzdžiui, Studentų gatvėje žmonės sužinos, kad čia buvo centrinis tvirtovės pylimas. Taip pat atsiras ir įvairios nuorodos į administracinius pastatus, susijusius su fortais ir kita informacija.

Šiais metais tikimasi daugiausiai dėmesio skirti I-ajam ir III-iajam fortams. Šiose vietose bus pastatytos tam tikros priemonės, užtikrinančios, kad kariniuose įtvirtinimuose vaikščioti būtų saugu. Antras prioritetas – informaciniai ženklai. V. Rakučio įsitikinimu, kai žmonės žino, kas tai yra, mažiau kyla rankos ką nors griauti.

Šeštadienį apie 60 keliautojų išbandė dviračių žygį po Kauno fortus. Kelionę pradėję nuo IX forto, ir iš viso įveikę apie 30 kilometrų, entuziastai finišavo IV forte prie Jiesios. Taip buvo išbandytas naujas turistinis maršrutas „ Kauno fortų žiedas“, skirtas tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems, tiek automobilių turizmo entuziastams.

"Tai – bandomasis žygis dviračiais, todėl jame dalyvavo daugiausia patyrę keliauninkai", – pasakojo vienas iš projekto talkininkų – Seniavos seniūnaitis, III forto įgulos vadas bei asociacijos „Kauno Tvirtovė“ valdybos narys Ovidijus Jurkša.

Po bandomojo maršruto žygio dalyviai turėjo pažymėti ne tik privalumus, bet ir minusus, sunkumus.

Bandomasis žygis dviračiais padalytas į dvi dienas. Šeštadienį apie 60 žmonių, tarp jų beveik pusę atvykusių iš Vilniaus, žygį dviračiais pradėjo nuo IX forto aikštelės. Prasukę IX forto gatve, užkabinę Šilainius, Romainių kapines, dviratininkai pasiekė Kauno X forto betoninį pastatą.

Aptarus šio nebaigto statyti forto kovas, buvo nusileista prie Lampėdžių karjero, kur dėmesio susilaukė Lietuvių kovos su kryžiuočiais, Kaune ir Kauno rajone esantys piliakalniai ir paslaptinga Naujojo Kauno-Gotesverderio pilies vieta. Kiek pailsėję dviratininkai forsavo Nemuną tiltu ir pasiekė XI arba Marvos fortą, šiuop metu prižiūrimą A. Stulginskio universiteto. Aptarus forto, kaip  tvirtovės tvarkymo darbų poligono idėją, senuoju tvirtovės keliu palei universiteto pastatus nuvažiuota prie I forto. Čia daugiausiai dėmesio skirta forto konstrukcijai ir 1915 metų artilerijos dvikovoms aptarti.

Pro Akademijos miestelį jau aplankę I fortą, dviratininkai pamatė II fortą, o iš ten, Veiverių gatve, nuvažiavo iki betoninės slėptuvės. Gatvėmis ir takeliais prie Sąnašos upelio, jie pasiekė ir III fortą.

Po pietų, kuriuos III forte surengė vietos bendruomenė, dviratininkai nuvyko iki Jiesios baterijos, už pervažos kelionę jie baigė IV forte.

Šeštadienį keliauninkai nuvažiavo apie 30 kilometrų. Sekmadienį, antrojo bandomojo žygio metu, dviratininkai ketina nuvažiuoti apie 18-20 kilometrų.

Šį kartą jie startuos V forte, pravažiuos Panemunės šilą, pėsčiųjų Trijų mergelių tiltą, aplankys VI fortą.

"Studentų gatve, Tvirtovės alėja būrys nuvažiuosime iki VII, po to – iki VIII forto, – pasakojo O.Jurkša. – O papietavę Šilainiuose žygį baigsime, kur ir pradėjome šeštadienį – IX forte".

"Galutinai patvirtinus maršrutą bus rengiamas detalus kelionės ir lankytinų vietų aprašymas, maršrutas pažymėtas plane ir vietovėje. Turėsime puikų, originalų ir turintį ilgalaikę perspektyvą naują Kauno turistinį maršrutą, prie kurio galėsime kabinti maršrutus atskiriems Kauno rajonams, tvirtovės gynybos sektoriams skirtus maršrutus, trasas. Kauno tvirtovė atgyja!" - džiaugėsi šį turistinį maršrutą parengusios viešosios įstaigos „Kauno tvirtovės projektai“ vadovas prof. dr. Valdas Rakutis.