„Atsigręžkit į save ir nebijokit pastebėti, kur jums labiausiai skauda. Nes tik tas skausmas, iškilęs į viršų, jus daro agresyviais. Jeigu jūs apie tai pamastytumėte ir paprašytumėte pagalbos, jūsų skausmas sumažėtų ir noras tyčiotis praeitų“, – D. Dzimavičienė įsitikinusi, kad pagalbos reikia ne tik patyčių aukai, bet ir budeliui.

Kovo 19 – 25 d. vaiko teisių gynėjai sutelkia dėmesį į patyčių stabdymą ir primena, kad geriausia priemonė prieš patyčias yra visų mūsų nepritarimas. Tad pokalbis

„Kauno dienos“ studijoje apie tai, kokios būna patyčių rūšys, kas jas provokuoja ir, svarbiausia, kaip su jomis kovoti patiems vaikams ir jų artimiesiems.

Gegužės 19 dieną paskelbta tarptautinė HBSC tyrimo ataskaita atskleidžia 2017–2018 metų rezultatus 45-ose pasaulio šalyse – Europoje ir Kanadoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva tyrimą Lietuvoje atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai.

Naujausioje tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad tarptautiniu mastu matomas 11–15 metų paauglių psichikos gerovės prastėjimas. Tarp pagrindinių iššūkių taip pat išlieka nepakankamas fizinis aktyvumas, nepalankūs mitybos įpročiai, taip pat nepakankamai mažėjantis rizikingos elgsenos paplitimas.

Gyvenimu patenkinti, bet patyčios nesitraukia

Vertinant paauglių psichikos sveikatos ir gerovės ypatumus pastebėta, kad įvairiose šalyse po truputį daugėja irzlumo, nervingumo, prastos nuotaikos. Tai nustatyta ir Lietuvoje – šiuo požiūriu mūsų šalis yra tarptautinio sąrašo viduryje, o jauniausioji 11-mečių grupė yra pastebimai palankesnėje situacijoje nei jų bendraamžiai Europoje. Lyginant su Europos vidurkiu, Lietuvos moksleiviai yra labiau patenkinti savo gyvenimu, taip pat šiek tiek labiau vertina savo sveikatą.

Kita vertus, vis dar neramina ypač išplitusios patyčios. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos moksleiviai nurodo didžiausią šio reiškinio paplitimą, nors patyčių visoje Europoje ir Lietuvoje per paskutinius 4 metus mažėjo, tačiau labai nežymiai.

Tyrimas rodo, kad kinta ne tik patyčių forma, bet ir jų vieta – vis labiau populiarėja internetinės patyčios, o šiuo klausimu Lietuva taip pat yra tarp „lyderiaujančių“ šalių. Mokslininkų teigimu, labai svarbu Lietuvoje tęsti patyčių prevencines programas, jas orientuojant tiek į pačius vaikus, tiek į bendruomenes ir mokyklas.

Ankstesni LSMU mokslininkų tyrimai parodė, kad išaugusios patyčios tiesiogiai susijusios su prastesne socialine parama iš mokytojų, bendraamžių ir šeimos. Socialinės paramos atžvilgiu, kitų šalių kontekste Lietuva taip pat yra tarp prasčiausių.

Moksleivių gyvensena prasta

HBSC tyrime taip pat vertinti moksleivių gyvensenos įpročiai. Tarptautinėje ataskaitoje nurodoma, kad ir toliau mažėja jaunuolių fizinis aktyvumas – tiek intensyvus, tiek ir kasdienis, laisvalaikio. Tai matoma ir Lietuvoje – intensyvaus fizinio aktyvumo požiūriu Lietuvos moksleiviai yra pasyviųjų šalių grupėje. Pasak mokslininkų, fizinis aktyvumas yra ypač svarbus sveikatos aspektas, iš dalies galintis kompensuoti ar sušvelninti nepalankią psichoemocinę savijautą.

Lyginant paauglių mitybos įpročius tarptautiniame kontekste, Lietuvos jaunuoliai mažiau vartoja saldumynų ir gazuotų saldžiųjų gėrimų, tačiau daugeliu mitybos atžvilgių Lietuva yra prasčiau vidurkio. Tai matoma tiek vertinant vaisių, daržovių vartojimą, tiek ir pusryčiavimo dažnumą. Ypač prasta padėtis kalbant apie burnos higieną – mūsų šalyje paaugliai gerokai rečiau reguliariai valosi dantis. Nepaisant šalies pažangos, šiuo atžvilgiu Lietuva yra artimesnė posovietinėms šalims nei Vakarų Europai.

Per pastaruosius metus tarp Lietuvos paauglių šiek tiek sumažėjo alkoholio vartojimas ir stabilizavosi rūkymas, tačiau, vertinant tarptautiniu mastu, mūsų šalies moksleiviai vis dar yra tarp rizikingiausių šalių.

Mokslininkai pabrėžia, kad pastangos sprendžiant paauglių visuomenės sveikatos problemas turėtų būti intensyvesnės, kryptingesnės ir įvairiapusiškesnės. Kalbant apie jaunuolių gyvenseną ir sveikatą, svarbu nepamiršti psichologinių ir socialinių dirgiklių gausos jų kasdienybėje, o greta anksčiau pagrindiniais laikytų fizinės sveikatos rodiklių reikia atsižvelgti ir investuoti į psichoemocinę savijautą. Čia svarbu tiek asmeninės jaunuolių pastangos, tiek ir šeimos, bendruomenės, valstybės parama, kuri turėtų būti ne vien tik finansinė.

HBSC yra ilgametis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas, pagal vieningą protokolą atliekamas kas 4 metus.