Nepriklausomai nuo prašymo pateikimo laiko, pagalbos priemonės, patenkinus prašymą, įmonei bus taikomos nuo sausio 1 d.

„Prašyme mokėtojas turi nurodyti pagrindinę vykdomą veiklą bei pateikti veiklos rodiklius: pajamas, turtą bei įsipareigojimus už du praėjusius ataskaitinius laikotarpius“, – pranešime spaudai cituojama VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.

Mokesčių administratorius prašymo nagrinėjimui turi teisę paprašyti pateikti papildomos informacijos. Vertinama mokėtojo pateikta ir VMI turima informacija.

„Nuo balandžio 1 dienos, kuomet startavo esminės priemonės, iki šios dienos yra išmokėta įmonėms 29 mln. eurų ir būtent mokama pirmiausia smulkioms ir mažoms įmonėms. Pati suma, be abejo, nėra didelė, bet įmonių skaičius, kurios buvo paremtos, yra pakankamai įspūdingas“, – Seime antradienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

„Kalbant apie sumas, pastebėčiau, kad penktadienį buvo 21 mln. eurų (išmokėta – ELTA), vakar – 29 mln. eurų. Kitaip tariant, per vieną darbo dieną verslą pasiekia maždaug 8 mln. eurų“, – sakė ministras.

Pasak ministro, populiariausios priemonės yra tos, kurios yra taikomos smulkiam ir vidutiniam verslui – palūkanų kompensavimas, apmokėtinų sąskaitų paskolos ir lengvatinių paskolų priemonė.

„Dėl palūkanų kompensavimo – beveik 13 mln. eurų (išmokama – ELTA). Tai yra, pusė sumos, kuri buvo suplanuota, jau yra išmokama. Taip pat labai populiari priemonė yra apmokėtinų sąskaitų paskolos. Tai reiškia, kad, įmonei išrašant sąskaitą kitai įmonei, o tai kitai įmonei negalint apmokėti dėl dabartinės situacijos, valstybė sąskaitą apmoka. Ji užskaitoma kaip paskola. Šimtai sąskaitų kiekvieną dieną yra pateikiama ir milijonai yra apmokama“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Lengvatinių paskolų, pasak Ž. Vaičiūno, šiuo metu jau yra išmokėta 3 mln. eurų.

Fondas investuos į vidutines ir didžiąsias įmones, kurios dėl COVID-19 sukeltos situacijos patiria laikinų sunkumų. Fondo investicijos padėtų užtikrinti pakankamą šių įmonių likvidumą, papildomą finansavimą ir ekonominės veiklos tęstinumą pasibaigus krizinei situacijai, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

„Matome problemas ne tik smulkioms ir  vidutinėms, bet ir didžiosioms įmonėms, todėl siūloma įkurti fondą, kad būtų pakankama prieiga prie finansinių išteklių ir didžiosioms įmonėms, kurios iki šio sėkmingai veikė, bet dėl viruso ekonominių pasekmių dabar turi trukdžių“, – Vyriausybės pasitarime sakė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras, energetikomis ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Anot jo, fondas investuotojų į pačias įmones – jų akcijas ar skolos vertybinius popierius, taip pat paskolas, o fondo lėšos būtų naudojamos tada, kai nebūtų galimybių pritraukti lėšų kitais būdais.

Fondui, kurio steigėja turėtų būti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), kurti skirta 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, 100 mln. eurų yra tik pradinė suma.

„Tikrai manau, kad „Invega“ bus pajėgi organizuoti savo vertybinių popierių išleidimą, pritraukimą privačių lėšų, pritraukimą tarptautinių finansinių institucijų lėšų, taip padidinant svertą įsigyjant vertybinius popierius“, – Vyriausybės pasitarime tvirtino V. Šapoka.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas BNS antradienį sakė, kad tokios struktūros leidžiamos obligacijos tiktų Europos Centrinio Banko (ECB) programai, kuri kaip tik ir yra skirta krizės padariniams švelninti. Anot jo, ECB programos apimtis yra 750 mlrd. eurų, iš kurių Lietuva galėtų pasinaudoti daugiau kaip 3 mlrd. eurų.

„Priėmėme svarbų sprendimą ir įsteigtas naujas fondas padės išsaugoti darbo vietas, šiuo sudėtingu periodu užtikrins žmonėms lėšas pragyvenimui. Dėsime visas pastangas, kad verslas patirtų kuo mažesnius nuostolius ir visa šalies ekonomika galėtų sparčiai atsigauti pasibaigus pandemijai“, – pranešime sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Tikimasi, kad verslas bus pajėgus atsigauti pandemijai pasibaigus, todėl fondo investicijos į sunkumų patiriantį verslą leis valstybei atgauti investicijas ne tik per verslo sumokamus mokesčius, bet ir uždirbant investicinę grąžą iš pelno, kurį sugeneruos fondas už rinkos kainą pardavęs įmonių, kurių finansinis stabilumas bus atkurtas, nuosavybės vertybinius popierius.

Įsteigus naująjį fondą, bus skolinama ir investuojama tiesiogiai, o ne per finansinius tarpininkus. Už fondo įsteigimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija, fondo veiklos pradžia numatyta balandžio 15 diena.