Konstruktyvi alternatyva

Psichologas, Depresijos įveikimo centro įkūrėjas Antanas Mockus teigia, kad svarbu pripažinti: visi jaučiame didesnį ar mažesnį emocinį susijaudinimą – karo akivaizdoje kitaip jaustis ir neįmanoma.

„Šį nerimą dėl neapibrėžtumo ir nežinomybės svarbu įsisąmoninti, jį matyti, bet kartu reikia suprasti, kad didžiulio streso metu mūsų gebėjimas įvertinti situaciją blaiviai gerokai susilpnėja, todėl itin svarbu nepanikuoti. Tenka konstatuoti ir sau nuolat priminti, kad krizinėse situacijose, patirdami netikrumą, neapibrėžtumą, negalime gauti aiškių atsakymų čia ir dabar apie tai, kas vyksta ir kaip viskas bus. Todėl darykime tai, ką galime padaryti šiandien. Labai svarbu stengtis pernelyg nenukrypti nuo savo kasdienybės. Natūralu, kad gali kilti stiprus bejėgiškumo jausmas, kai aplink pildosi baisūs ir nenuspėjami scenarijai, kurie nuo mūsų nepriklauso. Tačiau svarbu pamąstyti, ką galima padaryti reaguojant į susiklosčiusią situaciją? Galbūt paaaukoti pinigų ar pasiūlyti savo savanorišką pagalbą nevyriausybinei organizacijai, galbūt dalyvauti palaikymo akcijoje? Tai gali suteikti prasmės pojūtį ir jausmą, kad situacija ne visai beviltiška, kad šį tą galima nuveikti. Noriu akcentuoti, kad krizinėse situacijose svarbu nereaguoti intuityviai, priešingai – apgalvotai, strategiškai. Pavyzdžiui, dabar, jeigu kyla susijaudinimas ir sumaištis, norisi greitai impulsyviai reaguoti (išsigryninti pinigus, pabėgti), kaip tik svarbu elgtis priešingai – nesileisti įbauginamiems, nekeisti kasdienės rutinos, stebėti aiškią, patikimą ir nuoseklią informaciją ir ja vadovaujantis nuspręsti. Jei žiniasklaida pateikia net tik gausią, bet ir prieštaringą informacija, labai jaudina, emociškai išbalansuoja, tada prasminga būtų ją riboti“, – sakė specialistas.

Krizinėse situacijose svarbu nereaguoti intuityviai, priešingai – apgalvotai, strategiškai.

Mažinti vidinę sumaištį

Labai svarbios žinios apie tai, kaip elgtis ekstremaliose situacijose. Kai turime žinių ir įgūdžių, esame pasiruošę, galime jaustis daug ramiau. Patikimos informacijos galima rasti internete, pavyzdžiui, paskaityti Krašto apsaugos ministerijos parengtas gaires „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“.

„Jeigu ir anksčiau susidūrėte su nerimo sunkumais ir šiuo metu matote, kad šie įvykiai jus emociškai stipriai veikia (niekaip nebepavyksta nusiraminti, grįžti į ramesnę, blaivesnę būseną), tuomet rekomenduočiau pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu, pavyzdžiui, psichologu. Kas dar galėtų padėti nusiraminti? Pasikalbėkite su artimais žmonėmis, kurie ramesni ir racionaliau vertina situaciją, išsakykite savo nerimą, susijaudinimą, išventiliuokite susikaupusius jausmus. Jei šalia nėra artimų žmonių, galima kreiptis į emocinės pagalbos tarnybas, pavyzdžiui, „Jaunimo liniją“. Jos atitikmuo vyresnio amžiaus žmonėms – „Sidabrinė linija“. Galiausiai, visiems šiuo sunkiu metu verta prisiminti atsipalaidavimo pratimus, dėmesingumu grįstą meditaciją (angl. mindfulness). Šie būdai padeda sumažinti susijaudinimą, kūno reakcijų ir emocijų sumaištį. Atsipalaidavimo pratimų nesunku rasti internete, dėmesingo įsisąmoninimo praktiką galite išbandyti nemokamose mobiliosiose programėlėse“, – rekomenduoja A.Mockus.

Mintys linkusios fantazuoti

Psichologė Vega Dikčienė primena, kaip svarbu kontroliuoti savo emocijas. „Pasistenkime savo nerimą valdyti prie vaikų ir jų negąsdinkime. Juk karo prie mūsų namų sienų nėra, o užuojauta ir parama Ukrainai gali būti labiau racionali ir mažiau emocionali“, – sako psichologė.

Tikinčius žmones ji ragina pasimelsti, juk malda – tai meditacija, kuri ramina, duoda vilties ir neleidžia įsisiūbuoti baimėms mūsų mintyse.

Šiuo metu svarbu prisiminti viską, ką žinome apie streso ir nerimo valdymą, ir tai taikyti. V.Dikčienė siūlo atlikti nesudėtingą pratimą, kuris padės nurimti. Dėmesingai iškvėpkite ir įkvėpkite po kelis kartus, atsiduskite, medituokite po kelias minutes, priminkite sau, kad jūsų gyvenimas eina įprasta vaga, galvokite apie darbus.

„Svarbu atsiminti, kad mūsų mintys yra linkusios kurti baisias istorijas ir fantazuoti – taip veikia mūsų psichika, todėl sąmoningai kalbėkime sau mintyse tai, kas yra gerai. Negąsdinkime kalbomis apie karą nei savęs, nei artimųjų, tiesiog būkime ramūs ir gyvenkime įprastą gyvenimą“, – psichologė ragina išsaugoti sveiką nuovoką ir ramybę.

Negąsdinkime kalbomis apie karą nei savęs, nei artimųjų, tiesiog būkime ramūs ir gyvenkime įprastą gyvenimą.

Kaip su vaikais kalbėtis apie karą

1. Kalbėtis apie vykstantį karinį konfliktą – svarbu. Kitu atveju vaikai ir paaugliai remsis bendraamžių ir socialinių tinklų informacija, kurios gali nesuprasti ar netinkamai interpretuoti. Jie gali likti vieni su savo nerimu, baimėmis, fantazijomis.

2. Ribokite informacijos srautą. Pasistenkite, kad ypač mažesni vaikai nematytų tiesioginių transliacijų iš karo zonos ar žiaurių vaizdų. Tai juos gali stipriai išgąsdinti, kelti didelį nerimą dėl saugumo.

3. Apgalvokite, kaip pateiksite informaciją. Remkitės tik patvirtintais faktais iš oficialių šaltinių. Sužinoję naujos informacijos, pirmiausia patys nurimkite, kad galėtumėte kalbėti ramiu balsu.

4. Nedramatizuokite situacijos ir nekelkite panikos. Girdint vaikams nereikėtų aptarinėti, kokių padarinių pasauliui turės Rusijos karinė agresija, kaip gali keistis Lietuvos situacija ir mūsų kasdienis gyvenimas.

5. Patikinkite, kad Lietuvoje karas nevyksta. Vis priminkite vaikams ir paaugliams, kad suaugusieji (JAV ir ES šalių vadovai, kariai, policijos pareigūnai, medikai) daro viską, kad mes būtume saugūs.

6. Neapkraukite vaikų dideliu kiekiu informacijos arba visai ja nesidalykite. Kalbant su mažesniais vaikais, nereikėtų vardyti įvairių smulkmenų. Pasitikslinkite, kaip jie supranta tai, kas vyksta. Jeigu matote, kad vaikas nieko nežino ir visai tuo nesidomi, nepasakokite jam apie karą. Paauglių paklauskite, ką jie jau žino apie situaciją Ukrainoje, aptarkite ir patikslinkite jų turimas žinias ir šaltinius.

7. Kiek įmanoma aiškiau atsakykite į klausimus. Darželinukai ir pradinukai gali daug kartų klausti tų pačių dalykų. Kantriai, kuo tiksliau, jiems suprantamai ir visada atsakykite. Į klausimą, kodėl vyksta karas, galite atsakyti: „Smurtas – netinkamas būdas išspręsti konfliktą, svarbu ieškoti susitarimo, tačiau ne visuomet pavyksta ir žmonės padaro klaidingų sprendimų. Kartais net neįmanoma suprasti, kodėl jie taip pasielgia.“

8. Paskatinkite vaikus įvardyti, kaip jie jaučiasi. Paklauskite, kas vaiką gąsdina, kelia jam nerimą. Patikinkite, kad normalu jausti nerimą, baimę, pyktį. Pasikalbėkite apie tai, kas jums padeda nusiraminti: kvėpavimas, pasivaikščiojimas, pokalbis su artimuoju ar pan.

9. Laikykitės įprastos dienotvarkės ir rutinos. Kuo daugiau aiškių, kontroliuojamų dalykų vyksta kasdieniame gyvenime, tuo vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.

10. Aptarkite šeimos vertybes ir kaip galėtumėte padėti Ukrainos žmonėms. Tai gali būti finansinė parama ar aukojami daiktai. Mažesni vaikai savo palaikymą gali išreikši piešiniuose. Kai žino, kad gali padėti, vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.

11. Kreipkitės į „Tėvų liniją“ (8 800 90 012). Paramos vaikams centro psichologai telefonu nemokamai patars, kaip pasikalbėti su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į jo pasikeitusį elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.

Parengta pagal Paramos vaikams centro psichologų rekomendacijas

Įpareigojantis pasiekimas

Pernai rugpjūtį Šveicarijoje Jurgita Adomavičienė rankose laikė diplomą, liudijantį apie jai suteiktą "ThetaHealing" meistrės vardą. Dėl savo paprastumo ir efektyvumo vis labiau populiarėjančio metodo instruktorių Lietuvoje jau yra ne vienas ir ne du, o štai meistro vardą turi vos keli žmonės. Jurgita – viena iš jų.

Moteris paskleidžia kelias dešimtis diplomų, kuriuos surinko dalyvaudama įvairiuose netradicinių metodų praktikose, seminaruose visame pasaulyje. Tačiau pastarųjų metų pasiekimu, gilinant "ThetaHealing" žinias, Jurgita ypač džiaugiasi.

"Pastarasis kelias nuo pat pradžių iki šio momento mano išjaustas, susietas su kardinaliais pokyčiais ir patyrimais. Šis pasirinkimas kupinas įkvėpimo, malonumo, ypač kai suvoki, kokie rezultatai būna ir kaip pakeičia požiūrį į save, į savo šeimą, aplinkinius, ir į tai, kaip tu gyveni ir ką jauti", – džiaugdamasi jai suteiktu meistrės vardu savo feisbuko paskyroje dar būdama Šveicarijoje rašė Jurgita.

Moteris išskiria, kad šis jos pasiekimas toks svarbus ne tik dėl pačios patirčių. Turėdama meistrės vardą ir žinių, jas gali perduoti kitiems. Paprašyta paaiškinti, kas yra "ThetaHealing", Jurgita šypteli: "Šiuo metu tai yra vienas efektyviausių būdų, kaip prieiti prie savęs, pažinti save. Tai vienas efektyviausių ir lengviausių būdų ne tik sau padėti, realizuoti save, bet, pagelbėjus sau, pagelbėti ir kitiems."

Aš juokauju, kad, praktikuojant "ThetaHealing", patiriamas šalutinis poveikis – gydymas.

Gyvenimo vingiai

Apibūdindami vis labiau populiarėjantį "ThetaHealing" kiti žmonės vartoja gydymo terminą, tačiau Jurgita sako, kad tai, greičiausiai, tiesioginis vertimas. Šio metodo steigėja amerikietė Vianna Stibal vengia tai vadinti gydymu.

"Ji sako, kad tai labiau meditacija, nes mes neprisiimame gydymo funkcijos, mes neprisiimame gydytojo atsakomybės. Bet jei įeini į šią būseną – teta dažnį, gali pasiekti savigydos rezultatų. Aš juokauju, kad, praktikuojant "ThetaHealing", patiriamas šalutinis poveikis – gydymas", – pasakoja Jurgita.

Jurgita sako, kad studijuodama Kauno medicinos universitete  buvusi gana kategoriška tradicinės medicinos šalininkė. Pasiūliusiajam susipažinti su anuomet mažai girdėtu "Reiki", Jurgita atrėžė rekomenduojanti pakilti į trečią aukštą, kuriame studijuoja psichiatrai, suprask, jie padės susitvarkyti su šiuo sutrikimu.

Vėlesnės studijos Vytauto Didžiojo universitete jau šiek tiek keitė Jurgitos akiratį, tačiau tradicinis mokslas, tradiciniai gydymo metodai išliko jos pasirinkimu. Vis dėlto nebūtų gyvenimas pokštininkas, jei likimas nebūtų nuvedęs Jurgitos į alternatyviąją pusę.

"Pirma domėjimosi sritis buvo aurosoma – kvapai, mineralai, kaip tai padeda, nors žiūrėjau skeptiškai. Paskui atėjo "Reiki". Turiu "Reiki" meistrės vardą. Visos tos praktikos ėjo, bet kiekvienoje man kažko trūko. Tačiau požiūris jau keitėsi, bet norėjosi kažko giliau, stipriau. Tada dar atėjo kosmoenergetika. Dar vienas mistinis mokslas, – juokiasi pati iš savęs. – Čia irgi magistrą pasiekiau. Visuose šiuose dalykuose siekiau maksimalių žinių, kad galėčiau suprasti, kaip kas veikia. Kai susidomėjau teta, man viską sustygavo, leido suprasti, kad tarp tradicinių ir alternatyviųjų metodų yra pusiausvyra ir vienas be kito jie negali būti", – patirtimi dalijosi J.Adomavičienė.

Laimės būsena

Įrodymų, kad mintys veikia, jau nereikia. Vis daugiau kalbama apie minties galią ir sąmoningą minčių nukreipimą į objektus ar aplinkybes, kurios yra svarbios. "O štai teta būsenos mintis realizuojasi žymiai greičiau. Kodėl? Imkime fiziką ir fizikinius dažnius – alfa, beta, gama ir tas pats teta dažnis turi tam tikrą hercų kiekį – pasikartojimų skaičių per sekundę. Teta dažnis turi nuo 4 iki 7, alfa nuo 7 iki 14 hercų. Kiekvienas dažnis turi tam tikrą savo unikalumą. Beta dažnyje mes tiesiog kalbame, alfa dažnis jau yra aukštesnė vibracija ir jau yra įrodymų, kad šis dažnis padeda atsipalaiduoti, mažina kūno įtampą, pašalina stresą, o štai teta dažnyje visa tai suaktyvėja ir pasiekiame gilesnį poveikį", – fizikiniais parametrais paremtą alternatyvųjį metodą aiškino Jurgita.

Galiausiai paaiškėja, kad teta būsena mums visiems labai gerai žinoma, nes būtent šiame dažnyje mes miegame. "Prieš užmigdami pajuntame, kad mūsų kūnas tarsi sutrūkčioja. Tai rodo greitą įėjimą į teta dažnį", – tęsia Jurgita.

"Tai meditacija, kurios metu keliaujame į teta dažnį ir, esant šios būsenos, vyksta pokyčiai, – aiškina Jurgita. – Pasiekiame gilią atsipalaidavimo ir aiškumo būseną, mažėja stresas ir įtampa, atsipalaiduoja fizinis kūnas, sinchronizuojasi abu smegenų pusrutuliai, susižadina ryškūs, spontaniniai vidiniai vaizdiniai, skatinamas kūrybinis mąstymas, mažėja skausmas, kyla euforijos būsena, stimuliuojamas endorfinų išsiskyrimas, ryškėja laimės, džiaugsmo būsenos."

Didžioji dalis savęs ieškojimo, pagalbos sau alternatyvieji metodai skelbia labai panašias tiesas, kurias mini ir Jurgita, tačiau ji neįkyriai primena, kad teta dažnyje šie visi dalykai vyksta žymiai greičiau ir efektyviau.

Praktiniai užsiėmimai

Karjera, verslas, finansai, asmeniniai santykiai, kūryba, draugystė, baimės, priklausomybės – visa tai gali būti objektu, kurį žmogus teta dažnyje keistų. Jurgita šypteli turėjusi klientę, kurios noras buvo labai konkretus – skirtis su vyru. Po metų tos pačios klientės noras buvo kardinaliai priešingas – sutvirtinti santuokos saitus su tuo pačiu vyru.

"Praktikuodama "ThetaHealing" ji ėmė keistis pati, kartu keitėsi ir vyras, ji lyg naujai pamatė savo sutuoktinį ir suprato, kad jis – jos gyvenimo meilė", – priduria meistrė.

Jurgita pasakoja, per meditaciją įvedanti žmogų į teta dažnį, kuriame jis pasiekia pradinį tašką, kuris dažnu atveju ir būna priežastis, kodėl vienoje ar kitoje srityje žmogų lydį nesėkmės ar nepasiekia norimų rezultatų.

Metodo unikalumas yra tai, kad žmogus išlieka 100 proc. sąmoningas, nors, kaip minėta, teta dažnyje mes miegame. Žmogus aiškiai supranta, kas ir kaip vyksta. Be žmogaus valios ar sutikimo niekas nedaroma", – minėjo Jurgita.

Meilės būsena

Jurgita atvira ir dėl savo pačios patirčių. Kadaise buvęs gyvenimo ritmas – darbas Klinikose – namai ir vėl darbas Klinikose – namai – jai buvęs normalus ir niekada dėl to nesiskundė. Tolimiausia kelionė būdavo iki Klaipėdos, nes vis galvodavo, kad keliauti kažkur toliau reikia pasitaupyti pinigų.

Ėmusi praktikuoti "ThetaHealing", ji pasakoja atradusi džiaugsmą tokiuose dalykuose, kurių anksčiau visiškai nevertino. Gyvenime radosi ir kelionės į tolimus kraštus. Kaip ji sako: "Paleidau savo baimes." Jurgita leidžia suprasti, kad mūsų nesėkmių raktas arba tas pirminis taškas glūdi mūsų pasąmonėje. "Aš esu tik ta, kuri po truputį veda ten, kur reikia", – pasakoja meistrė.

"Klientui nesakau, ką ir kaip jaučiu, o tik patariu kilti aukštyn link to dažnio. Jaučiasi iš žmogaus kalbos, judesių. Mūsų fiziniai veiksmai teta dažnyje būna kitokie", – apie sesijas užsiminė Jurgita.

Anot meistrės, intuityvesni žmonės jaučia kitokią būseną ir po sesijos kartais pasipasakoja, linkę kontroliuoti, visada klausinėja. Kartais būna, kad žmogus pasisako, esą jis apie kažką net negalvojo ir jam čia kažkaip netyčia atsirado koks nors vaizdas ar mintis.

Jurgita pasakoja, kad prieš sesiją visada aptarianti su klientu jo norus ar rūpesčius. "Tą mintį ir padedu vystyti. Aš klausiu, o žmogus atsakinėja ir mes taip einame į minėtą pradinio taško situaciją. Dažnai aš jau žinau tą pradinį tašką, į kurį žmogus eina, tačiau tik jis pats turi suprasti, kad tai yra tai, kur jis ėjo", – sesijos eigą mini meistrė.

Jurgita išskiria, kad teta dažnis leidžia mums pajusti atsipalaidavimą esant besąlyginės meilės būsenos. Unikalu tai, kad tuomet žmogus negali meluoti. Tai būsena, kurioje neišvengiamai esi atviras su savimi.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, ekstremalioji situacija ypatingai paveikė visuomenės psichikos būseną, todėl pasirūpinti savo emocine sveikata svarbu kaip niekad.

„Netgi žmonėms, kurie nesusirgo, bet teko praleisti karantine ar saviizoliacijoje, tai natūralu, kad kyla tam tikrų adaptacijos problemų ir jos turi būti nepamirštos. Tai šitiems žmonėms reikia ne mažiau pagalbos negu tiems, kurie prireikė medikų pagalbos“, – sakė A. Veryga.

„Išgyvenant visokius emocinius sunkumus, kurie, natūralu, dabar tikrai iškyla, tiems žmonėms psichologinė pagalba tampa nuo šiol prieinama. Noriu priminti, kad jau turime ir telefono numerį 1809, kur susijungia didelė dalis pagalbos linijų“, – sakė A. Veryga.

Projektą įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei savo sričių ekspertais.

Ši mobilioji aplikacija ne tik padės stebėti savo būseną, bet ir suteiks informacijos, kur kreiptis pačiam ar nukreipti kitą prireikus pagalbos, informuoja Prezidentūra, joje įsikūrusiame Valstybės pažinimo centre pirmadienį surengtas programėlės pristatymas.

Programėlės naudotojas galės žymėti ir stebėti savo emocinę būklę, tikimasi, kad šis įrankis padės ugdyti emocinį raštingumą.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, elektroninės priemonės nepakeičia gyvo bendravimo, bet gali būti pagalbinė priemonė pažinti save.

„Nors yra labai daug skeptikų, kurie sako, kad negi mes čia dabar pakeisime tikrą, gyvą žmonių bendravimą kažkokia telefonine programėle, tai mes daug ką gauname iš technologijų, taip pat ir bendravimą. Tai nereiškia, kad tai keičia gyvą žmogaus pabendravimą, kai to labai reikia, nereiškia, kad programėlės pakeis psichologus ar psichiatrus, ar nuoširdų pokalbį su draugu. Bet kartais, kai neturime laiko ar bent jau tam, kad save pažintume, ir programėlė, ir knyga, ir kitos priemonės, kurios leidžia ugdyti save, pažinti, kas mes tokie esame, pažinti savo emocijas (...) – reikia pažinti, kas su mumis vyksta tam, kad žinotume, kaip su šitomis emocijomis gyventi“, – sakė ministras.

Kol kas programėlė prieinama išmaniųjų telefonų, kuriuose įdiegta „Android“ operacinė sistema, turėtojams. „iPhone“ naudotojams programėlė turėtų būti prieinama nuo liepos mėnesio.

Vienas iš programėlės kūrėjų, šeimos gydytojas ir psichoterapeutas Dainius Jakučionis sakė, kad konsultuodamas sergančius depresija ar jaučiančius nerimą žmones jis dažnai jų prašo sekti emocijas. Ir nors programėlė yra ne gydomoji, o tik prevencinė priemonė, medikas matytų galimybę ją pritaikyti ir pacientams.

„Jeigu kalbėtume paprastai, programėlė suteikia dėmesio nukreipimą į save, į savo emocijas. Jeigu aš kažkaip jaučiuosi, tam yra priežastis, tai tas padės atkreipti dėmesį į savo emociją ir vėliau sąmoningai suvokti, kad tam tikros emocijos kyla dėl tam tikrų priežasčių, kurias pats žmogus gali keisti. Aš matau praktinę naudą šiuo atveju“, – per renginį BNS teigė medikas.

Šią programėlę sukūrė valstybinio, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai, susivieniję į prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą socialinio saugumo kampaniją „Už saugią Lietuvą“.