– Pirmomis dienomis buvo daugiau emocijų, vis dar jų yra. Bandau apsiriboti nuo socialinės erdvės, kad galėčiau bent kažkiek kalbėti, filmuoti, nes buvo neįmanoma. Daug jausmų.

– Ar ten yra jūsų artimųjų, giminaičių?

– Ne. Nieko ten neturiu, tačiau tai nieko nereiškia. Tai mūsų žmonės.

– Minėjote, kad turite ten pažįstamų draugų. Kaip jie jaučiasi, ką pasakoja?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kadangi esu kažkiek žinomas Turkijoje kaip atlikėjas, gauname žinučių.

– Koks jų turinys?

– Prašo pagalbos. Pagrindinė komunikacija Turkijoje vyksta per tviterį. Žmonės po nelaimės siunčia per tviterį žinutes, net neskambina. Yra sukurta savanorių organizacija su viena žinomiausių atlikėjų. Paskelbė vieną žinutę tviteryje, visi, kas ieško, būtinai persiskelbia žinutę pas save ir parašo, peržiūrų per dieną buvo apie 45 mln. Visi susitiko ir bandė eiti į taškus, padėti. Tai tiesiog neįmanoma. Dešimtyje miestų buvo du kartus žemės drebėjimai, tai lietė apie 14 mln. žmonių. Apytiksliai 250 tūkst. buvo po pastatais. Išėjo išgelbėti apie 500, tai labai svarbu, tai suteikia emocijų, bet yra tiek daug žmonių, kuriems niekas negali padėti.

– Ar tiesa, kad Turkijoje buvo mokamas mokestis dėl galimų žemės drebėjimų ir dabar žmonės labai pikti, nes nesuteikiama pagalba?

– Visi turkai žino šiuos dalykus, tačiau nenoriu šnekėti apie politiką. Gal kitą kartą, kai bus kitų emocijų.

– Nukentėjusiems labai reikia pagalbos. Kokios reikia?

Svarbiausia padėti žmonėms, o tada, kai baigsis laikotarpis, kai nebegalėsime padėti, kalbėsime, ką galima daryti toliau.

– Šiuo metu yra trys taškai, kuriuose renkami reikalingi daiktai. Pasidalijo Turkijos ambasada, aš ir padedu, kiek įmanoma. Visiems labai ačiū. Yra trys taškai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Galima rasti ambasados ir mano profilyje. Aišku, svarbiausia – pinigai. Tačiau reikia ir daiktų: užvalkalų, miegui skirtų dalykų, miegmaišių. Kiek žinau, „Turkish Airlines“ viską nuskraidins į Turkiją. Pinigai svarbiausi.

Iš Lietuvos į Turkiją prieš dvejus metus keliavo apie 114 tūkst. turistų, o praeitais metais – 251 tūkst. Žinau, kad daug kas Turkiją vadina antrais namais. Jei jie pervestų po eurą, jau surinktume 250 tūkst. Yra, kurie gali po kelis eurus, 10, 20 eurų. Mes galime siekti geresnių skaičių. Jei negalite padėti pinigais, melskitės.

– Kokios tolesnio gyvenimo perspektyvos, mintys?

– Šiuo metu visi kalba apie pagalbą. Kas bus toliau – visi padėsime, padarysime, sako valstybė, bet niekas to nenori klausyti. Svarbiausia padėti žmonėms, o tada, kai baigsis laikotarpis, kai nebegalėsime padėti, kalbėsime, ką galima daryti toliau.

Gelbėjimo ir atstatymo darbus izoliuotame regione netoli Sirijos apsunkino smarki žiemos audra, dėl kurios kai kurie keliai tapo nepravažiuojami ir sulėtėjo maisto ir pagalbos pristatymas.

R. T. Erdoganas teigė, kad bus imtasi įvairių priemonių, kad nukentėjusiose teritorijose netrūktų humanitarinės pagalbos darbuotojų ir finansinės pagalbos.

„Nusprendėme paskelbti nepaprastąją padėtį, kad užtikrintume, jog mūsų (gelbėjimo ir atstatymo) darbai būtų atlikti greitai“, – per televiziją sakė R. T. Erdoganas.

„Greitai užbaigsime su šiuo sprendimu susijusius prezidentinius ir parlamentinius procesus, apimsiančius 10 mūsų provincijų, kuriose įvyko žemės drebėjimas“, – sakė jis.

Greitai užbaigsime su šiuo sprendimu susijusius prezidentinius ir parlamentinius procesus, apimsiančius 10 mūsų provincijų, kuriose įvyko žemės drebėjimas.

R. T. Erdogano vyriausybė socialiniuose tinkluose patiria vis didesnį spaudimą dėl, jo kritikų nuomone, lėto reagavimo į didžiausią per beveik šimtmetį Turkijoje įvykusį žemės drebėjimą.

Naujausiais duomenimis, per pirmadienį įvykusį 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimą ir po jo sekusius požeminius smūgius Turkijoje žuvo 3 549 žmonės, o vyriausybės ir sukilėlių kontroliuojamose Sirijos dalyse – 1 602 žmonės.

R. T. Erdoganas teigė, kad jo vyriausybė į šią teritoriją nusiųs daugiau kaip 50 000 pagalbos darbuotojų ir skirs 100 mlrd. Turkijos lirų (4,9 mlrd. eurų) finansinę pagalbą.

Tai, kaip R. T. Erdoganas susitvarkys su didžiausia gamtos stichija per visą jo du dešimtmečius trunkantį valdymą, gali būti labai svarbu prieš gegužės 14 dieną vyksiančius įtemptus parlamento ir prezidento rinkimus.

Pasaulio šalys skuba teikti pagalbą

Po galingo žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje, per kurį žuvo daugiau nei 5 tūkst. žmonių, viso pasaulio šalys suskubo siųsti pagalbą ir gelbėtojų pajėgas.

Pagalbos pasiūlymų sulaukta iš viso pasaulio. Naujienų agentūra AFP apžvelgia dalį pagrindinių paramos pažadų.

Europos Sąjunga

Europos Sąjunga į pagalbą Turkijai sutelkė 27 paieškos ir gelbėjimo bei medicinos komandas iš 19 šalių, daugiau kaip 1 150 gelbėtojų ir 70 gelbėjimo šunų, antradienį patvirtino ES krizių valdymo komisaras Janezas Lenarčičius.

Jungtinės Valstijos

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) teigė, kad JAV komandos „skubiai siunčiamos padėti Turkijos paieškos ir gelbėjimo darbams“.

Nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė, kad JAV siunčia dvi paieškos ir gelbėjimo grupes, kuriose dirba po 79 žmones, o Pentagonas ir JAV tarptautinės plėtros agentūra (USAID) koordinuoja savo veiksmus su Turkijos kolegomis.

Kinija

Kinija pranešė, kad antradienį Turkijoje darbą pradėjo pirmosios Kinijos gelbėtojų komandos ir kad ji siunčia 5,9 mln. dolerių (5,51 mln. eurų) vertės skubios pagalbos, įskaitant gelbėtojų ir medikų komandas, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kinijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Deng Boqingas (Dengas Bočingas) valstybiniam transliuotojui CCTV teigė, kad Pekinas taip pat koordinuos „skubiai reikalingos nelaimės padarinių likvidavimo įrangos Sirijai“ teikimą, tačiau nenurodė, kiek jos bus išsiųsta.

Jungtinė Karalystė

Užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis) sakė, kad JK siunčia 76 paieškos ir gelbėjimo specialistų komandą, įrangą ir gelbėjimo šunis. JK taip pat siunčia skubios medicinos pagalbos komandą, kuri įvertins padėtį vietoje.

Rusija

Prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbius telefonu su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu (Bašaru Asadu) ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) pažadėjo nusiųsti Rusijos komandas į abi šalis.

Gynybos ministerija teigė, kad 300 Sirijoje dislokuotų kariškių padeda tvarkyti teritoriją.

Jungtinės Tautos

„Mūsų komandos dirba vietoje, vertina poreikius ir teikia pagalbą. Tikimės, kad tarptautinė bendruomenė padės tūkstančiams nuo šios nelaimės nukentėjusių šeimų, iš kurių daugeliui jau ir taip labai reikėjo humanitarinės pagalbos tose vietovėse, į kurias sunku patekti“, – sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

Indija

Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad į nukentėjusią teritoriją pasirengusios išskristi dvi Indijos nacionalinių reagavimo į nelaimes pajėgų komandos, kurias sudaro 100 darbuotojų, kinologų su šunimis būriai ir įranga. Taip pat buvo ruošiami gydytojai ir paramedikai su medikamentais.

Ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) pareiškė, kad jam labai skaudu dėl žūčių Turkijoje, su kuria Indija palaiko šaltus santykius, ir Sirijoje.

Vokietija

Vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) teigė, kad Vokietija, kurioje gyvena apie tris milijonus turkų kilmės žmonių, „sutelks visą įmanomą pagalbą“.

Ukraina

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo karo nualinta šalis yra „pasirengusi suteikti reikiamą pagalbą nelaimės padariniams įveikti“.

Graikija

Turkijos istorinės priešininkės Graikijos, kurios santykiai su Ankara yra pašliję dėl daugybės pasienio ir kultūrinių ginčų, ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) pažadėjo panaudoti „visas turimas pajėgas“, kad padėtų savo kaimynei.

Izraelis

Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pareiškė, kad diplomatiniais kanalais gavęs prašymą patvirtino pagalbos Sirijai, kurios vyriausybė nepripažįsta Izraelio, siuntimą. Damasko pareigūnas paneigė, kad jie prašė pagalbos.

Vyriausybė taip pat siųs humanitarinę pagalbą Turkijai, sakė B. Netanyahu.

Persijos įlankos šalys

Kataras pranešė, kad į Turkiją atsiųs 120 gelbėtojų, taip pat „lauko ligoninę, pagalbos priemones, palapines ir žiemos reikmenis“.

Jungtiniai Arabų Emyratai pažadėjo suteikti Sirijai maždaug 13,6 mln. dolerių (12,7 mln. eurų) vertės pagalbą, įskaitant paieškos ir gelbėjimo komandas bei skubios pagalbos priemones.

Oficialioji naujienų agentūra WAM pranešė, kad JAE jau išsiuntė pirmąjį lėktuvą į pietų Turkiją, kur planuoja įkurti lauko ligoninę.

Iranas

Iranas yra pasirengęs suteikti „neatidėliotiną pagalbą šioms dviem draugiškoms tautoms“, pareiškė prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) ir pareiškė užuojautą dėl „skaudaus incidento“.

Alžyras

Šalis į Turkiją išsiuntė 89 narių, įskaitant medikus, rizikos valdymo komandą su 17 tonų įrangos, o kita komanda vyks į Siriją, pranešė civilinė sauga.

Tunisas

Prezidentas Kaisas Saiedas (Kaisas Sajedas) nurodė suteikti humanitarinę pagalbą Turkijai ir Sirijai, įskaitant 14 tonų antklodžių ir maisto, pranešė pareigūnai. Tunisas taip pat paragino kariniais orlaiviais nuskraidinti savanorius medikus.

Japonija

Japonijos, kurioje dažnai vyksta žemės drebėjimai, vyriausybė į Turkiją išsiuntė Japonijos nelaimių padarinių likvidavimo gelbėjimo komandą.

Kovoti su liepsnomis ugniagesiams padeda ir savanoriai.

Prie Viduržemio ir Egėjo jūrų esančiuose Turkijos kurortiniuose regionuose šėlstantys gaisrai jau išdegino didžiulius miško plotus ir privertė iš viešbučių evakuotis panikos apimtus turistus.

Tačiau ši stichinė nelaimė taip pat paskatino naują kritiką prezidentui R. T. Erdoganui dėl jo lėto ir neadekvataus atsako. Nuo 2014 metų prezidento poste dirbančio R. T. Erdogano po dvejų metų laukia nauji valstybės vadovo rinkimai.

Praėjusį savaitgalį R. T. Erdoganas sulaukė itin griežtos kritikos už tai, kad per apsilankymą viename iš labiausiai nuo gaisrų nukentėjusių regionų mėtė vietos gyventojams maišus su arbata.

Vyriausybė taip pat pripažino, kad neturi gaisrams gesinti pritaikytų lėktuvų, todėl turi kliautis pagalba iš užsienio.

Užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) pirmadienį padėkojo Briuseliui, kad buvo atsiųsti du orlaiviai iš Ispanijos ir vienas – iš Kroatijos.

ES nurodė, kad „visiškai solidarizuojasi su Turkija šiuo sunkiu metu“. Šia žinia siekta parodyti gerą valią po ilgiau nei metus trukusių aštrių ginčų tarp Briuselio ir Ankaros.

Pirmadienį ugniagesiai grūmėsi su gaisrais ir Graikijos Rodo saloje Egėjo jūroje, taip pat kai kuriuose Italijos bei Ispanijos regionuose.

Dėl klimato kaitos stiprėjančios ir dažnėjančios karščio bangos sukuria idealias sąlygas plisti gaisrams. ES duomenys rodo, kad šių metų gaisrų sezonas yra vienas labiausiai niokojančių.

„Dabar padėtis yra tikrai bloga“

R. T. Erdogano biuras iš pradžių dėl didžiausių per mažiausiai dešimtmetį Turkiją apėmusių gaisrų kaltino padegėjus, kuriuos provyriausybinė žiniasklaida siejo su sukilimą prieš Turkijos valstybę tęsiančiais kurdų kovotojais, esančiais už įstatymo ribų.

Tačiau ši teorija, panašu, bėgant laikui išblėso, daugėjant gaisrų ir augant aukų skaičiams.

Turkijos miškų direkcija pranešė, kad nuo trečiadienio 35 šalies miestuose užregistruoti 105 gaisrai.

Pasak agentūros, septyni iš jų pirmadienį tebeliepsnoja. Dauguma jų – netoli pietinių Antalijos ir Marmario kurortų.

Naujienų agentūros AFP komanda iš Marmario prie Egėjo jūros pranešė apie matomas liepsnas miškingose kalvų viršūnėse.

Liepsnos nušvietė naktinį dangų, be to, buvo sunku kvėpuoti dėl dūmų ir tvyrančio maždaug 40 laipsnių pagal Celsijų karščio.

Meteorologinės tarnybos įspėjo vietinius gyventojus dėl prastos oro kokybės, o savanoriai leido bemieges naktis, padėdami pavargusiems ugniagesiams gelbėti nuo liepsnų vešlius miškus. Jiems atkurti, ekspertų teigimu, gali prireikti ištisų dešimtmečių.

„Tai katastrofa“, – sakė gyventojas Evranas Ozkanas (Evranas Ezkanas) laikinajame pagalbos centre, įrengtame šalia kelio, vedančio degančių kalvų link.

„Kaip ir aš, daugelis Marmario gyventojų negali ramiai miegoti, kol liepsnoja šie gaisrai“, – pridūrė jis.

Ugniagesiai su žibintuvėliais ant kaktos sėdėjo valgydami paprastą maistą iš dėžučių ir gerdami vandenį iš butelių; juos vietos gyventojai surinko iš kaimyninių miestų.

Marmario pakrantėje buvo paruošta gelbėjimo valčių, jei gaisrai išplistų ir miestas būtų atkirstas.

„Turime būti atsakingi už savo žemę, kad apsaugotume savo ateitį nuo liepsnų, – sakė E. Ozkanas. – Tačiau dabar padėtis yra tikrai bloga.“