Taikoma 40 metų

Per septynerius metus, kai šios paslaugos Lietuvoje kompensuojamos, dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų į gydytojus kreipėsi daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tam prireikė 17,5 mln. eurų PSDF lėšų.

Statistika rodo, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta–šešta pora. Medikų teigimu, pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei 40 metų.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praeitais metais aštuonios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 7 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 520 moterų ir 1 240 vyrų. Paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta 3,56 mln. eurų.

Pastaraisiais metais pagalbinio apvaisinimo paslaugomis per metus pasinaudoja beveik 3 tūkst. žmonių. Dažniausiai šios paslaugos teiktos 33–37 m. amžiaus moterims ir vyrams, tačiau jomis taip pat pasinaudojo didelė dalis 28–32 m. moterų ir 38–42 m. vyrų.

Statistika: praėjusiais metais aštuonios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 7 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 520 moterų ir 1 240 vyrų. / freepik.com nuotr.

Kam ir kas apmokama?

Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. Moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų. Kai kuriais atvejais reikia preimplantacinės genetinės diagnostikos. Tai gydytojų konsiliumo, kuriame dalyvauja gydytojas genetikas, gydytojas akušeris ginekologas ir embriologas, sprendimu atliekama diagnostika, kuria siekiama įvertinti riziką perduoti didelę negalią sukeliančią ligą su vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis.

Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Procesas prasideda nuo gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos moteriai ir vyrui. Jos metu partneriams atliekami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai.

3 tūkst. – beveik tiek žmonių kasmet Lietuvoje pasinaudoja pagalbinio apvaisinimo paslaugomis.

Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai, ir lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimą ir perkėlimą į moters kūną. Kasmet didžiausia PSDF lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc. Vaistai sudaro beveik pusę procedūros kainos.

Įstaigą renkasi patys

Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų partneriams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją. Įvertinęs diagnozę, sveikatos būklę, gydytojas išrašys siuntimą konsultacijai pas vaisingumo specialistą.

Svarbu žinoti, kad paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje. Tačiau būtina, kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, nes tik tokiu atveju išlaidos bus apmokėtos iš PSDF.

Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo su ligonių kasomis šiais metais sutartis yra sudariusios Santaros klinikos, Kauno klinikos ir šešios privačios klinikos.

Daugiau informacijos apie pagalbinį apvaisinimą – ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/pagalbinis-apvaisinimas.

Viskas – vienoje vietoje

„Northway“ vaisingumo centruose dėl naujausių, individualiai pritaikytų gydymo metodų ir nuoširdaus rūpesčio pasaulį išvydo jau daugiau nei 3 tūkst. kūdikių. Šį statistinį rodiklį jau didina ir Kaune įsikūręs Vaisingumo centras.

Aukščiausius standartus atitinkanti moderni laboratorija ir patyrusių gydytojų komanda užtikrina, kad nuo šiol visas nevaisingumo gydymo paslaugas galima rasti vienoje vietoje Kaune, kur atliekami išsamūs ištyrimai, taikomas medikamentinis gydymas, prireikus daromos tausojančios chirurginės operacijos ir teikiamos visos modernios pagalbinio apvaisinimo paslaugos, kurios gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Centras aprūpintas visa reikiama naujausia ir moderniausia įranga. „Northway“ archyvo nuotr.

Gydymo sėkmė net 50 proc. priklauso nuo laboratorijos kokybės, todėl tam klinikoje skiriamas itin didelis dėmesys. Centras aprūpintas visa reikiama naujausia ir moderniausia įranga, padedančia kuo greičiau prisišaukti gandrus. „Northway“ vaisingumo centrai – didžiausias vaisingumo centrų tinklas Baltijos šalyse – turi padalinius Vilniuje, Klaipėdoje, Rygoje, o dabar ir Kaune.

Kaip greičiau prisišaukti gandrus ir kas trukdo jų sulaukti? Pokalbis  apie tai ir ne tik su „Northway“ vaisingumo centruose Kaune ir Vilniuje dirbančiu gydytoju akušeriu-ginekologu, nevaisingumo gydymo specialistu Žygimantu Misevičiumi.

Akušeris-ginekologas, nevaisingumo gydymo specialistas Žygimantas Misevičius. „Northway“ archyvo nuotr.

– Kaip suprantu, pakanka ateiti į medicinos centrą „Northway“ ir visi reikiami tyrimai, procedūros bus atliekami vienoje vietoje? Kokių dar šis medicinos centras turi privalumų, kalbant apie nevaisingumo gydymą?

– Taip, „Northway“ vaisingumo centruose taikomas visapusis nevaisingumo gydymas, kurio planas sudaromas individualiai kiekvienam pacientui. Puikių rezultatų pasiekiame dėl patyrusių specialistų komandos, aukščiausius standartus atitinkančios modernios laboratorijos, kurioje taikome naujausius metodus, ko gero, vieninteliai Baltijos šalyse.

Dalis porų dėl minėtų problemų tiek ištyrimui, tiek gydymui kreipdavosi ir vykdavo į kitus miestus, tai ne visada buvo patogu, ypač jei reikia keleto vizitų per savaitę.

Atsidarius klinikai Kaune, pacientams papildomai niekur nereikės važiuoti – bus teikiamos konsultacijos, tyrimai, procedūros, tausojančios operacijos ir visos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.

– Kada ir kaip dažnai prireikia pagalbinio apvaisinimo procedūrų?

– Nevaisingumo problema paliečia apie 10–17,5 proc. arba maždaug kas šeštą porą, tačiau ne visoms poroms prireikia sudėtingų pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros atliekamos, kai pastoti natūraliu būdu sudėtinga arba tokių galimybių iš viso nėra. Lietuvoje nėra vieningo registro, kad būtų galima pasakyti, kiek porų taikomos pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Remiantis Valstybinės ligonių kasos informacija (pateikiama tik apie kompensuojamus IVF (in vitro fertilizacija, arba kitaip – apvaisinimas mėgintuvėlyje – aut. past.) ciklus), 2022 m. Lietuvoje atliktos 1 227 IVF procedūros. Šių procedūrų pastaraisiais metais daugėja. Deja, daugėja ir porų, susiduriančių su nevaisingumo problema. Dalis procedūrų atliekama iš pacientų lėšų – šios statistikos nėra. Be to, dalis pacientų, ypač nesusituokę, minėtam gydymui vyksta į kaimynines šalis.

Jaunoms poroms dažniausiai siūloma kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo, kai nepavyksta pastoti per 12 mėnesių. Vyresnėms poroms – po pusmečio.

 

– Kokia sėkmės tikimybė? Nuo ko priklauso sėkmė, kad pora susilauktų kūdikio?

– Rodikliai skiriasi atsižvelgiant į paciento ir gydymo ypatybes: amžių, nevaisingumą sukeliančią priežastį, perkeliamų embrionų skaičių, pagalbinio apvaisinimo procedūros tipą (įprastinis IVF ar ICSI  (intracitoplazminė spermos injekcija) metodas), taip pat svarbu, ar anksčiau buvo nėštumų, persileidimų, kokie anksčiau taikyto gydymo rezultatai. Kiekvienu atveju galimą sėkmę įvertinti reikėtų aptarus situaciją su pora individualiai.

Pastojimų skaičius „Northway“ centre siekia iki 60 proc. Kalbant apie amžiaus grupes (kaip žinia, amžius laikomas pačiu svarbiausiu IVF prognostiniu faktoriumi), vadinamasis suminis nėštumų dažnis moterų iki 35 metų amžiaus grupėje siekia 69,9 proc. (taikant iki 6 IVF ciklų).

– Ar visas procedūras kompensuoja Ligonių kasa?

– Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis yra apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Procesas prasideda nuo gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos.

PSDF lėšomis pagalbinio apvaisinimo paslaugos kompensuojamos sutuoktiniams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, ir jeigu moteris yra ne vyresnė kaip 42 metų amžiaus.

Poros kreipiasi drąsiau

– Kaip prasideda nevaisingos poros gydymas? Ar poros ištyrimas prasideda vienu metu, ar, pavyzdžiui, pirmiausia ištiriama moteris, paskui – vyras?

– Atliekant poros ištyrimą dėl nevaisingumo skiriami dviejų tipų tyrimai. Pirmojoje tyrimų grupėje – reprodukcinė anamnezė ir apžiūra, ginekologinis ir echoskopinis ištyrimas. Antrojoje – spermos tyrimas, ovuliacijos įvertinimas, kiaušintakių ir mažojo dubens patologijų diagnostika, tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų.

Atsakant į klausimą, kas pirmiausia tiriama – vyras ar moteris, dažniausiai konsultacijai ateina abu partneriai, įvertinama situacija ir sudaromas ištyrimo planas. Moters ištyrimas užtrunka kiek ilgiau, taigi vyrai per tą laiką jau būna ištirti, nes jų ištyrimas yra trumpesnis ir paprastesnis.

Jaunoms poroms dažniausiai siūloma kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo, kai nepavyksta pastoti per 12 mėnesių. Vyresnėms poroms – po pusmečio.

– Kada nereikėtų atidėlioti vizito dėl nevaisingumo ir pagalbos kreiptis anksčiau? Ar pastebite, kad poros drąsiau ieško pagalbos?

– Pora laikoma nevaisinga, jei gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą, nevengdama pastojimo, negali pastoti 12 mėnesių. Išimtis taikoma tada, kai moteris yra 35 metų arba vyresnio amžiaus, arba turi aiškią nevaisingumą galinčią lemti priežastį, pavyzdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimą, galbūt anksčiau sirgo lytinių organų uždegimais, turėjo traumų, operacijų, jai buvo taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas. Tokiu atveju tyrimus dėl nevaisingumo rekomenduojama atlikti anksčiau – jeigu moteris nepastoja per 6 mėnesius.

Pastaruoju metu daugėjant informacijos, gerėjant paslaugų prieinamumui, poros dažniau kreipiasi dėl nevaisingumo ištyrimo, gydymo, ir tai labai džiugina.

–  Kokios yra dažniausios nevaisingumo priežastys?

– Dažniausios moterų nevaisingumo priežastys yra ovuliacijos sutrikimai, struktūriniai reprodukcinės sistemos pakitimai, persirgtos lytiškai plintančios infekcijos, tokios ligos kaip endometriozė, priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, autoimuninės pacientės ligos, hormoninės sistemos sutrikimai. Ovuliacijos sutrikimai turi įtakos apie 25 proc. nevaisingumo atvejų, endometriozė – 15 proc., sąaugos pilvo ertmėje – apie 12 proc., kiaušintakių nepraeinamumas dėl vienokių ar kitokių priežasčių – apie 11 proc., kiti kiaušintakių pažeidimai – apie 11 proc., neaiškios kilmės nevaisingumas – apie 10 proc., kitos priežastys – apie 9 proc.

Nereikėtų pamiršti, kad vyrų sveikatos problemos lemia apie 40–50 proc. porų nevaisingumo atvejų, abiejų partnerių nevaisingumas lemia apie 25–40 proc. visų vaisingumo sutrikimų.

 

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vyrų sveikatos problemos lemia apie 40–50 proc. porų nevaisingumo atvejų, abiejų partnerių nevaisingumas lemia apie 25–40 proc. visų vaisingumo sutrikimų.

Kiekviena situacija – individuali

– Ar galite apytiksliai procentais pasakyti, kada pakanka medikamentinio gydymo, galbūt gyvenimo būdo korekcijų ir kaip dažnai prireikia operacijų, pagalbinio apvaisinimo procedūrų?

– Taip, kartais gali užtekti ir gyvenimo būdo korekcijų ar medikamentinio gydymo, ypač tais atvejais, kai nevaisingumą lemia anovuliacija – būklė, dėl kurios kiaušidės nesubrandina kiaušialąstės.

Kalbant apie gyvenimo būdo keitimą, įrodyta, kad jeigu kūno masės indeksas yra virš 30, sumažinus jį bent 5–10 proc., gali atsistatyti savaiminė ovuliacija ir padidėti tikimybė natūraliai pastoti. Jeigu sportuojama ypač intensyviai, tai irgi gali neigiamai paveikti vaisingumą. Tokiu atveju, sumažinus sporto intensyvumą, padidėja natūralaus pastojimo galimybė. Planuojant pastoti rekomenduojama bent 3 mėnesius prieš atsisakyti rūkymo, alkoholio, kitų žalingų rizikos veiksnių.

Kalbant apie nevaisingumo gydymo būdus, jie skirstomi į tris grupes: pirmoji – medikamentinis nevaisingumo sutrikimų gydymas, pavyzdžiui, medikamentinė ovuliacijos indukcija. Antroji – chirurginis nevaisingumo priežasčių gydymas, pavyzdžiui, laparoskopinės pilvo ertmės sąaugų išdalijimas arba histeroskopinė polipo operacija. Ir trečioji grupė – pagalbiniai apvaisinimo būdai, kai naudojamos priemonės, padedančios pastoti ne lytinių santykių metu, čia kalbama apie intrauterinę inseminaciją (IUI) ir IVF.

Kiekvienu atveju dėl gydymo būdo sprendžiama individualiai, įvertinus visus tyrimų rezultatus, priežastį, atsižvelgiant į poros nuostatas ir nusiteikimą, ar pora yra susituokusi, ar ne, nes pagalbinio apvaisinimo metodai, tokie kaip IUI arba IVF, Lietuvoje šiuo metu dėl galiojančių teisės aktų galimi tik susituokusioms poroms.

Embriologo darbas – nematomas, bet labai svarbus

Vaisingumo centras neįsivaizduojamas be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė. Jungtinėje Karalystėje mokslus baigusi ir ten vienoje didžiausių vaisingumo klinikų dirbusi embriologė Ieva Didžiokaitė džiaugiasi prisijungusi prie „Northway“ vaisingumo centro komandos Kaune.

Embriologė Ieva Didžiokaitė. „Northway“ archyvo nuotr.

– Kada ir kaip dažnai prireikia embriologo pagalbos?

– Kas šešta pora susiduria su nevaisingumu. Apie 50 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl problemų iš vyro pusės (varikocelės, urogenitalinių infekcijų, vėlai išoperuoto kriptorchizmo, obstrukcijų) ir apie 50 proc. susiduria su nevaisingumu dėl problemų iš moters pusės (ovuliacijos sutrikimų, kiaušintakių pažeidimų, endometriozės, koitalinių problemų).

Daliai porų galima padėti atliekant IUI, kai pacientei sušvirkščiamas partnerio mėginys, sudarytas daugiausia iš progresyvių spermatozoidų, potencialiai galinčių pasiekti ir apvaisinti kiaušialąstę. Kitoms poroms tenka nueiti ilgesnį – IVF kelią.

– Kuo svarbus embriologo darbas?

– Embriologo darbas neretai nematomas, bet ypač svarbus pacientams, susiduriantiems su nevaisingumu. Embriologas atsakingas už kiaušialąsčių surinkimą punkcijos metu, apvaisinimo būdo parinkimą, kiaušialąsčių apvaisinimo procedūros atlikimą, embrionų auginimą ir kokybės vertinimą, užšaldymo ir embrionų atšildymo procedūras.

Embriologas yra specialistas, kuris rūpinasi pacientų embrionais nuo pat kiaušialąsčių gavimo iki kol nusprendžiame atlikti embrionų patalpinimo ir / ar užšaldymo procedūras.

– Minėjote, kad nevaisingumo gydymo sėkmei itin svarbi moderni įranga. Kuo ypatinga laboratorija „Northway“ vaisingumo centre, Kaune?

– Taip, 50 proc. gydymo sėkmės priklauso ir nuo laboratorijos kokybės, todėl tam turi būti skiriamas didžiulis dėmesys. Anksčiau dirbau didžiausiame privačiame vaisingumo klinikų tinkle, turinčiame vieną geriausių šiuo metu rinkoje esančių įrangų. Taigi turiu su kuo palyginti ir džiaugiuosi, kad „Northway“ vaisingumo centro Kaune laboratorijoje įdiegti ir taikomi pažangiausi embrionų auginimo ir vertinimo metodai, dirbame su naujausia įranga. Turime embrionų inkubatorių „Esco Miri® TL“, be kurio neįsivaizduojamas maksimaliai sėkmingas IVF ciklas. Neinvaziniu periodinio fotografavimo metodu galime nepertraukiamai stebėti embrionų vystymąsi ir į gimdą perkelti atrinkti embrionus, kurių dalijimasis yra taisyklingas. Skirtingos inkubatorių kameros naudojamos skirtingų pacientų embrionams, kad nereikėtų trukdyti jau patalpintų ir rizikuoti pH ir temperatūros pokyčiais.

„Northway“ vaisingumo centre Kaune naudojame „Time-Lapse“ inkubatorių, kuris leidžia sužinoti, kaip embrionas vystėsi nuo pačio pirmo zigotos pasidalijimo iki kol nusprendžiama embrioną talpinti (...)

 

Laboratorijoje taip pat sumontuoti HEPA filtrai, įrengtas atskiras lakių organinių junginių, kurie neigiamai veikia embrionų vystymąsi, šalinimui skirtas mobilus filtras. Visa įranga nauja, o pH ir temperatūros parametrai nuolat sekami. Džiaugiuosi, kad užsienyje įgytą patirtį galiu taikyti Kaune: naudoti embrionų auginimo, vitrifikacijos ir atšildymo terpes ir metodų patobulinimus, kurie, žinau, lemia gerus rezultatus.

– Kaip vertinami embrionai? Kaip nustatote, ar embrionas yra tinkamas perkelti į gimdą? Kas nutinka su likusiais embrionais?

– Kaip minėjau, „Northway“ vaisingumo centre Kaune naudojame „Time-Lapse“ inkubatorių, kuris leidžia sužinoti, kaip embrionas vystėsi nuo pačio pirmo zigotos pasidalijimo iki kol nusprendžiama embrioną talpinti: virš kiekvieno embriono yra kamera, kuri kas 5 minutes 7 skirtingais lygiais fiksuoja embriono vystymąsi ir iš gautų nuotraukų sumontuoja vaizdo įrašą, kurį bet kada galime peržiūrėti ir žinoti, pavyzdžiui, kaip embrionas vystėsi per naktį.

Kad įvertintumėme embrionų kokybę, nebereikia jų išimti iš inkubatoriaus, dėti po šviesa, su kuria jie nesusiduria natūraliomis sąlygomis, nerizikuojama, kad laboratorijos aplinkoje esantis mažesnis anglies dioksido kiekis nei inkubatoriuje paskatins terpės pH kilimą, kuris gali nulemti lėtesnį embrionų vystymąsi, jį sutrikdyti.

Dažniausiai vienas sėkmingai į blastocistą išsivystęs embrionas yra patalpinamas į gimdą, o kiti užšaldomi vitrifikacijos būdu, naudojant specialų terpių rinkinį. Jis rinkoje laikomas auksiniu standartu ir lemia 97 proc. embrionų išgyvenamumą. Nustoję vystytis embrionai nei talpinami, nei šaldomi, nes jų egzistavimas nesuderinamas su gyvybe. Tokius genų rinkinius turintys embrionai negebėtų išsivystyti ir natūraliomis sąlygomis.

– Kiek svarbus yra laikas embriologui atliekant procedūras laboratorijoje?

– Laikas embriologo darbe yra vienas svarbiausių faktorių. pH, temperatūra ir laikas, kurį kiaušialąstės ar embrionai praleidžia šviesoje, yra vieni pagrindinių parametrų, turinčių didžiausią įtaką IVF ciklui. Visi šie parametrai tiesiogiai priklauso nuo laiko, todėl kiekviena procedūra turi būti atlikta ne tik tiksliai, bet ir per kuo trumpesnį laiko tarpą. Pavyzdžiui, zigotos nepratusios susidurti su šviesa, kai vystosi natūraliomis sąlygomis. Tad būtina kaip galima greičiau įvertinti, ar kiaušialąstės sėkmingai apsivaisino. Yra žinoma, kad didesnis nei 7,4 pH lemia lėtesnį embrionų vystymąsi. pH yra tiesiogiai priklausomas nuo anglies dioksido kiekio, todėl specialiuose inkubatoriuose palaikome didesnį nei aplinkoje esantį anglies dioksido lygį, kad būtų užtikrintos kiek įmanoma idealesnės sąlygos embrionų augimui. Kuo ilgesnį laiko tarpą embrionai praleidžia ne inkubatoriuje, tuo didesnė rizika sutrikdyti jų vystymąsi dėl padidėjusio terpės pH.

– Yra kelios pagalbinio apvaisinimo procedūros. Kada daugiausia prireikia embriologo prisidėjimo, meistriškumo?

– Yra išskiriamos dvi pagrindinės kiaušialąsčių apvaisinimo technikos: savaiminis apvaisinimas, kuomet kiaušialąstės yra patalpinamos su konkrečiu spermatozoidų kiekiu ir, kai, dažniausiai esant vyro nevaisingumui, yra atliekama ICSI, kurios metu vienas spermatozoidas mikromanipuliatoriais yra įterpiamas į kiaušialąstę.

Nors ICSI gali atrodyti įspūdingiau, abu metodai reikalauja embriologo meistriškumo. Pavyzdžiui, būtina tiksliai apskaičiuoti reikiamą suleisti spermatozoidų kiekį savaiminio apvaisinimo metu, kad apvaisinimas būtų sėkmingas.

„Northway“ vaisingumo centro specialistai primena poroms, kurios susiduria su vaisingumo problemomis, nelaukti ir kreiptis pagalbos, nes kartais reikia visai nedaug, kad šeimoje krykštautų mažylis.

Grožio konkursų bei įvairių projektų dalyvė, buvusi kūno rengybos trenerė po vestuvių su ilgamečiu draugu Liudu Vaisieta ėmė sparčiai populiarėti socialiniuose tinkluose. Tai paskatino moterį išorės pokyčiams. Žinomos moters spintą papildė stilingi drabužiai, tamsius ilgus plaukus pakeitė trumpi ir šviesūs. Indrė pradėjo lankytis elitiniuose šalies vakarėliuose, o prieš beveik metus „L'Officiel Lithuania“ kalėdinio renginio metu buvo išrinkta ir apdovanota kaip stilingiausia metų moteris, tačiau mažai kas žinojo, kad jau tuomet gražuolė varstė gydytojų kabinetų duris.

„Persistengėm su norais. Norėjau visko čia ir dabar. Atsikrausčiau spontaniškai, susituokėm spontaniškai ir staiga užsinorėjom vaiko. Galvojom, kad natūraliai gausis, bet nesigavo. Per paskutinius metus turėjom net tris pagalbinius apvaisinimus“, – dalinsis garsi moteris.

Indrė prisipažins, kad Liudas visada svajojo apie didelę šeimą, tuo metu jai būtų pakakę ir vieno vaiko. Tačiau pastangos jo susilaukti buvo bevaisės ir labai nemalonios: „Mes darėm pagalbinį apvaisinimą ir inseminacijas, tai tikrai nemalonūs dalykai moterims. Pakrinka hormonai, tas injekcijų badymas į pilvą, visi tynimai, o paties dirbtinio apvaisinimo metu dar ir narkozė daroma, ko aš nežinojau“, – nemalonia patirtimi dalinsis garsi moteris.

Moteris jokiu būdu nesako, kad tai sukėlė vėžį, tačiau galvoja, kad itin dažnai atliekamos procedūros galėjo suaktyvinti greičiausiai jau prasidėjusią onkologinę ligą. Praėjusių metų pavasarį Indrė sužinojo, kad jos tarpuplautyje slepiasi net aštuonių centimetrų navikas. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad auglys – piktybinis.

„Žmonės mane neteisingai suprato, kai vienoje laidoje pasakiau, kad tai galėjo būti ligos priežastimi. Greičiausiai jau sirgau atlikdama pagalbinį apvaisinimą, tik pati to dar nežinojau. Vis dėlto, visi tokie pagalbiniai apvaisinimai, inseminacijos be saiko gal ir galėjo paauginti tą vėžį, tą auglį, kuris išaugo iki ketvirtos stadijos ir išplito iki metastazių“, – dalinsis Indrė.

Paklausta, ar dar kada nors darytųsi pagalbinį apvaisinimą, nepaisant visko Indrė nustebina: „Taip, aš jį daryčiau, jei norėčiau susilaukti vaikučio. Tik viskam turi būti saikas ir viskam turi būti ribos“.

Kaip ši liga pakeitė Indrės ir jos vyro Liudo santykius, požiūrį į daugelį dalykų ir paskatino imtis naujos veiklos, jau šį antradienio vakarą 20 val. laidoje „Bus visko“ per LNK.

Nelengvą chemoterapijos laikotarpį jaunai moteriai padėjo ištverti vyras Liudas. Indrė ir Liudas kartu – jau dešimt metų. Pora sakė jau seniai norėję susilaukti vaikų.

„Mano svajonė visą laiką buvo turėti vieną vaikelį, gal todėl, kad šeimoje buvau viena. Mano vyras Liudas – maksimalistas ir norėjo net penkių vaikų. Paskutinius metus iki mano ligos labai norėjom pastoti, o dabar net nežinau. Esame laimingi, turim visokių planų, visokių minčių, turime daug draugų, kurie turi vaikų, ir mes juos mylime. O ar Dievas duos, ar mėginsime ką nors daryti, nežinau. Esu gavusi moterų laiškų, kurios papasakojo susilaukusios vaikų po tokios ligos gydymo. O gal mūsų misija gyvenime visai kitokia?“ – LNK laidoje neseniai svarstė Indrė.

Instagramo nuotr. 

„Delfi“ laidoje „Kasdienybės herojai“ teigiama, jog prieš daugiau nei metus pora sau pripažino, kad natūraliai susilaukti vaikelio jiems nepavyksta, todėl kreipėsi į medikus ir pradėjo vieną po kitos daryti pagalbinio apvaisinimo procedūras.

„Tiesą pasakius, kai sužinojau, kad sergu, dar buvo toks variantas kažką pasilikti, užsišaldyti. Bet būtų reikėję tada atidėti gydymą, laukti. Gydytojas pasakė, kad tai pavojinga. Būtų reikėję palaukti dar porą savaičių. Tai būtų buvę pavojinga. Ir tada pasitarę su vyru nusprendėme, kad ne“, – atvirame interviu laidoje „Kasdienybės herojai“ prisipažino žinoma moteris, atsakydama į klausimą apie žlugusią svajonę susilaukti vaikų. 

Indrė su vyru neatmetė galimybės, jog pagalbinio apvaisinimo procedūros, kurios buvo taikomos moteriai, galėjo paskatinti vėžio augimą iki ketvirtos stadijos. Pora prisipažino, jog begalinis noras susilaukti vaikų juos buvo apėmęs pastaraisiais metais. Natūraliai nesigavo. „Galbūt šioje vietoje šiek tiek perlenkėme lazdą. Galėjo turėti įtakos (ligos) progresui tie pagalbiniai apvaisinimai“, – skaudžią tiesą pripažino Liudas. 

Instagramo nuotr. 

Laidoje teigiama, jog jei ne vėžio diagnozė, pora net nuo artimiausių  žmonių būtų slėpę, kad be medikų ir medicinos pagalbos negali susilaukti vaikų.  

„Teko iškentėti daug skirtingų smūgių: diagnozė, chemoterapija, plaukai, veidas, tai, kad neturėsime vaikučių. Ir vis turi tą įveikti“, – likimo siųstus išbandymus vardino Indrė. 

Nepaisant to, pora teigė esantys laimingi: „Turime krikšto vaikų, draugų vaikų, kuriuos mylime. Keliausim“, – džiugesio priežastis viena po kitos minėjo vėžį pažabojusi Indrė. 

„Daug dalykų nežinojau. Nežinojau, kad po tokios diagnozės ir gydymo vaistais bus sunku susilaukti vaikučių. Nežinojau, kad nuo didelių vaistų dozių keičiasi veido bruožai“, – ligos gydymo pasekmes vardino žinoma moteris. 

Po keturių chemoterapijos gydymo kursų Indrei pagaliau pavyko pasiekti remisiją. Ji tuo labai džiaugėsi ir abejojo, ar būtų ištvėrusi penktąjį. 

Už pataisas po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 42 ir susilaikė 21 parlamentaras. Kitų balsavimu projektas grąžintas tobulinti.

M. Danielė teigė, jog pataisos leistų vaikų susilaukti poroms arba vienišoms moterims, kurios šiuo metu negali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis.

Pasak parlamentarės, šiuo metu pagalbiniu apvaisinimu Lietuvoje negalinčios pasinaudoti poros ir moterys vyksta į Rygą, kur tokios procedūros leidžiamos ir be santuokos.

M. Danielė teigė, kad siekis pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis rodo, kad pora yra įsipareigojusi ir apsisprendusi susilaukti vaikų.

„Sprendimas (pereiti – BNS) per visas medicinines procedūras, kurios yra sunkios, hormoninės terapijos ir taip toliau, jau parodo, kad pora mato savo ateitį kartu ir yra apsisprendusi susilaukti vaikų“, – kalbėjo iniciatorė.

Dirbtinai apvaisinti sveiką vienišą moterį didelio mokslo nereikia. Iš to, kaip jūs formuluojate viską, akivaizdu, kad orientuojamasi į kažkokias pseudoporas, kurias sudarys vienišos moterys.

Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigė, kad pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, tuo metu leidus ja pasinaudoti vienišoms moterims bus sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.

„Dirbtinai apvaisinti sveiką vienišą moterį didelio mokslo nereikia. Iš to, kaip jūs formuluojate viską, akivaizdu, kad orientuojamasi į kažkokias pseudoporas, kurias sudarys vienišos moterys“, – sakė A. Širinskienė.

M. Danielė į tai atsakė, kad ir šiuo metu dvi kartu gyvenančios moterys turi galimybę susilaukti vaikų ir tokių šeimų yra.

„Ir šiandien Lietuvoje dvi moterys gali auginti vaikus bendroj šeimoj, jos tą daro, jos vyksta į Rygą, ten gauna tokias paslaugas, tokių šeimų mes turime. Gali būti, kad iš tūkstančio vienišų moterų, kurios norės susilaukti kūdikio pagalbinio apvaisinimo, o ne paleistuvystės būdu, gal iš to tūkstančio viena bus homoseksuali. Ir šiandien tokios poros randa būdų, kaip kūdikių susilaukit, iki Rygos nėra taip toli“, – kalbėjo parlamentarė.

Prieš tai pasisakęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis siūlė vienišoms moterims pabandyti vaikų susilaukti natūraliu būdu.

„Visas įstatymas kalba apie vienišas moteris ir dar įvedat sąvoką, „sveika moteris“, tai dabar jūs man paaiškinkit, kokias problemas turi vieniša moteris dėl negalėjimo pastoti, jei ji net nemėgino su vyru sugulti, taip kaip ji yra nevaisinga? Tai pirma gal tegu pabando sugulti su vyru, ir tada atsiras tas vaisingumas“, – sakė R. Žemaitaitis.

Tai pirma gal tegu pabando sugulti su vyru, ir tada atsiras tas vaisingumas.

„Sprendžiant iš visko, jūs skatinat paleistuvystę, šitas įstatymas neskatina paleistuvystės, o leistų pasinaudoti mokslo paslaugomis“, – į tai atsakė M. Danielė.

Šį projektą norėta parlamentui pateikti gegužės viduryje, tačiau tuomet Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės siūlymu jis išbrauktas iš darbotvarkės.

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.

Pasak M. Danielės, dabartinis reguliavimas „neatitinka nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų lūkesčių ir neužtikrina lygiateisiškumo principo“.

Ji teigė, kad nors įstatymas formaliai leidžia partneriams pagalbinį apvaisinimą, bet jame įtvirtintos partnerystės sutartys neegzistuoja, nes nėra priimtas partnerystę įteisinantis įstatymas.

Anot parlamentarės, tiek nesusituokusios poros, tiek vienišos moterys vyksta atlikti pagalbinio apvaisinimo į Latviją, šios šalies biudžete lieka už paslaugą mokami pinigai.

„Dėl perdėtai ribojančių įstatymų nukenčia ir mūsų piliečiai, ir šalies biudžetas. Jei mums iš tiesų rūpi demografija, rūpi, kad žmonės gimdytų vaikus, tai metas sudaryti sąlygas to norintiems“, – sako M. Danielė.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį. Šios paslaugos tapo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir jomis pasinaudojo keli tūkstančiai porų.

Seimas iš pradžių buvo įpareigojęs pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus saugoti neribotą terminą, bet pernai amžino saugojimo atsisakė.

– Parengėte įstatymų pataisas, kurios numato, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos būtų teikiamos ir partnerystėje gyvenančioms poroms. Ir svarbiausia – vienišoms mamoms. Kodėl šios pataisos jums atrodo reikalingos?

– Ir Seime, ir visuomenėje mes kasdien girdime, kad Lietuva išgyvena demografinę krizę. Tai išgyvename ne tik mes, bet ir kitos valstybės, pavyzdžiui, latviai, estai. Iš tiesų yra svarbu peržiūrėti mūsų įstatymus ir skatinti gimstamumą. Šiandien mes turime segmentą žmonių, kurie nori ir gali susilaukti vaikų, naudojant mokslo teikiamas paslaugas. Tačiau yra pertekliniai barjerai, kurie išlikę įstatyme ir kuriuos reikėtų šiandien šalinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iki šiol, jeigu neturi partnerio, bet nori tapti mama, belieka vykti į kitą šalį, kur tai įteisinta. Berods, tą galima padaryti 16-oje Europos šalių?

– Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokios paslaugos teikiamos Latvijoje. Ir mūsų vaisingumo klinikos žvalgosi, kaip atsidaryti ten filialus, kad galėtų pasakyti klientams, jog atvažiuokite iki Rygos ir viską mes ten jums sutvarkysime. Ne paslaptis, kad medicinos turizmas vyksta. Latviai ir estai irgi žino, kad jų populiacija mažėjanti. Kad valstybė turi daryti viską, jog šeimos, kurios nori turėti vaikų, galėtų jų susilaukti. Tad šiose šalyse yra sudarytos galimybės pasinaudoti tokiomis paslaugomis ir vienišoms mamoms, ir nesusituokusioms poroms.

– Ar mes čia kalbame apie vienišas mamas, nesusituokusias poras ir, pavyzdžiui, homoseksualias poras?

– Ne, įstatymas apibrėžia nevaisingas poras. Iš principo tas įstatymo pakeitimas būtų nedidelis – išbrauktas registruotos partnerystės reikalavimas. Tai reikštų, kad užtenka gyventi poroje.

– Nebūgštaujate, kad atsiras žmonių, kuriems tokios pataisos nepatiks. Sakys, kad tokia galimybe galės pasinaudoti, tarkim, dvi poroje gyvenančios moterys, norinčios tapti mamomis.

– Suprantu, kad ir Seime yra ponas Petras Gražulis arba Agnė Širinskienė, kurių kadencijos pagrindinis tikslas neleisti ko nors, nesvarbu ko, homoseksualiems žmonėms. Tačiau šiandien mes kalbame apie kelis šimtus ar net kelis tūkstančius vienišų moterų, kurios gali ir nori turėti vaikų. Ir dabar čia svarbiausia yra jos, o ne kieno nors baimė ar asmeninė fobija, kad koks nors homoseksualus žmogus įgis kokią nors teisę.

Šiandien mes kalbame apie kelis tūkstančius vienišų moterų, kurios gali ir nori turėti vaikų. Ir dabar čia svarbiausia yra jos, o ne  kieno nors baimė ar asmeninė fobija, kad koks nors homoseksualus žmogus įgis kokią nors teisę.

 

–  Ar ši pataisa – Laisvės partijos, ar ji yra derinta ir su jūsų koalicijos partneriais?

– Šiandien ši pataisa įvesta į sistemą. Tai reiškia, kad Seimo nariai jau gali pasirašyti po teikimu. Na, ir trečiadienį turėtume pamatyti, kiek tų Seimo narių iš įvairių frakcijų palaiko tokią pataisą.

– Kaip manote, ar daug bus pritariančiųjų?

–  Na, kaip Reprodukcinės sveikatos grupės Seime pirmininkė noriu pasakyti, kad tema nėra nauja ir diskutuota ne vieną kartą. Tad manau, kad palaikančiųjų tikrai bus.

– Kaip manote, su kuo bus sunkiausia susitarti? Ar tikitės opozicijos palaikymo?

– Na, demografijos klausimu kalba visos frakcijos Seime. Neseniai turėjome  opozicijos organizuotą konferenciją dėl demografinės situacijos Lietuvoje, į kurią buvo įtrauktas ir migrantų klausimas, ir kaip skatinti mūsų šeimas susilaukti vaikų. Manau, kad šiandien kiekviena frakcija Seime turi būti suinteresuota pašalinti perteklinius barjerus. Kitos mažos valstybės tą supranta, kad kiekvienas pilietis yra svarbus.

– Ar yra paskaičiuota, kiek moterų iš Lietuvos vyksta į jūsų minėtą Latviją, kad gautų tas pagalbinio apvaisinimo paslaugas? Ar šiuo metu yra didelis toks vienišų mamų poreikis?

– Sunku dabar būtų pasakyto tikslų skaičių, kiek vienišų moterų norėtų pasinaudoti tokiomis paslaugomis. Manome, kad galbūt iš pradžių kreiptųsi tik keletas, bet ateityje šis skaičius tikrai padidėtų.

– Kada galima tikėtis šio projekto patvirtinimo?

– Tikiuosi, kad pavasarį pavyks šį projektą pateikti, o tada priklausys nuo Seimo, kaip greitai jis sugebės jį apsvarstyti ir pritarti. Tikiuosi, nuo kitų metų pokytis jau galėtų pradėti veikti. 

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pastaraisiais metais pagalbinio apvaisinimo paslaugomis per metus pasinaudoja beveik 3 tūkst. žmonių. Vien pernai šioms paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti buvo skirta 3,6 mln. eurų.

PSD fondo lėšomis yra apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Ligonių kasos apmoka šias pagalbinio apvaisinimo paslaugas: akušerio ginekologo konsultaciją, teikiamą partneriams dėl pagalbinio apvaisinimo; akušerio ginekologo konsultaciją, kai taikoma kontroliuojamoji kiaušidžių stimuliacija; pagalbinį apvaisinimą ne moters kūne savaiminio apvaisinimo būdu arba atliekant intracitoplazminę spermatozoido injekciją; vyriškų lytinių ląstelių paėmimo iš sėklidžių ir jų apdorojimo paslaugą; intracitoplazminę spermatozoido injekciją, kai naudojamos lytinių ląstelių banke saugomos moteriškos lytinės ląstelės; lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimo ir perkėlimo į moters kūną paslaugą.

Parlamentarė pranešė pateikusi registruoti tokias Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, nes dabartinis reguliavimas „neatitinka nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų lūkesčių ir neužtikrina lygiateisiškumo principo“.

Įstatymas nustato, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.

M. Danielė pažymi, kad nors įstatymas formaliai leidžia partneriams pagalbinį apvaisinimą, bet įstatyme įtvirtintos partnerystės sutartys neegzistuoja, nes nėra priimtas partnerystę įteisinantis įstatymas.

„Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje galimybė susilaukti vaikų suteikiama daug platesniam ratui žmonių. Kitaip tariant, valstybei svarbu, kad tie, kas nori turėti vaikų, tą galimybę turėtų ir valstybė prie to prisideda. Lietuva šiandien to nedaro“, – Laisvės frakcijos pranešime cituojama M. Danielė.

Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje galimybė susilaukti vaikų suteikiama daug platesniam ratui žmonių.

Anot jos, tiek nesusituokusios poros, tiek vienišos moterys vyksta atlikti pagalbinio apvaisinimo į Latviją, kurios biudžete lieka už paslaugą mokami pinigai, kaip ir Lietuvos piliečių kaimyninėje šalyje įsteigtos klinikos.

„Dėl perdėtai ribojančių įstatymų nukenčia ir mūsų piliečiai, ir šalies biudžetas. Jei mums iš tiesų rūpi demografija, rūpi, kad žmonės gimdytų vaikus, tai metas sudaryti sąlygas to norintiems“, – sako M. Danielė.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų tarp žmogaus teisių klausimais liberalių ir konservatyvių politikų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį. Šios paslaugos tapo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir jomis pasinaudojo keli tūkstančiai porų.

Seimas iš pradžių buvo įpareigojęs pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus saugoti neribotą terminą, bet pernai amžino saugojimo atsisakė.

Iš pradžių pora vaikelio bandė susilaukti natūraliai, tačiau pastoti negalėjo net šešerius metus: „Ieškojome priežasčių, kodėl nepavyksta, ir mano pažįstama rekomendavo pasikonsultuoti su Kauno klinikų akušere ginekologe doc. Egle Drejeriene“.

Moteris į Kauno klinikų specialistus dėl nevaisingumo kreipėsi 2018 metais. Atlikus tyrimus, jai įtarta ir patvirtinta endometriozė. „Kitų vaisingumą trikdančių veiksnių pora neturėjo. Kiaušidėse esanti endometriozinė cista endoskopinės operacijos metu pašalinta, tačiau praėjus dar vieneriems metams, nėštumo vis nebuvo, todėl pora ryžosi pagalbiniam apvaisinimui“, – pasakoja 2019 metų pabaigoje atidaryto Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. dr. Eglė Drejerienė.

doc. dr. Eglė Drejerienė / Kauno klinikų archyvo nuotr. 

Nors po konsultacijos ir gydymo pacientė jautėsi ramiau, tačiau sužinojo, kad norint susilaukti vaikelio, visgi bus reikalinga pagalbinio apvaisinimo procedūra. 

Pradėjus gydymą, dėl pacientės organizmo reakcijos į vaistus grėsė perstimuliavimo sindromas, todėl tolesnis gydymas buvo laikinai atidėtas. Praėjus dviem mėnesiams, pirmasis embriono perkėlimas į gimdą baigėsi nesėkme, o antrasis – ankstyvu persileidimu.

Tačiau moteris nenuleido rankų ir nenustojo tikėti, kad vieną dieną ant rankų galės paimti savo kūdikį. „Atrodo tik užsimezgė gyvybė, jau yra vilties ir vėl nusvyra rankos. Emociškai buvo labai skaudu. Tuo metu aplinkiniai ragino pailsėti ir daryti pertrauką, tačiau mūsų noras buvo per daug stiprus. Pamenu, kai gydytoja Eglė pasakė, kad be vaikelio manęs iš centro neišleis“, – šypsosi Rasa.

Trečiasis embriono perkėlimas į gimdą buvo sėkmingas, o apie nėštumą Rasa sužinojo atostogaujant pajūryje: „Su vyru nusprendėme, kad turime gyventi toliau ir mėgautis gyvenimu, todėl išvykome pailsėti į Palangą. Ten pasidariau kraujo tyrimus, kurių rodikliai ir rezultatai buvo puikūs – užsimezgusi gyvybė stipriai kabinosi į gyvenimą. Jautėme begalinę laimę.“

Nėštumas vystėsi sėkmingai ir jai gimė ilgai lauktas sūnus. „Labai džiugu, kai moterys pastoja, išnešioja ir pagimdo jau pirmojo gydymo ciklo metu. Deja, taip nutinka ne visada, nes šio gydymo sėkmę lemia daug veiksnių. Tik labai mažai daliai pacientų užtenka vienintelio gydymo ciklo“, – sako Reprodukcinės medicinos centro vadovė.

Noriu pasiųsti žinutę ir kitoms šiuo sunkiu keliu einančioms poroms – nenustokite tikėti ir stipriai norėti.

„Noriu pasiųsti žinutę ir kitoms šiuo sunkiu keliu einančioms poroms – nenustokite tikėti ir stipriai norėti. Taip pat pasitikėkite gydančiu gydytoju ir klausykite jo patarimų“, – priduria Rasa.

Docentė sako, kad su vaisingumo sutrikimais susiduria apie 15 proc. porų arba kitaip tariant, kas šešta pora. Nevaisingumą gali lemti vyriškosios ir moteriškosios priežastys. „Sutrikus vyrų vaisingumui, pažeidžiamas vyriškųjų lytinių ląstelių formavimasis ir brendimas, – aiškina centro vadovė. – Moterims vaisingumą trikdo kiaušintakių pažeidimas, sunki endometriozė ar ovuliacijos sutrikimas, kai skiriamas gydymas nesėkmingas.“

Kartais aiškios nevaisingumo priežasties nepavyksta nustatyti, todėl tokios poros priskiriamos neaiškios kilmės nevaisingumo grupei. „Lietuva šiuo metu yra viena iš sparčiausiai nykstančių valstybių pasaulyje demografinių rodiklių prasme, todėl kalbėti apie efektyvią pagalbą poroms, turinčioms vaisingumo sutrikimų, labai svarbu, – pažymi doc. E. Drejerienė. – Džiugu, kad pagalbinio apvaisinimo procedūromis naudojasi vis daugiau žmonių, jos palaipsniui tampa įprastu pasirinkimu, o mitų išgirstame vis mažiau.”

2019 metų pabaigoje Kauno klinikose veiklą pradėjęs Reprodukcinės medicinos centras skaičiuoja pasiekimus. Per trejus metus čia po atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų gimė 112 vaikų, o šiuo metu laukiasi dar 69 moterys. „Iš 107 gimdymų gimė tik 5 poros dvynių. Tai reiškia, kad daugiavaisio nėštumo dažnis nesiekia 5 procentų ir šis rodiklis gali konkuruoti su pažangiausių Europos klinikų rezultatais“, – statistiniais rezultatais dalijasi Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. dr. E. Drejerienė.

Pasak jos, dvynių ar trynių nėštumas priklauso didelei rizikai, o dvynių nėštumo eiga tik 15 proc. atvejų būna fiziologinė. „Naujagimiai dažniau gimsta neišnešioti, mažo svorio, dažniau serga ir miršta. Dvynių mirtingumo tikimybė yra net 10 kartų didesnė nei gimstant vienam naujagimiui. Suteikdami prioritetą gydomų pacienčių ir būsimų naujagimių saugumui, pirmieji Lietuvoje pradėjome taikyti vieno embriono perkėlimo metodiką“, – priduria docentė.

Pataisos numato, kad sukurti ir nepanaudoti embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.

Taip pat nustatyta, kad pirmus dvejus metus embrionų saugojimas bus finansuojamas biudžeto lėšomis, toliau už saugojimą mokės šeima.

Tokios valdančiųjų atstovų inicijuotos pataisos priimtos 68 parlamentarams balsavus už, 28 – prieš ir 20 Seimo narių susilaikius. Numatyta, kad įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos.

Pataisas parengė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, liberalas Arminas Lydeka, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė ir konservatorė Jurgita Sejonienė.

Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė teigė, kad pakeitimai realiai padės poroms, negalinčioms susilaukti vaikų, nes dabar šeimas stabdo finansinė našta už amžiną embrionų šaldymą.

„Šiuo metu maždaug kas šešta pora patiria vaisingumo problemų ir, medikų teigimu, tas skaičius gali augti. Dabar galiojantis reguliavimas ne tik kad nėra grįstas mokslu, bet ir yra didžiulė finansinė našta šeimoms, po kelis šimtus ir netgi iki 500 eurų per metus kainuoja tas amžinas šaldymas“, – sakė I. Pakarklytė.

Bijau, kad vienintelė valstybė Europoje tampame, kurioje embrionų naikinimas yra šeimos politikos dalis.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė kalbėjo prieš pataisas, argumentuodama, kad numatoma finansavimo tvarka skatins žmones naikinti pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus praėjus dvejų metų laikotarpiui.

„Labai įdomi valdančiųjų parama šeimos politikai, kuri prasideda nuo embrionų naikinimo. Bijau, kad vienintelė valstybė Europoje tampame, kurioje embrionų naikinimas yra šeimos politikos dalis“, – sakė parlamentarė.

„Kitas dalykas, kuris padarytas neteisingas, dveji metai kompensuojami iš valstybės biudžeto, kad nutraukus finansavimas žmonių noras naikinti  embrionus ir apsispręsti nepalankiai jų saugojimui dar bus didesnis. Finansavimo tvarka mes stumiame žmones, kad jų sprendimai embrionų apsaugai būtų nepalankūs“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Pataisų iniciatoriai teigia, jog amžinas embrionų saugojimas yra neracionalus ir stabdo vaikų susilaukti negalinčias poras pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, kadangi embrionų saugojimo finansinė našta gula ant jų pečių.

Iniciatoriai taip pat pateikia duomenis, kad daugelyje pasaulio šalių embrionų saugojimas yra terminuotas ir paprastai trunka iki 10 metų.

Prieš pataisas pasisakantys politikai akcentuoja gyvybės apsaugą nuo jos pradėjimo momento. Opozicijos atstovė A. Širinskienė buvo pateikusi pasiūlymą, kad embrionai ir toliau būtų saugomi neterminuotai, tačiau tai finansuotų valstybė. Siūlymui nepritarta.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, be terminuoto embrionų saugojimo, taip pat numato onkologinėmis ar retomis ligomis susirgusių vaikų vaisingumo išsaugojimą, valdantieji taip pat numato platesnį paslaugų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne – IVF/ICSI gydymo ciklų skaičius padidinamas nuo dviejų iki trijų ir netaikomas amžiaus ribojimas, kai siekiama išsaugoti onkologine ar kita reta liga susirgusio asmens vaisingumą.

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, tai yra tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės ir užšaldomos.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.