Užsitęsęs karantinas išryškino visuomenės psichinės sveikatos problemas, tarp jų ir vyrų, kurie rečiau kreipiasi pagalbos dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų apie vyrų nepažeidžiamumą. Apie prastą Lietuvos vyrų psichinę sveikatą byloja ir oficiali statistika. 2020 metais, remiantis Higienos instituto duomenimis, nusižudė 607 asmenys, iš jų net 474 (78 proc.) vyrai. Per tris pirmus 2021 m. ketvirčius nusižudė 321 asmenys iš jų 253 (79 proc.) vyrai.

2020 m. veiklą pradėjusi pagalbos linija vyrams „Nelik vienas“ per pirmus tris šių metų ketvirčius fiksavo net 1523 skambučius bei užklausimus el. paštu, tačiau dėl skambučių ne darbo valandomis bei ribotų resursų, atsiliepė tik į 44 proc. pagalbos prašymų. Taip pat organizacija 20 valandų nukreipė psichologo, 2 valandas teisininko konsultacijoms tuos asmenis, kurie kreipėsi pagalbos. Taip pat surengta 8 savaičių trukmės psichoterapinė pagalba vyrams grupėje.

Linijos savanoriai susiduria su įvairiais, daugiausia psichinius negalavimus turinčiais pašnekovais. Sulaukia ir priešiškų, agresyvių piliečių skambučių. Tačiau didžioji dalis skambinančių – vyrai, kurie ieško emocinės paramos ar tiesiog noro išsikalbėti. Nemaža dalis besikreipiančių skundžiasi nepaaiškinamu liūdesiu ar bloga emocine būkle. Dažnas išgyvena nerimą dėl pablogėjusios sveikatos, darbo praradimo, nežinomybės dėl savo ateities, patiriamos socialinės izoliacijos.

29 proc. skambinančiųjų 2021 metais į pagalbos liniją „Nelik vienas“ kreipėsi dėl psichikos sveikatos sutrikimų, prastos emocinės būklės, liūdesio, savižudybės rizikos. 21 proc. dėl santykių problemų, pokyčių šeimoje ar netekties, 9 proc. skambinančiųjų kreipėsi dėl nedarbo bei finansinių sunkumų. 7 proc. dėl socialinės izoliacijos, 5 proc. dėl fizinių sveikatos problemų, 3 proc. dėl narkotinių medžiagų bei alkoholio nulemtų aplinkybių. 26 proc. dėl kitų priežasčių.

Pasitaiko itin sunkių atvejų: į „Nelik vienas“ pagalbos liniją kreipėsi Tomas (vardas pakeistas), kuris pokalbio su specialistu metu dalinosi savo bei šeimos narių skaudžia patirtimi. Tomas atviravo, kad žmona serga onkologine liga ir maždaug prieš metus pradėjo su žmona piktnaudžiauti alkoholiu, pora augina mažamečius vaikus, išsakė norą atsisakyti priklausomybės, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių to negali padaryti. Vyras guodėsi šiuo metu itin sunkia finansine šeimoje padėtimi, svarstė net apie savižudybę. Pašnekovas gydėsi psichiatrinėje ligoninėje dėl patirtų nepakeliamų sunkumų. Šis atvejis „Nelik vienas“ specialistų buvo nukreiptas individualiai psichologo konsultacijai.

Panašių pagalbos prašymų atvejų „Nelik vienas“ linija sulaukia nuolat, tačiau nėra pajėgi visų išklausyti. Tai rodo, kad tokios ne pelno siekiančios psichologinės pagalbos organizacijos yra ypač reikalingos šiandieniniame pandemijos kontekste.

Nors 2020 m. SAM, kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė COVID-19 žalos psichinei sveikatai sumažinimo planą bei skyrė 3,3 milijonus eurų. Taip pat tokiems projektams, kaip „Nelik vienas“ ar „Vyrų linija“ buvo numatyta 80 tūkst. eurų, tačiau, kaip rodo atsiliepiamumo, pasiekiamumo duomenys, tokio finansavimo nepakanka. Taip pat trūksta lėšų siekiant informuoti visuomenę apie tokių organizacijų veiklą, kurios orientuotos į tam tikrą, dažniausiai psichiniais negalavimais kamuojamą visuomenės segmentą.

„Nelik vienas“ pagalbos linijos vyrams darbo laikas kasdien nuo 18 – iki 21 val., galima kreiptis telefonu 8604 11119 bei el. paštu pagalba@nelikvienas.lt, Į laiškus atsakoma per 72 valandas.

Galimybės prisidėti prie pagalbos linijos veiklos ir iniciatyvų:

Skiriant piniginę auką;

paslaugomis (specializuoti seminarai, reklama, leidyba)

Skiriant 1,2 % nuo pajamų mokesčio.

Rekvizitai paramai:

VšĮ Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centras

Swedbank, AB LT977300010165777712

Lietuvoje šiuo metu emocinė pagalba teikiama moterų, jaunimo, Vilties ir kitose pagalbos linijose. Tačiau specializuotos linijos, teikiančioms emocinę pagalbą tik vyrams, ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje iki šiolei nebuvo.

Pasak projekto „Nelik vienas“ iniciatorės dr. Dalios Puidokienės, ilgą laiką suformuotą tradicinę vyriškumo, kaip esą stipriosios lyties sampratą, būtina keisti. Juk vyrams taip pat būna sunku. Jų situacija kartais būna net sudėtingesnė nei moterų ar vaikų, o kreiptis pagalbos kaip ir nepriimta – juk vyras turi būti stiprus, ištvermingas ir pan.

Tačiau, kaip bet kurie žmonės, nepriklausomai nuo lyties, jie taip pat patiria gyvenimo iššūkių, priklausomybių, krizių darbe ar šeimoje.

Deja, Lietuvoje vis dar vyrauja stereotipinė - neklystančio, neabejojančio, neverkiančio - vyro samprata. Vyrai tarsi privalo visuomet išlikti tvirti, o kreiptis pagalbos ar ją priimti – nepatogu ar net gėda. Dar daugiau, tai tarsi silpnumo ženklas.

Dr. D. Puidokienė / Projekto „Nelik vienas“ nuotr.

Apie tai, kad tokia pagalba labai reikalinga, liudija nerimą kelianti statistika: vyrai žudosi 4–5 kartus dažniau nei moterys. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenis, 2017 m. nusižudė 153 moterys ir net 595 vyrai.

Vyrai neretai patiria ir smurtą artimoje aplinkoje. Per 2019 m. Specializuotos pagalbos centrai visoje Lietuvoje suteikė kompleksinę pagalbą 1688 vyrui.

Apie augantį tokios paramos poreikį liudija ir vis dažnėjantys vyrų skambučiai įvairioms paramos linijoms, kur jie kreipiasi, tikėdamiesi sulaukti patarimo, konsultacijos ar pagalbos.

Dr. D. Pudokienės teigimu, per metus į Pagalbos moterims liniją kreipiasi apie 10 proc. vyrų.

Įvertinus didžiulį pagalbos vyrams poreikį, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras pradėjo įgyvendinti projektą „Nelik vienas“. Tai – telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis teikiama kompleksinė pagalba vyrams.

„Tokia linija reikalinga dėl kelių priežasčių. Lietuvoje vis dar gaji iškreipta vyriškumo samprata, esą, vyras visuomet turi būti stiprus, o silpnumas – nevyriškumo požymis. Todėl daugybė vyrų nedrįsta ieškoti pagalbos, o juo labiau – skambinti į moterims skirtas linijas. Pastebėjome, kad emocinės paramos poreikis ypač išaugo pandemijos metu. Mūsų centro ir kitų prie šio projekto prisidedančių organizacijų (ypač Pajūrio vyrų klubo bei Lietuvos Probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus) bei projekto savanorių tikslas – suteikti kompleksinę pagalbą: informavimo, psichologinę, psichoterapinę, teisinę, edukacinę bei tarpininkavimo. Mes manome, kad pagalbos ieškojimas – tai žmogaus stiprybė, o ne silpnybė. Todėl stengsimės, kad vyrai, paskambinę į paramos liniją, tikrai pasijaustų ne vieni“, – sakė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė dr. D. Puidokienė.

Projekto iniciatoriai viliasi, kad emocinės paramos linija ilgainiui išaugs į centrą, kuriame bus galima gauti įvairių specialistų pagalbą bei konsultacijas.

Todėl pagalbos vyrams linijos tikslas – ne tik surinkti visą būtiną duomenų bazę. Labai svarbu suburti kvalifikuotus specialistus bei savanorius. Tokius, kurie taptų dėmesingais draugais, galinčiais ne tik išklausyti, bet ir esant poreikiui, suorganizuoti konsultaciją su problemą galinčiais išspręsti specialistais.

Lapkričio 19 dieną vyrų pagalbos linijos „Nelik vienas“ savanoriai užkurs bendrystės laužą. Tiesioginės transliacijos metu jie kalbės apie vyriškumą ir su kokiomis situacijomis susiduria šiuolaikiniai vyrai.

Kol kas į emocinės paramos liniją vyrams „Nelik vienas“ telefonu 8 604 11119 bus galima skambinti specialiu laiku: 12 val. – 18 val. Vėliau ketinama šią liniją padaryti veikiančią ištisą parą. Galima kreiptis ir elektroniniais laiškais adresu: pagalba@nelikvienas.lt. Laiškai atsakomi darbo dienomis per 24 val.

Projekto partneriai – Pajūrio vyrų klubas bei Lietuvos Probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius.

Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.