-
Patarimai tėvams: kaip vaikus apsaugoti nuo seksualinių nusikaltimų internete?
„Suaugusiems gali kilti klausimas, kodėl vaikai apskritai įsivelia į pavojingas draugystes su nepažįstamais žmonėmis? Smalsumas ir tyrinėjimas yra svarbūs vaikystės ir paauglystės poreikiai, kuriuos internetas puikiai padeda patenkinti. Kitas svarbus poreikis – bendravimas, dėmesio, bendraminčių ir artimo ryšio paieška. Vieniši, sunkiai santykius realybėje mezgantys ar šeimoje nesuprasti besijaučiantys vaikai socialiniuose tinkluose gali bendrauti lengviau. O viliojimu internete užsiimantys suaugę žmonės tai gana lengvai pastebi ir tuo naudojasi, siekdami užmegzti pasitikėjimą. Virtualus bendravimas sukuria klaidinantį saugumo jausmą, kuris gali išgaruoti vos pasidalinus jautria asmenine informacija – tuomet gali išaiškėti, kad naujasis „draugas“ yra pavojingas“, – pasakoja „Vaikų linijos“ psichologė.
„Tėvai turėtų susitaikyti su faktu, kad internetas ir socialiniai tinklai vaikams ir paaugliams yra svarbi bei labai reikalinga jų kasdienybės dalis. Nereikia jų barti ir kritikuoti už šį laisvalaikio leidimo būdą, tačiau labai svarbu sutarti dėl taisyklių, ugdyti kritinį mąstymą ir su smalsumu bei pagarba žvelgti į šias veiklas“, – pataria J. S. Jasiulionė.
Užbėgti įvykiams už akių
Kol vaikas dar nėra visiškai savarankiškas interneto vartotojas, psichologė pataria jo vieno nepalikti prie ekrano. Paverskite buvimą su technologijomis bendra šeimos veikla: kartu žiūrėkite ar tyrinėkite vaikams patrauklius žaidimus, filmukus, klausykitės mėgstamos muzikos. Taip pat sutarkite naudojimosi technologijomis ir internetu ribas bei, svarbiausia, jų laikykitės. Išnaudodami įvairiausias progas, kalbėkite su vaiku apie technologijas ir jų (ne)saugumą. Gal kažkas iš artimųjų susidūrė su pavojinga situacija? Galbūt filmo personažas patyrė sunkumų internete? Taip pat pasikalbėkite apie tai, kas yra asmeninė informacija ir nuotraukos, ką reiškia pagarbus bendravimas virtualioje erdvėje ir, žinoma, būkite atidūs tam, kokį pavyzdį rodote patys – kokias nuotraukas keliate, kaip bendraujate ir kiek laiko praleidžiate prie ekranų?
Paauglys jau yra savarankiškas interneto vartotojas, tad tėvams tampa svarbu balansuoti tarp stebėjimo, ką gi jis veikia, ir pagarbos asmeninei erdvei. Psichologė pataria – ir toliau būkite smalsūs, bet ne įkyrūs: domėkitės, ką įdomaus paauglys atranda ir perskaito internete, o jei jis pasakoja apie jums nepažintus atradimus, smalsiai ir nuoširdžiai paprašykite paaiškinti ir parodyti. Stebėkite paauglio elgesį – gal jis tapo liūdnesnis nei įprastai, gal kažko pyksta ar, priešingai, atrodo lyg „ant sparnų“? Atspindėkite tai, ką matote, ir pasikvieskite draugiškam pokalbiui. Taip pat stiprinkite paauglio kritinį mąstymą – aptarinėkite jūsų pastebėtą abejonių keliančią informaciją (fake news, kažkam nutikusios istorijos, nerealistinė internetinė reklama ar pan.) ir kalbėkitės, kaip ją galima patikrinti. Kalbėkitės apie internetines pažintis ir aptarkite, kur ir kaip galima saugiai susitikti su internetiniu draugu.
Jei vaikas ar paauglys susidūrė su išnaudojimu
„Ypatingai svarbu, kad iškilus sunkumams internete, suaugusieji būtų prieinami ir padėtų. „Vaikų linijai“ skambinantys ir rašantys vaikai neretai prisipažįsta, kad nedrįsta paprašyti suaugusiųjų pagalbos – jiems gėda ir jie bijo bausmių. Jei vaikui ar paaugliui siunčiami seksualinio turinio vaizdai, iš jo reikalaujama nuotraukų ar grasinama, atminkite – tai nėra jo kaltė. Tokiais atvejais tik suaugęs žmogus elgiasi netinkamai, išnaudodamas vaiką ar paauglį savo poreikiams tenkinti“, – pabrėžia psichologė.
Tad jei vaikas ar paauglys papasakojo apie netinkamą internetinio „pažįstamo“ elgesį, reaguokite ramiai ir pabrėžkite, kad jis labai gerai padarė kreipdamasis į jus pagalbos. Kartu su juo išsaugokite šios situacijos įrodymus – susirašinėjimą su suaugusiu žmogumi, gautą informaciją ar žinutes. Kreipkitės į atitinkamas institucijas: policiją, interneto karštąją liniją – tam, kad vaikas ar paauglys būtų apsaugotas nuo tolimesnio netinkamo elgesio.
Daugiau detalios informacijos galima rasti draugiskasinternetas.lt ir esaugumas.lt, o jei tėvai ieško preteksto prevenciniam pokalbiui apie seksualinius nusikaltimus internete, „Nepatogus kinas“ rekomenduoja filmo „Sugauti tinkle“ paaugliams skirtą edukacinę versiją. Kita virtualioje salėje šiuo metu rodoma filmo versija yra skirta suaugusiems žiūrovams. Norintieji virtualiai susitikti su kūrybine komanda, kviečiami prisijungti vasario 23 d., 15 val. Visą informaciją apie filmą „Sugauti tinkle“ ir susijusius renginius rasite adresu nepatoguskinas.lt.
-
Kur kreiptis, jeigu patiriate smurtą artimoje aplinkoje? 2
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad, norint padėti skriaudžiamam žmogui, labai svarbu, kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos: draugų, pažįstamų, kaimynų, kolegų darbe. Deja, smurtautojai dažnai būna gerokai apriboję socialinius smurtą patiriančio asmens ryšius, pavyzdžiui, neleidžia net skambinti artimiesiems, o ir artimųjų pasitaiko tokių, kurie smurtą artimoje aplinkoje toleruoja ir aukai padėti neskuba sakydami, kad viskas susitvarkys savaime.
Jau antrą kartą Lietuvoje paskelbtas karantinas situaciją dar labiau paaštrino – visiems esant namuose, smurtą patiriančiam žmogui tapo sudėtinga pranešti apie savo situaciją. Paprastai smurtą patyrę žmonės laukia, kol smurtautojas išeis į darbą, o vaikai – į mokyklas ir tik tada, pavyzdžiui, pabėga pas gimines ar draugus. Per karantiną, kai šeimos nariai dažniausiai lieka namuose, tokių galimybių sumažėjo. Taigi, neliko ir galimybės informuoti aplinkinius, kad reikia pagalbos.
Smurtą patiriantiems žmonėms padėti yra pasirengę daug specialistų. Tačiau svarbu žinoti, kad pirmą žingsnį privalo žengti žmogus, patiriantis smurtą. Tik žinodami, kad jums reikia pagalbos, specialistai išties pagalbos ranką.
Jeigu pagalbos reikia skubiai
Kai ištinka sudėtinga situacija, nebelieka laiko galvoti, kur kreiptis. Tokiu atveju skambinkite policijai bendruoju pagalbos numeriu 112, taip pat galima šiuo tel. numeriu išsikviesti pagalbą SMS žinute. Taip galima pasiekti pagalbą, net jei smurtautojas yra netoliese, jeigu turite kalbos ar klausos negalią. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Įvertinus situaciją šeimoje, smurtautojas gali būti atskiriamas nuo nukentėjusiojo asmens.
Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui. Specializuotos pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje – su jais susisiekti galima bendru numeriu 8 700 55516. Centro specialistai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos gavimo susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir pasiūlo jam specializuotą kompleksinę pagalbą.
Jei kyla rizika dėl smurto patiems ar nerimaujama dėl grėsmės artimiesiems, galima paskambinti ir policijos informacijos telefono numeriu 8 700 60000. Čia gausite konkrečios gyvenamosios vietos specializuotos pagalbos centrų kontaktus.
Kokios pagalbos galite tikėtis
Specializuotos pagalbos centrų darbuotojai turi daug patirties padedant smurtą patyrusiems žmonėms pakeisti savo situaciją: teikiamos teisinės, psichologinės konsultacijos, trumpalaikė ar ilgalaikė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, centro darbuotojai padeda apsispręsti, kokią pagalbą auka gali gauti įvairiose institucijose, tarpininkauja ją gaunant.
Į Specializuotos pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis elektroninėmis priemonėmis. Visus kontaktus rasite čia. Visą parą teikti pagalbą pasiruošusios ir emocinės paramos tarnybos. Jų kontaktus rasite čia.
Smurtas ne visada atpažįstamas
Smurtas skirstomas į rūšis: fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, seksualinis smurtas naudojamas kartu su fiziniu ir psichologiniu smurtu.
Fizinis smurtas – atpažįstamas lengviausiai, nes dažniausiai palieka žymes ant žmogaus kūno: mėlynes, nubrozdinimus, lūžius. Apie patirtą fizinę traumą galima spręsti iš pasikeitusio asmens elgesio ar emocijų.
Seksualinis smurtas – tai vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią, žiaurus lytinis santykiavimas, vertimas stebėti ar kartoti pornografinius veiksmus ir panašiai.
Psichologinį smurtą atpažinti sudėtingiausia, nes turi daugybę formų. Pavyzdžiui, nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas asmeniu, draudimas išeiti į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešas žeminimas, grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus.
Ekonominis smurtas susijęs su kontroliavimu, kai smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę nuo jo: užvaldo turtą, turimus resursus, taip atimdamas galimybę priimti savarankiškus sprendimus: dirbti, siekti išsilavinimo ir pan.
-
Elektroninėje erdvėje patyčias patiriantiems vaikams ir jų tėvams – psichologės patarimai 2
Nusiskundimų dėl patyčių internete sulaukia ir pagalbą vaikams teikiančios linijos – „Vaikų linija“ bei „Pagalbos vaikams linija“. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Kristina Lekavičiūtė kviečia suaugusiuosius ir vaikus nesitaikstyti su patyčiomis, mokytis jas atpažinti ir laiku užkirsti joms kelią.
„Patyčias patiriantys vaikai išgyvena nuolatinę įtampą, pažeminimą, stresą, nerimą. Patyčios glaudžiai susijusios ir su depresija, menku savęs vertinimu ar net suicidinėmis mintimis. Iš bendraamžių ar vyresniųjų patiriamos patyčios yra viena iš priežasčių, pastūmėjančių paauglius net į savižudybę. Nulinė tolerancija patyčioms – ypatingai svarbi. Kviečiu tėvus, pedagogus ir visus suaugusiuosius bei vaikus nebūti abejingus patyčioms. Pastebėjus patyčias, būtina kreiptis pagalbos, imtis visų priemonių, kad jos liautųsi“, – sako psichologė.
Pasaulio sveikatos organizacijos 2017–2018 duomenimis, patyčias elektroninėje erdvėje Lietuvoje patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių. Pasak specialistų, tikėtina, kad panašus procentas vaikų ir karantino laikotarpiu susiduria su elektroninėmis patyčiomis, nes patyčių mastas greitai nesikeičia.
Pexels.com nuotr.
Elektroninių patyčių formos
Elektroninės patyčios – tai agresyvus ir tyčinis elgesys virtualioje erdvėje, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą. Dažna elektroninių patyčių forma yra viešas įžeidinėjimas, pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas. Taip pat pasitaiko ir šmeižimo atvejų, kai apie vaiką ar jų grupę yra skleidžiami gandai, pavyzdžiui du bendraklasiai yra pavadinami „pora“, kitiems bendraklasiam siuntinėjamos žinutės su šia išgalvota informacija.
Elektroninėje erdvėje taip pat pasitaiko apsimetimo kitu asmeniu atvejų ir kenkimo kito reputacijai. Pavyzdžiui, apsimetus kitu bendraklasiu, klasės mergaitėms siuntinėjamos užgaulios žinutės su keiksmažodžiais. Taip pat pasitaiko, kai apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, vaizdo filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais. Arba viešinami kitų asmenų nufotografuoti ar nufilmuoti su vaiku susiję vaizdai.
Dar viena patyčių elektroninėje erdvėje forma – atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę forumuose, socialiniuose tinkluose ar pašalinimas iš jų. Pasitaiko ir internetinio persekiojimo, kuomet vaikui grasinama kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas, nuolat komentuojama jo veikla socialiniuose tinkluose.
Pexels.com nuotr.
Kaip atpažinti, kur patyčios, o kur nekalti juokai?
Neretai susiduriama, kad skriaudėjas bando savo elgesį pateisinti sakydamas, kad tai buvo tik juokai, nenorėjo įžeisti kito ir nemanė, kad tai žeidžia, kad tai buvo tik išreikšta nuomonė. Psichologė K. Lekavičiūtė pabrėžia, kad elektroninės patyčios yra agresyvus, pasikartojantis, tyčinis elgesys virtualioje erdvėje.
„Reikia suprasti, kad kai norima pajuokauti, linksma būna visiems. Tačiau jei vaikas patiria patyčias, jam linksma nebūna, būna skaudu ir liūdna. Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo: negražaus komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos. Vėliau ši informacija plinta virtualioje erdvėje, kiti žmonės ją komentuoja ir persiunčia. Tai aštrina patyčias patiriančio vaiko situaciją ir gali versti kas kartą iš naujo išgyventi baimę, gėdą ir kitus neigiamus jausmus“, – aiškina psichologė.
Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo: negražaus komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos. Vėliau ši informacija plinta virtualioje erdvėje, kiti žmonės ją komentuoja ir persiunčia.
Pasak jos, dažnai vaikai, kurie patiria patyčias, išgyvena nuolatinę įtampą, stresą, būna prislėgtos nuotaikos, skundžiasi galvos, pilvo skausmais, turi miego sutrikimų. Patyčios gali sukelti depresiją ar net pastūmėti į savižudybę.
Patarimai vaikams, jei iš jų tyčiojamasi arba jei pastebi, kad tyčiojamasi iš kitų
Pasak K. Lekavičiūtės, labai svarbu, kad vaikas praneštų suaugusiajam, kuriuo pasitiki, kas nutiko internete ar mobiliajame telefone. Apie žeminantį elgesį taip pat reikia pranešti svetainės, socialinio tinklo ar žaidimo administratoriui, blokuoti asmenį, kuris žemina ir skaudina. Taip pat svarbu išsaugoti žeminančias žinutes ar vaizdus – jų gali prireikti kreipiantis pagalbos.
Psichologė patyčias patiriantiems vaikams pataria atsitraukti nuo interneto bent trumpam – nuveikti ką nors kita, kas džiugina ar padėtų pasijusti geriau.
Vaikai, pastebintys, kad iš kitų tyčiojamasi, kviečiami neprisidėti prie patyčių – nekomentuoti, nesidalinti, nereaguoti į žinutes, kurios gali ką nors įžeisti ar nuliūdinti, taip pat kviečiami įvardinti ir kitiems, kad prie žeminančio elgesio neprisidės ir pranešti suaugusiesiems, kuriais pasitiki, bei pranešti svetainės, socialinio tinklo ar žaidimo administratoriui.
Patarimai tėvams, jei iš jų vaiko tyčiojamasi
Psichologė K. Lekavičiūtė visų pirma pataria tėvams kuo daugiau kalbėtis su savo vaiku, kad galėtų sužinoti apie vykstančias patyčias. rodyti vaikui empatiją, stengtis bendrauti nekritikuojant ir nekaltinant, net jei tėvams atrodo, kad patyčios prasidėjo po vaiko neatsargaus ir neapgalvoto elgesio. Bet kuriuo atveju, vaikui svarbu jaustis išgirstam ir priimtam.
Patariama išsaugoti patyčių įrodymus, t. y. skriaudėjo laiškus ir žinutes, padaryti ekrano kopiją. Išsaugojus įrodymus, jei neketinama kreiptis į policiją, žeidžianti informacija gali būti pašalinama iš elektroninės erdvės. Jei dėl patyčių ketinama kreiptis į policiją, būtina tai padaryti kuo greičiau. Kartu galima pasikonsultuoti su teisėsauga (epolicija.lt), kaip išsaugoti elektroninių patyčių įrodymus, kad jie būtų pakankami.
Skriaudėjai gali stengtis išlikti anonimiški, neatskleisti savo vardo ir pavardės, naudotis slapyvardžiu. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į interneto paslaugų teikėją arba į policiją, kad skriaudėjai būtų identifikuoti.
Gali būti vertinga parašyti trumpą laišką (žinutę) skriaudėjui ir įspėti – jeigu jis nenustos tyčiotis, kreipsitės į atitinkamas institucijas. Svarbu nesivelti į platesnes diskusijas su skriaudėju. Jeigu skriaudėjai yra vaiko bendraklasiai ar tos pačios mokyklos mokiniai, vertėtų kreiptis į ugdymo įstaigos personalą ir kartu pasitarti, kaip spręsti problemą dėl kilusių elektroninių patyčių.
Tėvai taip pat kviečiami kartu su vaiku pasižiūrėti, kaip vaikas konkrečiame žaidime, socialiniame tinkle galėtų išvengti patyčių, pvz. peržiūrėti privatumo nustatymus, kaip pranešti apie netinkamą turinį, blokuoti siuntėją ir panašiai.
Pexels.com nuotr.
Patarimai mokytojams, jeigu sužino, kad iš auklėtinio tyčiojamasi
Mokyklos darbuotojų veiksmai, kurių reikia imtis pastebėjus ar sužinojus apie elektronines patyčias, turėtų būti apibrėžti mokyklos smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos plane. Reikėtų veikti pagal šį planą.
Pirmiausia reikėtų surinkti informaciją apie įvykusias patyčias. Kas skriaudžia? Kokiu būdu? Kiek mokinių įsitraukę? Kiek laiko vyksta? Jeigu yra žinoma, kas skriaudžia, tuomet kokia yra nukentėjusio-skriaudėjo santykių istorija? Kuo daugiau mokyklos darbuotojai turi informacijos, tuo aiškesnis yra veiksmų planas.
Patariama išsaugoti įrodymus – padaryti ekrano nuotrauką ar kitu būdu užfiksuoti įvykį, įvertinti grėsmę vaikui, jo sveikatai – tai gali lemti veiksmų skubumą ir būtinybę kreiptis pagalbos į policiją.
Mokyklos darbuotojai apie įvykį turėtų pranešti tėvams – tiek patyčias iniciavusio, tiek nukentėjusio vaiko. Taip pat patariama inicijuoti pokalbį su patyčias patyrusiu vaiku. Jei yra poreikis – pasiūlyti vaikui emocinę ar psichologinę paramą, aptarti jo saugumo planą: kaip jis gali apsisaugoti nuo pasikartojančių patyčių, kur jam derėtų kreiptis, jei patyčios kartosis.
Mokyklos darbuotojai turėtų pasikalbėti su patyčias inicijavusiu vaiku. Svarbu įvardinti, koks elgesys buvo netinkamas ir kuo tas elgesys įskaudino kitą vaiką, o taip pat informuoti apie pasekmes už netinkamą elgesį. Esant būtinybei, pasiūlyti emocinę ar psichologinę pagalbą.
Labai svarbu kalbėtis ir su vaikais – patyčių stebėtojais apie jų vaidmenį elektroninių patyčių situacijose, suteikti mokiniams informaciją, kokia yra jų atsakomybė patyčių situacijose ir kaip jie gali prisidėti prie elektroninių patyčių sustabdymo.
Elektroninių patyčių atveju kviečiame kreiptis:
svarusinternetas.lt – interneto „karštoji linija“, kurioje galima pranešti apie internete aptiktą netinkamą ar kitą žmogų žeižiantį turinį.
vaikulinija.lt – vieta, kur tėvai gali rasti naudingos informacijos apie vaikams kylančius sunkumus, o vaikai – kreiptis reikalingos emocinės paramos.
„Pagalbos vaikams linija“ http://www.pagalbavaikams.lt/lt.php/pagrindinis.html
Informacijos apie saugų elgesį internete rasite čia:
draugiskasinternetas.lt – pati įvairiausia informacija vaikams, tėvams, mokyklų darbuotojams apie saugų elgesį internete, vykstančius renginius, mokymus, o taip pat – ir apie technines galimybes rūpintis vaikų saugumu internete.
auguinternete.lt – informacija tėvams, mokytojams ir tiems, kurie „auga“ internete.