Policija pranešimą, kad kažkas vyksta P.Lukšio gatvės 62-ajame name gavo 21.12 val.

„Buvo gautas pranešimas, kad iš P.Lukšio gatvės 62-ojo namo penkto aukšto nori iššokti vyras. Jis buvo sulaikytas ir perduotas medikams“, – portalui kauno.diena.lt sakė Kauno miesto policijos budėtojas.

Taip pat paaiškėjo, kad šalyje savižudybių įvyksta daugiau, nei užfiksuojama statistikoje, pažymi projekto „Psichosocialiniai savižudybių rizikos veiksniai ir pagalbos prieinamumas nusižudžiusių asmenų aplinkoje“ vadovė N. Žemaitienė.  

Apie jau dvejus metus LSMU Sveikatos tyrimų instituto psichologų vykdomą plataus masto mokslinį tyrimą visuomenė jau yra išgirdusi: kviesdami atsiliepti nusižudžiusių asmenų artimuosius, mokslininkai pasitelkė žiniasklaidą, socialinius tinklus, žinomus asmenis.

Kalbindami netektį patyrusių šeimų narius, mokslininkai renka duomenis, kas vyko asmens gyvenime prieš savižudybę: kokie sunkumai jį slėgė, ar ir kur jis ieškojo pagalbos, kaip reagavo sveikatos apsaugos sistema, kokių joje yra spragų. Taip pat gilinamasi, su kokiomis problemomis, įvykus artimojo savižudybei, susiduria šeima: ar ir kaip reaguoja sveikatos apsaugos sistema, kaip su netektį patyrusiais žmonėmis bendrauja specialistai.

Net trečdalyje nusižudžiusiųjų asmenų šeimose įvyksta naujų savižudybių.

Pasak prof. N. Žemaitienės, artimo žmogaus savižudybės tema – labai jautri, iš patyrusių tyrėjų komandos pareikalavusi ir aukščiausio profesionalumo, ir itin daug žmogiškosios atjautos. Pasidalyti savo išgyvenimais, patirtimi yra kviečiami šeimos nariai jau kiek atslūgus ūmiam netekties skausmui, po nelaimės praėjus 6 mėnesiams.

Netgi pasitelkus žiniasklaidos, bažnyčios, seniūnijų atstovus kurį laiką tyrimas vyko labai lėtai. Kai mokslininkams į pagalbą atėjo aktorė, laidų vedėja Jurgita Jurkutė, socialiniuose tinkluose paraginusi netektį išgyvenusius žmones dalytis savo patirtimi, padėtis pasikeitė. Šiandien LSMU tyrėjų komanda yra surinkusi daugiau kaip 120 asmenų interviu, o iš viso planuojama pakalbinti 150 žmonių.

Projekte numatytus interviu planuojama tęsti iki šių metų pabaigos, o kitus metus LSMU tyrėjų komanda skirs duomenų analizei ir rekomendacijoms parengti. Tačiau tam tikros pirminės įžvalgos, tarpiniai projekto rezultatai matyti jau šiandien.

Pasak prof. N. Žemaitienės, buvo nemažai atvejų, kai nusižudžiusiojo artimieji taip pat atsidurdavo ties savižudybės riba, ir jiems reikėdavo skubios profesionalios pagalbos. Statistikos duomenimis, net trečdalyje nusižudžiusiųjų asmenų šeimose įvyksta naujų savižudybių. Artimieji patenka į užburtą ratą: skausmas, kurį patiria dėl šeimos nario savižudybės, pagalbos stoka, įstrigimas krizėje įsuka dar vienos savižudybės procesą.  

Aiškėja ir tai, kad Lietuvoje savižudybių gali būti daugiau, nei oficialiai užregistruojama. Tarkime, mirties liudijime mirties priežastimi nurodomas ne tyčinis susižalojimas, o anafilaksinis šokas arba paskendimas. Tokių atvejų nemažai, o tai reiškia, kad savižudybių Lietuvoje įvyksta daugiau, nei pateikia statistika.

LSMU mokslininkų psichologų komanda išgirdo gerų žodžių apie policijos pareigūnus, kurie geba parodyti atjautą šeimos nariams, jiems padėti. Deja, šalia gerų atsiliepimų apie medikus buvo ir tiesiog nemaloniai nustebinusių pasakojimų apie abejingą, formalų medikų elgesį, kai jie atvyksta, suleidžia vaistų ir išvyksta netarę nė žodžio.

„Tyrimas parodė, kad bent pusė asmenų per mėnesį iki savižudybės ieškojo specialistų, šeimos gydytojų pagalbos. Vadinasi, medikų vaidmuo savižudybės prevencijoje nepaprastai svarbus, tad jiems būtina turėti šios srities žinių ir kompetencijų“, – pasakojo mokslininkė.

Tyrimas parodė, kad bent pusė asmenų per mėnesį iki savižudybės ieškojo specialistų, šeimos gydytojų pagalbos.

Pastebėta, kad netektį išgyvenantiems šeimos nariams labai stinga informacijos apie tai, kur jie galėtų gauti pagalbos: iš sveikatos apsaugos specialistų patarimo, nukreipimo ar realios pagalbos dažniausiai nėra, artimieji blaškosi, paguodos sulaukdami nebent iš draugų ar pažįstamų. Profesionali pagalba dažniausiai yra mokama, o institucinė – teikiama per trumpai, ne itin kompetentinga arba sunkiai prieinama.

Kita reikšminga spraga pagalbos nusižudžiusiojo artimiesiems tinkle yra ta, kad suaugusiuosius užgriuvus šoko ir sielvarto būsenai, jiems tampa per sunku pasirūpinti savo vaikais. Yra buvę atvejų, kai visą dieną vaikų nebuvo kam pamaitinti, kai be priežiūros buvo palikti neįgalūs vaikai.

Kaip rašoma pranešime, šio LSMU mokslininkų projekto, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba, rezultatai ateityje pravers formuojant strateginius savižudybių prevencijos uždavinius, padės parinkti tinkamesnes priemones, tikslingiau naudoti savižudybių prevencijai skiriamus išteklius – ir atskleis skubiausiai spręstinus sveikatos apsaugos sistemos trūkumus.

Specialistai pastebi, kad internetinė erdvė apsunkina gebą atpažinti emocinę raišką, tačiau sielos užkaboriai joje atsiskleidžia ne blogiau nei pokalbio prie kavos ar arbatos puodelio metu. Atlikėjas Donatas Montvydas pabrėžia, kad savižudybės tema kalbėtis privalu, o renginių vedėjas Juozas Liesis ne kartą ėmėsi veiksmų po to, kai nerimą jam sukėlė žmogaus veikla socialiniuose tinkluose.

Gyvenimas emocinėje duobėje

Depresijos gydymo centro psichologas Antanas Mockus pastebi, kad 80 proc. savižudžių apie ketinimus praneša aplinkiniams: „Socialiniai tinklai yra vienas komunikacijos kanalų, tad ir čia gali vienaip ar kitaip užsiminti. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės nesako tiesiogiai, kad nori žudytis. Jie siunčia beviltiškumo ir bejėgiškumo signalus: „Ai, nieko čia jau gero nebus. Jau žinau, mano patirtis rodo, kad aš viską išbandžiau, bet man nepavyko.“ Galvodamas apie ateitį žmogus nieko nebesitiki, jaučiasi negalįs pakeisti situacijos. Asmuo gali jaustis bejėgis dėl prislėgtos, depresiškos būsenos.“

Žinoma, žmogus tamsoje paskęsta ne per vieną dieną. Jo patirtys kaupiasi, kol jis palengva įpuola į vidinę bejėgiškumo duobę. „Įsivaizduokite, esate duobėje ir nėra išeities – niekaip neišlipsite, o jeigu išlipsite, nieko ten, viršuje, nėra. Kaip psichologas turiu tokį vaizdinį: nusileidžiu su žmogumi į duobę ir jis sako: „aš bejėgis, jaučiuosi beviltiškai“. Sakau: „Na, pakalbam“. Jeigu pradėčiau kalbėti abstrakčiai apie viltį, susiėmimą ir panašiai, žmogus pasijaustų nesuprastas“, – sako specialistas.

Nebijoti tiesmuko klausimo

Konkretaus ženklų, išduodančių apie žmogaus dvasinę krizę, sąrašo nėra. „Jaunimo linijos“ savanorių mokytojas, psichologas Mantas Jeršovas rekomenduoja pasikliauti nuojauta: „Reaguoti derėtų į ženklus, kurie mus neramina, į kuriuos atkreipiame dėmesį. Tai, kas tam žmogui nebūdingo: pamėgo ar patalpino kokią nors nuotrauką, pasidalino daina ta tematika, parašė apie gyvenimo prasmę. Žodžiu, padarė tai, kas mums sukelia nerimą ir atrodo, kad tam žmogui nėra būdinga.“

Reikėtų be užuolankų paklausti to žmogaus apie nerimą sukėlusį turinį. Paklausti, kodėl jis vakar įkėlė tą nuotrauką, kurioje rašoma, kad gyvenimas neturi jokios prasmės. Ką norėjai šita nuotrauka pasakyti?

Kaip derėtų elgtis kilus susirūpinimui, priklauso nuo tarpusavio santykio. Pasak specialistų, kilusį nerimą geriausiai išsklaido ne asmeninės spėlionės, o pokalbis su žmogumi. „Reikėtų be užuolankų paklausti to žmogaus apie nerimą sukėlusį turinį. Paklausti, kodėl jis vakar įkėlė tą nuotrauką, kurioje rašoma, kad gyvenimas neturi jokios prasmės. Ką norėjai šita nuotrauka pasakyti? Žinoma, žmogus nebūtinai tiesiai atsakys. Bet jeigu jis aiškaus atsakymo nesuformuluoja, kalba miglotai ar bando nureikšminti, tai irgi gali reikšti, kad jis mąsto apie savižudybę“, – įspėja M.Jeršovas.

Specialistai pastebi, kad kartais žmonės abejoja, ar tiesmukas jų klausimas neįpirš minties apie savižudybę. Tačiau dėl to rūpintis nevertėtų. Klausimas tikrai netaps sėkla žmogaus galvoje. „Tas, kuris negalvojo apie savižudybę, į tokį klausimą gana aiškiai sureaguos ir išsigins. Turinčiajam minčių apie tai, šis klausimas bus svarbus. Tikrai nereikia galvoti, kad žmogus dabartinėje visuomenėje, su internetu ir televizija niekada nebus girdėjęs apie savižudybę. Jis gi žino tokį dalyką, yra apie jį girdėjęs“, – teigia M.Jeršovas.

Informacijos suteikti gali pagalbos platforma „Tu Esi“. Atsidūrus krizinėje situacijoje, platformoje galima rasti pagalbą konkrečiame mieste. Čia veikia interaktyvus žemėlapis, kuris padeda rasti artimiausią vietą, kur galima kreiptis pagalbos.

Išmoko klausytis

Vis dėlto kalbėtis su žmonėmis, kuriems kyla niūrių minčių, reikia mokytis, savižudybių prevencijai būtinos žinios. Kad reikiamos informacijos nepristigtų, įvairiose Lietuvos vietose organizuoti savižudybių rizikos atpažinimo ir jos valdymo mokymai ASIST ir „safeTALK“. Šių programų teikiamą naudą išbandė ir žinomas renginių vedėjas J. Liesis. Sudalyvauti mokymuose vyrą pakvietė viena pažįstama po to, kai jam jau ne pirmą kartą teko internetinėje erdvėje bendrauti su į keblią padėtį patekusiu asmeniu.

„Buvau užklausęs merginos, kuri nori nusižudyti. Mes su ja bendravom ir aš prisiminiau matęs, kad viena mano pažįstama iš feisbuko dirba savižudybių prevencijos centre. Tuomet parašiau jai. Pasitikslinau, kaip ir ką turėčiau daryti. Paaiškėjo, kad man sekasi puikiai. Tą merginą galiausiai palydėjau į vietą, kurioje ja pasirūpino“, – taip J. Liesis buvo pakviestas į „SafeTalk“, o vėliau ir ASIST mokymus.

Vyras ir iki tol domėjosi, kaip reikėtų elgtis krizinėse situacijose, nepaisant to, jis sužinojo naujų dalykų. „Mokymuose supratau, kad nemoku girdėti. Žmogus nori būti išklausytas, o aš jam atsakau patarimais, pasiūlymais. Reikia girdėti, aktyviai klausytis ir būti su tuo žmogumi visose situacijose – ypač krizinėse. Tikrai nutinka taip, kad nerimą keliantys ženklai matyti ir iš žmonių veiklos socialiniuose tinkluose. Du kartus yra nutikę taip, kad parašiau žmogui: „Ar tu galvoji apie savižudybę?“, – pasakojo J. Liesis.

Skambintų 112

Atlikėjas D. Montvydas pastebi, kad depresija, kraštutinės jos formos yra nuo meno pasaulio neatsiejamas reiškinys: „Mano aplinkoje yra normalu kalbėtis apie depresiją, neslėpti, kad užklumpa tamsios mintys. Įprasta kalbėtis, kas tai yra savižudybė, paklausti, ar nekyla minčių apie ją. Kuomet pokalbis – abipusis, nėra taip jau sudėtinga kalbėtis. Tačiau jeigu žmogus nenori pasakoti apie savo problemas, jas įžvelgti sudėtinga. Pirmiausia remiesi draugais, tėvais, broliais, seserimis, bet dažniausiai galvoji, kad tau tai praeis.“

Kai lieki vienas, protas ima žaisti su tavimi, manipuliuoti, pradedi viską pateisinti. Bendravimas tikrai išgelbėja daug žmonių.

Atlikėjo manymu, specialistų pagalba Lietuvoje dar nėra tokia populiari kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. Žmonės pernelyg susirūpinę savo reputacija, baiminasi aplinkinių apkalbų. „Kai lieki vienas, protas ima žaisti su tavimi, manipuliuoti, pradedi viską pateisinti. Bendravimas tikrai išgelbėja daug žmonių“, – įsitikinęs Donatas.

Pasak atlikėjo, pakanka pasiūlyti žmogui susitikti, išgerti su juo kavos. D.Montvydas taip pat pabrėžia, kad savižudybė – tema, apie kurią mes privalome kalbėtis. Gerai, kad vieši žmonės vis dažniau prabyla šiuo jautriu klausimu. Kilus problemai atlikėjas pirmiausia skambintų bendruoju pagalbos numeriu 112. „Faktas, kad yra internetinių puslapių, trumpųjų telefono numerių, bet manau, kad bendroji pagalba nukreiptų, kur reikia. Žinau, kad paramos galima sulaukti ir paskambinus į „Jaunimo liniją“, – teigia D.Montvydas.

Daugiau apie ASIST ir „safeTALK“

Standartizuoti tarptautiniai savižudybių prevencijos mokymai ASIST ir „safeTALK“ jau daugiau nei 30 metų vyksta skirtingose pasaulio valstybėse: Kanadoje, Norvegijoje, Airijoje, Australijoje ir kt. Mokymų programos nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir praktiniais įgūdžiais savižudybių prevencijos srityje, todėl mokymų struktūra užtikrina saugią aplinką dalyviui. Mokymuose mokoma atpažinti reikšmingus ženklus, rodančius savižudybės riziką, kaip kalbėtis su asmeniu ir kaip jį nusiųsti pas reikiamus specialistus. Kuo daugiau žmonių išmoks atpažinti ženklus, rodančius savižudybės riziką, ir tinkamai į tai reaguoti, tuo daugiau gyvybių bus išsaugota.

„Šią naktį tragiškai žuvo A. Rimkevičius, buvęs vienas geriausių „Inkaras“ žaidėjų. Reiškiame užuojauta“, – rašoma futbolo klubo feisbuko paskyroje.

Informaciją apie nelaimę Kauno rajone pateikia ir Kauno policija. Kaip teigiama paros įvykių suvestinėje, rugsėjo 24 d. apie 0 val. 45 min. Ramučių kaime, namo pavėsinėje, rastas mirusio 36-erių vyro kūnas. 

Įtariama, kad A. Rimkevičius nusižudė.

Savo karjeroje A. Rimkevičius yra profesionaliai rungtyniavęs Lietuvoje, Latvijoje, Graikijoje ir Brunėjuje.

2010-aisiais A. Rimkevičius debiutavo Lietuvos rinktinėje ir per sužaistas septynerias rungtynes pasižymėjo 3 įvarčiais.

Futbolininkas 2012-aisiais metais tapo rezultatyviausiu A lygos žaidėju, kuomet atstovaudamas „FK Šiaulių“ ekipai įmušė net 35 įvarčius bei buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku.

2014 metais, žaisdamas Kauno „Stumbro“ ekipoje, puolėjas tapo rezultatyviausiu I lygos žaidėju.

Per savo karjerą 36-erių puolėjas atstovavo Tauragės „Tauro“, „FBK Kauno“, Liepos „Metalurgs“, „Šilutės“, „Šiaulių“, Helsinkio „Atlantis“, Tripolio „Asteras“, Panevėžio „Ekrano“, „Brunei DPMM“ ir Kauno „Stumbro“ klubams. 

Apie tai viešai praneša Kalėjimų departamentas.

Iki greitosios pagalbos atvykimo nuteistajam buvo atliekami gaivinimo veiksmai. Atvykus medicinos darbuotojams ir toliau buvo bandoma atgaivinti nuteistąjį, tačiau netrukus greitosios medicinos pagalbos darbuotojai konstatavo nuteistojo mirtį.

Vyras 2012 m. kovo 5 d. buvo nuteistas už nužudymą ir  plėšimą, jam skirta 11 metų laisvės atėmimo bausme.

Dėl šio įvykio įstaigos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Įstaigos administracija prašo visus asmenis, nuteistuosius ir juos lankančius artimuosius, žinančius apie asmenis, ketinančius prieš save pakelti ranką, pranešti vadovybei (taip pat ir anonimiškai), o nuteistuosius – kreiptis į psichologus, medikus ar į bet kurį iš pareigūnų.

Dirba krizių įveikos komanda.

Pagal Policijos departamento pranešimą, Rugsėjo 14 d. apie 13 val. S. Žukausko g., prie namo, rastas mirusios 66 metų moters kūnas.

Įtariama, kad moteris galėjo iškristi pro langą laiptinėje.

Veikiausiai ne vienas mūsų esame susidūrę su žmonėmis, kalbėjusiais apie savižudybę arba grasinusiais nusižudyti. Specialistai žino – nevalia ignoruoti nei vieno iš šių ženklų. O kaip jūs reaguotumėte sužinoję apie artimojo planus prieš save pakelti ranką? Ragintumėte kreiptis į psichologus? Pastarųjų vaidmenį atliktumėte patys? Ar tiesiog užsimerktumėte?

„Lietuvoje ši tema vis dar yra tabu ir stigma. Apie savižudybes vengiama kalbėti“, – Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Lina Pranckevičiūtė kvietė drauge minėti Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną. Išsilaisvinti nuo baimių kalbėti apie savižudybes ir ieškoti pagalbos.

Nuo rugsėjo vidurio iki pat spalio 10-osios mieste, anot specialistės, vyks įvairūs savižudybių prevencijai skirti renginiai. Antradienio vidudienį, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios pašonėje, jų pradžią skelbė beveidžiai persirengėliai. Prasilenkdami su Laisvės alėjos praeiviais, juodus siluetus įkūnijantys statistai priminė ne tik visus išėjusius, bet ir tuos, kurie kiekvieną dieną yra tarp mūsų, apimti nevilties ir kamuojami minčių apie pasitraukimą iš gyvenimo. Tuo metu Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai miestiečiams dalijo lankstinukus su gyvybiškai svarbia informacija, pasakojo, kaip atpažinti savižudybės grėsmes.

„Esu susidūrusi su šia problema – brolis du kartus bandė pasitraukti iš gyvenimo, bet žmona laiku jį aptiko“, – šnektelėjusi su biuro specialistais, pusamžė kaunietė lankstinuką bruko į kišenę.

Lietuvoje ši tema vis dar yra tabu ir stigma. Apie savižudybes vengiama kalbėti.

Vylėsi, kad trečiojo karto nebus, tačiau kontaktais žadėjo pasidalinti su broliu ir jo šeima.

Tiesa, ne visi tikėjo popierėlių nauda – paėję vos kelis šimtus metrų metė juos į šiukšlių dėžę.

„Buvo ir tokių, kurie griežtai atsisakė imti. Matyt, dėl skaudžių išgyvenimų“, – Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė džiaugėsi, kad didžioji dauguma stabtelėjusių reiškė didelį susidomėjimą.

Gauta informacija žadėjo pasidalinti su kuo platesniu žmonių ratu ir bent taip prisidėti prie savižudybių skaičiaus mažinimo mieste.

„Persirengėliai ir praėjusiais metais vaikščiojo po miesto centrą. Šiemet jie grįžo, bet su kur kas mažesniu skaičiumi“, – L.Pranckevičiūtės teigimu, per pastaruosius kelis metus savižudybių Kaune sumažėjo. 2017-aisiais savo noru iš gyvenimo pasitraukė 71 žmogus, 2018 m. – 52.

„Statistika kur kas džiugesnė, tačiau aš noriu priminti, kad Kaunui net ir viena savižudybė yra per daug“, – meilę gyvenimui skiepijo specialistė.

Rugsėjo 10-oji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena:

– Pasaulyje kas 40 s nusižudo po vieną žmogų. Kas prieš save ranką pakelia beveik 800 tūkst. žmonių – tai daugiau, nei žūsta karuose, būna nužudomi arba miršta nuo krūties vėžio.

– Remiantis paskutiniais turimais 2016 metų duomenimis, 100 tūkstančių pasaulio gyventojų teko 10,5 savižudybės.

– Bendras savižudybių rodiklis nuo 2010 iki 2016 metų pasaulyje sumažėjo 10 proc. Vakariniame Ramiojo vandenyno regione jis sumažėjo beveik 20 procentų, o Pietryčių Azijos regione – tik 4,2 procento.

– Bendras savižudybių skaičiaus mažėjimas yra siejamas su savižudybės prevencijos priemonėmis, kurias pradėjo taikyti 38 šalys.

– Daugiausia savižudybių registruojama šalyse, kur gyventojai turi mažas arba vidutines pajamas, tačiau 100 tūkst. gyventojų tenkantis savižudybių skaičius yra didesnis turtingesnėse šalyse, skelbiama PSO ataskaitoje.

– Antrą vietą po Gajanos pagal savižudybių skaičių užima Rusija, kur 100 tūkst. gyventojų tenka 26,5 savižudybės.

– Taip pat gana aukštai sąraše yra Lietuva, Lesotas, Uganda, Šri Lanka, Pietų Korėja, Indija, Japonija ir JAV.

– Beveik visose šalyse vyrai yra labiau linkę į savižudybes nei moterys. Ypač pažeidžiami yra jauni žmonės: beveik pusė, atimančių sau gyvybę, yra jaunesni nei 45 metų asmenys. 15–29 metų amžiaus žmonių grupėje savižudybė yra antra dažniausia mirties priežastis po susižalojimo eismo įvykiuose.

„Jaunimo linijos“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų tyrimas parodė, kad taip pat keturi iš dešimties gyventojų mano, jog asmeniui, kuris galvoja apie savižudybę arba yra bandęs nusižudyti, aplinkiniai nebegali padėti.

Tyrimo duomenys Vilniuje pristatyti antradienį, minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną.

Galima ir iš tiesų vertėtų nebijoti pasiteirauti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, jei kyla tokia nuojauta.

Lyginant su 2015-aisiais atlikto analogiško tyrimo duomenimis, situacija gerėja: 2015-aisiais manančių, jog pasiteiravimas apie savižudybę gali sukelti savižudiškų minčių, buvo 57 proc. (šiuo metu 40 proc.), galvojančiųjų, kad padėti jau bandžiusiems žudytis negali buvo 48 proc. (39 proc. šiemet).

Šeši iš dešimties gyventojų taip pat įsitikinę, kad savižudybė įvyksta be perspėjimo. 2015-aisiais taip manė aštuoni iš dešimties apklaustųjų.

Anot Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, suicidologijos tyrimų centro vadovo Pauliaus Skruibio, aplinkiniai gali padėti žmogui, kuris galvoja apie savižudybę.

„Galima ir iš tiesų vertėtų nebijoti pasiteirauti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, jei kyla tokia nuojauta. Dažnai toks klausimas gali sukelti palengvėjimą ir tapti rimto pokalbio pradžia. Draugas ar šeimos narys gali pajausti, jog apie tai galima kalbėti atvirai“, – pranešime spaudai teigia P. Skruibys.

Higienos instituto duomenimis, mažiausias savižudybių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, pernai buvo Jurbarko (7,8), Kretingos (13,2) rajonuose, taip pat Vilniaus mieste (16,2), Radviliškio rajone (16,7) Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse (16,9). Daugiausia savižudybių užfiksuota Birštone (96,6 atvejų 100 tūkst. gyventojų), Kelmės rajone (60,6), Pasvalio (59,1), Zarasų (58,2) rajonuose, Druskininkuose (56,5).

Tyrimų rezultatus pristatę Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai teigia, kad situacija sostinėje gerėja, nes visuomenė darosi sąmoningesnė, gebanti atpažinti asmenis, kuriems reikia pagalbos. Vilniuje triskart išaugo ir suteiktų psichologinių konsultacijų – 2018-aisiais jas gavo per 3,8 tūkst. gyventojų.