„Dabar išgyvename didelio nerimo, susijusio su sveikata ir gyvybe, laikotarpį. Kartu stebime ir kai kurių ekonomikos sektorių kritimą, o tai susiję su ten dirbančių žmonių nesaugumu, pajamų praradimu ir visais iš to išplaukiančiais nemalonumais – iš varžytinių paleistais namais, butais, areštuotomis sąskaitomis, visa ko stygiumi. Dar – suvaržymai, apribojimai, o viską blogina neapibrėžtumas, ir neaišku, kada visa tai baigsis. Kalbėdama su įvairiais žmonėmis, dažnai matau nuovargį ir nusivylimą. To tikrai buvo mažiau praėjusį pavasarį, kai bent jau medicinos pasaulis stipriai mobilizavosi ir pasiaukojamai dirbo. Medikai – dar viena žmonių grupė, patirianti be galo didelį darbinį stresą ir krūvį. Dabar ūmus stresas tapo lėtiniu – vilties, kad kažkas pasikeis, liko mažiau. Prisidėjo ir praktiniai paprasti kasdieniai nemalonumai: galimybių pailsėti po sunkaus budėjimo irgi neliko, nes namuose – į nuotolinį mokymąsi pasinėrę vaikai“, – primena gydytoja.

Dabar ūmus stresas tapo lėtiniu – vilties, kad kažkas pasikeis, liko mažiau.

Ji pabrėžia, kad sergantys psichikos ligomis asmenys būna labiau pažeidžiami, esant didelės įtampos laikotarpiams. Gali paūmėti nerimas, depresinė simptomatika, sutrikti elgesys. Kai kam pasireiškia ir psichozių paūmėjimus. Pasak psichiatrės R. Mazaliauskienės, tai nėra keista, pagalvojus, kad ir sveikų žmonių emocinė būsena nėra puiki. Tad kiekvienam labai svarbu pačiam išlikti stabilios ir pozityvios emocinės būsenos. Tada tiems, kurie yra šalia, bus saugiau ir ramiau būti, o tai ves į mažesnį streso ir nerimo lygį. Bet ne mažiau svarbu, kad susirūpinimas artimu, sergančiu psichikos sutrikimu, neįgautų perdėto susirūpinimo vaizdo: tokiu atveju sergantysis jausis kontroliuojamas, o tai vėl gali vesti į emocinės būsenos pablogėjimą.

Ramunė Mazaliauskienė. LSMU Kauno ligoninės nuotr.

Daugiausiai klinikoje dirbantiems medikams tenka susidurti su įprastinėmis, į ją atvedusiomis pacientų problemomis: depresija, psichozėmis, krizinėmis situacijomis, tokiomis kaip artimų žmonių mirtis, piktnaudžiavimas alkoholiu, būsenų paūmėjimai dėl nevartojamų ar neteisingai vartojamų vaistų. Nerimą kelia kai kurių būsenų užleistumas: pacientai patenka ne tik su psichikos sutrikimu, bet ir apleisti somatinės medicinos prasme, socialiai apleisti. Neretai stacionariniam gydymui, dažniausiai – dėl sutrikusio elgesio, atvežami apleisti senukai. Tad gydyti yra sunkiau, spręsti įvairias pacientų problemas – irgi. Tačiau ligoninės specialistų komandos turi patikrintus problemų sprendimo būdus, kurie veikia ir pandemijos sąlygomis.

Tik tinkamai pasirūpinus savimi, galima rūpintis kitais.

Dera paminėti, kad ir miego sutrikimai dažnai lydi įvairius psichikos sutrikimus, juos patiria beveik kiekvienas į ligoninę patenkantis asmuo. Beje, tokius sutrikimus kartais įvardija ir asmenys po persirgtos COVID-19 infekcijos. Dažnas jų, ypač jei patiria sunkios depresijos epizodus ar yra krizėje, netgi turi savižudiškų minčių. Kai kurių psichozių paūmėjimui įtakos gali turėti didžiulis kasdienis neigiamos informacijos srautas. Ir pastaruoju metu netgi pasitaiko „kovidinių“ psichozių, kai pacientas liguistai yra įsitikinęs, kad serga būtent šia liga.

LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė R. Mazaliauskienė sako: „Krizių daug. Jos labai įvairios, tačiau svarbu paminėti tas, kurios susijusios su santykių šeimoje sunkumais – įtakos tam turi išaugusi trintis būnant namuose. Atskirai verta paminėti ir psichikos sutrikimus, atsirandančius asmenims, kuriems stebimos sunkios somatinės ligos. Pastarieji pacientai ypač sunkūs, reikalauja skirtingų specialistų suderinto darbo ir kompleksinio gydymo. Tačiau mums itin daug nerimo kelia tie, kurie dar neatvyko į stacionarą. Žmonės bijo kreiptis į ligonines (nes kažkodėl kai kurių žiniasklaidos priemonių yra įtikinėjami, kad ten užsikrės) ir, kiek gali, kenčia namuose. Supratu, kad, atslūgus įtampai, jie atvyks į ligoninę, deja, jau bus sudėtingos, užleistos, ilgesnio gydymo reikalaujančios būsenos“.

ELTA yra skelbusi, kad, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) ataskaitos duomenimis, valstybėse pastaruoju metu itin išaugo alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimas, labai pagausėjo atvejų, kai „nuotoliniu būdu“ įsigyjama kvaišalų. Ne išimtis ir Lietuva, tai galėtų patvirtinti LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos specialistai. Tačiau svarbus, jų nuomone, ir kitas aspektas – didelė įtampa bei nerimas.

„Žmonės naudoja sveikus ir nesveikus streso įveikos būdus. Daugelis sveikų streso įveikos būdų dėl karantino nebeprieinami: bendravimas su draugais ir artimais žmonėmis (kai kam reikia ne tik „Zoom“ ar „Teams“, bet ir prisilietimo), sportas, net pasivaikščiojimas beveik neįmanomi. Pabandykite įsivaizduoti atsipalaiduoti bandantį akiniuotį pasivaikščiojimo metu: pridusęs po kauke, akiniai aprasoję, nieko nemato po kojomis ir prieš save. Tikrai neskamba kaip maloni veikla ar streso įveikos priemonė. Taigi daugeliui lieka pasirinkimas: tiesiog būti strese arba tvarkytis su juo taip, kaip išeina. O išeina daugeliui lietuvių įprastiniu būdu – naudojant alkoholį. Kitas rizikingas pasirinkimas – raminamieji vaistai“, – vardija klinikos vadovė R. Mazaliauskienė.

Visuomenė turėtų užtikrinti saugią aplinką kiekvienam savo nariui, kad jis galėtų jaustis jos dalimi – gerbtinas ir vertingas, galintis realizuoti save pačiu geriausiu sau ir visuomenei būdu, o prireikus – gauti pagalbą.

Ji neslepia per karantiną matanti, kad į Psichiatrijos kliniką patenka sunkesnės būsenos pacientai, tie, kurie vartoja alkoholį ir kartais gerokai ilgiau. Pastarieji karantino metu prarado galimybę pasinaudoti anoniminio išblaivinimo paslaugomis, nes anksčiau jas namuose teikę asmenys apribojo savo važiavimus į namus. Pastebima, kad asmenys, kurie patiria nerimo ir depresines būsenas, irgi dažnokai ligoninėn patenka pavartoję alkoholio.

Psichiatrijos klinikos vadovės teigimu, visuomenėje tvyrančią įtampą galima jausti beveik fiziškai. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Įvairios žmonių grupės karantino metu susidūrė su labai konkrečiais nemalonumais, bet, kas dar blogiau, jie susidūrė su neapibrėžtumu, situacija, kai nieko nėra tikro, nėra aiškių terminų, kriterijų.

„Neapibrėžtumas Vakarų kultūroje apskritai ir tarp lietuvių konkrečiai – labai prastai toleruojama būsena. Norime viską kontroliuoti, net ir nekontroliuojamus dalykus. Neapibrėžtumo netoleravimas susijęs su didesniu nerimu. O jau kaip pasireikš nerimas, priklauso nuo paties žmogaus – jo charakterio, jo gyvenimo istorijos. Beje, žmonės, kuriems pasireiškia panikos atakos, patenka ne į psichiatrijos skyrius, tai – bendro tipo ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdienybė“, – sako gydytoja R. Mazaliauskienė.

Ji pabrėžia, kad savo psichikos sveikata besirūpinantis žmogus, visų pirma, turėtų atkreipti dėmesį į save: į emocijas, savo nuotaiką, poreikius, santykius, ir kiekvienam patartina užsiimti savęs puoselėjimu. „Nes tik tinkamai pasirūpinus savimi, galima rūpintis kitais. Na, o visuomenė turėtų užtikrinti saugią aplinką kiekvienam savo nariui, kad jis galėtų jaustis jos dalimi – gerbtinas ir vertingas, galintis realizuoti save pačiu geriausiu sau ir visuomenei būdu, o prireikus – gauti pagalbą“.

Apie 13.30 val. Bendrojo pagalbos centro užregistruotas pranešimas skambėjo grėsmingai. Skambinusi moteris teigė ką tik pabėgus nuo neblaivaus sutuoktinio, kuris kilus konfliktui nusitvėrė peilį ir grasino ją nužudyti. O po to nupjovė dujų baliono šlangą ir pareiškė, kad susprogdins namus.

Atskubėjus pirmajam policijos ekipažui, grasintojas užsirakino namo viduje. Netrukus iš ten pasirodė ir liepsnos. Nepaisant turimos informacijos apie grasintojo viešai išsakytus savo kėslus, policininkai, pasiėmę iš tarnybinio automobilio gesintuvą, nedelsiant puolė tramdyti beįsiplieskiančių liepsnų.

Laimučio Brundzos nuotr.

Kai į įvykio vietą atvyko ugniagesiai gelbėtojai, kurių grasintojui užsidarius garaže prašyta padėti ten patekti, beįsiplieskiantis gaisras jau buvo užgesintas. Kaip teigiama Kauno ugniagesių gelbėtojų suvestinėse, garaže įrenginėtoje virtuvėje buvo rastas ir apdegęs kūnas – tokių pačių apdegusių bei aprūkusių sienų bei lubų fone. Greitosios pagalbos medikams, taip pat vykusiems į šios tragedijos vietą, beliko konstatuoti minėto specialiąsias tarnybas ant kojų sukėlusio 49-erių metų vyro mirtį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo mirties priežasties. Anot Kauno policijos atstovės, pirminiais duomenimis, anksčiau į šį dviaukštį Altoniškių Mokyklos gatvėje jos kolegoms vykti neteko – nei dėl panašių šeimyninių konfliktų, nei dėl kokių nors kitų priežasčių.

Pagal pirminę medžiagą, surinktą įvykio vietoje, kilus šiam tragedija pasibaigusiam konfliktui, namuose buvo ir moters, kurią neblaivus sutuoktinis grasino nužudyti, mama, ir suaugusi dukra su savo vyru bei vaiku.

Zapyškio seniūnijos darbuotojai taip pat ne kažin ką galėjo pasakyti apie šią prieš trejus metus Altoniškiuose įsikūrusią trijų kartų šeimą. Anot kaimynų, ji buvo gana uždara. Tačiau tai, kad žuvusysis turėjo silpnybę alkoholiui, kaimynai jau buvo pastebėję. Bet jiems tai dar problemų nekėlė. Arba bent jau seniūnijos tokie skundai dar nebuvo pasiekę.

Kaip pranešė Policijos departamentas, 13.30 val. gautas moters pranešimas, kad namuose Mokyklos gatvėje neblaivus 1972 metais gimęs vyras agresyviai elgiasi, smurtauja, grasina susprogdinti namus.

Atvykus policijos pareigūnams, vyras užsidarė namo kambaryje ir nusižudė.

Šį vakarą 19.30 val. LNK laidoje „KK2 penktadienis“ visiems puikiai pažįstami žmonės pirmą kartą ryšis prabilti apie jautriausius išgyvenimus. Atvirumas turi prasmę. Savo pavyzdžiais mūsų garsenybės įrodys: emocinės duobės pažįstamos visiems ir būtina skubi pagalba tikrai pasiekiama. Speciali LNK televizijos laida bus skirta emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ 30-ies metų veiklai, per ją bus kviečiama aukoti linijos darbui.

Laidoje itin jautria savo šeimos istorija pasidalins žinomas operos solistas Merūnas Vitulskis, kuriam pastarasis pusmetis buvo nepakeliamai sunkus. „Per šiuos metus aš netekau pusės šeimos. Mano patėvis mirė šiais metais, mano močiutė mirė ir mano dėdė mirė. Tie žmonės buvo labai nuostabūs, jie labai daug davė man, mano gyvenimui. Ir tokių žmonių nepamiršiu niekada. Šios trys mirtys įvyko labai staigiai.  Ir tas nuostabos efektas turbūt yra pats baisiausias. Jei savo artimą žmogų prižiūrėtum ligoninėje, pradėtum lyg ir taikytis prie to, o mano atveju niekam nebuvo laiko. Vienas po kito staiga iškeliavo trys žmonės“, – pasakos Merūnas, vis dar sunkiai atsigaunantis po artimųjų netekčių.

Šios trys mirtys įvyko labai staigiai. Ir tas nuostabos efektas turbūt yra pats baisiausias.

Operos solistas sako puikiai suprantantis  žmones, kurie klimpsta į depresiją ar ištikti emocinių krizių kreipiasi į specialistus. „Mano mama ir mano žmona sirgo depresija. Gerai žinau, kas tai yra ir kokia svarbi yra pagalba“, – sako vyras.

Tuo metu dainininkė Iglė Bernotaitytė prisipažins, kad staigus išgarsėjimas jai buvo sukėlęs nevaldomą emocinį stresą. „Ištisas dienas gulėdavau lovoje. Neatsikeldavau net kompiuterio pasiimti, net į tualetą nueiti būdavo kančia. Nors dauguma bendraamžių man pavydėjo šlovės, viduje jaučiausi labai nelaiminga.  Žinoma, prie to prisidėjo ir neigiami komentarai, kuriuos skaitydavau ir šventai tikėdavau, kad esu tokia bloga, kaip apie mane rašo kiti. Viskas baigėsi tuo, kad teko gerti vaistus, kreiptis  į psichoterapeutus“, – sako Iglė.

„Jaunimo linija“ per metus padeda dešimtims tūkstančių žmonių, o šį vakarą „KK2 penktadienis“  kartu su būriu įžymybių visus kvies padėti „Jaunimo linijai“, kuri kaip tik šiomis dienomis švenčia savo veiklos 30–metį. Emocinę paramą teikianti organizacija „Jaunimo linija“ girdi ir išklauso pagalbos ieškančius žmones visą parą, nenutrūkstamai. Organizacija išgyvena iš privačių ir verslo aukojamų lėšų, jau dabar galima aukoti trumpaisiais numeriais 1402 (3 eurai) 1485 (5 eurai), o didesnę sumą – aukok.lt

Ši laida bus rodoma penktadienį, 19.30 val., ir per ją bus kviečiama aukoti linijos darbui.

„Gal aš tik atrodau sveikas ir vyras pačiame jėgų žydėjime, bet anksčiau aš negalėjau kontroliuoti ligos. Dabar aš jau ją kontroliuoju, medikamentų, gydytojos pagalba. Niekas nuo to nėra apsaugotas, niekas nuo to neapdraustas – nei prezidentas, nei aktorius ar laidų vedėjas – tai gali atsitikti bet kam. Man pačiam buvo šokas, kad aš guliu psichiatrijos ligoninėje. Tačiau kartu dėl ligos aš pažinau save. Šiuo metu aš kontroliuoju ligą ir labai tikiuosi, kad viskas bus normaliai. Manau, esu vienas sėkmingesnių gydytojų darbo vaisių“, – sakė aktorius.

M. Repšys atvirai kalba apie savo ligą tam, kad kuo daugiau žmonių nesigėdytų, jog serga, o imtų kontroliuoti savo ligą ir kad psichinė sveikata nebūtų stigmatizuojama visuomenėje.

Šios ligos yra dvi fazės – maniakinė, pakilimo fazė, kuomet žmogus kuria planus, eina, kalba, visur dalyvauja, ir yra depresinė fazė, kurios metu žmogus gali ir nusižudyti.

„Sveiki, aš – Heraklis. Ir aš esu bipolikas. Mano gyvenimas panašus į greitąjį traukinį. Viena jo stotelė – dangus, kita – bedugnė. Viena mano diena kupina euforijos pergalių ir didelių siekių. Kitą atsliūkina liūdesys, pabėga svajonės, norisi slėptis nuo visų tamsiame kambary ar užsikloti galvą antklode. Nepasitikėjimas savimi apsigyvena kiekvienoje kūno ląstelėje, o galvoje gimsta siaubingos mintys apie tai, kad geriau išvis nebūti“, –  taip rašoma M. Repšio knygoje „Heraklis Nr. 4“.

„Tikiuosi, kad ta knyga padėjo kitiems žmonėms susitaikyti su liga. Mes mokomės chemiją, fiziką, istoriją, bet nesimokome dvasinio švietimo, elementarių psichologinių dalykų, kurie galėtų padėti gyvenime. Sirgti psichine liga – dar ne nuosprendis. Yra daug būtų, kaip iš to išlipti“, – sako Marius.

Momentinę emocinę paramą teikia ir „Jaunimo linija“, kurios savanoriai budi 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę 365 dienas per metus. Viena iš dažniausių pokalbių temų „Jaunimo linijoje“ yra psichinės ligos ir kaip su jomis gyventi.

Psichologė Valija Šap sako, kad skambinančiajam į liniją dažniausiai pagerėja vien nuo pokalbio.

„Kai daliniesi, kas tau svarbu ir kas skauda, visuomet palengvėja. Tačiau tai yra tik momentinė tos dienos pagalba, jei sunkumai yra ilgalaikiai ar savižudybės procesas, reikia kreiptis profesionalios pagalbos. „Jaunimo linija“ ir jos savanoriai atlieka vartininkų rolę, tačiau jie rekomenduoja kreiptis toliau, kad nebeturėtų minčių apie savižudybę, kad žinotų, kur kreiptis“, – sako psichologė.

Apie „Jaunimo linijos“ savanorių darbo prasmę kalba ir M. Repšys: „Žmonės aukojasi ir aukoja savo laiką, savo brangų laiką, kad padėtų kitam žmogui, ne vienas ir ne du yra išgelbėję ne vieną gyvybę. Jie praeina rimtus mokymus, turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir tik tada gali kelti ragelį. Tai daug svarbiau nei vaidinti arba dainuoti, atsiprašau visų čia esančių“, – laidos  filmavimo metu sakė aktorius.

„Jie tai daro neatlygintinai ir sėdi naktimis. Aš lenkiu prieš juos galvą ir spaudžiu dešinę“, – sakė M. Repšys.

Emocinę paramą teikianti organizacija „Jaunimo linija“ girdi ir išklauso pagalbos ieškančius žmones jau 30 metų, visą parą, nenutrūkstamai. Organizacija išgyvena iš privačių ir verslo aukojamų lėšų, jau dabar galima aukoti trumpaisiais numeriais 1402 (3 eurai) 1485 (5 eurai), o didesnę sumą – aukok.lt.

„Smurtas prieš moteris, kad ir kokios formos būtų, yra pati skaudžiausia moterų diskriminacijos forma. Simboliška, kad moterų teisių gynėjai vasario 14 d. pasirinko tam, kad būtų atkreiptas dėmesys, jog kova su smurtu prieš moteris turi tęstis kasdien. Skaudu, kad Lietuvoje, taip pat kaip ir visame pasaulyje, didelė dalis moterų ir merginų vis dar negali jaustis saugios, patiria diskriminaciją, prievartą. Šiandieninėmis karantino sąlygomis privalome pasirūpinti, kad rizika patirti emocinę ar fizinę prievartą mažėtų, o pagalbos instrumentai tiek jėgos, tiek nevyriausybinėse struktūrose stiprėtų“, – sako Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Statistika rodo, kad smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai užima penktadalį visų nusikaltimų, užregistruojamų Lietuvoje.

2020 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruota 55 800 policijos iškvietimų, po kurių buvo pradėti 7 132 ikiteisminiai tyrimai. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys (5,2 tūkst., arba 79,8 proc.), iš jų 79,5 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio. Pasaulinė koronaviruso pandemija šią problemą dar labiau sustiprino – reikalavimas likti namuose apsunkino galimybę pabėgti nuo smurtaujančio partnerio, didelė moterų dalis neteko darbo ir pajamų šaltinio, tad tapo labiau priklausomos nuo smurtaujančių partnerių.

Diskusijoje dalyvausianti Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad, remiantis ekspertų duomenimis, smurtas prieš moteris jau seniai yra pasiekęs pandeminį lygį.

„Statistika rodo, kad smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai užima penktadalį visų nusikaltimų, užregistruojamų Lietuvoje. Man atrodo, kad tai yra indikatorius, jog smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris problema yra didžiulė ir apie ją svarbu kalbėti“, – sako B. Sabatauskaitė.

Vasario 12 d. diskusijoje dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sociologas prof. dr. Artūras Tereškinas, Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė, fondo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė, Pagalbos moterims linijos Vilniaus padalinio vadovė Roberta Pauliuščenkaitė. Diskusiją moderuos žurnalistas, nara.lt redaktorius Karolis Vyšniauskas.

Pernai šoktelėjo ir sunkių sveikatos sutrikdymų skaičius.

Smurto artimoje aplinkoje ekspertai linkę manyti, kad dėl griežto karantino, kai smurtautojas ir jo auka priversti izoliuotis vienoje patalpoje, kyla daug daugiau pavojų, o galimybės pranešti apie patiriamą smurtą – menkos.

Nukentėjusiųjų izoliavimas yra viena pagrindinių smurtautojo elgesio strategijų. 

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė įsitikinusi, kad skelbiami duomenys apie smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje, ko gero, neatspindi tikrosios padėties.

Pasak M. Jankauskaitės, karantinas labai parankus smurtautojų kėslams – jiems net nereikia papildomų pastangų. „Dėl karantino visi esame izoliuoti namuose. Nukentėjusiųjų izoliavimas yra viena pagrindinių smurtautojo elgesio strategijų. Ja siekiama primesti nepageidaujamą kontrolę – kuo mažiau akių, tuo lengviau manipuliuoti“, – sako ekspertė.

Margarita Jankauskaitė. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Statistikos departamento pateiktais duomenimis, dėl smurto artimoje aplinkoje praėjusiais metais užregistruota 7,1 tūkst. nusikaltimų – 7,3 proc. mažiau nei 2019 m.

Pernai 38,7 proc. sumažėjo seksualinės prievartos atvejų, tačiau 13 proc. daugiau užregistruota sunkių sveikatos sutrikdymų, o nužudymų padaugėjo net 33,3 proc.

Pranešama, kad 2019 m. artimoje aplinkoje buvo įvykdytas 21 nužudymas, o pernai – 28. Ypač žiaurus nusikaltimas įvykdytas ir šiomis dienomis: dukrai paskambinęs neblaivus vyras pranešė, kad peiliu subadė jos motiną.

Panašių nusikaltimų nuslėpti beveik neįmanoma, tačiau kitos smurto formos, pasak specialistų, gali likti nepastebėtos ilgą laiką.

O kaip apie tai pranešti, jei smurtautojas visada šalia, o aukai stengiantis išsivaduoti rizika patirti sunkų sužalojimą ar gal net būti nužudytai padidėja 70 procentų?

M. Jankauskaitė nesistebi, kad pernai sumažėjo pranešimų apie artimoje aplinkoje patiriamą smurtą.

„O kaip apie tai pranešti, jei smurtautojas visada šalia, o aukai stengiantis išsivaduoti rizika patirti sunkų sužalojimą ar gal net būti nužudytai padidėja 70 procentų? Ką darytume mes? Rizikuotume būti nužudyti ar ir vėl nepraneštume? Nestebina ir tai, kad padidėjo sunkių nusikaltimų skaičius, – smurto artimoje aplinkoje latentiškumas dėl to ir pavojingas, kad pamatome tik labai sunkius atvejus, kurių jau nebeįmanoma nuslėpti“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.

Pasak jos, namai moterims niekada nebuvo saugi tvirtovė ir pandemija tai tik išryškino. „Mažėjantys pranešimų apie smurtą skaičiai mus turėtų ne džiuginti, o skatinti suklusti. Tai pavojaus signalas“, – mano M. Jankauskaitė, kurios įsitikinimu, smurto artimoje aplinkoje mastas prilygsta pandemijai.

Tiesa, per pirmąjį karantiną pavasarį smurto šeimose atvejų padažnėjimą fiksavę pareigūnai tvirtina, kad rudenį jis gerokai nuslūgo.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

„Situacija stabilizavosi, tokio ryškaus šuolio, kokį matėme pirmojo karantino metu, šiuo metu jau nefiksuojame“, – prasidėjus antrajam karantinui lapkritį džiaugėsi policijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Policijos atstovas aiškino, kad per pastarąjį karantiną žmonės yra mažiau suvaržyti nei pavasarį.

Tačiau ilgas buvimas namuose, nebendravimas su kitais asmenimis keičia žmonių psichologiją bei elgseną. „Jie darosi neprognozuojami“, – komentuodami naujausius duomenis apie smurtą artimoje aplinkoje nerimo neslepia pareigūnai.

Remiantis išankstiniais Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, pernai dėl smurto daugiausia kentėjo moterys: aštuonių iš dešimties nusikaltimų aukos buvo moterys, kas dešimtas smurtą patyręs asmuo – vaikas. Dauguma nepilnamečių (84,8 proc.) nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.

Statistika rodo, kad labiausiai smurtauti linkę 30–49 metų asmenys (54,5 proc.), turintys vidurinį ar profesinį išsilavinimą (58 proc.), ir darbo neturintys asmenys.

Niekur nedirbo ir nesimokė 44,5 proc. smurtautojų, net 55,2 proc. jų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, nurodoma Statistiko departamento pranešime.

Pareigūnų teigimu, didžioji dalis nusikaltimų įvykdyta girtaujant, per buitinius konfliktus. Tokiais atvejais smurtauti linkę asmenys griebia peilį, kirvį ar kitą po ranka pasitaikiusį daiktą.

Pandemija turėjo įtakos ir kitiems nusikaltimams. Policija skelbia, kad per karantiną užfiksuoja mažiau nusikaltimų, padaromų viešosiose vietose, mažėjo plėšimų bei vagysčių.