Didžiausia įtaka

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ekspertai atkreipia dėmesį, kad vidutinis metinis maisto kainų pokytis 2022 m. birželį siekė 13,4 proc. Vadinasi, norėdami įsigyti įprastą maisto prekių krepšelį, gyventojai pastaruosius dvylika mėnesių už tuos pačius produktus turėjo išleisti 13,4 proc. daugiau negu 2020 m. liepą–2021 m. birželį. Didžiausią įtaką maisto kainų augimui turėjo brangęs pienas ir jo gaminiai, daržovės ir mėsa.

O štai kainas stebinčio portalo pricer.lt statistika atskleidžia, kad, palyginti su birželiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis birželį brango 0,4 proc. (0,26 euro), o palyginti su praėjusių metų liepa, buvo 30 proc. (16,31 euro) brangesnis.

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių per mėnesį brango 51 prekė, pigo vos viena – tai bulvės (suprantama, jau visi prekiauja nauju derliumi). Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brango 45 prekės iš 52. Labiausiai – saulėgrąžų aliejus, pienas, grietinė, varškė, kiaušiniai, kava, makaronai.

„Stebint bendras tendencijas, tikriausiai jau pasiekėme maksimalų kainų augimo greičio lygį ir daugiau tokio augimo tempo nebus. Tačiau džiaugtis anksti, nes vis vien kainos išliks aukštos“, – teigia pricer.lt analitikai.

Pasak ŽŪM ekspertų, šiuo metu rinkoje jau stebimi mažmeninių kainų augimo lėtėjimo požymiai. Remiantis išankstiniu infliacijos įverčiu, apskaičiuotu pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos galėjo didėti 0,7 proc. Tai lėtesnis augimas, palyginti, kai visus pirmojo šių metų pusmečio mėnesius kainų augimas siekė po 2 proc.

Per mėnesį reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 45 prekės iš 52 stebimų pricer.lt.

Vis daugiau vartotojų mano, kad Lietuvos ekonominė padėtis per artimiausius metus truputį prastės. Lėtėjant ekonominiam aktyvumui šalyje mažės ir vartotojų išlaidos ir paklausa, o tai darys spaudimą kainoms.

ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus duomenimis, maisto kainos sparčiai augo visose ES valstybėse narėse, tarp jų kaimyninėse valstybėse: Latvijoje – 19,7 proc., Estijoje – 17,3 proc., Lenkijoje – 12,9 proc., o vidutiniškai ES – 10,4 proc. Spartesnį nei kitur kainų augimą Lietuvoje nulėmė tai, kad mūsų šalyje maisto kainos vis dar yra mažesnės negu vidutiniškai ES. 2020 m. maisto kainų lygis Lietuvoje sudarė 81,8 proc. ES vidurkio, skelbia Eurostatas. Tad Lietuvoje stebimos artėjimo prie ES maisto kainų vidurkio tendencijos.

Ateities prognozė

ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyrius sudarė trumpojo laikotarpio metinio maisto kainų pokyčio ir vidutinio metinio maisto kainų pokyčio trumpojo laikotarpio prognozes.

Pagal optimistinį scenarijų, atslūgus geopolitinei įtampai, sulėtėjus žaliavų kainų augimui ir nenutikus kitiems neprognozuojamiems veiksniams, metinis maisto kainų pokytis rugsėjį turėtų siekti 24,2 proc., o pesimistiniu scenarijumi – 28,5 proc. Vidutinis metinis kainų pokytis optimistiniu scenarijumi turėtų būti – 19,2 proc., o vertinant pesimistiškai – 19,9 proc.

Pesimistinis scenarijus paremtas prielaidomis, kad išliekanti geopolitinė įtampa, Rusijai taikomos ekonominės sankcijos ir Rusijos sprendimai riboti dujų eksportą į ES lems tebesitęsiantį žaliavų kainų didėjimą.

Šuolis: pastaruoju metu nuolat brangsta pienas – antrąjį ketvirtį, palyginti su šių metų pirmuoju, jo kaina šoktelėjo dar 14,6 proc. (Alfredo Zdramio nuotr.)

Lėmė žaliavos, energija

ŽŪM atstovų teigimu, brango ne tik Lietuvos maisto gamintojų produkcija, bet ir importuoti gaminiai. Gamintojų kainų augimas (29,6 proc.) nedaug skyrėsi nuo importuotų maisto produktų didmeninių kainų didėjimo (26,6 proc.)

Nors Lietuvoje vidutinės gyventojų pajamos augo itin sparčiai, maisto pardavimai per metus nuosaikiai sumažėjo. 2022 m. birželį, palyginti su 2021 m. tuo pat mėnesiu, maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje sumažėjo 5 proc. Tai galėjo lemti dėl ypač didelio kainų padidėjimo mažėjantis ne būtiniausiųjų maisto prekių vartojimas, pasirenkamos pigesnės, prastesnės kokybės prekės.

Maisto kainų augimui įtakos taip pat turėjo žymiai padidėjusios gamybos sąnaudos – brango žaliavos, trąšos, pašarai ir ypač energijos ištekliai, didėjo darbo užmokestis.

Pieno ir pieno gaminiai brango dėl išaugusių žalio pieno supirkimo kainų Lietuvoje ir užsienio rinkose, padidėjusi pieno ir pieno gaminių paklausa.

Daržovių kainų augimą lėmė sezoniškumas, mažesnis ir prastesnės kokybės derlius ir išaugusi paklausa, palyginti su praėjusiais pandeminiais metais. Praėjusių metų viduryje, dėl epideminės situacijos vis dar taikant viešojo maitinimo įstaigų, ugdymo įstaigų veiklos apribojimus, dalis su šiomis įstaigomis tiekimo sutartis sudariusių daržovių augintojų susidūrė su perprodukcijos problema – savo produkciją kartais parduodavo ypač žema kaina. Dėl šios priežasties metinis kainų augimas atrodo labai didelis.

Mėsos kainų augimą galimai lėmė išaugusios pašarų ir energijos išteklių kainos, taip pat, nelikus su pandemija susijusių ekonominių apribojimų, padidėjusi paklausa viešojo maitinimo įstaigose.

Nepalanki gamta

Šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Lietuvos mažmeninėje rinkoje bulvių kaina nepakito, tačiau išliko maždaug du kartus didesnė nei buvo prieš metus. Morkų kaina padidėjo 31,8 proc., burokėlių – 25,5 proc., kopūstų – 18,8 proc., svogūnų – 2,1 proc. Agurkų ir pomidorų mažmeninės kainos, palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu, buvo didesnės atitinkamai 21,6 proc. ir 12,3 proc.

Lauko daržovių kainų pokytį lėmė sezoniškumo įtaka, nes, baigiantis seno derliaus atsargoms ir mažėjant pasiūlai, kainos visada padidėja. Naujo derliaus kainos taip pat būna didesnės. Bulvių ir daugelio daržovių mažmeninės prekybos dalis kainų grandinėse išliko gana didelė. Kuo didesnės išlieka kainos, tuo didesnę dalį sudaro ir mažmeninės prekybos dalis.

Bulvių ir daržovių kainų padidėjimą lėmė šiemet anksčiau pasibaigęs dėl nepalankių gamtinių sąlygų 2021 m. gautas mažesnis ir prastesnės kokybės derlius. Kasmet mažėjantys deklaruoti bulvių ir daržovių plotai, didėjantis darbo užmokestis, dėl susiklosčiusios nepalankios geopolitinės situacijos labai pabrangę energijos ištekliai.

Išaugus žalio pieno supirkimo kainai, mažmeninė pieno kaina per ketvirtį padidėjo beveik 15 proc., taip pat didėjo pieno gaminių ir kiaušinių kainos. Antrąjį ketvirtį, palyginti su šių metų pirmuoju, vidutinė mažmeninė geriamojo pieno kaina Lietuvos rinkoje padidėjo 14,6 proc., vidutinė mažmeninė sviesto kaina didėjo 13 proc., vidutinė mažmeninė narvuose laikomų vištų kaina šoktelėjo 24,8 proc.

Pieno gaminių paklausai nemažėjant, o Europoje dar ir dėl sezoniškumo mažėjant žalio pieno gamybai, artimiausiu laikotarpiu ES žalio pieno supirkimo kainos turėtų išlikti aukštos.

Tamsios duonos mažmeninė vidutinė kaina 2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 12,6 proc., o batono – augo 11,6 proc.

Išaugus energijos išteklių ir pašarų kainoms, Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse padidėjo kiaulienos, galvijienos bei vištienos gamintojų ir mažmeninės kainos. 2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu, Lietuvoje kiaulienos kumpis be kaulo brango 15,3 proc., o kiaulienos nugarinė be kaulo – 3 proc. Galvijienos kumpis be kaulo per metus pabrango beveik 26 proc. o nugarinės be kaulo kaina išliko bemaž tokia pati.

Viščiukų broilerių kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, pašoko 32 proc.

PVM lengvata – svarstytina

Siekiant mažinti infliacijos poveikį gyventojams gali būti svarstoma PVM lengvata maisto produktams, tačiau reikėtų kai kurių saugiklių, kad prekybininkai nepiktnaudžiautų, sako Prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius. Dabar maistui galioja 21 proc. PVM tarifas.

„Kai yra tokio aukšto lygio infliacija, turbūt visos priemonės svarstytinos. Be abejo, PVM lengvata turėtų būti derinama su papildomais saugikliais, jie gali būti dviejų kainų skelbimas prieš įvedant lengvatą, tačiau tai sukelia tam tikrus kaštus ir riziką“, – antradienį Žinių radijui teigė V.Augustinavičius.

Anot jo, mažinamas maisto produktų PVM galėtų būti tik vienas būdų švelninti infliaciją, tačiau pirmiausiai reikėtų didinti gyventojų pajamas ir svarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio, vaiko pinigų didinimą ar subsidijas už elektrą ir dujas.

Seimo opozicija PVM lengvatą maistui siūlė kaip vieną iš savo antiinfliacinių priemonių, o Regionų frakcijos birželį pateiktais siūlymais, šio mokesčio tarifas galėtų būti nulinis.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad rudenį dar kartą gali būti tikslinamas šių metų valstybės biudžetas, tačiau, pasak jos, mažinti mokesčių – tarp jų PVM maisto produktams ar akcizų degalams – Vyriausybė neplanuoja.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat anksčiau sakė, kad PMV lengvatos maistui taikyti neketinama, nes nereguliuojamuose rinkos sektoriuose ji gyventojų nepasiektų, o nauda atitektų perpardavėjams, tiekėjams ir prekybos centrams.

BNS inf.

Dažnas kartodavo: Lietuvoje būtų labai gera gyventi, jei ne klimatas. Pasirodo, klydome.

„Mes gyvename šalyje, kurioje geros geografinės sąlygos. Viduržemio jūros regionas ar Vidurio Europa pažeidžiamesni. Ten sausros įprastos, bet karščio bangos darosi per dažnos net ir vietiniams gyventojams, nors jie pripratę prie vasaros karščio. Viduržemio jūros ciklonai, uraganai labai stiprūs, bet nedidelio masto“, – interviu „Kauno dienai“ sakė Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docentas Gintautas Stankūnavičius ir paaiškino, kodėl.

Gintautas Stankūnavičius/Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl šiemet ne per karšta

– Prancūziją užplūdo jau trečia karščio banga šią vasarą, dalį Europos karščiai alina nuo pat vasaros pradžios. Lietuvoje jie neužsibuvo. Kokie reiškiniai mus nuo jų apsaugojo? O gal karščiai dar ateis?

– Keletas karštų dienų gal ir bus, bet tokio tropinio oro, koks šiemet vyravo Pietų, Vakarų, Vidurio Europoje, nenumatoma, nors kalendorinė vasara jau eina į pabaigą. Nuo tokių karščių mus išgelbėjo, kad buvo labai drėgnas ir vėsus pavasaris.

Dėmesys: klimato kaitos požymiai jau labai aiškūs ir Lietuvoje.

Be to, tokios buvo atmosferos cirkuliacijos anomalijos: virš Vakarų Europos blokuojantis procesas buvo sulaikęs Vakarų Rytų pernašą, kuri atneša jūrinių oro masių. Vietoj jų į anuos regionus atkeliavo oras daugiausia nuo Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos, o pas mus, atvirkščiai, daug vėsesnis nuo Šiaurės Rytų Atlanto, Skandinavijos, ir taip – beveik visą vasarą, išskyrus gal porą savaičių po Joninių, kai buvo karšta.

Dėl klimato kaitos mūsų klimatas vidutinėse platumose ekstremalėja.

Bet prisiminkime, kad kai kuriais metais, pavyzdžiui, 2019-aisiais ir 2020-aisiais, buvo atvirkščiai – karščiai laikydavosi beveik po mėnesį ir ilgiau. Pernai daugiau nei pusantro mėnesio buvo labai karšti orai. Iš pradžių daug kas džiaugėsi, o paskui jau keiksnojo, kad nėra vėsumos. Bet galiausiai rugpjūtį orai jau buvo beveik rudeniški.

– Anksčiau didžiuliai ir ilgalaikiai gaisrai liepsnodavo Lotynų Amerikoje, Rusijoje, Pietų Europoje, o šiemet artėja mūsų link – degė vadinamoji Čekijos Šveicarija. Ar tai gresia ir Lietuvai?

– Manyčiau, kad ne. Miškai dabar gerai pasisotinę drėgmės, galima sakyti, po ilgų metų pagaliau – pusiausvyra. Penkerius metus iš eilės buvo gerokai nusėdę pelkės ir per miškus tekantys upeliai, išdžiūvusi miško paklotė.

Pirma gaisrų priežastis – sausi orai, antra – karščiai, kurie pagreitina visą procesą, ypač jei būna tropinės naktys. Jei dieną +30 °C, naktį +20 °C, augalai nespėja atsigauti, pradeda vysti, neužtenka trumpos nakties, kad augmenija atsigautų. Tai pagrindinė priežastis, kodėl labai išdžiūsta pomiškis, miško paklotė, ir miškai dega. Dega ne tik jie – ir pievos, žemės ūkio naudmenos.

Pavyzdžiui, pernai Britų Kolumbijoje, nors ji yra tokioje pačioje platumoje kaip Pietų Baltarusija, oro temperatūra birželio pabaigoje buvo pakilusi iki +50 °C ir, nors pasilaikė gal porą dienų, to užteko, kad ten kiltų gaisrų.

– Kokį poveikį didžiuliai ilgalaikiai gaisrai turi klimato kaitai?

– Kiek emisijų iš miškų gaisrų patenka į atmosferą, nežinau, bet gal didesnį poveikį galėtų daryti, kai vienu metu dega tikrai dideli plotai – taiga Sibire ar Kanadoje, savana Afrikoje. Bet tokie gaisrai yra klimato kaitos požymis, o ne darantis tam poveikį.

– Bet juk sakoma, kad miškai – planetos plaučiai.

– Taip. Tačiau miškus naikina, taip pat ir dirbtinai. Net iš kosmoso matyti didžiuliai Amazonės miškų kirtimai, Indonezijoje, plečiant žemės ūkio naudmenų plotus net ir tokioje anksčiau miškingoje saloje kaip Kalimantanas, miškai dabar sudaro tik mažiau nei 80 proc. teritorijos. Žmonės įsisavina naujas teritorijas ir kartu sumažina miškų plotus.

Ekstremalių liūčių daugės

– Europa patiria ne tik ugnies, bet ir vandens stichijos išbandymų. Vokietija, kitos Europos šalys tebesigydo praėjusių metų potvynių padarytą žalą. Kiek ir prieš kiek laiko galima prognozuoti tokias stichijas?

– Vokietija turi gana modernią orų tarnybą, vandentvarkos tarnybos yra kiekvienoje atskiroje šalies Žemėje, bet prieš ilgesnį laiką vokiečiaio nesugebėjo prognozuoti tų potvynių. Gal prieš septynias dienas buvo ekstremalaus lietaus prognozė, bet kad ciklonas užsilaikys ir kritulių iškris du tris kartus daugiau, nei prognozuota, nebuvo numatyta. Pirmiausia patvino kalnų upeliai, o kur iškirsti miškai, urbanizuotos teritorijos, vanduo nesusigeria ir teka žemyn.

Potvynių šiemet buvo ir pas mus, bet mažesnių. Birželio paskutinės dekados pradžioje, prieš Jonines, buvo patvinusios kai kurios Vidurio Lietuvos upės, liepos pabaigoje po smarkesnio lietaus vėl patvino. Vis dėlto didelių padarinių nebuvo, išskyrus išgriautą užtvanką Panevėžyje, bet ten greičiausiai technogeninė avarija.

Situacija: tokio tropinio oro, koks šiemet vyravo Pietų, Vakarų, Vidurio Europoje, Lietuvoje nenumatoma.

– Ar, dėl klimato kaitos tirpstant ledynams ir kylant jūrų lygiui, Lietuvos pajūriui, Rusnei po kažkiek šimtmečių nekyla pavojus būti užlietiems?

– Po kažkiek šimtmečių – gal, bet tikrai ne dabar, nes jūros lygis kyla labai lėtai, po kelis milimetrus kasmet, ir paprasta akimi tai sunku pastebėti. Bet geriausiai pastebime, kai kyla audros: dabar tos pačios kategorijos audra užlieja daugiau nei anksčiau. Matėme užlietą Klaipėdos senamiestį; sutrinka nuotekų sistema, nuplaunama daugiau kopų ir paplūdimio. Vėjo greitis, kryptis, trukmė tokie patys ar panašūs, kaip būdavo anksčiau, bet poveikis per šias audras darosi stipresnis.

– Ar šios audros susijusios su potvyniais ir sausromis, kuriuos lemia klimato kaita?

– Dėl klimato kaitos mūsų klimatas vidutinėse platumose ekstremalėja. Jei šyla atmosfera ir žemės paviršius, ore yra daugiau vandens garų, tad, be abejo, ekstremalių liūčių turėtų daugėti. Bet gali padaugėti ir tokių laikotarpių, kai susidarys anomali cirkuliacija – mūsų nepasieks atmosferos frontai ir ciklonai, tad bus ilgalaikės sausros. Žiemos tapo audringos; audros žiemomis mus aplanko trečias ketvirtas dešimtmetis.

Pandemijos poveikis

– Pasaulis dabar patiria daug įvairiausių išbandymų. Štai karas Ukrainoje – ar bombordavimas, sprogimai, gaisrai gali palikti kokį pėdsaką ir klimato kaitos požiūriu?

– Nesu geras nei atmosferos chemijos, nei karo specialistas, bet, manyčiau, sprogimai, be abejo, teršia atmosferą ir gali daryti lokalų poveikį orams karo zonoje ir artimiausiuose rajonuose.

Bet tai tikrai nėra toks poveikis, koks būna, kai išsiveržia ugnikalniai, dulkės ir pelenai patenka į stratosferą, gali išlikti metų metus ir judėdami aplink Žemės rutulį daryti poveikį. Karas Ukrainoje skiriasi ir nuo karo Persų įlankoje, kur ištisas savaites degdavo naftos verslovės, net iš kosmoso buvo matyti juodi dūmai. Taip Ukrainoje kol kas nėra. Bet, žinoma, ekologiškai bus užterštos jūrų pakrantės, upeliai teritorijose, kur daugiausia numesta bombų, daugiausia artilerijos; ekologiškai tai paveiks.

– Kokia galima įtaka, jei vietoj rusiškų dujų Europa dabar naudos daugiau mazuto ar akmens anglių? Ar pavyks per kelerius metus tai sureguliuoti ir grįžti prie ES užsibrėžto Žaliojo kurso?

– Dėl mazuto ar akmens anglių poveikio, palyginti su gamtinėmis dujomis, tiksliai galėtų pasakyti atmosferos chemijos specialistai.

Tai priemonės nepritekliams, kilusiems dėl karo, kompensuoti. Manau, gal ne per kelerius, bet per keliolika metų grįšime prie Žaliojo kurso.

– Ar, stabilizuojant klimato pokyčius, bent kiek pasijuto atokvėpis nuo pramonės, skrydžių, transporto ir kt. COVID-19 karantino metu?

– Pavyzdžiui, virš Rytų, Šiaurės Rytų Kinijos, kur sutelkta daug pramonės, Šiaurės Indijoje, kitose Pietryčių Azijos šalyse net vizualiai buvo matoma, kad sumažėjęs užterštumas emisijomis nuo pramoninių rajonų. Dideli pramonės centrai išmeta į orą ne tik CO2, bet ir kietųjų dalelių, metano, azoto suboksido, kitokių dujų. Visa tai patenka į oro srautus ir keliauja aplink pasaulį, kiek prasiskiedę nukeliauja ir iki Šiaurės Amerikos, toliau per Atlantą į Euraziją, ir taip gali suktis kurį laiką.

Gyvename geromis sąlygomis

– Vis dėlto kol kas Lietuvoje santykinai mažiau ekstremalu nei kai kuriose Europos šalyse. Ar ekstremalūs pokyčiai laukia ir mūsų?

– Gyvename šalyje, kurioje geros geografinės sąlygos. Viduržemio jūros regionas labiau kenčia. Ten sausros įprastos, bet karščio bangos darosi per dažnos net ir vietiniams gyventojams, nors jie pripratę prie vasaros karščio. Viduržemio jūros labai stiprūs, bet nedidelio masto ciklonai, uraganai, vadinamieji Medicane (nuo Mediterranean hurricane – Viduržemio jūros uraganas) vis dažniau sukelia potvynių, nes ten būna ir vėjo, ir labai stiprių kritulių poveikis. Vidurio Europa taip pat labiau pažeidžiama nei žemyno Šiaurės ir Rytų dalis.

Bet pažeidžiamiausi tankiausiai apgyvendinti pasaulio regionai – Pietų Azija, kur didelė dalis gyventojų priklauso nuo musonų intensyvumo, jų  prasidėjimo laiku, nes tai lemia žemės ūkio kultūrų derlių. Jei jie vėluoja ar per stiprūs, kyla bado grėsmė, didėja emigracija ir kitos problemos. Klimato kaita musonams daro tikrai didžiulę įtaką.

– Dažnas sakydavo: Lietuvoje būtų labai gera gyventi, jei ne klimatas. Pasirodo, klydome – pas mus dar neblogai?

– Neblogai. Bet klimato kaita jau turi labai aiškių požymių ir Lietuvoje. Pamiršome, kas yra pavasario potvyniai, – keliolika metų iš eilės jų beveik nėra arba jie kyla ne balandžio pradžioje, o vasarį. Sniego danga irgi pasidarė retenybė – reikia važiuoti slidinėti į Estiją, Suomiją ar kitur. Sniego danga reikalinga ne tik žiemos sportui, bet ir kai kuriems augalams, pavyzdžiui, žiemkenčiams, kad jų derlius būtų geras. Dažna žiema būna su trumpu įšalo laikotarpiu ar visai be jo. Karščiai – anksčiau būdavo +30 °C ir daugiau du tris kartus per vasaros sezoną, dabar iš eilės kelias dienas ir net kelias savaites, ir tokie laikotarpiai net keli. Dar vienas klimato kaitos požymis – pavasarinės sausros: kai sniego dangos nėra, dirvožemis įšyla anksčiau, potvynių nėra, sausi orai, ir balandį – jau beveik sausros sąlygas, o to anksčiau tikrai nebūdavo.

– Keičiantis klimatui, Lietuvą užplūsta ir invaziniai šliužai, kiti gyviai, plinta anksčiau Lietuvoje neaugę augalai – susiduriame, su kuo nebuvome susidūrę. Kokių dar klimato pokyčio padarinių galime sulaukti artimiausiais dešimtmečiais?

– Dėl augalų ir gyvūnų daugiau pasakytų ekologai ir biologai. Bet, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, tikrai daugės audrų, karščio bangų, o žiemos bus šiltos ar tokių bus daugiau, nei buvo vidutiniškai.

Bet nebūtinai reikėtų nusiminti. Iš dalies galima prie to prisitaikyti. Pavyzdžiui, su karščio bangomis miestuose kovojama plečiant žaliuosius plotus, nors pas mus, deja, jų mažėja. Arba šiemet kai kur palikta nešienautų vejų. Tokios vejos daugiau garuoja, tad sausu laikotarpiu jos šiek tiek sulaiko sausrą, o jei nupjaunamos iki pašaknų, užtenka, kad saulė pakaitintų kelias dienas, ir žolė išdega. Sovietmečiu kolūkiuose buvo laukų laistymo sistemos. Jas išardė, gal kai kur atstatė. Jos praverstų sausais ir karštais laikotarpiais kovoti su sausra.

Šiukšles rūšiuoti svarbu

– Žinoma, pramonė, žemės ūkis, transportas lemia taršą, bet daug kalbama ir apie kiekvieno asmeninį indėlį mažinant klimato kaitą. Kiek realiai tam įtakos turi šiukšlių rūšiavimas ar dienos be automobilio?

– Dienos be automobilio – gera idėja, bet prieš tai reikia geriau sutvarkyti viešąjį transportą. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto centre jis veikia nepriekaištingai, bet daug gyventojų gyvena priemiesčiuose ar rajone ir važiuoja į darbą nuosavais automobiliais. Jei jiems reikėtų persėsti į rajoninį autobusą, kuris važiuoja tris keturis kartus per dieną, būtų blogai. Čia dar reikėtų mūsų šaliai padirbėti.

Šiukšles rūšiuoti – svarbu. Mikroplastiko dalelių yra visur – ir jūriniuose organizmuose, ir visose pasaulio šalyse. „National Geographic“ ne kartą rodė, kaip šiukšlių upės plaukia ištisai okeaninių srovių nuo vieno žemyno iki kito.

Didžiulė problema – ne tik mikroplastikas, bet ir elektronika, kuri yra labai tarši, daug kitų įvairiausių metalų ir medžiagų, kurių irimo laikas ilgas; opi sąvartynų problema. Rūšiavimas gelbėja. Bet tai turėtų būti daroma sąžininga: matau prie savo namų, kaip praeidami žmonės iš kitų namų į rūšiavimo konteinerius meta, ką nori.

– Klimato kaitos prognozės – nuo pasaulio pabaigos iki to, kad žmonės linkę prie visko prisitaikyti. Kokios realiausios?

– Jautriausi regionai pasaulyje – Arktis ir Antarktis. Mūsų Žemėje yra vienas, pavadinkime, šildytuvas ir du aušintuvai. Šildytuvas yra ekvatorinė zona, kurioje sukaupiama pagrindinė saulės energija, ypač vandenynai. Aušintuvai yra poliarinės sritys. Tai kaip savotiška garo mašina: jei ji gerai veikia, ir klimatas nustovi.

Bet dabartiniu metu Arktyje ledo per vasaros sezoną nutirpsta vis daugiau, daugiamečio ledo mažėja. Daugiametis įšalas, kuris apima didžiules Sibiro platybes ir dalį Kanados, po truputį yra, išsiskiria metano, o tai dar stipresnės dujos klimato efektui nei CO2. Atėjus žiemai, dalis vandens Arktyje lieka neužšalęs, labai daug šilumos toliau patenka į atmosferą iš vandenynų, ir tai sujaukia atmosferos cirkuliaciją.

Todėl manyčiau, kad Europoje anomalios cirkuliacijos laikotarpių daugės – šilumos ir drėgmės paskirstymas bus ne toks tolygus, koks buvo ilgą laiką. Sausrų intensyvumas ir trukmė, regionai, kuriuose jos kyla, matyt keisis, karščio bangos vis daugiau sieks ir šiaurines platumas, o regionuose, kur jos dažniausiai pasitaiko: Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regione, stiprės. Kadangi šyla ne tik atmosfera, bet ir pasaulinis vandenynas, ta energija gali būti panaudota sūkuriams formuotis – ne tik vidutinių platumų, bet ir tropiniams, todėl jų turėtų daugėti, stiprėti jų intensyvumas. Žiemos audros darosi įprastos, to anksčiau nebūdavo. Tropinių sūkurių, uraganų laikotarpis gal prasitęs. Šiaip jie turi aiškias ribas: Atlanto vandenyne – maždaug nuo liepos iki lapkričio, Ramiojo vandenyne laikotarpis ilgesnis. Tai turėtų paveikti visą globalų klimatą. Šiluma, drėgmė, kurią perskirsto tropiniai sūkuriai tarp tropinių ir netropinių platumų, irgi turėtų sukelti savo padarinių.

Temperatūros atžvilgiu tai buvo labai lietuviška vasara.

– Reikia mokytis gyventi kitaip?

– Pavyzdžiui, Lietuvos regionuose, kuriuose neišvystytos žemės ūkio naudmenos: Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos, Anykščių, Zarasų, yra daug melioruotų žemių. Bet pelkės – vandens valytuvai, kaip kepenys žmogaus organizme, tad dabar vis dažniau kalbama apie upių vagų renatūralizaciją, ypač jų aukštupių, kurie sovietmečiu numelioruoti. Todėl vandens atitekėjimo greitis nuo aukštupio iki žemupio trumpose upėse pagreitėja. Jei tokiose vietose bus atkurtos natūralios upių vagos, be to, jei bus didinamas miškingumas (bet ne popieriuje, o iš tikrųjų, nes dabar plyni kirtimai to tikrai nerodo; net jei mišką atsodina, juk jis auga lėtai), tai turėtų sumažinti potvynių poveikį. Jei būtų didesnis miškingumas, sausros ne taip intensyviai veiktų visą teritoriją. Didelis miškingumas, natūralios upių vagos, natūralios pievos, pelkės – ta terpė, kuri mus gali gelbėti.

Rugpjūtis – saulėtas

– Du trečdaliai kalendorinės vasaros baigėsi. Kuo ji šiemet Lietuvoje išsiskiria? Kokių orų galime tikėtis paskutinį vasaros mėnesį?

– Temperatūros atžvilgiu tai buvo labai lietuviška vasara. Birželio pirmą pusę temperatūra buvo žemesnė už normą, liepą – apie normą, bet artėjo prie normalių sąlygų. Kai užkaitindavo iš karto nuo birželio pradžios, kaip kad buvo 2019 m., kai birželio pirmoje pusėje kelias dienas ar net savaitę laikėsi didesnė kaip +30 °C temperatūra ir dar buvo sausa, tai nenormalu ir neįprasta.

Gausios liūtys, kurių buvo, dažniausiai susijusios su dviem priežastimis. Pirma – ciklonai, kurie atkeliauja iš Pietų. Vienas toks buvo atkeliavęs neseniai – sekmadienį ir pirmadienį, kai kur per vieną dieną iškrito daugiau nei pusė mėnesio normos kritulių. Kita gausių kritulių priežastis – tropinis oras, gerai prisodrintas drėgmės. Tereikia kažkokio paleidžiamojo mechanizmo, stiprios konvekcijos, kad išsipiltų susikaupusi drėgmė. Kai tik ateina tropinis oras, išgirstame ir pranešimų apie stiprias perkūnijas, liūtis, gal ir krušą.

Bet kol kas ne­ma­ty­ti nei tro­pi­nio oro, nei pie­ti­nių cik­lo­nų. At­virkš­čiai – la­biau an­ti­cik­lo­ni­niai orai. Ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį vietomis dar buvo +28–29 °C tem­pe­ra­tū­ra, pa­skui lau­kia šioks toks at­vė­si­mas, ki­tą sa­vai­tę – vėl an­ti­cik­lo­ni­nės są­ly­gos. Rugp­jū­tį gal bus dau­giau sau­lė­tų die­nų.

Sertifikatas iš oro

Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimas patikėtas miestų ir rajonų savivaldybėms. Norintys registruoti pildo specialios formos prašymą, prideda reikalingus dokumentus, o jau savivaldybėse esančių skyrių specialistai atsakingi už minėtos technikos registravimą pagal galiojančias taisykles.

Bet, kaip sakoma, taisyklės kuriamos tam, kad jas laužytume. Panašiai apie žemės ūkio technikos registravimą sako ir Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija.

„Pagrindinis momentas, kad įstatymas liepia vienaip, o reikalai vyksta šiek tiek kitaip. Pagal statistikos skaičius matome, kad registruojama technika, kuri yra nesertifikuota, o registruoti galima tik sertifikuotą, ES standartus atitinkančią techniką. Tai nesunku atskirti, nes vienos įmonės turi sertifikatus, o kitos neturi“, – pastebėjo  asociacijos vadovas Erikas Bėrontas.

Pastebėjimai: žemės ūkio technikos registre apstu įtarimą keliančios baltarusiškos technikos. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

Anot jo, iš devyniolikos Lietuvoje priekabas ir puspriekabes registravusių ir pardavusių įmonių gal tik penkios turi sertifikatus. Esą visos kitos sugeba priregistruoti nesertifikuotą techniką, kurios patikimumas neaiškus.

„Pas mus įprasta, kad problemas imama spręsti tada, kai įvyksta nelaimė. Įsivaizduokite, kokia 20 t sverianti priekaba įvažiuoja į kokią nors mažą mašinytę su vaikais ir paaiškėja, kad ta priekaba neturi sertifikato. Tada stveriamasi už galvos, kaip čia taip be sertifikato tokia priekaba išvažiavo į kelius“, – hipotetinę situaciją piešė E.Bėrontas.

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos narių pastebėjimu, akis bado žemės ūkio technikos registre šiais metais registruotos ne tik puspriekabės ir priekabos, bet ir traktoriai. Dalis registre šios technikos yra atvežta iš Baltarusijos. Kiek jos – sertifikuota, didelis klausimas. Kitas klausimas, ar dėl karo Ukrainoje įvestos sankcijos negalioja žemės ūkio technikai?

Pavyzdžiui, šiais metais pagaminta Baltarusijos įmonės traktoriaus priekaba „Bobruiskagromash“ Lietuvoje įregistruota šių metų balandžio 19 d. Ir tokių šiais metais pagamintų baltarusiškų traktorių ir priekabų, įregistruotų jau po karo Ukrainoje pradžios, yra toli gražu ne vienas.

„Kauno diena“ kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir paprašė pakomentuoti pastebėjimus dėl žemės ūkio technikos registro.

„Kol kas ministerija skundų nėra gavusi. Jeigu vis dėlto tokių atvejų yra,  kyla klausimas, kaip nauja technika iš Baltarusijos gali būti įvežama per sieną į Lietuvą arba bet kurią kitą ES šalį? Kas kontroliuoja šios technikos įvežimą?“ – tokį atsakymą pateikė Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus atstovai.

Savotiškas žaidimas

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos atstovų aiškinimu, kai įmonės parduoda naujus traktorius ar priekabas, taikomi griežti sertifikavimo reikalavimai. Mašinų bandymo stoties (MIS) puslapyje įdėti visų modelių traktoriai, kurie atitinka ES reikalavimus ir juos galima sertifikuoti. Šiuo sąrašu vadovaujasi registratoriai miestuose ir rajonuose, pagal jį registruoja ūkininkų ar juridinių asmenų įsigytą techniką Lietuvoje.

Įsivaizduokite, kokia 20 t sverianti priekaba įvažiuoja į kokią nors mažą mašinytę su vaikais ir paaiškėja, kad ta priekaba neturi sertifikato.

Galimai nelegalus traktorių pirkimas ir pardavimas susijęs su Minsko gamyklos MTZ traktoriais. Lietuvoje yra šios gamyklos atstovų. Asociacijos nariai įtaria, kad atvežami nauji traktoriai, bet teisiškai juos registruojant traktuojami kaip naudoti, nes būna anksčiau registruoti Baltarusijoje arba kartais ir kitoje šalyje. Tad, registruojant Lietuvoje, šie traktoriai jau laikomi naudotais. Taip išvengiama ES reikalavimo dėl privalomo išmetamųjų dujų kiekio ir kitų šiandieninių reikalavimų.

Tarkime, registruojamas MTZ820 traktorius, kuris atitinka gerokai seniau galiojusius ES reikalavimus. Šiandien galioja jau didesni reikalavimai. Vadinasi, registruojami nauji traktoriai atitinka tik senesnį standartą, nors pagal pagaminimo datą turėtų atitikti naujausią. Šią aplinkybę esą lemia tai, kad traktorius jau būna kartą registruotas, na, kad ir pas bobutę Baltarusijoje.

Aritmetika čia paprasta – šis traktorius, teigiama, yra perpus pigesnis nei atitinkantis šiandien galiojančius ES standartus.

Asociacijos atstovai svarsto, kad greičiausiai, kai nuvykstama registruoti, savivaldybių specialistai mato, kad toks modelis egzistuoja ir yra įtrauktas į registrą. Vadinasi, kažkas patikrino, turi sertifikatą ar ne, ir ramu. Taip pat registre nurodoma, kokios priekabos yra registruotinos – naujos, nenaudotos – pagal esamą datą. Tačiau tokia priekaba, kaip 3PTS12, esą šiandien registre neturėtų būti grafoje prie naujų, nes neturi šiuo metu reikalingo sertifikato.

Slidūs niuansai

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos nariai primena buvusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko laikais patvirtintą tvarką, pagal kurią buvo galima registruoti tik tuos naudotus traktorius, kurie pagal gamybos metus atitinka tų metų reikiamą ES standartą.

„Kitaip tariant, buvo bandoma užkirsti kelią galimoms machinacijoms. Ši tvarka kažkaip užsimiršo. Užsimiršo ir tai, kad, registruojant ir naudotus traktorius, jie turi atitikti gamybos reikalavimus. Pastebime, kad tokie traktoriai įvežami ir parduodami. Tai akivaizdžiai matyti vertinant duomenis registre“, – aiškino E.Bėrontas.

Traktorius yra su dyzeliniu vidaus degimo varikliu, todėl po didinamuoju stiklu patenka dėl CO2 išmetimo. Aišku, ne tik CO2 išmetimo parametrą turi atitikti šiandienos traktoriai ar priekabos. Reikalavimų yra ir daugiau – darbų saugos, vibracijos, hidraulikos ir kiti. Tuo tarpu priekaba turi atitikti tik CE standartą.

Vis dėlto pagrindinė problema – technikos sertifikatai. „Dėl tam tikrų traktorių ir priekabų – keista situacija. Viską lemia savivaldybės skyriaus ar vieno sprendžiančio žmogaus supratimas apie registraciją. Anksčiau nereikėjo net nuotraukos pridėti prie registruojamos technikos. Galėjai registruoti priekabą, nors iš tiesų tai traktorius. Dabar registruojant jau turi įkelti nuotraukas, kad priekaba nebūtų vadinama traktoriumi. Bet ar tikrai savivaldybės skyriaus specialistas kiekvieną kartą nuvyksta į vietą patikrinti, ar registracijos prašyme nurodyti duomenys atitinka tikrovę?“ – registro duomenų pasėtomis abejonėmis dalijosi E.Bėrontas.

Modeliai: E.Bėrontas sako, kad dėl tvarkos nesilaikymo egzistuoja galimybė užregistruoti ES standartų neatitinkančią žemės ūkio techniką. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Kieno atsakomybė?

Žemės ūkio technikos registravimo tvarka skelbiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tinklalapyje. Žemės ūkio technika Lietuvoje buvo pradėta registruoti seniai, nuo 1964 m. Iš pradžių buvo registruojami tik traktoriai ir jų priekabos. Nuo to laiko šią techniką visada registravo rajoninės žemės ūkio valdymo grandys: žemės ūkio valdybos, rajonų valdybų žemės ūkio skyriai, apskričių viršininkų administracijų kaimo reikalų departamentų rajonų žemės ūkio skyriai, savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriai.

Traktoriai, jų priekabos, vėliau ir savaeigės mašinos buvo registruojami pagal žemės ūkio ministro patvirtintas taisykles. Kiekvienas rajonas tvarkė savo rajono registracijos duomenis, išdavė dokumentus ir valstybinius numerius. Registro centrinė duomenų bazė nebuvo kaupiama, tik svarbiausi duomenys buvo perduodami Žemės ūkio ministerijai. 2006 m. registras buvo modernizuotas, pertvarkytas pagal šiuolaikinius teisės aktų reikalavimus ir įsteigtas Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras.

Tačiau ministerija teigia nepastebinti, kad galimai neleistinos technikos registravimas būtų tendencija. „Retai, tačiau pasitaiko galimų piktnaudžiavimo atvejų registruojant Žemės ūkio techniką, priekabas, keturračius, tačiau ŽŪM iš karto į juos reaguoja siųsdama raštus VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ir konkrečiai savivaldybei su raginimu užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Registro duomenys ir informacija būtų nedelsiant ištaisyta, atnaujinta arba papildyta, išskyrus tuos atvejus, kai Registro duomenų netikslumų atsiranda dėl savivaldybių administracijų kaltės, ir nedelsdama apie tai praneša savivaldybių administracijų atsakingiems asmenims, kurie informuoja Registro objekto savininkus ir prireikus keičia anksčiau išduotą registracijos liudijimą ar techninės apžiūros taloną, arba valstybinį numerį“, – rašoma „Kauno dienai“ atsiųstame komentare apie galimus piktnaudžiavimo atvejus.

Paprašėme įvertinti ministerijos Žemės ūkio technikos asociacijos atstovų pastebėjimus apie atvejus, kai šiais metais pagaminti baltarusiški traktoriai, priekabos registruojamos kaip naudotos, tačiau  neatitinka šių dienų ES reikalavimų.

„Pažymėtina, kad čia galimas skirtingas teisės aktų nuostatų interpretavimas. Pasitaiko atvejų, kai savivaldybės darbuotojai mano, kad technika jau registruota ES ir laikoma naudota, dėl to Lietuvoje ji yra perregistruojama. Visos ES šalys, registruodamos naujus ar naudotus traktorius, priekabas, importuotus iš trečiosios šalies, privalo laikytis 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros nuostatų“, – situaciją vertino ministerija.

ŽŪM nesiėmė aiškinti apie galimą nesertifikuotos technikos registravimą ir pastebėjimų apie naujus baltarusiškus traktorius ar priekabas, esančias šalies žemės ūkio technikos registre.

„Ministerija atkreipia Jūsų dėmesį, kad įregistravimą, perregistravimą ir išregistravimą vykdo savivaldybių administracijos, jie vertina technikos priemonę ir registracijai pateiktus dokumentus. Norint įvertinti, ar technika įregistruota pagal reikalavimus, reikia žinoti konkretų atvejį ir kreiptis į savivaldybę“, – atsakomybės kratėsi ŽŪM.

Praeities nuodėmės

2019 m. du Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus ir du Vilkaviškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai buvo nuteisti lygtinėmis bausmėmis už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir siekiant turtinės naudos bei neteisėtą vogtos technikos įregistravimą. Nuteisti buvo ir nusikalstamos veikos organizatoriai ir jų bendrininkai.

Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad neteisėtai buvo įregistruota 119 žemės ūkio technikos ir keturračių motociklų. Dalis registruotos technikos buvo pagrobta Lietuvoje ir užsienio valstybėse.

Tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltėliai gaudavo iš bendrininkų pavogtų keturračių motociklų ir kitos žemės ūkio technikos techninius duomenis ir asmenų, kuriems ši technika bus parduodama arba kurių vardu ji bus fiktyviai registruojama, asmens dokumento kopiją ir gyvenamosios vietos adresą. Paskui šie duomenys būdavo suklastojami, jiems išrašant Didžiosios Britanijos nuolatinio eksporto liudijimus, Vokietijos transporto priemonės registracijos liudijimus, taip pat Ispanijos transporto priemonės techninės apžiūros korteles ar Džordžijos valstijos sertifikatus.

Suklastojus technikos dokumentus, ji būdavo apdraudžiama, sumokama už jos registravimą. Tuomet nusikalstamos schemos organizatorius kreipdavosi į Kauno ir Vilkaviškio savivaldybes, kad ši technika būtų įregistruota Lietuvos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre konkretaus asmens vardu ir būtų galima gauti technikos registracijos liudijimus, techninės apžiūros talonus, valstybinius numerius. Nuteisti savivaldybių specialistai registracijos liudijimus išrašydavo neapžiūrėję registruojamos technikos.

Tyrimo metu nenustatyta, ar valdininkai gavo už tai atlygį, tačiau neatmetama galimybė, kad jie techniką galėjo registruoti tiesiog siekdami išlaikyti gerus santykius su šio nusikalstamo modelio kuratoriumi. Byloje devyniolika asmenų iš visos Lietuvos buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Dauguma jų nežinodami įsigijo vogtos technikos iš teisiamųjų.

Dėl panašių machinacijų į teisėsaugos akiratį buvo pakliuvęs ir Kalvarijos savivaldybės administracijos valdininkas.

Įvykęs sandoris

Registrų centre galima rasti informaciją, kad praėjusio mėnesio pabaigoje pasikeitė buvusios Žydų ligoninės savininkai. Anksčiau šis pastatas priklausė UAB Tarptautinei skubiosios medicinos akademijai, vėliau buvusi Žydų ligoninė perduota bendrovei TSMA-T, kurios dalis akcininkų buvo tie patys asmenys.

Praėjusį mėnesį visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta, kad minėtos bendrovės vadove skiriama Inga Malinauskienė. Šį mėnesį jos įgaliojimai TSMA-T panaikinti ir vadovu paskirtas kitas asmuo.

Pagal naujausius Registrų centro duomenis, bendrovę TSMA-T įsigijo UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, kurios savininkė yra jau minėtoji I.Malinauskienė.

Vadinasi, Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika dabar yra  šimtaprocentinė TSMA-T akcininkė, į jos rankas perėjo ir turėtas įmonės turtas, įskaitant buvusią Kauno žydų ligoninę.

Pokyčiai: po daugiau nei dešimtmečio buvusi Žydų ligoninė vėl pakeitė savininkus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dėliojami remonto planai

TSMA-T atstovai su „Kauno diena“ pasidalijo planais, ką ketinama daryti su Žydų ligonine. Dabar vykdomi einamieji darbai, kad pastatas nekeltų pavojaus aplinkiniams.

Nors dar tiksliai negali pasakyti, kada prasidės didieji remonto darbai, naujieji savininkai tikisi, kad tai įvyks jau kitais metais. Kol kas žinoma tik viena – čia išliks ligoninė, bus atkurtos palatos, erdvės pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams.

„Šiuo metu tvarkomos avarinės pastato vietos, demontuojami kaminai, nes jie kelia pavojų aplinkiniams. Džiaugiamės, kad policija geranoriškai pasižiūrėjo ir buvo laikinai užtvėrusi A.Jakšto gatvę, kad mes galėtumėme saugiai nuardyti byrantį kaminą. Taip pat užvirinome ertmes, pro kurias į pastatą įeidavo benamiai. Šiame pastate nėra elektros, tad gaisrų nekyla. Iš Kultūros paveldo departamento esame gavę nurodymą sutvarkyti tas stogo vietas, kurios kiauros. Be to, nuo stogo pašaliname pradėjusią želti augmeniją. Rugpjūtį iš teritorijos planuojame išvežti žemes“, – apie einamuosius darbus dienraščiui pasakojo naujų šeimininkų atstovai.

Buvusios Žydų ligoninės tvarkymo projektas buvo seniai parengtas, tačiau dabar jis minimaliai koreguojamas pagal dabartinius poreikius. Taip pat bus atliekami papildomi archeologiniai tyrinėjimai, nes prieš daugiau nei dešimtmetį atlikti tyrimai nebuvo pakankamai išsamūs.

„Kada prasidės didieji rekonstrukcijos darbai, tiksliai negaliu pasakyti, bet manome, kad tai bus kitais metais. Čia tikrai nebus jokių butų. Planas – atstatyti ligoninę su visomis palatomis, operacinėmis ir pan., o ne rengti kokį grožio centrą“, – kalbėjo TSMA-T atstovai.

Pagalba: naujieji pastato šeimininkai džiaugėsi, kad policijos pareigūnai laikinai užtvėrė A.Jakšto gatvę ir buvo galima saugiai nurardyti stogo elementus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Investicijų neviešina

„Kauno diena“ primena, kad iš šio pastato ligoninė buvo iškelta dar 1995 m. Po ilgų teismų su Žydų bendruomene pastatas liko savivaldybei. Daug metų jis nebuvo naudojamas, todėl investicijos į jo atstatymą dabar gerokai padidės. Kiek tam reikės skirti lėšų, naujieji savininkai kol kas neatskleidžia.

Primename, kad buvusi miesto valdžia kelis kartus skelbė Žydų ligoninės pardavimo konkursą, tačiau surasti naują šeimininką pavyko tik 2010 m. Tuomet A.Jakšto gatvėje esantį pastatą įsigijo bendrovė Tarptautinė skubiosios medicinos akademija. Už šį pirkinį įmonė sumokėjo 3,6 mln. litų (1,04 mln. eurų).

Kone prieš dešimtmetį buvo skelbiama, kad pastate bus įrengtas modernus stimuliacinis medicinos centras, kuriame tiek Lietuvos, tiek užsienio studentai galės tobulinti savo įgūdžius. Verslininkai taip pat buvo užsiminę ir apie SPA ir lengvojo kultūrizmo centro įrengimą. Senojoje ligoninėje turėjo atsirasti ir laboratorijų, ir kavinė, kuri turėjusi kviesti užsukti pro šalį einančius kauniečius. Visam pastatui įrengti buvo planuota išleisti apie 5 mln. litų (1,45 mln. eurų).

Čia išliks ligoninė, bus atkurtos palatos, erdvės pritaikytos šiuolaikiniams  poreikiams.

Tačiau per tiek laiko, natūralu, kad pasikeitė darbų ir medžiagų kainos, todėl kiek investicijų reikės dabar ligoninei prikelti, naujieji savininkai viešai nedetalizuoja. Nemažai įtakos tam turės ir dabar sunkiai prognozuojama rinka, ir tai, kiek truks archeologiniai tyrinėjimai.

Ne kartą kilo pavojus

Iš tiesų, Kaunas laiko kumščius, kad naujiesiems A.Jakšto g. 5 pastato savininkams pavyktų įgyvendinti planus ir būtų sutvarkyta vaiduoklį primenanti ligoninė.

Taip būtų ne tik sutvarkyta viena pagrindinių Kauno vietų, bet ir užtikrintas saugumas, nes dėl byrančių pastato detalių ne kartą yra tekę kviesti specialiąsias tarnybas ir baksnoti pirštu į vis naujai atsiveriančią piktžaizdę.

Nors ir šiuo metu pastatą vis dar dengia didelis tentas, o po langais įrengtas tinklas, turintis saugoti praeivių galvas nuo krintančių sienų detalių, pavojingų atvejų yra pasitaikęs ne vienas. Primename, kad visai neseniai nuo Žydų ligoninės kamino ant A.Jakšto gatvės ir šalia esančio pastato pažiro plytų gabalų lietus. Ne kartą buvo vėjo nuplėštas pastatą dengiantis tentas, ant automobilių buvo pabyrėję ir langai, ir tinkas.

Todėl, sutvarkius pastatą, bus galima ne tik grožėtis, kad neliko ilgus metus nekokia Kauno vizitine kortele tapusio objekto, bet ir jaustis saugiai, kad einant pro šalį ant galvos neužkris sena plyta.

Byrėjo: laiko tėkmė išgremžė kaminą, todėl jis demontuojamas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Saugomas objektas

Kadangi buvusi Žydų ligoninė įtraukta į Kultūros paveldo registrą, jos remontui taikomi griežti reikalavimai. Vienas tokių – negali būti keičiama pastato paskirtis. Tad, net ir sutvarkius pastatą, čia turės veikti gydymo įstaiga.

Taip pat objekte gausu išlikusių įvairių vertingųjų savybių. Jos nustatytos Kultūros paveldo departamento (KPD) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu, surašytu dar 2012 m. Šiame akte nurodyta, kad patenkinamos būklės yra visos sienų nišos, esančios pietinės pusės rūsio patalpose.

Vertinga ir fasadų architektūrinė išraiška, tūrinės detalės, tokios kaip pusapskritė laiptinės iškyša. Paveldosaugininkai vertingomis laiko ir fasadų apdailos ir puošybos medžiagas, konstrukcines kolonas, vadinamas piliastrais. Taip pat į vertingųjų savybių sąrašą įtrauktas ir visą fasadą vainikuojantis profiliuotas karnizas, langų apvadai, kryžminės skliautuotos perdangos, arkos ir kitos architektūrinės detalės.

„Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nurodyta, kad valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo: prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius“, – aiškino KPD vyr. specialistė Asta Naureckaitė.

Tarsi pilkoji zona

Milijonines sumas mokymo bazėms ir infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti gaunantys profesinio rengimo centrai ilgai buvo pilkoji zona, kurioje vyko, greičiausiai ir tebevyksta, įtakomis ir artimais ryšiais paremti verslo sandoriai, manipuliavimas darbo krūviais, biudžetinių resursų melžimas į artimųjų kišenes, priedangos kūrimas į tinklą įtraukiant aukštas pareigas užimančius politikus.

Tai buvo atskleista ir plačiai paviešinta žiniasklaidoje, atlikus patikrinimus ir kratas Kaune veikiančiame Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (KMPMC). Centro vadovė Laimutė Anužienė buvo numezgusi tinklą, kuriame sočiai mito ir neršė artimieji ir pažįstami.

Turbūt klaidinga tikėtis, kad savivalės būta tik KMPMC, nors tai savaime nemeta šešėlio nė ant vienos konkrečios profesinio rengimo įstaigos.

P. Čepas/Justinos Lasauskaitės, kautech.lt nuotr.

Įžvelgia bandymą maskuoti

„Kauno diena“ sulaukė ne vieno skundo dėl Kauno technikos profesinio mokymo centro (KTPMC) vadovo Pauliaus Čepo veiklos ir planų paaukštinti jo pareigas, prisidengiant vykdoma reforma.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) planuojamą reformą P.Čepo vadovaujamas KTPMC, Vilkijos žemės ūkio mokykla, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras nuo rugsėjo bus sujungti į Kauno technologijų mokymo centrą.

Reorganizavimo sąlygose išskiriamas P.Čepo vaidmuo. Ministerijos užkulisiuose kalbama, kad jis yra favoritas ir bus paskirtas laikinai vadovauti naujai įstaigai.

P.Čepas yra buvęs dabartinės ŠMSM viceministrės Agnės Kudarauskienės kolega, kai abu dirbo L.Anužienės vadovaujamame centre. A.Kudarauskienė buvo L.Anužienės padėjėja. Dabar ji yra profesinio rengimo veiklą kuruojanti viceministrė.

Abejoja reformos tikslais

Profesinio rengimo centrų reformų motyvai, priežastys ir numatyti tikslai kelia abejonių ir parlamentarams.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič išplatino viešą pareiškimą, kuriuo reiškiamas nepritarimas reformos imitacijai (parlamentarai kalba ne apie konkrečias mokyklas, bet apie reformos kokybę verčiančias abejoti tendencijas – red. past.).

Parlamentarai pasigedo ne tik aiškios analizės, bet ir atkreipė dėmesį, kad profesinių mokyklų sujungimas nederintas su įstaigų bendruomenėmis. Kyla pagrįstų įtarimų, kad įstaigas sujungti siekiama vien tam, kad būtų galima paskirti naują, galbūt ministerijos klerkams naudingesnę, vadovybę. Seimo narių teigimu, taip atsitiktų ir su Kauno statybos ir paslaugų bei Kauno technikos profesinio mokymo centrais.

Deja, ši ministerijos reforma iš esmės nuleidžiama iš viršaus, profesinio mokymo pertvarka vyksta slapta, nediskutuojama su švietimo bendruomene.

„Deja, ši ministerijos reforma iš esmės nuleidžiama iš viršaus, profesinio mokymo pertvarka vyksta slapta, nediskutuojama su švietimo bendruomene, nepateikiama informacija net ir socialiniams partneriams ir visuomenei, o supažindinama su jau parengtu įsakymo projektu. Galbūt pasitarus su vienu ar kitu mokyklos direktoriumi“, – svarstė prof. V.Targamadzė.

Reorganizavus kai kurias profesinio mokymo įstaigas, 2023 m. tikimasi sutaupyti vos iki 152,2 tūkst. eurų. Ministerijos atstovų teigimu, šiais pokyčiais siekiama, kad visoje šalyje kitus mokslo metus profesinės mokyklos pradėtų sustiprėjusios, daugiau mokinių galėtų naudotis moderniausia profesinio mokymo infrastruktūra, o siūlomos mokymo programos būtų geriau pritaikytos prie darbo rinkos poreikių.

Iškalbingas pavyzdys

Seimo narių įtarimus, kad reforma naudojama norint paskirti savus naujųjų įstaigų vadovus, tarsi patvirtina P.Čepo pavyzdys.

Nors KTPMC naudojami viešieji finansai skaičiuojami milijonais, perkama brangi mokymo įrangą, ŠMSM šio profesinio rengimo centro išsamų patikrinimą yra atlikusi tik 2016 m. Kažkodėl pasikliaujama tik vidiniu auditu arba ribotais vadinamaisiais išorės kokybės vadybos sistemos auditais.

Pasak „Kauno dienos“ šaltinio, išorinis finansinis auditas pastaraisiais metais, kaip spėjama, neatliekamas todėl, kad P.Čepas ministerijoje turi patikimą užnugarį – L.Anužienės vadovaujamame centre užmegztus kolegiškus ryšius su dabartine švietimo viceministre A.Kudarauskiene.

ŠMSM kategoriškai neigia, kad kolegiška pažintis ir buvęs bendradarbiavimas kaip nors gali turėti įtakos P.Čepo karjerai.

„Viceministrė A.Kudarauskienė yra dirbusi ne vienoje institucijoje ir kolegiškus santykius palaiko su daugybe žmonių. P.Čepas nuo 2012 m. nebedirbo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre“, – tikino ŠMSM ministrės patarėjas Dainoras Lukas. Ministrė Jurgita Šiugždinienė apie reformą ir skundus dėl Kaune veikiančios įstaigos kalbėti nepanoro.

Nors ŠMSM ir neigė, kad jau numatyta, kas taps naujuoju vadovu, apie P.Čepą atsiliepė itin palankiai: „Ministerijai nekelia abejonių P.Čepo kompetencija, jis turi vienuolikos metų vadovavimo patirtį, yra Europos profesinio mokymo įstaigų asociacijos valdybos narys.“

Prieštaringi paaiškinimai

„Kauno diena“ pastebėjo, kad ŠMSM, regis, visiškai pasitiki asmeniškais P.Čepo patikinimais, užuot pati įsitikinusi situacijos autentiškumu ir atlikusi išsamų įstaigos auditą.

Tai, pavyzdžiui, atskleidžia P.Čepo tarnybinio automobilio naudojimo aplinkybės.

Įstaigos reputacija besirūpinantis vadovas turėtų naudotis įstaigos logotipu pažymėtu automobiliu (tai numato ir tarnybinių automobilių naudojimo taisyklės). Tačiau redakcijos šaltinio duomenimis, P.Čepas važinėja nepažymėtu tarnybiniu automobiliu ir gali būti, kad ne tik tarnybiniais tikslais.

„Kauno diena“ dar prieš mėnesį automobilį, kuriuo naudojasi P.Čepas, nufotografavo stovintį šalia įeigos į mokymo centrą. Automobilis buvo be logotipo.

Paklaustas, kodėl nesilaiko taisyklių, P.Čepas tuomet su ironija dėstė: „Jei turite klausimų, surašykite raštu… Nes čia tas principas: mačiau, nepažymėtas… viena boba sakė, viena nesakė… Ar ten jūs buvote, ar nebuvote, aš nežinau, kokį jūs automobilį matėte ar nematėte...Kaip jūs lankėtės valstybinėje įstaigoje, nesuderinęs su administracija.“

Dar po kurio laiko jis aiškino, kad automobilis galbūt buvo plaunamas, todėl neturėjo logotipo, dar pridūrė, kad tuo automobiliu naudojosi ne jis vienas ir pan.

Logotipai atsirado

„Kauno dienoje“ pasirodžius publikacijai, kurios dalis buvo skirta ir tarnybiniais logotipais nežymėtam įstaigos vadovo automobiliui, logotipai (pritvirtinti magnetukais) ant durelių atsirado.

Pasikeitimai: ant tarnybinio automobilio, kurio naudojimo aplinkybes direktorius aiškino labai prieštaringai, po publikacijos „Kauno dienoje“ atsirado magnetais pritvirtinami lipdukai su įstaigos logotipu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tokios prieštaringos aplinkybės dėl tarnybinio transporto naudojimo ŠMSM visiškai nesukėlė įtarimų, nes ji pasikliovė ministerijoje gerų pažįstamų turinčio P.Čepo žodiniais paaiškinimais.

„Vadovas paneigė straipsnyje išsakytus faktus, kad automobilis be lipdukų eksploatuojamas ar direktorius jį vairuoja“, – sakoma P.Čepo patikinimais paremtame ŠMSM paaiškinime.

Abejonės dėl dirbtuvių

P.Čepo pateiktais paaiškinimais ŠMSM rėmėsi atsakydama ir į kai kuriuos kitus, abejonių dėl veiklos skaidrumo keliančius „Kauno dienos“ klausimus.

Prieš kurį laiką „Kauno diena“ sulaukė skundo dėl dabar KTPMC esą klestinčios netvarkos ir ne studijoms, o verslui naudojamų dirbtuvių, į kurias investuoti ES milijonai.

„Nežinome, kokiais būdais šios dirbtuvės buvo išnuomotos UAB. Taip pat neaišku, kaip vykdoma elektros suvartojimo apskaita. Tiesiog matome, kad dirbtuvėse dideliais kiekiais gaminamos durys. Bet juk ES milijonai buvo skirti ne verslui, o studijoms. Čia buvo nupirktos CNC programuojamos staklės. Vien į jas investuota apie 1 mln. litų. Dabar nieko neinvestavusiam verslui labai patogu. Man sunkiai suvokiama, kaip tai toleruoja P.Čepas. Kyla įvairių įtarimų“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Pabrėžiama, kad dar keistesni dalykai dedasi Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre, įsikūrusiame V.Krėvės prospekte. Į jį investuota daugiau nei 1,1 mln. eurų, gautų iš ES. Tuomet buvo nupirkta dešimt automobilių keltuvų ir visa kita servisui reikalinga įranga.

Išskirtinumas: įstaigoje veikia brangūs praktinio mokymo centrai – kas juose šeimininkauja, oficialiai vengiama kalbėti.

„Anksčiau šį neoficialų servisą buvo ypač pamėgę turgininkai. Jie čia veždavo savo automobilius, kurie mokyklos teritorijoje stovėdavo savaitėmis, nes užtrukdavo, kol ieškodavo pigesnių detalių. Pašaliniai automobiliai mokyklos teritorijoje sulaukdavo nereikalingo dėmesio. Dabar veikiama operatyviau. Dažniausiai apie šį neoficialų servisą sužinoma per pažįstamus. Tiesa, jokių kasos čekių čia negausite, už viską reikia mokėti grynaisiais. Meistrai pasiveda į šoną ir susimoki“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas.

Prarado darbingumą

Komentuodama aplinkybes dėl dirbtuvių naudojimo, ŠMSM vėl pasikliovė P.Čepu. ŠMSM atsakyme dėstoma: „Po publikacijos kreipėmės į Paulių Čepą, prašydami patvirtinti ar paneigti paskelbtus faktus. Gavome tokią informaciją: mokykla dirbtuvių nuomos sutarties neturi su jokia UAB.“

Tokio paties turinio atsakymus redakcijai pateikė ir P.Čepas.

Sutapimas ar ne, bet po „Kauno dienos“ publikacijos P.Čepui buvo paskirtas nedarbingumas. Todėl jis neatsakė į papildomai jam pateiktus klausimus apie įtarimų keliančius kai kuriuos kitus veiklos epizodus.

Direktorius buvo informavęs, kad atsakys po liepos 18 d., kai baigsis nedarbingumo terminas. Bet nedarbingumo pažymėjimas jaunam ir energingam vyrui buvo pratęstas, tad komentarų nesulaukėme.

Dar kartą į jį kreipėmės liepos 25 d. ir vėl išgirdome besikartojančią naujieną – nedarbingumo pažymėjimas pratęstas. „Dar luktelėkime savaitėlę, ko gero, ir tada atsiųsiu (komentarą)“, – pasiūlė KTPMC vadovas.

Įtakingi užtarėjai

„Kauno diena“ rašė, kad P.Čepas turi įtakingų užtarėjų ne tik tarp konservatorių, bet ir tarp Darbo partijos atstovų. Tai patvirtino ir kai kurie ŠMSM darbuotojai. Tai buvo juntama dar ir tada, kai ŠMSM vadovavo Darbo partijos atstovė Audronė Pitrėnienė.

Situacija: J.Šiugždinienės vadovaujama ministerijos inicijuota pertvarka Kaune kelia vis daugiau neaiškumų. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Prieš tapdamas KTPMC vadovu, P.Čepas vadovavo nedidelei, ekspertų teigimu, merdinčiai, Mechanikos mokyklai, kuriai net nepavyko gauti ES pinigų sektoriniams centrams steigti.

2016 m., kai ŠMSM vadovavo A.Pitrėnienė, nuspręsta Mechanikos mokyklą sujungti su du kartus didesniu ir ne vieną ES projektą įgyvendinusiu Kauno statybininkų rengimo centru. Taip atsirado KTPMC. „Šias jungtuves galima palyginti kaip kiosko su „Maxima“, – vaizdžiai komentavo „Kauno dienos“ kalbintas švietimo ekspertas.

Tuomet daugeliui netikėtai sujungtų įstaigų vadovu tapo P.Čepas. Per susitikimą su tuomete ministre viešai net buvo užduotas klausimas, kodėl jis paskirtas, nors tuo metu kur kas didesnis ir modernesnis buvo Kauno statybininkų rengimo centras, įgyvendinęs ne vieną ES projektą ir sukūręs šiuolaikišką studijų bazę. Mechanikos mokykla tokiais pasiekimais negalėjo pasigirti. Sutrikusi A.Pitrėnienė tuomet į klausimą taip ir neatsakė.

Kai 2016 m. P.Čepas tapo KTPMC direktoriumi, ši įstaiga pasidarė vos ne Darbo partijos kontora. Čia prieglobstį rado ne tik Darbo partijos Kauno skyriaus pirmininko Vydo Gedvilo pavaduotojas Albinas Antanas Anužis, bet ir V.Gedvilo buvę padėjėjai Seime Laura Kižė ir Vladas Kaftaniukas.

Biurokratiniai atsakymai iš ministerijos

Komentuodama apie planus skirti P.Čepą laikinuoju kuriamo centro vadovu, ŠMSM paaiškino: „Kauno atvejis, kai paskiriamas laikinas naujo juridinio vieneto direktorius, niekuo nesiskiria nuo analogiškų laikinų vadovų paskyrimo jungiant kitas profesines mokyklas. Laikinai paskirti direktoriai pareigas eis du mėnesius, vėliau juos pakeis viešus konkursus laimėję asmenys. Konkursuose galės dalyvauti visi reikalavimus atitiksiantys asmenys.“

Papildomai pasiteiravus, kodėl P.Čepo vadovaujamoje įstaigoje ŠMSM neatlieka finansinio audito, gavome skurdaus turinio komentarą: „Mokykloje kasmet yra atliekamas finansinių ataskaitų auditas, kurių ataskaitos yra viešinamos mokyklos puslapyje, taip pat kasmet atliekami vidaus kokybės vadybos ir išorės kokybės vadybos sistemos auditai. Visų profesinio mokymo įstaigų išorinis vertinimas atliekamas kasmet, vadovaujantis išorinio vertinimo rodikliais ir ribinių reikšmių pasiekimo rezultatais.“