Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė džiaugėsi, kad apdovanojimai „Pagauk bangą“– puiki proga suburti gausią teatro bendruomenę ir kartu pasidžiaugti nuveiktais darbais.

„Norisi dar kartą prisiminti ir įvertinti visus teatro kūrėjus, kurių dėka publika džiaugėsi įspūdingais meno įvykiais 2023 metais. Muzikinis teatras – ne tik solistai, baleto artistai ar orkestras, bet ir daugybė svarbių sričių – kaip pastatymų tarnyba, buhalterija ir kiti. Visas kolektyvas darniai dirba, kad atėjus lemiamam momentui publika scenoje išvystų tobulą rezultatą. 2023-ieji buvo nuostabūs, su daug tobulų akimirkų. Sveikinu ne tik apdovanojimų laimėtojus, labai džiaugiuosi gausiu nominuotų kolegų būriu. Jūs visi esate laureatai“, – akcentavo L. Vilimienė.

Tradicija Tarptautinės teatro dienos proga pagerbti teatro kūrėjus ir apdovanoti juos diplomais bei stiklo dailininko Vyganto Paulausko sukurtais meno dirbiniais užgimė 2019 m. Ceremonijai buvo suteiktas simboliškas „Pagauk bangą“ vardas. Verčiausius apdovanojimų išrenka komisija, kuri kiekvienais metais ilgai posėdžiauja bei po ilgų diskusijų, iš didžiulio kandidatų sąrašo išrenka geriausius.

„Publikos simpatija“

Vieno iš apdovanojimų skyrimas patikėtas publikai: žiūrovai balsuodami išrenka verčiausią „Publikos simpatijos“ įvertinimo. Šiemet Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymų gerbėjai apdovanojimą skyrė solistei Beatai Ignatavičiūtei. Atlikėjai tai jau trečias „Pagauk bangą“ apdovanojimas!

D. Kažukausko nuotr.

„Nuoširdžiai dėkoju ir džiaugiuosi apdovanojimu Priimu tai kaip ženklą, kad kažką gyvenime darau gerai. Iki kitų metų!“ – juokavo B. Ignatavičiūtė.

„Teatro lobis”

Šiemet „Teatro lobiu“ komisija išrinko KVMT Finansų valdymo ir apskaitos skyriaus vedėją Iriną Karlonas – už ilgametį darbą, visaapimantį įstatymų išmanymą.

D. Kažukausko nuotr.

Apdovanojimą I. Karlonas įteikusi Muzikinio teatro vadovė L. Vilimienė dėkojo laimėtojai už nuoširdų ilgametį darbą bei reikšmingą prisidėjimą prie sėkmingo teatro gyvavimo.

„Dėkoju už jūsų pagalbą ir palaikymą. Tik jūsų dėka esu pastebėta, pagerbta“, – susijaudinusi sakė penkiolika metų Muzikiniame teatre dirbanti I. Karlonas.

Trys „Metų iššūkiai”

Iššūkių profesionalaus scenos meno įstaigoje niekada netrūksta, tačiau būtent su jais susidūrus ir gimsta audringų žiūrovų ovacijų ir šūksnių sulaukiantys pastatymai. Net trys 2023 m. sukurtos premjeros jų kūrėjus skraidino ant tokių aukštų bangų keterų, kad sudėtinga buvo išsilaikyti, bet menininkai jas įveikė!

Komisija nusprendė, kad šokio spektaklio „Kaktusai” komanda verta „Metų šlovės iššūkio“ apdovanojimo už sudėtingą kūrybinio proceso organizavimą ir techninių sprendimų spektrą. Apdovanojimas įteiktas Pastatymų tarnybos vedėjui Aivarui Tarvydui ir Baleto tarnybos vadovui ir vyriausiajam choreografui Aurelijui Liškauskui.

„Šis spektaklis – išskirtinis, nes glaudžiai sujungė visas tarnybas. Ačiū visiems“, – sakė A. Tarvydas.

Videografinis spektaklis „Carmina Burana” tituluotas „Metų daugiaplaniškumo iššūkiu“ Apdovanojimas įteiktas teatro vadovės pavaduotojai menui Audronei Juozauskaitei – už puikią komandos orientaciją Europos solistų paieškos geografiniame žemėlapyje, Pastatymų tarnybos vedėjui Aivarui Tarvydui – už suvaldytas technologijas ir įdiegtas naujoves, Pastatymų ir renginių skyriaus vedėjai Laurai Kuliešaitei – už išorinių ir vidinių teatro resursų optimizavimą.

„Mes mėgstame iššūkius! Mes stiprūs ir nenugalimi, kai esame kartu!“ – dėkodama už apdovanojimą akcentavo A. Juozauskaitė.

Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“ savo statytojų komandai pelnė „Metų radikalaus kūrybinio sprendimo“ apdovanojimą už premjeros išgelbėjimo iššūkį, praturtinusį operos komiškąjį pradą. Apdovanojimas skirtas spektaklio režisierei Karinai Novikovai ir choreografei Dariai Verovkai.

„Sau ir kolegoms noriu palinkėti tik tokių iššūkių. Svarbiausia susikoncentruoti į tą lemtingą, ryškų meninį proveržį scenoje!“ – akcentavo K. Novikova.

„Metų debiutas”

KVMT naujokas solistas Martynas Stankevičius praėjusiais metais publiką nustebino ryškiais vaidmenimis: Abraomas (J. Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“), Katinas (J. Gaižausko operoje vaikams „Buratinas“), Traškutis (A. Kučinsko operoje vaikams „Bulvinė pasaka”) ir pelnė apdovanojimą „Metų debiutas”.

D. Kažukausko nuotr.

„Dėkoju už šiltą priėmimą į kolektyvą ir suteiktas galimybes. Ačiū, kad mylite ir vertinate. Žmonai – už kantrybę, nes gyvenu kelionėse tarp Kauno ir Klaipėdos“, – sakė M. Stankevičius.

Solistas nuo 2023 m. sausio dainuoja Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Sukūrė vaidmenų repertuariniuose teatro spektakliuose ir naujuose pastatymuose, tarp jų: Abraomas (J. Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“), Katinas (J. Gaižausko operoje vaikams „Buratinas“), Vydūnas (istorijų operoje „Klaipėda“), Belkorė (G. Donizetti komiškoje operoje „Meilės eliksyras“).

„Metų baleto artistė”

Ryškiausia 2023 m. baleto artiste pripažinta Anna Chekmarova už vaidmenis spektakliuose „Sapnai ir kaktusai” ( II dalis „Kaktusai”, chor. A. Ekmanas), Eglė, „Eglė žalčių karalienė” (chor. M. Rimeikis) ir Auksė „Altorių šešėly” (chor. A. Liškauskas). Jai skirtas „Metų baleto artistės” apdovanojimas.

„Dėkoju už apdovanojimą ir visiems linkiu dar daug gražių pasiekimų naujame teatro pastate“, – džiaugėsi A. Chekmarova.

Nuo 2021 m. spalio – KVMT baleto trupės artistė. Tų pačių metų gruodį debiutavusi Prancūzų šokėjos vaidmeniu Kirillo Simonovo šokio spektaklyje pagal Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2019), kuria vaidmenis KVMT repertuariniuose spektakliuose, tarp jų – solistė „Stabat Mater“ (chor. Edward Clug), Dona Kichotė ir solistė to paties pavadinimo šokio spektaklių triptike (I d., chor. Daria Verovka; III d. chor. Gaj Žmavc). Už Donos Kichotės vaidmenį buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ kaip geriausia 2022 metų šokėja.

„Metų baleto artistas”

„Metų baleto artistu” tapo ryškus baleto profesionalas Yan Malaki, už „Sapnai ir kaktusai” (I dalis, „Žagsulys”; II dalis „Kaktusai”). Šį spektaklį Klaipėdoje pastatė choreografas Alexanderis Ekmanas (Švedija) su „Cacti“ (Kaktusai) ir choreografas Robertas Bondara (Lenkija) su choreografinėmis kompozicijomis „Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“. Už šį spektaklį jaunas bei perspektyvus menininkas šiemet pelnė ir „Auksinį scenos kryžių“ kaip geriausias baleto artistas.

„Nesitikėjau, bet esu labai laimingas. Dėkoju teatro vadovams, o ypač – vyriausiam choreografui A. Liškauskui už pasitikėjimą. Ačiū, kad galiu būti scenoje ir daryti tai, ką myliu labiausiai“, – džiaugėsi Y. Malaki.

„Metų operos solistė”

Sudėtinga prilygti daugybę sceninės patirties turinčiai, nuostabaus balso savininkei Ritai Petrauskaitei. Natūralu, kad jau ne pirmą kartą ji laimi „Metų operos solistės“ titulą. 2023 m. ji buvo nepakartojama solistė C. Orffo kantatoje „Carmina Burana“ ir Ėtmė Simonait istorijų operoje „Klaipėda“.

„Kolekcija pildosi! Sveikinu visus su Teatro diena bei naujomis galimybėmis, kurios mums atsiveria naujame teatre. Linkiu energijos, palankaus vėjo ir naujų iššūkių! Spektaklyje „Carmina Burana“ į mane pūtė vėjo turbina. Geras jausmas, kurį linkiu patirti kiekvienam“, – linkėjo R. Petrauskaitė.

„Metų operos solistas”

Už ryškius 2023 m. sukurtus vaidmenis „Metų solisto“ vardas atiteko Giedriui Gečiui. Jo balso ir artistiškumo žavesys ryškiausiai atskleidė Gabrielio Žano Petisnė (istorijų opera „Klaipėda“) ir Nemorino (G. Donizetti kamerinė opera „Meilės eliksyras“) vaidmenyse.

Jaunas ir perspektyvus solistas, neseniai baigęs studijas LMTA Klaipėdos fakultete, Muzikiniame teatre dainuoja nuo 2023 m. Svarbiausi sukurti vaidmenys: Aristėjas / Plutonas (J. Offenbach operetė „Orfėjas pragare“), Buratinas (J. Gaižausko opera vaikams „Buratinas“) ir kt.

Nuoširdžiai dėkojame renginio rėmėjams: išskirtinės auros salę suteikusiai renginių erdvei „Pajūris“, gėlių puokštėmis laimėtojus apdovanojusiai gėlių galerijai „Blumenpracht. Pilnatvės sodas“, gausų Muzikinio teatro kolektyvą įspūdingo skonio „macarons“ sausainiais su specialiu KVMT logotipu vaišinusiems desertų namams „Lalene“.

Nominacijų skaičius svyruoja nuo šešių iki dešimties. Visas nominacijas, išskyrus vieną, siūlo KVMT darbuotojai. Išrinkta komisija apibendrina surinktus balsus, išsako savo nuomonę.

„Tradicija gimė 2019-aisiais. Tai – teatro vidaus apdovanojimai, kai peržvelgus praėjusių metų sezoną, artėjant Teatro dienai, sudaroma komisija, kuri siūlo savo kandidatus, po to posėdžiauja ir išrenka laimėtojus. Išskyrus vieną nominaciją, kuri skelbiama viešai, – „Publikos simpatiją“. Ją stengiamės paskelbti kuo anksčiau, kad žiūrovai galėtų balsuoti“, – sakė KVMT vadovės pavaduotoja rinkodarai Janina Stankevičienė.

Žmonės gali siūlyti ne tik solistą ar solistę, šokėją, bet ir pačią nominaciją.

Balsuoti už „Publikos simpatiją“ galima trimis būdais: rašyti savo pasiūlymus KVMT feisbuko paskyroje, parašyti elektroniniu paštu rinkodaros projektų vadybininkei arba užpildytą lapelį įmesti į dėžutę, esančią Žvejų rūmuose.

„Žmonės gali siūlyti ne tik solistą ar solistę, šokėją, bet ir pačią nominaciją. Todėl nominacijų skaičius svyruoja. Pagrindiniai dalykai išlieka – Metų solistas ir solistė, Metų šokėjas ir šokėja, taip pat visada būna Metų švyturys ir Teatro lobis. O kitos kinta, pavyzdžiui, per COVID-19 pandemiją turėjome nominaciją Metų iššūkis“, – pažymėjo J. Stankevičienė.

Anot jos, žiūrovai labai įsitraukia į balsavimą, noriai renka savo favoritus.

Pagal informaciją KVMT feisbuke, daugiausia balsų už nominaciją „Publikos simpatija“ kol kas surinko solistė Loreta Daržinskaitė, savo balsus žmonės atidavė ir šokėjai Viktorijai Galvanauskienei, režisierei Rūtai Bunikytei.

„Į simpatijos nominaciją nebūtinai siūlo solistus, kuriuos mato scenoje, tarp jų būna ir techniniai darbuotojai, orkestro muzikantai, dirigentai, visi, į ką žmonės atkreipia dėmesį, kam labiausiai simpatizuoja ar kieno balsas arba vaidmenys labiausiai patinka“, – sakė pašnekovė.

„Mūsų banga ir šiemet virtuali, bet ne mažiau galinga ir reikšminga. Šiemet skiriami ypatingu pandemijos metu pelnyti išskirtiniai apdovanojimai. Didžiuojuosi geriausiais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjais ir apgailestauju, kad nominacijos tik 6, o jų vertųjų – daugiau nei du šimtai. Linkiu kūrybingumo, gebėjimo priimti iššūkius ir gražių darbų ateityje!“ – sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Pergalę švenčia Plutonas

„Metų atlikėjas“ operos ir operetės srityje Tadas Jakas 2020-aisiais sužibėjo kaip Jacques’o Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ pagrindinis solistas Plutonas. Spektaklyje jam teko ne tik vokalinių, bet ir fizinių  iššūkių: išsilaikyti ant kojūkus primenančių specialių batų, jais mūvint vaikščioti stačiais laiptais, galantiškai priklaupti ant vieno kelio prieš damą ir nepaisant šių iššūkių puikiai atlikti savo partiją. Ar jums taip pavyktų? T. Jakas to nesureikšmina, kaip ir šiais metais kamerinių operų „Vivat kava!“ premjeroje jo parengtų vaidmenų: Vesponės (G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“) ir Pasakotojo (J. S. Bach „Kavos kantata“). 

Solisto kūrybinėje biografijoje gausu vaidmenų, sukurtų įvairiuose teatro repertuare esančiuose spektakliuose: Ragūnas (G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“), Don Otavijus (W. A. Mozarto operoje „Don Žuanas“), Motelis (J. Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“), Ridikėlis (A. Kučinsko spektaklyje vaikams „Bulvinė pasaka“) ir kt. T. Jakas dalyvavo teatralizuotose koncertinėse programose: E. Balsio dainų „Aš – senas jūrininkas“, „Teisingos dainos“, „Išvirkščios dainos“, „Vasaros atspindžiai“.

T. Jakas 2010 m. baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos chorinio dirigavimo specialybės klasę, 2014 m. - Klaipėdos universiteto Menų fakultete solinio dainavimo bakalauro, o 2016 m. – magistro studijas. Nuo 2015 m. yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas.

Ryškus baleto „perlas“

„Metų atlikėju“ šokio srityje tapo – Roman Semenenko. Jis teatro baleto trupėje dirba pirmą sezoną. 2020 m. rudenį baleto artistas atsiskleidė Jaunojo Fausto vaidmeniu šokio spektaklyje „Faustas“ (choreografas Robert Bondara). Publiką jo vaidmuo sužavėjo bei privertė patikėti, kad jo faustiškoji gyvenimo drama scenoje vyksta čia ir dabar. Choreografas R. Bondara baleto artistą vadina ryškiausiu Muzikinio teatro baleto trupės jaunuoju „perlu“. Šis R. Semenenko vaidmuo buvo pastebėtas ir šokio vertintojų: už Fausto partijos atlikimą jis pristatytas „Auksiniam scenos kryžiui“ geriausio šokėjo nominacijoje.

R. Semenenko 2019 m. žinias tobulino tarptautinėje vasaros baleto mokykloje „M&G International Ballet Summer School Dresden 2019“, o 2020 m. baigė Kijevo Serge’o Lifario choreografijos koledžą, baleto specialybę. Nuo 2020 m. liepos šoko kaip laisvai samdomas šokėjas, o nuo 2020 m. spalio – tapo Muzikinio teatro baleto trupės artistu. Svarbiausi šokio spektaklių vaidmenys Klaipėdoje: Platunas, Indrulis – šokio spektaklyje  „Altorių šešėly“, Džonas – M. Theodorakio balete „Graikas Zorba“ ir kt.

„Skrajojančio olando“ iššūkis

„Metų iššūkis“ skirtas Pastatymų tarnybai už Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą. 

Teatro pastatymų tarnyba – tai pagrindas, ant kurio kiekvieno naujo spektaklio kūrėjai lipdo žinutę žiūrovams. Dekoracijos, apšvietimas, kostiumai, grimas vos prasidėjus spektakliui teatro artistus ir kartu žiūrovus nukelia į kitus laikus, šalis, situacijas ar emocines būsenas. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymų tarnybos komandą sudaro 33 savo srities profesionalai, atsakingi už kostiumų siuvimą, dekoracijų gamybą ir priežiūrą, jų montavimą ir judėjimą scenoje, įgarsinimą, apšvietimą, rekvizitą, grimą. Šis kolektyvas nuolat įgyvendina pačias sudėtingiausias režisierių ir scenografų idėjas.

„Ryškiausiai profesionalumas atsiskleidžia naujų pastatymų kūrimo laikotarpiu. O jei dar tas pastatymas unikalus, netikėtas ir pirmą kartą statomas Klaipėdos senajame elinge. Galimybė dirbti tokiuose ambicinguose projektuose kaip opera „Skrajojantis olandas“, su garsiais kūrėjais, motyvuoja visą komandą. Iššūkių metu kiekvienas komandos narys išeina iš savo komforto zonos, susikurtos sustygavus repertuarinius spektaklius, tačiau tai mums atveria naujas savo galimybių pažinimo ribas!“, – sako Pastatymų tarnybos vedėjas Aivaras Tarvydas.

Komunikacija švietė lyg švyturys

Pandemijos metu, kai nevyksta spektakliai, pranešimai spaudai, interviu tapo ypač svarbūs, nes jie leido teatro veiklai išlikti matomai ir virtualia virtusioje scenoje. Natūralu, kad „Metų teatro  švyturiu“ už intensyvią ir produktyvią teatro kūrybinių spindulių sklaidą Lietuvos spaudos padangėje pripažinta specialistė ryšiams su visuomene Žaneta Skersytė. 

„Muzikiniame dirba daugiau nei du šimtai ryškiai šviečiančių asmenybių. Jos tokios kūrybingos, trokštančios veikti, o svarbiausia nuoširdžiausiai atsidavusios savo veiklai, kad apie jas rašyti yra didžiausias malonumas. Jų dėka kasdien gali ne tik daug sužinoti apie teatro specifiką, spektaklius, bet ir naujai atrasti meilę pasauliui ar gyvenimo prasmę. Labai džiaugiuosi, kad Muzikinis teatras tampa vis labiau žinomas ir matomas ne tik Lietuvos, bet pasaulinei auditorijai“, – sako Ž.Skersytė.

„Teatro lobis“ – rastas!

„Teatro lobiu“ už kūrybiškumą ir įsimintinus vaidmenis šokio spektakliuose tituluota Aušra Krasauskaitė.

Baleto šokėja, choreografė ir šokio pedagogė A. Krasauskaitė 2008 m. pradėjo dirbti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjų trupėje. 2010 m. įkūrė savo vardo baleto studiją. Su KVMT šokėjų trupe ir kitų trupių baleto solistais 2017 m. sukūrė šokio spektaklį „Karmen“. 2018 m. kūrėja už šį spektaklį Jaunojo menininko debiuto kategorijoje pelnė aukščiausią Lietuvos teatro apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“, o už choreografiją šiam spektakliui apdovanota Klaipėdos „Padėkos kauke“. Choreografė garsėja „Aušriškuoju“ arba jos asmeniniu stiliumi, kurio neįmanoma perteikti ar įsprausti į rėmus. Tai – muzikos ir gyvenimo pajautimas išreikštas šokiu. Svarbiausi šokio spektaklių vaidmenys: Marija (P. Čaikovskio „Spragtukas“), Liucė („Altorių šešėly“), Marina/ Madam Hortens (M. Theodorakio „Graikas Zorba“), Eglė/ Eglės motina (E. Balsio „Eglė Žalčių karalienė“), Frau Štalbaum/ Ispanė (P. Čaikovskio „Spragtukas“).

Ryšį su publika „užmezgė“ solistas Artūras Kozlovskis

Muzikinio teatro žiūrovai šiemet ypač aktyviai naudojosi tik jiems patikėta teise,  slaptu balsavimu išrinkti verčiausią „Publikos simpatijos“ prizo. Balsavimas vyko įvairiausiais medijų kanalais ir formomis.

Susumavus balsavimo rezultatus, „Publikos simpatijos“ nominacija atiteko charizmatiškajam Muzikinio teatro solistui Artūrui Kozlovskiui, pernai atšventusiam 25-erių metų kūrybinę sukaktį bei gruodį 55-ąjį jubiliejų. Žodžio charizma paaiškinime ne veltui sakoma, kad tai užburiantis savo asmenybe bei galintis kituose įkvėpti atsidavimą  asmuo. 

Per savo solinę karjerą A. Kozlovskis sukūrė daugiau nei 55 vaidmenis operose, operetėse ir miuzikluose. Solo partijas atliko 15-oje vokalinių simfoninių kūrinių. 2006 m. už Frolo vaidmenį Z. Liepinio operoje-melodramoje „Paryžiaus katedra“ pristatytas Klaipėdos teatro apdovanojimui „Padėkos kaukė“ geriausio solisto nominacijoje. Koncertavo su įvairiais simfoniniais ir kameriniais orkestrais, ansambliais, solistais ir chorais Lietuvoje bei užsienyje – Australijoje, Danijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje.

Bet ypatingai publikos mėgiami yra jo atliekami romanais. Jie – senas A. Kozlovskio kūrybos „arkliukas“. Vaikystėje įsiminusiais mamos dainuotais romansais artistas rimčiau susidomėjo prieš trisdešimt penkerius metus. Aktyviai koncertuoti pradėjo prieš du dešimtmečius, ir iki šiol kaip romansų atlikėjas nepraranda populiarumo. Dainininkas puoselėja miesto romanso žanrą: pritardamas sau gitara, dainuoja rusų romansus apie meilę, bet tik tuos, kurie pačiam suvirpina širdį. Atlieka juos originalo kalba, nes taip tiksliau perteikiama kūrinio dvasia. „Patinka dainuoti, kai publika šalia ir supranta, apie ką dainuojama. Tuomet užsimezga artimas ryšys“, – atvirauja atlikėjas.

Visiems „Pagauk bangą“ apdovanojimų laureatams pasibaigus karantinui bus įteiktos dailininkės-juvelyrės Aušros Mačiulaitienės sukurtos simbolinės „Bangos“ ir diplomai. „Publikos simpatijos“ laimėtojui ir specialus viešbučio „Michaelson Boutique Hotel“ prizas.

„Mūsų banga šiemet virtuali, bet ne mažiau galinga ir reikšminga. Didžiuojuosi geriausiais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjais ir apgailestauju, kad nominacijos tik šešios, o jų vertųjų – daugiau nei du šimtai. Linkiu kūrybingumo, gebėjimo priimti iššūkius ir gražių darbų ateityje!“ – vaizdo įrašu linkėjimus siuntė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Apdovanojimai „Pagauk bangą“ tapo simboliniu regalijų perdavimu: pernai prizus atsiėmę 2018-ųjų laimėtojai sveikino 2019-ųjų laureatus.

Įvertinta debiutantė

2018 m. „Metų artistė“ – operos solistė Beata Ignatavičiūtė sveikino ir siuntė linkėjimus šiųmetei nominacijos laimėtojai – balerinai Kirai Tykhonovai.

Kijevo baleto mokyklos auklėtinė K.Tykhonova sėkmingai įsiliejo į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę 2019 m. ir per šį laiką jau sukūrė daug vaidmenų. Vienas pirmųjų ryškių – pernai rugpjūtį įvykusiame Eduardo Balsio šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“ sukurtas Drebulės vaidmuo, apie kurį baleto kritikas Helmutas Šabasevičius recenzijoje rašė: „K.Tykhonova gerai perprato choreografo Martyno Rimeikio sumanymą ir tiek artistiniu, tiek plastiniu požiūriu sukūrė vientisą Drebulės – likimo įrankio – paveikslą; jos šokis lengvas, sklandus, vaidyba organiška.“

„Metų darbštuolio“ nominaciją laimėjusi baleto trupė ir šokio spektaklio „Spragtukas“ kūrybinė komanda, įvertinta nominacijoje „Metų iššūkis“. (Martyno Aleksos nuotr.)

Tačiau svarbiausiu 2019 m. šokėjos pasiekimu neabejotinai tapo Klaros vaidmuo Piotro Čaikovskio šokio spektaklyje „Spragtukas“, kurio premjera parodyta 2019 m. gruodį. Kaip rašė baleto kritikė Skaidra Baranskaja, „Klaros vaidmens atlikėja K.Tykhonova (...) kūrė vaidmenį nuosekliai, buvo žaisminga, veržli, smalsi ir įtaigi”.

Darbščiausia – baleto trupė

Pernai „Metų darbštuolio“ nominaciją laimėjusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenos darbininkų komanda pasveikino naująja darbštuole pripažintą baleto trupę. 2019-aisiais ji atsiskleidė kaip kūrybinga, ieškanti unikalių meninių sprendimų komanda, turinti savitą braižą.

Antrąjį 2019 m. pusmetį baleto trupė žiūrovams pristatė net dvi premjeras: šokio spektaklį „Eglė žalčių karalienė“ pastatė žinomas Lietuvos choreografas M.Rimeikis, o šokio spektaklį „Spragtukas“ – Kirilas Simonovas, choreografas iš Sankt Peterburgo Marijos teatro. Šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ neseniai įvertintas „Padėkos kauke“ – Klaipėdos miesto apdovanojimu – kaip geriausias praėjusiais metais Lietuvos pajūryje sukurtas spektaklis.

Baleto šokėjų skaičius trupėje artėja prie dvidešimties. Planuojama, kad ateityje jų bus maždaug 35. „Tai – istorinis momentas: dar nesame turėję tiek daug šokėjų. Išryškėjo graži trupės senbuvių ir jaunųjų šokėjų iš Ukrainos dermė. Profesionalus scenos pajautimas darniai susipynė su profesionaliu šokiu“, – džiaugėsi teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas.

„Metų muzikiniu švyturiu“ tapo teatro orkestras, o jo vyriausiasis dirigentas T.Ambrozaitis sulaukė daugiausia žiūrovų simpatijų. (Martyno Aleksos nuotr.)

Kryptis – Europa

Apdovanojimas nominacijoje „Metų iššūkis“, pernai už teatro darbuotojų perkraustymą į laikinas patalpas skirtas Klaipėdos muzikinio teatro Ūkio skyriaus vedėjai Valei Vilčiauskienei, šiemet atiteko baleto „Spragtukas“ kūrybinei komandai. Apdovanojimas virtualiai įteiktas baleto meno vadovei ir pastatymų organizatorei Jelenai Lebedevai.

„Man patinka burti komandą ir kartu siekti didelių tikslų. Pastarąjį pusmetį publikai pristatėme net kelis naujus, įdomius pastatymus. Stengiamės, kad mūsų baletas užaugtų iki mažos europietiškos trupės, turinčios savo veidą, pripažinimą ir perspektyvą. Siekiame suburti tokią trupę, kurioje kiekvienas šokėjas vieną dieną gali tapti solistu, o kitą – šokti kordebalete. Europoje tai gana įprasta“, – sakė J.Lebedeva.

P.Čaikovskio „Spragtuko“ premjera, kurią Klaipėdoje sukūrė garsus rusų choreografas K.Simonovas, žiūrovams 2019-ųjų pabaigoje buvo pristatyta Vilniaus ir Klaipėdos miestų arenose. Pasak A.Liškausko, choreografo reiklumo dėka „Spragtuko“ pastatymas baleto trupės meistriškumo lygį kilstelėjo į naujas aukštumas. Pasak baleto kritikės S.Baranskajos, „buvo įdomu, ar atlaikys klaipėdiečiai tokios istorijos svorį, ar įgyvendins choreografo mestus iššūkius, ar pateisins žiūrovų lūkesčius”.

Rengiantis premjerai pasitempti buvo priversti ne vien šokėjai: šiam pastatymui buvo sukurtos įspūdingos, arenų erdves atitinkančios dekoracijos, pagamintos net 35 įspūdingos kaukės ir pasiūta daugiau nei 100 scenos kostiumų.

Švyturiu švietė orkestras

Pernai „Metų muzikiniu švyturiu“ pripažintas teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis šiemet šį titulą perdavė savo vadovaujamam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui.

„Teatro lobiu“ pripažintas V.Virganavičius. (KVMT archyvo nuotr.)

Šis orkestras, kuriame nuolat groja 54 muzikantai, prireikus papildomas kviestiniais muzikos atlikėjais ir transformuojasi pagal repertuaro poreikius – priklausomai nuo atliekamo veikalo tampa simfoniniu, kameriniu arba miuziklo orkestru.

„2019-aisiais Lietuvoje niekas neatliko tiek daug kompozitoriaus E.Balsio kūrinių, kiek jų pagrojo mūsų teatro orkestras. Tapome šio kompozitoriaus šimtmečio minėjimo kalnu, o kiti liko šio kalno papėdėje. E.Balsio, pripažinto instrumentuotės meistro, muzikoje daug klaustukų, kuriuos mums teko atkoduoti“, – teigė teatro vyriausiasis dirigentas T.Ambrozaitis.

2019-aisiais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras buvo ypač įvertintas publikos

ir scenos meno kritikų: naujam gyvenimui buvo prikelti retai atliekami ir ypatingo meistriškumo reikalaujantys kūriniai, orkestras daug gastroliavo.

Metų lobis – V.Virganavičius

Pernai „Teatro lobiu“ pripažintas ilgametis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentas Stasys Domarkas perdavė šios nominacijos apdovanojimą teatro Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus vedėjui Vytautui Virganavičiui.

Neseniai su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru atsisveikinęs V.Virganavičius, šiam kolektyvui paskyręs 32-ejus savo gyvenimo metus, kolegų buvo ypač gerbiamas ir mylimas. „Kai 1987 m. kūrėsi Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, meno vadovas Gintas Žilys pasiūlė man tapti trupės vedėju. Visada turėjau laikyti ranką ant teatro pulso, kad sudėtingas jo mechanizmas veiktų be trikdžių, kad visi artistai trupėje jaustųsi laimingi ir reikalingi. Buvau ne tik darbų skirstytojas, bet ir nuodėmklausys, psichologas, advokatas ir prokuroras“, – juokavo taip pat ir pusšimtį solinių vaidmenų spektakliuose spėjęs sukurti V.Virganavičius.

Publikos simpatijos – dirigentui

Muzikinio teatro žiūrovai tradiciškai slaptu balsavimu išrinko „Publikos simpatiją“. Ankstesnis šios nominacijos laimėtojas baritonas Steponas Zonys sveikino šiemet daugiausiai publikos simpatijų sulaukusį teatro vyriausiąjį dirigentą T.Ambrozaitį.

Galima numanyti, kad publika jį įvertino už nuolat skleidžiamą gerą nuotaiką ir pagarbą orkestro nariams, taip pat už kartu su orkestrantais parengtas koncertines programas bei spektaklių premjeras. Ypač daug komplimentų kolektyvas pelnė po operos „Kelionė į Tilžę“ premjeros. „Tai neabejotinas muzikinis įvykis, kuriame derėjo vokalo kultūra, sodrus simfoninis skambesys, darnus choro akordas. Kūrinys sudėtingas, tačiau statytojai puikiai įvykdė savo misiją. Tai liudijo pilnutėlės salės ovacijos po spektaklio premjeros. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad Lietuvoje yra du lygiaverčiai operos teatrai“, – tvirtino operos „Kelionė į Tilžę“ autoriaus E.Balsio mokinys, kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentu T.Ambrozaitis pradėjo dirbti 2016-aisiais. Po metų buvo paskirtas šio teatro vyriausiuoju dirigentu. 2017 m. apdovanotas Karalienės Luizės medaliu už nuopelnus Klaipėdos miesto švietimui ir kultūrai.

Visiems „Pagauk bangą“ apdovanojimų laureatams pasibaigus karantinui bus įteiktos dailininkės juvelyrės Aušros Mačiulaitienės sukurtos simbolinės „Bangos“ ir diplomai.

Nauja tradicija

Profesionalaus teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“ – nauja tradicija, pajūryje užgimusi pernai, kai Tarptautinės teatro dienos proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras savo kūrėjams juos įteikė pirmąkart.

Muzikos jūra niekada netyvuliuoja ramiai ir tykiai. Naujos idėjos vilnija jos paviršiumi,

žiūrovų palaikymo genamos, kol menkos vilnelės iškyla į stiprias bangas. Baltijos jūros artumas tam palankus: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 2019-aisiais publikai pristatė net penkias premjeras ir pagal naujų pastatymų skaičių tapo vienu iš Lietuvos lyderių.

Teatras išties turi kuo džiaugtis ir didžiuotis. Apdovanojimo „Pagauk bangą“ laureatus išrinko garbinga komisija ir žiūrovai, kuriems buvo patikėta balsuoti už daugiausiai jų simpatijų sulaukusį artistą.

Apdovanojimų „Pagauk bangą“ vaizdo medžiagą galima pamatyti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro feisbuko paskyroje.