Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki pasakojo, kad tądien greitosios medicinos pagalbos medikai ne kartą skubėjo padėti širšių sugeltiems poilsiautojams. Saldūs gėrimai ir vaisiai viliojo geliančius vabzdžius. Tokių sugeltų ir patyrusių ne tik skausmą, bet ir alergines reakcijas tądien buvo ne vienas.

Gelbėtojų iškelta geltona vėliava šeštadienį kiekvienam nešė žinią, kad maudytis jūroje – saugu. Vis tik per garsiakalbius dažnai skambėjo raginimas neplaukti už plūdurų.

Oro temperatūra buvo apie 23 laipsniai, vanduo įšilo iki 19 laipsnių.

Gelbėtojai pastebėjo, kad tokiu oru poilsiautojai būna aktyvūs, neretai girtauja ir ne visada paklūsta taisyklėms. Kai termometrai rodo apie 30 laipsnių kaitrą, žmonės aptingsta ir nemalonių nuotykių patiria mažiau.

Šeštadienį pliaže nemažai poilsiautojų girtavo arba atėjo prie jūros gerokai neblaivūs.

Taip tos dienos popietę policininkams teko iš pajūrio išprašyti gerokai įkaušusį vyrą. Bendraudami su šiuo asmeniu, policininkai netoli pastebėjo porą taip pat neblaivių asmenų. Juos taip pat teko paprašyti palikti pliažą. Visa tai vyko Melnragėje, ties betoniniais karo įtvirtinimais, arčiau šiaurinio molo.

Tai buvo tądien išsirutuliojusios istorijos pradžia. Išprašyti vyrai pakeliui susipažino ir susibičiuliavo. Vėliau kiti poilsiautojai liudijo matę juos bendraujančius.

Po kiek laiko pirmojo girto vyro žmona jo pasigedo, jo rūbai liko pliaže, o paties vyro nesimatė. Moteris kreipėsi į gelbėtojus, po 16 val. per garsiakalbius buvo ne kartą pranešta apie jo paiešką.

Atsirado liudijusių, kad šis vyras miegojo ant medinio pėsčiųjų tako kopose, matė jį sėdintį ir gulintį ant suoliukų skirtingose vietose.

Minčių apie tai, kad vyras galėjo nuskęsti, nebuvo, mat poilsiautojų buvo daug, kažkas būtų pastebėjęs labai girtą vyrą brendantį į jūrą.

Apie žmogaus paieškas buvo informuota ir policija, vis labiau vakarėjant dingusiojo imta žvalgytis ir pajūrio kopose bei miškeliuose.

Iki pat 21 val. nebuvo žinoma, kas nutiko šiam girtam pusnuogiam vyrui. Galiausiai iš pajūrio Giruliuose traukę žmonės pastebėjo paskutinėje stotelėje autobuso laukiantį neblaivų pusamžį vyrą vien tik su trumpikėmis. Paaiškėjo, kad tai būtent tas asmuo, kurio ieškota.

Tą vakarą jam dar kartą teko pabendrauti su policininkais. Ar šiam asmeniui bus taikoma kokia atsakomybė, kol kas nepranešama.

Gelbėtojams panašios istorijos nėra naujiena. Labai dažnai tokie girti ir iš paplūdimio išprašyti asmenys būna vėliau randami miegantys kur nors miške, kartais jie užmiega savo automobiliuose. Yra buvę atvejų, kai jų ieškoma pajūryje, o šie niekam nieko nesakę parsiranda namo.

Kaip antradienį informavo Aplinkos ministerija, neeilinį jūros krantų pokyčių monitoringą atlikę specialistai didelius kopagūbrio pažeidimus fiksavo Nidos rekreacinėje zonoje. Čia apsauginis pajūrio kopagūbris nuardytas apie 280 metrų ilgio ištisiniame ruože, nuardyto šlaito aukštis siekė iki penkių metrų. Taip pat užfiksuotas ištisinis šlaito nuardymas kitoje vietoje, dar 423 metrų ilgio ruože.

Preilos rekreacinėje zonoje, ištisinėje atkarpoje nuardytas šlaitas siekė 2–3 metrus.

Girulių rekreacinėje zonoje užfiksuoti ištisiniai žymūs paplūdimio nuardymai, pažeista, nuniokota infrastruktūra. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 3–4 metrų, paplūdimyje suformuoti slenksčiai, kurių aukštis vietomis viršijo vieną metrą. Nuplauta ne mažiau kaip penki metrai paplūdimio, apsauginio pajūrio kopagūbrio.

Melnragės rekreacinėje zonoje apsauginis pajūrio kopagūbris taip pat nuardytas smarkiai, kai kur kopagūbrio papėdėje prinešta smėlio.

Smarkiai suardyti krantai ir paplūdimiuose ties Nemirseta – čia ištisiniuose paplūdimio ruožuose nuardyto šlaito aukštis siekė apie tris metrus.

Naglių gamtiniame rezervate krantai nuardyti minimaliai, tačiau šioje vietoje jūra išplovė daugiau gamtinės kilmės ir žmonių išmestų šiukšlių. 

Pasak aplinkosaugininkų, Palangos paplūdimyje situacija kiek geresnė – čia stebėtoje teritorijoje buvo nuardyta apie du metrai paplūdimio, suformuotas apie metro aukščio slenkstis.

Agentūros teigimu, pagrindinės priežastys, padariusios žalą krantams – sausio 30-ąją ir ankstesnėmis dienomis vyravę stiprūs šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, kurių greičio gūsiai siekė net iki 35 m/s, taip pat ir pakilęs vandens lygis bei stiprios bangos – jų aukštis siekė 4–4,5 metro.

Pabrėžiama, kad minėtose pakrantės zonose nuolat stinga jūros pernešamo priekrantės smėlio, todėl iš jūros į pakrantę išmetamo smėlio kiekis yra labai nežymus, jis nesikaupia krante ir taip negali pristabdyti bangų mūšos paplūdimiuose.

Kaip skelbta anksčiau, audros smarkiai apgadino ir įvairią pajūrio infrastruktūrą –  išardyti mediniai laiptai, takai, apžvalgos aikštelės, treniruokliai ir kita įranga. Stichijos nusiaubtas teritorijas ruošiamasi atkurti iki ateinančios vasaros sezono, tačiau Klaipėdoje remonto darbų imtis neskubama, nes pajūryje dar laukiama audrų.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, audros vien Kuršių nerijos nacionaliniam parkui pridarė apie 200-300 tūkst. eurų žalos.