-
Karantinas dėl plintančio viruso paveikė ir mirusiųjų laidojimo tvarką 1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė bendras taisykles, kaip šiuo metu organizuoti laidotuves, kaip turi veikti laidojimo paslaugas teikiančios įmonės. Bendrovės „K2 LT“, valdančios „Lietuvos krematoriumą“ ir visoje Lietuvoje veikiančią laidojimo ceremonijų organizavimo sistemą „Rekviem“, vadovas Bernardas Vilkelis atkreipia dėmesį, ką svarbu žinoti nutarusiems koronaviruso karantino metu mirusįjį laidoti kremuojant.
Artimieji atsisveikins virtualiai
„Pastarosiomis dienomis sulaukiame sunerimusių žmonių skambučių „Rekviem“ trumpuoju numeriu 19211, ir iš pokalbių suprantame, kad kiekvieno individualaus atvejo SAM nurodytos taisyklės numatyti negali, – sako B. Vilkelis. – Esamos situacijos išskirtinės sąlygos mums visiems diktuoja pokyčius, nes budrumo bei savisaugos niekas neturi prarasti net ir tokiu emociškai sunkiu metu, kai tenka laidoti artimąjį.“
Todėl, B. Vilkelio teigimu, ir „Lietuvos krematoriumas“ pertvarkė veiklos procesus, atsižvelgdamas į specialias SAM taisykles. „Solidarizuojamės su laidojimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir šalies gyventojais – dirbame visą parą, kad paslauga būtų prieinama visiems ją pasirinkusiems, o mūsų darbuotojai naudoja visas būtinas apsisaugojimo bei apsaugojimo priemones ir veikia pagal nurodytas rekomendacijas“, – bendrovės pranešime cituojamas B. Vilkelis.
Vienas iš svarbesnių pokyčių – karantino metu mirusiojo artimieji neįleidžiami į krematoriumą. Jiems siūloma su velioniu atsisveikinti savo mieste arba prieš kremavimą, laikantis visų privalomų SAM rekomendacijų, arba po jo, jau su kremuotais palaikais urnoje.
Vienas iš svarbesnių pokyčių – karantino metu mirusiojo artimieji neįleidžiami į krematoriumą.
„Prieš keletą metų pradėjome teikti inovatyvią paslaugą mirusiojo artimiesiems, dėl įvairių priežasčių negalintiems atvykti į krematoriumą palydėti – stebėti karsto įkėlimą į kremavimo įrenginį tiesiogiai internetu. Šiuo metu toks virtualus atsisveikinimas yra norma, – aiškina naujas taisykles „Lietuvos krematoriumo“ vadovas, primindamas, kad ir bažnyčiose šv. Mišios už mirusįjį dabar aukojamos nedalyvaujant žmonėms, o laidojimo apeigos atliekamos tik kapinėse.
Laidoti – pasibaigus karantinui
B. Vilkelis atkreipia dėmesį, kad daugelis laidojimo paslaugas teikiančių įmonių turi specialias šaldymo patalpas, todėl nebūtina skubėti kremuoti mirusius artimuosius jau kitą dieną. „Tereikia įsitikinti, ar pasirinkta įmonė turi reikiamą įrangą laikyti palaikus ilgesnį laiką“, – sako B. Vilkelis, pridurdamas, kad naujos technologijos leidžia, net ir ne karantino metu netekus artimojo turėti laiko ramiai suplanuoti laidotuves, išsirinkti šarvojimo ir laidojimo vietą.
Atsižvelgiant į esamą situaciją, kremuotus palaikus kapsulėje ar urnoje galima laikyti namuose iki karantino pabaigos ir tada organizuoti laidotuves, kad jose galėtų dalyvauti visi norintys atsisveikinti. Juo labiau kad dabar, karantino metu, SAM taisyklės riboja norinčiųjų atsisveikinti su mirusiuoju skaičių, o esantiems privalomoje izoliacijoje dalyvauti ir atsisveikinant, ir laidotuvėse – draudžiama.
„Kitose šalyse, kuriose kremavimas jau yra įprastas laidojimo būdas, urna su kremuotais palaikais laikoma net ne vieną mėnesį, kad į laidotuves galėtų suvažiuoti visi, norintys atsisveikinti“, – apie kitų šalių patirtį pasakoja B. Vilkelis.
Pasigenda procedūrų išaiškinimų
Žmonių palaikų laidojimo įstatyme nurodytas privalomasis kremavimas palaikų asmenų, sirgusių pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, arba, kurie buvo šių ligų sukėlėjų nešiotojai. Naujasis koronavirusas COVID-19 į šį sąrašą neįrašytas, bet jei Lietuvoje pasitaikytų mirties nuo jo atvejų, mirusio asmens palaikus SAM naujose savo taisyklėse rekomenduoja kremuoti arba šarvoti uždarame karste.
Tačiau, pastebi B. Vilkelis, šiose rekomendacijose nėra išaiškintos visos procedūros ir kokių reikiamų priemonių turi turėti laidojimo paslaugų įmonės, kad galėtų atlikti patį šarvojimą.
„Mūsų žiniomis, ne visos laidojimo paslaugas teikiančios įmonės galėtų atlikti privalomas pagal SAM rekomendacijas mirusio nuo koronaviruso asmens palaikų pervežimo ir paruošimo šarvoti procedūras bei šarvojimą, nes taip skubiai neturėtų reikiamų priemonių, – pastebi B. Vilkelis. – Todėl būtų geriausias sprendimas, jei į šį procesą aktyviau įsitrauktų jau turinčios apsaugos priemones gydymo įstaigos, kuriose virusu užsikrėtęs žmogus numirė: jo palaikus, kaip nurodo SAM, įdėtų į nepralaidų plastikinį maišą, papildomai dezinfekuotų ir perduotų laidojimo paslaugų įmonei, kuri specialiame kremavimo karste vežtų tiesiai į krematoriumą. Būtų idealu, jei ligoninės iš anksto užsitikrintų, kuri laidojimo paslaugas teikianti įmonė apsiimtų tai daryti, arba galėtų vežti pačios.“
Anot B. Vilkelio, veikiant tokiai sistemai, mirusiojo artimieji išvengtų kontakto su palaikais, nes gautų juos tik po kremavimo, urnoje, kurią iki galimybės laidoti laikytų namie, nes nuo pelenų užsikrėsti neįmanoma.
-
Dizainerio K. Lagerfeldo palaikai bus kremuoti be iškilmingos ceremonijos 1
„Jo valia bus gerbiama“, – naujienų agentūrai AFP sakė prekinio ženklo „Karl Lagerfeld“ atstovė.
Vokietijoje gimęs legendinis dizaineris antradienį mirė Paryžiuje, būdamas 85 metų.
Aštriu sąmoju garsėjęs ir „Kaizeriu“ vadintas kūrėjas seniai tvirtino, kad „verčiau mirs“ negu bus palaidotas.
„Prašiau, kad mane kremuotų, o mano pelenus išbarstytų kartu su mano motinos... ir (jo katės) Choupette, jei ji nugaištų anksčiau, pelenais“, – sakė jis viename paskutinių savo interviu.
Nors anksčiau K. Lagerfeldas yra išreiškęs norą, kad jo pelenai būtų sumaišyti su jo ilgametės meilės, 1989 metais nuo AIDS mirusio prancūzų dabitos Jacques'o de Baschero (Žako de Bašero) pelenais.
Knygą apie J. de Bascherą rašiusiai žurnalistei Marie Ottavi (Mari Otavi) K. Lagerfeldas sakė išsaugojęs pusę jo pelenų, kad galų gale jie būtų sumaišyti su tuo, kas liks iš jo.
Mados kūrėjas šiuos pelenus paslėpė „kažkur slaptai“. „Vieną dieną jie bus pridėti prie manųjų“, – sakė jis M. Ottavi.
K.Lagerfeldas susižavėjo J. de Bascheru, kai jam buvo 19 metų, ir rūpinosi savo meile, kol jis mirė būdamas 38-erių.
Šios meilės neužgesino net ir tai, kad J. de Bascheras, garsus to meto širdžių ėdikas ir vakarėlių liūtas, turėjo romaną su didžiuoju K. Lagerfeldo konkurentu Yves'u Saint Laurentu (Ivu Sen Loranu).
Likusi dalis J. de Beschero pelenų buvo perduota jo šeimai, trečiadienį pranešė Prancūzijos dienraštis „Le Monde“.
Laidotuvių baimė
Pačiam K. Lagerfeldui laidotuvės atrodė „siaubingas“ dalykas.
„Aš tiesiog noriu dingti, kaip dingsta žvėrys laukiniame miške. Bjauru apsunkinti žmones savo palaikais“, – sakė jis interviu Prancūzijos televizijai 2017 metais.
Mados dizaineris taip pat nenorėjo, kad jo būtų gedima pompastiškose laidotuvės, panašiose į tas, kurios vyko po roko muzikos legendos Johny Hallyday (Džonio Halidė arba Holidėjaus) mirties 2017 metais.
„Koks siaubas! – piktinosi K. Lagerfeldas. – Žinant apie visus vidaus nesutarimus Hallyday šeimoje (dėl jo palikimo), tos laidotuvės atrodė kaip farsas.“
Trečiadienį daugybė žmonių toliau rašė žinutes, atiduodami pagarbą produktyviausiam praėjusio amžiaus mados kūrėjui. Jo gerbėjai dėjo baltas rožes prie pagrindinės „Chanel“ mados namų parduotuvės Paryžiuje.
JAV skirto žurnalo „Vogue“ vyriausioji redaktorė Anna Wintour (Ana Vintur) pavadino K. Lagerfeldą „milžinu tarp žmonių“.
„Karlas buvo nuostabus, jis buvo šelmiškas, linksmas, jis buvo neišmatuojamai dosnus ir labai malonus. Man jo labai labai trūks“, – pridūrė ji.
K. Lagerfeldo išėjimas tikrai bus paminėtas kitą savaitę prasidedančioje Paryžiaus moterų mados savaitėje.
Mados namai „Chanel“, kuriems dabar vadovauja antradienį kūrybos direktorės vietą užėmusi K. Lagerfeldo draugė ir buvusi studijos vadovė Virginie Viard (Viržini Viar), kovo 5 dieną pristatys savo gatavų drabužių rudens kolekciją.