-
Palangos bendruomenė dėl baseino kreipėsi į Generalinę prokuratūrą: pasirašė 1650 gyventojų 10
Kaip rašoma Palangos savivaldybės pranešime, kreipimąsi Generalinei prokuratūrai vos per kelias dienas pasirašė 1650 žmonių.
Kreipimesi prašoma:
Detaliai ištirti, ar Konkurencijos tarybos veiksmai, reikalaujant perduoti savivaldybės turtą privatiems subjektams, nepažeidžia viešojo intereso, nedaro žalos savivaldybei ir valstybei.
Ištirti, ar Konkurencijos taryba savo veiksmais neprisideda prie rinkos monopolizavimo.
Ištirti Konkurencijos tarybos valstybės tarnautojų galimus ryšius su verslo subjektais, dalyvaujančiais koncesijose ar siekiančiais jose dalyvauti.
Ištirti, ar nėra pasisavinamos didelės vertės savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšos, prisidengiant koncesijų sutartyse numatyto atlygio mokėjimu koncesininkams.
Kaip rašoma pranešime, Palangos miesto vadovai, savivaldybės administracija ir Palangos bendruomenė aktyviai gina poziciją, jog savivalda turi teisę pati spręsti, kaip jai geriau valdyti pačios pastatytą turtą.
Gruodžio 5 dieną palangiškiai ir kurorto svečiai gausiai dalyvavo pikete „STOP! Palangos baseino neatiduosime!“, kurį organizavo bendruomenė „Palangos santarvė“.
Parėjusios savaitės pabaigoje Palangos meras Šarūnas Vaitkus su šios bendruomenės pirmininke Daina Eimanavičiene lankėsi Vilniuje, prezidentūroje, ir įteikė „Palangos santarvės“ kreipimąsi į prezidentą, prašant apsaugoti miesto baseiną nuo Konkurencijos tarybos ketinimų atimti šį kurorto savivaldybės pastatytą bendruomenei svarbų socialinį objektą iš Palangos miesto gyventojų ir perduoti jį valdyti privatininkams. Kartu su kreipimusi perduota palangiškių bei kitų šalies vietovių gyventojų pasirašyta peticija. Palaikydami iniciatyvą savo valią išreiškė 5480 asmenų – palangiškių bei visos mūsų šalies piliečių, iš jų popierinį peticijos variantą pasirašė 2426, elektroniniu būdu – 3054 asmenys.
„Jei Konkurencijos tarybai pavyks pasiekti savo ir nusavinti Palangos baseiną, tai reikš didžiulę sniego laviną – į privačias rankas savo pastatytus objektus, reikalingus viešajam interesui tenkinti, analogiškai bus priverstos perduoti ir kitos šalies savivaldybės. Iškyla natūralus klausimas – kokia prasmė savivaldybėms pačioms statyti baseinus, sporto arenas, imti ilgalaikes paskolas, mokėti nemenkas palūkanas vien tam, kad vėliau privatininkai čia darytų savo biznį, o savivaldybės iš jų dar ir pirktų paslaugas“, – komentuoja Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus.
Palangos baseinas atidarytas 2019 metų kovą, jis pastatytas Palangos savivaldybės iniciatyva, tam panaudotos kurorto savivaldybės biudžeto ir valstybės lėšos. Pagrindinė šio socialinio projekto paskirtis – išmokyti kurorto vaikus, gyvenančius prie jūros, plaukti, kad jie nebijotų vandens ir jame būtų saugūs. Taip pat sudaryti galimybes Palangos sporto centro ugdytiniams čia nemokamai treniruotis, o Palangos ir visos Lietuvos senjorams – sveikatintis už jiems priimtiną, neišpūstą kainą.
Nuo 2019 m. kovo mėnesio, kai buvo atidarytas baseinas, Palangos moksleiviai jame nemokamai apsilankė apie 76 tūkstančius kartų. Nemokamai lankosi ne tik antrokai, kuriems visoje Lietuvoje valstybė ir savivaldybės skiria lėšų įgyvendinant mokymo plaukti programą. Palangos baseine nemokamai plaukimo pamokas lanko beveik visų amžiaus grupių moksleiviai. Palangos miesto savivaldybė neperka šių paslaugų už šimtus tūkstančių eurų per metus, kaip yra priverstos daryti kitos savivaldybės, perdavusios savo baseinus valdyti koncesininkams, rašoma pranešime.
Be to, vien nuo šių metų sausio iki lapkričio labai ženkli senjoro nuolaida Palangos baseine pritaikyta apie keturis tūkstančius kartų.
Palangos savivaldybė ne kartą siūlė privataus kapitalo verslui kurorte pastatyti baseiną, investuotojai būtų penkerius merus atleisti nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių. Tačiau norinčiųjų investuoti savo lėšas į baseino Palangoje statybas neatsirado. Todėl savivaldybė 2017 metais pati ėmėsi iniciatyvos užtikrinti viešąsias paslaugas ir pastatyti baseiną moksleiviams mokytis plaukti, Sporto centro ugdytiniams sportuoti, senjorams sveikatintis. Kai 2019 metais baseinas buvo atidarytas, iškart, vos po kelių mėnesių, sulaukta Konkurencijos tarybos dėmesio ir tyrimo.
Konkurencijos taryba prieš mėnesį informavos Palangos miesto savivaldybę, kad bus sprendžiama, jog Palangos miesto baseinas per 12 mėnesių nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo datos būtų perduotas privačiam verslui. Neįvykdžius šio nutarimo, bus skaičiuojama bauda – po 600 eurų už kiekvieną dieną iki Konkurencijos tarybos reikalavimo įvykdymo.
-
Žinia iš Palangos – trumpa ir aiški: baseino neatiduosime! 36
Sureagavo į kvietimą
Šeštadienį dar prieš 13 valandą prie Palangos baseino jau buvo susirinkę ne mažiau pusės tūkstančio žmonių su plakatais.
Jie atėjo čia išreikšti savo nuomonę dėl Konkurencijos tarybos reikalavimo savivaldybės valdomą baseiną perduoti privačiam verslui.
„Noriu, kad nenutiktų, kaip su kitais privatizuotais baseinais Palangoje. Čia yra naujas savivaldybės baseinas, kainos priimtinos, žmonių ateina labai daug. Todėl palangiškiai taip aktyviai sureagavo į kvietimą ateiti į piketą“, – kalbėjo Audrius.
„Atėjau čia, ko ir visi – apginti mūsų baseiną, kurį lankau labai dažnai, mums čia suteikiamos nuolaidos. Jei jį perimtų privatininkai, garantuoju, kad viso šito nebeliktų“, – teigė palangiškė Liucija.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Siekia atverti akis
„Mes tikimės atverti visuomenei ir valstybei akis, kas daroma su viešuoju turtu. Kai viešąjį turtą Konkurencijos taryba reikalauja perduoti privatininkams, kai valstybė ir savivaldybė už viešąsias lėšas pastato objektus, kuriais naudojasi visuomenė. Pavyzdžiui, nuo atidarymo pradžios 76 tūkst. kartų Palangos moksleiviai baseinu pasinaudojo nemokamai. Kai mūsų ir visos šalies bendruomenė turi priimtinas paslaugų kainas šiame baseine, tai dabar, kokiu pagrindu mes turime atiduoti viešąjį turtą, pastatytą už viešuosius pinigus, verslui?“ – klausė Palangos meras Š. Vaitkus.
Pastatytas visuomenės reikmėms
Šią akciją surengė bendruomenė „Palangos santarvė“, kuri siekė pareikšti savo nuomonę, kad nepalaiko Konkurencijos tarybos reikalavimo Palangos miesto baseiną perduoti valdyti verslui.
„Palanga 20 metų neturėjo baseino, Palanga 20 metų laukė, kol ateis privatus verslas ir pastatys baseiną, investuos savo lėšas, galbūt pasiims banko paskolas ir suteiks tas viešąsias paslaugas. Deja, 20 metų mes nesulaukėme nė vieno investuotojo, kuris už savo lėšas pastatytų baseiną. Todėl 2017 m. savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, parengė techninį projektą, gavome valstybės finansavimą ir baseinas buvo pastatytas. Baseinas buvo pastatytas visuomenės reikmėms, jis buvo pastatytas jums, kad jūs čia galėtume ateiti ir juo naudotis už prieinamą kainą“, – žmonėms kalbėjo meras.
Tikiu, kad mes nepasiduosime, mes esame teisinė valstybė ir savivaldybė visuomenės interesą gins visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis.
Baseiną nuo jo atidarymo valdo Palangos savivaldybei priklausanti įmonė „Palangos investicijų valdymas“.
Prieš mėnesį Palangos savivaldybės administracija gavo Konkurencijos tarybos pranešimą, kuriame pranešama, kad ketinama priimti nutarimą, jog Palangos miesto savivaldybė per 12 mėnesių nuo nutarimo priėmimo ir paskelbimo perduotų miesto baseiną privačiam verslui.
Kreipsis į prokurorus
Meras priminė, kad ta pati Konkurencijos taryba kažkada puolė ir Palangos komunalinio ūkio bendrovę, reikalaudama, kad visos paslaugos būtų perkamos viešai.
„Tuomet sukviečiau visus Lietuvos merus į Palangą ir buvo pasirašytas kreipimasis į Seimą, Vyriausybę, Prezidentūrą, kad kuo skubiau būtų inicijuota įstatymo pataisa, kad žmonės patys galėtų nuspręsti, kas turi valdyti jų visų sukurtą turtą, pastatytą už visų mokesčių mokėtojų pinigus. Mums tada pasisekė 2019 m. įstatymas buvo priimtas. Ir Konkurencijos taryba atšoko nuo Komunalinio ūkio įmonės, dabar prasidėjo puolimas dėl baseino, kurį nori mus priversti atiduoti valdyti privačiam verslui. Tikiu, kad mes nepasiduosime, mes esame teisinė valstybė ir savivaldybė visuomenės interesą gins visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis“, – susirinkusiesiems į piketą kalbėjo Š. Vaitkus.
Meras teigė, kad jis jau yra parengęs skundą teismui, jei būtų pripažinta, kad šitą turtą reikia atiduoti verslui, taip pat pakvietė visus neabejingus šiai problemai ateinantį trečiadienį ir ketvirtadienį atvykti į Palangos savivaldybę ir pasirašyti kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų ištirti šios Konkurencijos tarybos veiksmai.
Kreipimesi bus prašoma detaliai ištirti, ar LR Konkurencijos tarybos veiksmai, faktiškai reikalaujant perduoti savivaldybės turtą privatiems subjektams, nepažeidžia viešojo intereso, nedaro žalos valstybei ir savivaldybei.
Taip pat reikalaus ištirti, ar LR Konkurencijos taryba savo veiksmais prisideda prie rinkos monopolizavimo bei išsiaiškinti LR Konkurencijos tarybos valstybės tarnautojų galimus ryšius su verslo subjektais, dalyvaujančiais koncesijose arba siekiančiais juose dalyvauti.
Palangos valdžia šią savaitę rengė spaudos konferenciją, kurioje akcentavo, kad jai nesuprantamas reikalavimas už 6,2 mln. eurų pastatytą baseiną, kuriame daugelis palangiškių paslaugas gauna nemokamai arba su didele nuolaida, perduoti į privačias rankas.
Palangos baseinas buvo atidarytas 2019 metais.