„Jeigu teisės ekspertai tuomet būtų indikavę prieštaravimą Konstitucijai – būtume ieškoję kitų sprendimų. Tokių indikacijų negavome. Seimas priimdamas šį įstatymą svarstė ir atliepė atskirų Seimo narių pasiūlymus, balsavimas atspindėjo viso Seimo nuomonę“, – ketvirtadienį Seime sakė A. Bilotaitė.
A. Bilotaitė ketvirtadienį Seimo opozicinių frakcijų kvietimu atsakė į klausimus dėl neteisėtų migrantų krizės, klausimai keliami Konstituciniam Teismui (KT) migrantų priverstinį apgyvendinimą užsieniečių registracijos centruose pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai
„Apie situaciją ir taikomas priemones reguliariai informavome Europos Komisiją. Kol derinome teisinius žingsnius nuolat girdėjome raginimus – greičiau. Dabar tie patys balsai sako, reikėjo geriau pasverti“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Ji teigė, kad galvojant apie šalies ir žmonių saugumą sustabdyti neteisėtų migrantų srautą buvo būtina, o ES požiūris į neteisėtą migraciją ir jos valdymą taip pat keičiasi.
Jeigu teisės ekspertai tuomet būtų indikavę prieštaravimą Konstitucijai – būtume ieškoję kitų sprendimų.
„Priminsiu, kad sulaukėme didžiulės Europos Komisijos, ES agentūrų, valstybių narių ir net trečiųjų šalių paramos. Visi Europoje suprato, kad mūsų situacija neeilinė, kad tai gerai organizuota ataka. O demokratinėmis vertybėmis, grįsta ES teisė tapo įžūlaus piktnaudžiavimo instrumentu“, – sakė ministrė.
Anot jos, klausimus dėl instrumentalizuotos migracijos iškėlusi Lietuva sulaukė atsako ES.
„Buvome išgirsti. EK teisėkūroje atsirado instrumentalizuotos migracijos samprata ir numatytos galimybės taikyti nukrypimus nuo ES teisės, vadinamąsias derogacijas. Viena iš jų – galimybė ženkliai prailginti vadinamąją pasienio prieglobsčio procedūrą, o taip pat ir ilgesnį nei galiojančioje ES teisėje numatytą judėjimo laisvės ribojimą“, – teigė A. Bilotaitė.
Ji taip pat informavo, kad praėjusią savaitę ES vidaus reikalų taryboje buvo patvirtintas bendrasis požiūris dėl Prieglobsčio procedūrų reglamento, jame numatytas pasienio prieglobsčio procedūros terminas ilginamas iki 28 savaičių.
Dalis opozicijos paliko salę
Vidaus reikalų ministrei pradėjus skaityti pranešimą dėl neteisėtų migrantų, dalis opozicijos atstovų paliko salę, protestuodami, kad nebuvo iš karto pereita prie klausimų.
„Tai yra politinės kultūros atitinkamas lygmuo ir aš negaliu komentuot, kokia ji yra. Aš iš tų klausimų, kurie buvo nusiųsti valdybai, suformulavau atsakymus. Jei opozicija norėjo labai detaliai sužinoti visus atsakymus, (klausimas, kodėl – BNS) nesugebėjo normalių klausimų paruošti“, – po pasisakymo Seime žurnalistams kalbėjo A. Bilotaitė.
Kai ministrė pradėjo skaityti savo rašinėlį, aš išėjau. Ministrė antradienį, kai mes bandėme kviesti į susitikimą, vengė gyvų kausimų, reikalavo iš anksto.
Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė BNS sakė, kad posėdžių salę ji paliko, nes „atsibodo matyti ministrų kalbas, skaitomas iš paruoštukių ir sistemingai vengiama gyvo pokalbio“.
„Kai ministrė pradėjo skaityti savo rašinėlį, aš išėjau. Ministrė antradienį, kai mes bandėme kviesti į susitikimą, vengė gyvų kausimų, reikalavo iš anksto, šiandien vėl – buvo užduotas vienas klausimas: kodėl neatvyko susitikti su opozicija, ji staiga pradėjo vardinti savo nuopelnus migrantų krizės valdyme“, – kalbėjo A. Širinskienė.
P. Peleckio / BNS nuotr.
Vidaus reikalų ministrės atsakymams į Seimo narių klausimus darbotvarkėje numatytas pusvalandis prieš Vyriausybės valandą. Visų opozicinių frakcijų raštu pateiktas vienintelis klausimas – kodėl ji „atsisako pateikti atsakymus opozicijai“. Po maždaug 15 minučių trukusio ministrės pasisakymo keli opozicijos atstovai uždavė jai klausimus salėje.
Rašte taip pat teigiama, kad visos opozicinės frakcijos praėjusią savaitę kreipėsi į ministrę prašydamos susitikti bei nurodydamos klausimų temą, tačiau ministrė atsisakė susitikti ir pasiūlė klausimus pateikti raštu.
Vidaus reikalų ministrė pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl neteisėtų migrantų priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registracijos centruose, KT praėjusią savaitę konstatavus, kad tai prieštarauja Konstitucijai.
KT prieštaraujančia Konstitucijai pripažino nuostatą dėl visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registravimo centruose iki šešių mėnesių šalyje paskelbus ekstremalią situaciją. Teismas nurodė, kad Seimas turėjo teisę nustatyti ribojimus, tačiau juos taikant visiems nebuvo sudaryta galimybė įvertinti kiekvieno migranto situaciją individualiai.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
