Iškilmės planuotos rugpjūčio pabaigoje, tačiau buvo perkeltos, nes nespėta iš Ukrainos atgabenti pačios skulptūros.

Ją Kijeve gamino ukrainiečiai skulptoriai Borisas Krylovas bei Olesius Sydorukas, padedant  Rimantui Dichavičiui.

Skulptūra – poeto figūra – išlieta iš bronzos. Jis vaizduojamas stovintis iškėlęs rankas į viršų, lyg deklamuodamas savo eilėraštį „Šaukiu aš tautą“. Šie žodžiai iškalti ir ant granitinio postamento.

Paminklą Pasvaliui dovanojo šio krašto garbės pilietis mecenatas Pranas Kiznis.

B. Brazdžionio paminklas Svalios ir Lėvens santakoje pakeitė 1997 metais pastatytą paminklą, skirtą Pasvalio 500 metų jubiliejui.

„Ten stovėjo paminklas Pasvalio 500 metų jubiliejui, to paminklo metrika ten ir lieka, bet nuo 1997 metų ta vieta, kadangi santaka ir supiltinis gruntas, iš tikrųjų patyrė tam tikras deformacijas, reikėjo ją tvarkyti. Kitas dalykas, pats paminklas buvo padarytas iš metalinio vamzdžio – penkios kolonos, simbolizuojančios 500 metų, jas paveikė korozija. Komisija priėmė sprendimą, kad ta vieta būtų tinkamiausia pirmojo Pasvalio garbės piliečio Bernardo Brazdžionio paminklui“, – BNS sakė Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.

Trečią rugsėjo savaitgalį Pasvalyje vyksta miesto šventė.

B. Brazdžionis (1907–2002) – vienas populiariausių Atgimimo laikotarpio lietuvių poetų. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui jis su motina apsigyveno Pasvalio valsčiuje, Žadeikių dvare. Čia lankė pradžios mokyklą, vėliau išvyko į Biržus.

Paminklas poetui – biustas – pastatytas Kaune, prie namo, kuriame jis yra gyvenęs.

Poetas yra išleidęs apie 50 knygų ir poezijos rinkinių.

B. Brazdžioniui 1993-iaisiais įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas, 1998-aisiais - Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas.

Bronzinį ant suoliuko su šuneliu sėdinčio kunigo ir rašytojo paminklą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras, jis pastatytas Kauno savivaldybės lėšomis.

Prieš paminklo atidengimą Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje bus aukojamos mišios už J. Tumą-Vaižgantą.

Vėliau vyksiančiame paminklo atidengimo renginyje bus skaitomos ištraukos iš literatūrinio spektaklio „Vaižgantas kaip Viešpaties diena“.

J. Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas.

2019-ieji yra paskelbti jo metais.

„Vilniuje daug kas turėtų būti įamžinta. Kaip žinote, neatsirado vietos Vyčiui, neatsiranda vietos A. Smetonai, bet negaliu pasakyti, kad viskas yra taip blogai, nes atsirado puikus paminklas Jonui Basanavičiui. Manau, kad tai buvo puiki iniciatyva ir savo inauguracijos dieną aš pasirinkau pirmąjį vizitą būtent atsistoti ir paminėti mintyse mūsų patriarchą prie jo paminklo“, – sakė šalies vadovas.

„Manau, kad viskas dar priešakyje ir tų reikšmingų atminties ženklų bei simbolių bus palikta gerokai daugiau. Tai – mūsų kartos įsipareigojimas“, – pridūrė jis.

Ukmergės rajone, šalia Užugirio dvaro, G. Nausėda kartu su vietos bendruomene šeštadienį iškilmingai atidengė paminklą A. Smetonai, minint 145-ąsias jo gimimo metines.

„Nesitikėjau, kad bus tiek daug žmonių. Iš tikrųjų, tai rodo, koks didelis susidomėjimas šiuo istoriniu asmeniu, koks didelis susidomėjimas šituo įvykiu, kurį mes šiandien švenčiame <...> Man, kaip devintajam prezidentui, savotiškai simbolinis įvykis, nes prezidentas A. Smetona atidarė šitą galeriją ir atidarė valstybės kelią į priekį“, – teigė G. Nausėda.

Naujasis paminklas A. Smetonai – vienas iš nedaugelio Lietuvoje. Paminklas A. Smetonai stūkso ir istorinės prezidentūros kiemelyje, Kaune.

2019-uosius Seimas yra paskelbęs A. Smetonos metais.

Mokslo, meno, kultūros, politikos atstovus vienijanti asociacija „Mūsų tautos atmintis“ pernai kreipėsi į šalies ir Vilniaus vadovus, kad sostinėje būtų pastatytas paminklas A. Smetonai, tačiau jokio sprendimo šiuo klausimu nėra.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuvoje kartais prieštaringai vertinamas jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Renginyje dalyvaus Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir skulptūros autorius Gediminas Piekuras.

Aplink skulptūrą sukurta erdvė, leidžianti žmonėms iš arti apžiūrėti 2 m 70 cm figūros plastinę raišką, gyvai judėti apie skulptūrą, kuri pastatyta ant neaukšto, vos 45 cm pjedestalo. Ant paminklo postamento iškalta garsi J. Basanavičiaus mintis: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras“. Tai žodžiai iš pirmojo „Aušros“ numerio pratarmės, parašyti 1883 m. sausį Prahoje ir išspausdinti kovą Ragainėje. Autobiografijoje „Mano gyvenimo kronika“ J. Basanavičius yra pasakęs, kad šie žodžiai jam buvo labai svarbūs ir jaudinantys.

Paminklas  atidengiamas 1200 kv. m  ploto aikštėje, kur paklota nauja danga,  įrengti suoliukai,  šiukšliadėžės, šviestuvai,  bus pasodintos obelys.  Aikštės tvarkybos darbai truko pusmetį. 

Tai ypatingos svarbos istorinė Vilniaus erdvė, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 m. gruodžio 4-5 d. posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. Būtent J. Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus Seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui.

Paskutinis sostinėje vykusių Valstybės šimtmečio renginių ciklo akcentas labai simbolinis – J. Basanavičiaus sugrįžo į Vilnių, į valstybę. J. Basanavičiaus asmenybė buvo atgimimo centras, nuo jo telkiančios valios ir proto prasidėjo valstybės atgimimas.