„Pirmiausia, tai Ukmergės rajone esantis paminklas J. Krikštaponiui, Anykščių rajone esantis paminklas A. Ubagevičiui, Šalčininkų rajone paminklas sovietų kariams, Gagarino gatvės pavadinimas Gruzdžiuose, Šiaulių rajone, bei P. Cvirkos gatvė Gargžduose“, – ketvirtadienį po posėdžio BNS sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

Visus tris paminklus rekomenduojama nukelti, rašytojo ir sovietų veikėjo Petro Cvirkos gatvę pervadinti, o kosmonauto Jurijaus Gagarino gatvėje įrengti paaiškinančią lentelę.

„P. Cvirka tiesiogiai kolaboravo, parvežė Stalino saulę į Lietuvą, tai asmuo, dėl kurio Lietuvos valstybingumui ir visuomenei padarytos žalos yra žinomos, aiškios ir suprantamos. J. Gagarinas buvo daugiau ideologinis įrankis Sovietų Sąjungoje. Niekas nenuginčys, kad jis buvo pirmasis kosmonautas ir tai didelis įvykis pasaulio istorijoje“, – tvirtino V. Karčiauskas.

Paminklą Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje prieš kurį laiką ragino nukelti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Anot jos, partizano veiksmai laikytini nusikaltimu, o tai įrodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateiktos pažymos.

Pirmiausia, tai Ukmergės rajone esantis paminklas J. Krikštaponiui, Anykščių rajone esantis paminklas A. Ubagevičiui, Šalčininkų rajone paminklas sovietų kariams.

Šis centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis (Krištaponis), vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.

Tuo metu paauglys Antanas Ubagevičius buvo aktyvus sovietinio režimo rėmėjas, vadintas komsorgu – sovietinės Komjaunimo organizacijos veikėjas. Dėl savo veiklos jis buvo nušautas, o jam atminti sovietai pastatė paminklinį akmenį.

Dėl dar keturių objektų – keturiose kapinėse, palaidojimo vietose esančių paminklų sovietų kariams – kreiptasi nuomonės į Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijas, Kultūros paveldo departamentą. Gavus šių institucijų pozicijas, komisija spręs dėl paminklų likimo.

Iš viso komisija nagrinėjo 21 objektą, dėl kurio kreipėsi Ukmergės, Anykščių, Klaipėdos, Raseinių, Šalčininkų, Šiaulių rajonų savivaldybės. Daugiausia tai – paminklai, gatvių pavadinimai.

V. Karčiauskas teigė, kad dabar dėl minėtų objektų likimo galutinį sprendimą priims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, nes komisijos išvada – rekomendacinio pobūdžio.

„Šiai dienai viskas, kas gauta iš savivaldybių ir privačių asmenų, pilnai sutvarkyta ir išnagrinėta. Buvo daugiau prašymų, bet įvairios klaidos, trūkstama informacija lėmė, kad tuos prašymus teko grąžinti ir paprašyti pakartoti“, – kalbėjo komisijos vadovas.

Vadinamąją desovietizacijos komisiją sudarė Seimas, gegužę įsigaliojus draudimui viešuose erdvėse propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Pagal įstatymą, šis draudimas taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančią totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir savivaldybių institucijos.

Prieš tai savo vertinimą turi pateikti minėtoji komisija. Ateityje į posėdžius rinktis ji žada, gavus naujų kreipimųsi.

Bendrovė pateikė geriausią pasiūlymą Vilniaus savivaldybės įmonės „Grinda“ skelbtame konkurse. Jame iš viso dalyvavo keturios įmonės.

Rangovai turės demontuoti šešias memoriale esančias stelas, jas išvežti, laikinai demontuoti čia įrengtas atminimo lentas, vėliau jas vėl sumontuoti.

Savivaldybės teigimu, lentos gali būti demontuojamos, jei tai trukdys nukeliant paminklus privažiuoti specialiai technikai.

Prieš pradedant darbus, Vilniaus valdžia skulptūras dar turės turi perimti iš valstybės, savivaldybės taryba šį sprendimą ketina priimti kitą savaitę.

Nukelti šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias figūrines pilko granito stelas sostinės savivaldybės politikai vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje, prieš tai paveldosaugininkams išbraukus skulptūras iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro, tačiau to padaryti iki šiol nebuvo galima galutinai neperėmus jų savivaldybės nuosavybėn.

Vilnius sovietinius paminklus Antakalnio kapinėse planuoja nukelti iki lapkričio 1-osios.

Gegužės 16–28 dienomis LRT užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar jie pritaria, ar nepritaria Lietuvoje esančių paminklų sovietų kariams nukėlimui, demontavimui.

Visiškai pritariantys paminklų nukėlimui nurodė 21 proc. respondentų, o 29 proc. teigė greičiau pritariantys. Iš viso 11 proc. respondentų nurodė, kad visiškai nepritaria, o dar 24 proc. apklausos dalyvių teigė, kad greičiau nepritaria sovietinių paminklų demontavimui. Likę 15 proc. respondentų arba neatsakė į klausimą, arba nurodė, kad nežino, ką atsakyti.

Kaip rodo apklausos rezultatai, sovietų kariams skirtų paminklų nukėlimui daugiausia pritaria jaunesni nei 50-ies metų žmonės, taip pat palankiausiai sovietinių paminklų demontavimo idėją vertina didmiesčių gyventojai – 59 proc. juose gyvenančių apklaustųjų nurodė tam pritariantys.

Ne lietuvių tautybės Lietuvos gyventojų atsakymai rodo, kad 29 proc. jų pritaria paminklų nukėlimui, 56 proc. nepritaria, o 15 proc. neturi nuomonės.

Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ tyrimo metu asmeninio interviu metodu buvo apklaustas 1 021 gyventojas. Apklaustieji – skirtingų Lietuvos vietų gyventojai, vyresni nei 18 metų.

Jos teigimu, meras Vytautas Grubliauskas įpareigojo administraciją rengti nukėlimo sprendimo projektą tarybai, priimsiančiai galutinį sprendimą.

Iki svarstymo taryboje nuomonę bus kviečiami išreikšti ir gyventojai, taip pat turės būti patikslintos Skulptūrų parke esančio memorialo vertingosios savybės

„Ekspertų siūlymus jau turime, tačiau prieš teikiant svarstymui savivaldybės taryboje, dar turime teisiniu keliu išspręsti klausimą dėl komplekso vertingųjų savybių patikslinimo“, – teigė V. Grubliauskas.

„Nors sovietinių paminklų nukėlimo klausimas visuomenėje kelia nemažai emocijų, jų čia mažiausiai reikia. Esame teisinė valstybė ir einame teisiniu keliu“, – pridūrė jis.

Meras ketina inicijuoti gyventojų apklausą, ar šie pritaria memorialo pertvarkymui.

Mero sudaryta ekspertų darbo grupė siūlo memorialo elementus demontuoti, tarp jų – bronzinė trijų karių skulptūra, paminklas – nuleistas kalavijas, akmens žvaigždė memorialo centre, bronzinės plokštės.

Pasak savivaldybės, sutariama, kad karių palaidojimo vieta gali būti pertvarkyta atsisakant „totalitarinio militarizmo estetikos ir sovietinės propagandos naudotų simbolių“.

„Darbo grupė pasisakė už sovietinio palikimo demontavimą, tačiau kartu pabrėžiame, kad pagarba čia palaidotiems kariams turi būti išlaikyta. Niekas nesikėsina nei panaikinti, nei kitur perkelti čia esančios palaidojimo vietos, tačiau darbo grupės nuomone, jos neturi ženklinti sovietinę praeitį šlovinantys atributai“, – teigė Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Ši Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vieta įtraukta į Kultūros vertybių registrą, todėl turi būti patikslintos jos vertingosios savybės, kurias įvertins savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.

Anot savivaldybės, ateityje darbo grupė rekomenduoja spręsti ir klausimą dėl visos teritorijos naujos architektūrinės kokybės – tam būtinas architektūrinis konkursas.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos savivaldybėms leista įvertinti jų teritorijose esančius paminklus sovietų kariams ir juos demontuoti.

Politikai sutinka, kad galimybę Lietuvai imtis sovietinių monumentų nukėlimo savo krauju iškovojo Ukraina, nes, pasak jų, prieš karą tokios iniciatyvos būtų buvę vargiai įmanomos.

Pasak konservatorių atstovės parlamentarės Paulės Kuzmickienės, klausimas dėl sovietinių monumentų nukėlimo ypač aktualizavosi matant įvykius Ukrainoje.

„Matydami dabar bendrai tą situaciją, kokia yra, ir kad atsiranda nauji autoritariniai režimai (...), jie įgauna tokią didelę veikimo reikšmę, kalbu apie Rusiją ir Baltarusiją, buvo sumanymas, ir jis dabar įgyvendinamas, bendrai kalbėti apie draudimą propaguoti totalitarizmą ir autoritarizmą“, – LRT radijui teigė P. Kuzmickienė.

Ukraina mus šioje vietoje irgi gydo ir mums padeda labiau atsimerkti ir suprasti, ką dar turime pasidaryti.

„Tačiau tai yra gerokai platesnis suvokimas, tai yra paminklai, atminimo lentos, gatvių, aikščių pavadinimai ir t. t. Ir turbūt per siaura būtų kalbėti tik apie ženklus. Mes, matyt, turime kalbėti ir apie tai, kas yra išlikę mūsų galvose. Kitaip tariant, mes turime daugiau kalbėti apie istoriją, kas yra komunizmas, kas yra nacizmas“, – taip pat pažymėjo politikė.

Todėl, pasak Seimo narės, valdančiųjų rengiamas desovietizacijos įstatymo projektas yra platesnis, ir jis turės poveikį ne tik viešosioms erdvėms, bet ir gyventojų mąstymui, susipratimui ir didesniam pasirengimui galimoms atakoms.

„Galima pasakyti, kad labai gaila, kad tiek ilgai užtrukome, kad tai yra ilgai trukusi diskusija. Ir atrodytų, kad tai, ką mes kalbėjome ir nuo 2014 metų ir kaip tvarkėmės ir su Žaliojo tilto skulptūromis, ir kaip sudėtinga buvo kalbėti ir apie Petro Cvirkos skulptūrą Vilniuje, tai tikrai reikia tik pasakyti, kad Ukraina mus šioje vietoje irgi gydo ir mums padeda labiau atsimerkti ir suprasti, ką dar turime pasidaryti“, – taip pat akcentavo P. Kuzminckienė.

Savo ruožtu Raseinių rajono meras Andrius Bautronis kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą su prašymu išbraukti iš Vertybių registro sovietinius paminklus. Meras teigia, kad Raseiniuose jau yra pašalinti visi sovietmetį šlovinančius paminklai, kurie nebuvo įtraukti į registrą.

„Pas mus Raseiniuose yra 6 vietos – sovietinių karių kapų. Iš jų net 5 saugomos, o saugomos tos, kuriose stovi monumentai tarybiniam kariui“, – LRT radijui teigė A. Bautronis.

Meras paaiškino, kad anksčiau, prieš karą Ukrainoje, pastangos nukelti sovietų karius šlovinančius monumentus greičiausiai būtų buvusios bevaisės.

„Įvertinkime, kol neprasidėjo Ukrainos ir Rusijos karas, apie tai kalbėti būtų buvę sunku, nes tai būtų iš karto pakišta po diplomatiniais santykiais, po susitarimais, po vieni kitų istorinių vertybių saugojimu, būtų buvę, manau, neįmanoma. Bet dabar, kai santykiai yra pakrypę į visai kitą pusę, kai mes pamatome, kad Rusijos kariai nuo 1940–1941 metų tikrai nieko nesiskiria dabar Ukrainoje, tai kam mes turime saugoti tokį istorinį paveldą, kuris dergia mūsų istoriją“, – akcentavo jis.

Idėjos Lietuvoje nukelti sovietinius paminklus autorius visuomenininkas Andrius Tapinas taip pat sutinka, kad prieš karą Ukrainoje tokia iniciatyva būtų sunkiai įmanoma.

„Mes matome dar vieną didvyriškos Ukrainos krauju nupirktą tokį mūsų akių atsivėrimą. 30 metų stovi tie paminklai Lietuvoje, 30 metų mes esame nepriklausomi, 30 metų okupantų kario simbolis yra Lietuvoje“, – LRT radijui teigė A. Tapinas.

„Aš suprantu, kodėl tai buvo sunku padaryti anksčiau, todėl, kad Rusijai tai yra raudona linija ir būtų buvęs milžiniškas diplomatinis konfliktas, jeigu, pavyzdžiui, Raseiniuose būtų pradėti daryti tokie dalykai, kokie dabar yra pradedami daryti“, – taip pat pažymėjo jis.