„Viena svarbiausių kokybiško švietimo sąlygų – atsakingas pedagogų požiūris į savo profesinį augimą, naujų gebėjimų ugdymą. Džiaugiuosi, kad tokį požiūrį patvirtino kelių šimtų mokytojų apsisprendimas aukštosiose mokyklose įgyti papildomų dalykinių kompetencijų“, – NŠA pranešime cituojama direktorė Rūta Krasauskienė.

R. Krasauskienė pažymi, kad pabaigę studijas pedagogai galės mokyti kelių dalykų ar teikti pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Šios studijos finansuojamos NŠA projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ lėšomis.

Pranešime nurodoma, kad 217 pedagogų pasirinko įgyti vieną iš papildomų dalykinių kompetencijų: matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, vokiečių kalbos, prancūzų kalbos ar lenkų kalbos ir literatūros.

Nuo šio rudens 60 iš jų studijuoja matematikos papildomą dalykinę kompetenciją, 55 – prancūzų kalbos, 47 – vokiečių kalbos, 22 – fizikos, 21 – biologijos, po 6 – chemijos ir lenkų kalbos. Šias studijas pasiūlė Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Vytauto Didžiojo universitetas.

Dar 212 pedagogų buvo pakviesti į specialiosios pedagoginės pagalbos specialistų studijas. Jie turėjo galimybę rinktis studijas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje ar Vytauto Didžiojo universitete ir įgyti specialiojo pedagogo, logopedo ar klausos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (surdopedagogo) kompetencijas.

Specialiojo pedagogo studijas pasirinko 109, logopedo – 92, o klausos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (surdopedagogo) – 11 pedagogų. Baigę studijas, pedagogai bus pasirengę ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir teikti pagalbą mokiniams, konsultuoti jų tėvus, mokytojus.

Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ bus vykdomas iki 2027 metų rudens.

„Iki vasario 24 dienos klausimyną užpildė 375 rusų kalbos mokytojai, o 247 iš jų atsakė norintys įgyti papildomą kvalifikaciją“, – BNS informavo ministerija.

Jos duomenimis, daugiausia rusų kalbos mokytojų norėtų įgyti gyvenimo įgūdžių, specialiosios pedagogikos, vokiečių kalbos, prancūzų kalbos, logopedijos, lietuvių kalbos, anglų kalbos, etikos, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specializacijos kompetencijas.

Anot ministerijos, likusi dalis mokytojų pildydami klausimyną atsakė, kad jų nedomina galimybė įgyti papildomų kompetencijų. Buvo tokių, kurie nurodė, kad jau turi kito mokomojo dalyko ar specializacijos kompetencijų.

„Ministerija registraciją dar pratęsė, nes tikrai ne visi rusų kalbos mokytojai išsakė savo nuomonę. Skaičiuojama, jog rusų kalbos mokytojų yra apie 900“, – pranešė ŠMSM.

Mokytojų apklausa siekiant išsiaiškinti poreikius pratęsta iki pirmadienio, kovo 6 dienos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė vasarį išplatintame laiške švietimo bendruomenę kvietė imtis konkrečių veiksmų populiarinant Europos Sąjungos kalbų mokymąsi, ieškoti galimybių užtikrinti teisę mokiniams rinktis antrąją kalbą. Kreipimesi rusų kalbos mokytojai buvo raginami įgyti papildomų kito dalyko ar specializacijos kompetencijų ir pažymima, kad antros kvalifikacijos įgijimą finansuos valstybė.

Planuojant šių ir ateinančių metų pedagogų grupes kito mokomojo dalyko ar specializacijos kompetencijoms įgyti, ministerija nurodė, kad šie mokymai prioritetine tvarka bus pasiūlyti rusų kalbos mokytojams.