Be to, pirmadienį prasideda papildomas priėmimas į aukštąsias šalies mokyklas.

Penktadienio duomenimis, šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas vasaros etapo metu prašymus buvo pateikę 20,1 tūkst. stojančiųjų.

„Profesinės mokyklos laukia visų – ir jaunuolių nuo 14 metų, ir suaugusiųjų. Priėmimo metu galima rinktis mokymo programas, skirtas tiek įgyti pirmąją, tiek keisti kvalifikaciją arba tobulinti jau turimą. Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai profesinėse mokyklose gali mokytis ir atskirų modulių“, – teigiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime.

Šiemet daugiausia valstybės finansuojamų vietų paskirstyta inžinerijos srities mokymo programoms.

Profesinės mokyklos taip pat tikisi sulaukti nemažo būrio stojančiųjų į paslaugų, architektūros ir statybos, sveikatos priežiūros sričių mokymo programas.

Šių metų stojantieji aukščiausiu prioritetu dažniausiai rinkosi inžinerijos (19 proc.), paslaugų (19 proc.), sveikatos priežiūros (11 proc.), architektūros ir statybos (10 proc.) profesinio mokymo programas.

Populiariausių pirminio mokymo programų sąraše pirmą vietą užima transporto priemonių remontininko profesinio mokymo programa. Taip pat nemažai pageidauja mokytis pagal apdailininko ir kosmetiko profesinio mokymo programas.

Populiariausios tęstinio mokymo programos šiuo metu yra apskaitininko, masažuotojo, paramediko, individualios priežiūros darbuotojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo profesinio mokymo programos.

Tarp stojančiųjų populiariausias Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras. Čia mokytis pageidauja 2,2 tūkst. jaunuolių. Toliau rikiuojasi Šiaulių technologijų mokymo (1,3 tūkst.), Kauno technologijų mokymo (1,1 tūkst.) ir Marijampolės profesinio rengimo (1,1 tūkst.) centrai.

Šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapo metu pasirašyta 1,1 tūkst. mokymo sutarčių. Daugiausia įstojusiųjų mokosi sveikatos priežiūros, inžinerijos, socialinės gerovės dalykų.

Šiais metais valstybės finansavimą, kaip ir pernai, iš viso planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujų mokinių.

Rinktis pirminį profesinį mokymą kviečiami norintieji įgyti pirmąją profesinę kvalifikaciją. Šia galimybe pasinaudoti gali tiek kartu su kvalifikacija siekiantys įgyti ir pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, tiek jau turintieji pradinį, pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.

Tęstinis profesinis mokymas skirtas turimai kvalifikacijai tobulinti arba kitai kvalifikacijai įgyti. Jį rinktis taip pat gali turintieji įvairų išsilavinimą.

Kvietimai mokytis stojantiesiems bus išsiųsti rugpjūčio 11 dieną, o profesinio mokymo sutartis sudaryti bus galima rugpjūčio 14–17 dienomis.

Papildomas priėmimas į profesines mokyklas vyks rugpjūčio 21–27 dienomis. Į laisvas mokymosi vietas bus galima pretenduoti ir prasidėjus mokslo metams.

Bendrajame priėmime dalyvauja per 40 profesinių mokymo įstaigų.

Pirmadienį prasideda papildomas priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas – universitetus ir kolegijas.

Jaunuoliai gali pretenduoti į laisvas vietas, likusias per pagrindinį priėmimą. Per jį kvietimų pasirašyti sutartis su šalies universitetais ir kolegijomis sulaukė per 21 tūkst. stojančiųjų.

Šiais metais studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų.

Norintys įgyti profesinę kvalifikaciją prašymus galės pateikti iki rugpjūčio 23 dienos.

Tai bus galima padaryti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) bendrojo priėmimo sistemoje.

Pasak ministerijos, pretenduoti į likusias laisvas valstybės finansuojamas vietas gali pagrindiniu priėmimo metu sutarčių nesudarę asmenys.

Teikti prašymus į profesinio mokymo įstaigas gali 9–10 klasių mokiniai, I–IV klasių gimnazistai, suaugusieji. Taip pat gauti valstybės finansuojamą vietą profesinio mokymo įstaigose gali iš Ukrainos dėl Rusijos pradėto karo pasitraukę asmenys.

Papildomo priėmimo kvietimo mokytis rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 26 d. Sutarčių sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks rugpjūčio 29–31 dienomis.

Ateinančius mokslo metus pradėti profesinėse mokyklose buvo pakviesti 18 tūkst. 490 būsimų pirmakursių, iš jų 18 tūkst. 106 stojančiųjų pakviesta mokytis valstybės finansuojamose mokymo vietose.

Anot ŠMSM, 2022 metais pagrindinio priėmimo žiemos etape pasirašytos 1007 mokymo sutartys.

Iš viso šiais metais skirta 20 tūkst. 610 valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų.

Pretenduoti į likusias laisvas valstybės finansuojamas vietas gali pagrindinio priėmimo metu nesudariusieji profesinio mokymo sutarčių dėl valstybės finansuojamos vietos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad teikti prašymus į profesinio mokymo įstaigas gali ir mokiniai, ir suaugusieji: tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai bei I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Teikti prašymus ir gauti valstybės finansuojamą vietą profesinio mokymo įstaigose šiais metais turi galimybę ir iš Ukrainos dėl karo veiksmų pasitraukę asmenys, pažymima ŠMSM pranešime.

Papildomo priėmimo kvietimo mokytis rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 26 d. Sutarčių sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks rugpjūčio 29–30 d., o profesinio mokymo įstaigose, priimančiose daugiau nei 300 mokinių, – ir rugpjūčio 31 d.

LAMA BPO primena stojantiesiems atidžiai pildyti informacinėje sistemoje esančią kontaktinės informacijos skiltį ir sekti LAMA BPO siunčiamus elektroninius laiškus. Viso priėmimo metu gali būti siunčiami elektroniniai laiškai dėl duomenų patikslinimo, taip pat kvietimas mokytis ir kita svarbi informacija.

Šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas vasaros etape įgyti profesiją pakviesta kiek daugiau stojančiųjų negu pernai – 18 490 (2021 m. – 18 298). Iš jų 18 106 stojančiųjų pakviesta mokytis valstybės finansuojamose mokymo vietose (2021 m. – 17 827).

2022 m. pagrindinio priėmimo žiemos etape jau pasirašytos 1 007 mokymo sutartys. Iš viso šiais metais skirta 20 610 valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų.

Iš jų dauguma – 2120 – pakviesti studijuoti kolegijose, 984 – universitetuose.

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose galės 969 asmenys: universitetuose – 403, kolegijose – 566.

Daugiausia jų pakviesti sudaryti studijų sutartis su Vilniaus universitetu (158), kolegijų sektoriuje – su Vilniaus kolegija (186).

Į valstybės nefinansuojamas vietas įstojo 2135 jaunuoliai, šiemet tokių yra 300 daugiau nei pernai. Daugiausia tokių studijų sutarčių pakviesta sudaryti su Vilniaus universitetu (176) ir su Socialinių mokslų kolegija (370).

Kvietimus studijuoti ugdymo mokslus gavo dar 172 stojantieji. Studijuoti menų krypčių studijų programas papildomai pakviesta 115 asmenų.

Kvietimus gavę jaunuoliai studijų sutartis gali sudaryti iki rugpjūčio 12 dienos.

Per pagrindinį priėmimą studijuoti šalies aukštosiose mokyklose pakviesta 20 tūkst. 517 jaunuolių: 10 tūkst. 892 – į universitetus, 9625 – į kolegijas. Tuomet sudarytos 17 tūkst. 76 sutartys su aukštosiomis mokyklomis.

Nuo trečiadienio stojantieji gali registruoti prašymus į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

Šiame etape į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas gali pretenduoti tik tie, kas per pagrindinį priėmimą nesudarė jokios sutarties arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Per papildomą priėmimą galima registruoti atnaujintus prašymus arba, jeigu asmuo nedalyvavo pagrindiniame priėmime, teikti naujus prašymus priimti studijuoti į universitetinių ar koleginių studijų programas, kuriose dar liko laisvų vietų.

Teikiant prašymą galima nurodyti ne daugiau kaip šešis pageidavimus.

Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 10 dieną.

Praėjusią savaitę pasibaigus pagrindiniam priėmimui studijuoti šalies aukštosiose mokyklose pakviesta 20 tūkst. 517 jaunuolių: 10 tūkst. 892 – į universitetus, 9625 – į kolegijas. Sudarytos 17 tūkst. 76 sutartys su aukštosiomis mokyklomis.

Iki penktadienio stojantieji gali registruoti prašymus į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

Šiame etape į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas gali pretenduoti tik tie, kas per pagrindinį priėmimą nesudarė jokios sutarties arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Per papildomą priėmimą galima registruoti atnaujintus prašymus arba, jeigu asmuo nedalyvavo pagrindiniame priėmime, teikti naujus prašymus priimti studijuoti į universitetinių ar koleginių studijų programas, kuriose dar liko laisvų vietų.

Teikiant prašymą galima nurodyti ne daugiau kaip šešis pageidavimus.

Papildomo priėmimo laikotarpiu vyks ir stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimas, ir stojamieji egzaminai į meno krypčių programas.

Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 10 dieną.

Praėjusią savaitę pasibaigus pagrindiniam priėmimui studijuoti šalies aukštosiose mokyklose pakviesta  20 tūkst. 517 jaunuolių: 10 tūkst. 892 – į universitetus, 9625 – į kolegijas.

Apie tūkstantis jų pakviesta į universitetus, beveik du tūkstančiai – į kolegijas.

Į universitetus per papildomąjį priėmimą pakviesta apie 400 žmonių mažiau, į kolegijas, apie šimtus daugiau nei pernai.

Kvietimai studijuoti išsiųsti elektroniniais laiškais, taip pat juos galima matyti prisijungus prie savo prašymo paskyros.

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 1244 stojantieji – 166 mažiau nei pernai. 572 iš jų mokysis universitetuose (2020 metais – 838), 672 – kolegijose (2020 metais – 572).

Daugiausia, 221 stojantysis, pakviestas sudaryti studijų sutartis su Vilniaus universitetu, kolegijų sektoriuje – su Vilniaus kolegija – 193.

Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 1,8 tūkst. stojantieji – panašus kaičius kaip pernai. Į universitetus – 526 (2020 metais – 592), į kolegijas – 1281 (2020 metais – 1 278).

Kvietimus gavusiems stojantiesiems suteikiama galimybė sutartis sudaryti tiek elektroniniu būdu, tiek atvykus į aukštąją mokyklą iki rugpjūčio 23 dienos.

Per pagrindinį priėmimą į aukštąsias mokyklas priimta 16,7 tūkst. pirmakursių.

„Profesinės mokyklos – puikus pasirinkimas norintiems per ganėtinai trumpą laiką įgyti darbo rinkai patrauklią profesinę kvalifikaciją, tad stojančiuosius raginame pasinaudoti papildomo priėmimo galimybėmis“, – pranešime teigė viceministrė Agnė Kudarauskienė.

„Ypač kviečiame rinktis informacijos ir ryšio technologijos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos sritis, šių specialistų poreikis darbo rinkoje dabar yra ir ateityje išliks didelis“, – pridūrė ji.

Pagrindinio priėmimo (vasaros etapo) laikotarpiu profesinės kvalifikacijos siekiantys asmenys sudarė 15 tūkst. 685 sutartis, didžioji dalis jų mokysis valstybės finansuojamose mokymo vietose.

Profesinės mokyklos – puikus pasirinkimas norintiems per ganėtinai trumpą laiką įgyti darbo rinkai patrauklią profesinę kvalifikaciją.

Iš visų mokymo sutartis sudariusių asmenų 10 tūkst. 633 jau turi vidurinį išsilavinimą, o 5052 jo dar nėra įgiję. Šių metų abiturientų priimta 1676, šiais metais įgijusių pagrindinį išsilavinimą – 3322.

Daugiausia sutarčių sudaryta Inžinerijos ir inžinerinių profesijų (3725), Paslaugų asmenims (2744), Architektūros ir statybos švietimo sričių programose (1810).

Vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys daugiausia sutarčių sudarė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (1432). Marijampolės profesinio rengimo centre mokysis 505, Šiaulių profesinio rengimo centre – 471 asmuo.

Didžiausią moksleivių skaičių surinko Apskaitininko modulinė profesinio mokymo programa (368), taip pat Paramediko (336), Automobilių mechaniko (313) ir Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo (311) modulinės profesinio mokymo programos.

Neįgijusieji vidurinio išsilavinimo stojantieji daugiausia sutarčių sudarė su Marijampolės profesinio rengimo centru (434), Šiaulių profesinio rengimo centru (298) ir Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla (245).

Gausiausias skaičius asmenų, neturinčių vidurinio išsilavinimo, mokysis Automobilių mechaniko modulinėje profesinio mokymo programoje – 732, Apdailininko modulinę profesinio mokymo programą pasirinko 524 moksleiviai, o Virėjo – 292.

Sutartis mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius sudarė 374 būsimi I-IV gimnazijos klasių ir 9-12 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai.

Daugiausia sutarčių sudaryta dėl Paslaugų asmenims švietimo srities modulių – 174. Architektūros ir statybos švietimo srities modulius pasirinko 113, o Inžinerijos ir inžinerinių profesijų – 44 mokiniai.

Daugiausia sutarčių sudaryta Vilniaus statybininkų rengimo centre (56), Šiaulių profesinio rengimo centre (43), profesinio mokymo centre „Žirmūnai“ (34). Gausiausias skaičius mokinių pasirinko medienos apdirbimo rankiniais-elektriniais, motoriniais ir pneumatiniais įrankiais, blynų, lietinių, blynelių ir sklindžių gaminimo, nesudėtingos technologijos tautinio paveldo patiekalų gaminimo modulius.

Papildomo priėmimo kvietimo mokytis rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 27 dieną. Sutarčių sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 dienomis.

Ministerija pranešė, kad nuo penktadienio galima teikti dokumentus papildomam priėmimui į aukštąsias mokyklas bendrojo priėmimo sistemoje, yra laisvų vietų inžinerijos mokslų, informatikos, pedagogikos, slaugos studijų kryptyse.

Papildomame priėmime į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurie per pagrindinį priėmimą nesudarė jokios sutarties arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį.

Papildomame priėmime stojantieji gali registruoti atnaujintus prašymus arba, jeigu nedalyvavo pagrindiniame priėmime, teikti naujus prašymus priimti studijuoti į universitetinių ar koleginių studijų programas, kuriose dar liko laisvų vietų. Galima nurodyti ne daugiau kaip šešis pageidavimus.

„94 proc. pakviestųjų į universitetus studijuoti už valstybės lėšas jau pasirašė sutartis. Ankstesniais metais apie 10 proc. pakviestųjų nepasirašydavo sutarčių“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Yra laisvų vietų ir dalyko pedagogikos studijų programose. Kaip žinia, artimiausiu metu susidursime su mokytojų trūkumu, todėl būsimieji pedagogai itin laukiami mokyklose.

Jo teigimu, beveik visose studijų kryptyse dar liko valstybės finansuojamų vietų.

„Yra laisvų vietų ir dalyko pedagogikos studijų programose. Kaip žinia, artimiausiu metu susidursime su mokytojų trūkumu, todėl būsimieji pedagogai itin laukiami mokyklose“, – tvirtino viceministras.

Anot ŠMSM pranešimo, šiuo metu mokyklos labiausiai ieško lietuvių kalbos ir literatūros, tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų.

Per pirmąjį etapą studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesta 12 tūkst. 550 asmenų (2020 metais – 13 tūkst. 654): universitetuose – 8411 (2020 metais – 9226), kolegijose – 4139 (2020 metais – 4428).

Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 7602 stojantieji (2020 metais – 8617): universitetuose – 2535 (2020 metais – 2896), kolegijose – 5067 (2020 metais – 5721).

Iki pirmadienio 14 val. stojantieji gali teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime.

Į valstybės finansuojamą studijų vietą gali pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Šiame etape teikiamas naujas prašymas, kuriame galima nurodyti ne daugiau kaip šešis pageidavimus.

Kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugsėjo 4 dieną. Iki rugsėjo 7-osios vakaro  vyks studijų sutarčių sudarymas su aukštosiomis mokyklomis.

Per pagrindinį priėmimą sudarytos 18 tūkst. 189 studijų sutartys su aukštosiomis mokyklomis, iš jų 12 tūkst. 311 – valstybės finansuojamose studijų vietose. Tai yra maždaug 2 tūkst. sutarčių daugiau nei pernai.

Universitetuose studijas pradės 10 tūkst. 768 pirmakursiai, kolegijose – 7421.

Daugiausia studijų sutarčių valstybės finansuojamose studijų vietose pasirašyta Vilniaus universitete (3551), Vilniaus Gedimino technikos universitete (1116) ir Kauno technologijos universitete (1113).

Į valstybės nefinansuojamas vietas per pagrindinį priėmimą daugiausia priimta į Vilniaus universitetą (648), Vytauto Didžiojo universitetą (345), Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (327).

Tarp kolegijų daugiausia valstybės finansuojamų vietų gavo Vilniaus kolegija (1181), Kauno kolegija (947) ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (316). Didžiausias skaičius valstybės nefinansuojamų studijų sutarčių sudarytas Socialinių mokslų kolegijoje (1192), Vilniaus kolegijoje (606) ir Kauno kolegijoje (422).

Šiemet beveik dvigubai daugiau jaunuolių priimta į pedagogikos studijas. Pagrindinio priėmimo metu 772 asmenys sudarė studijų sutartis dėl ugdymo mokslų studijų programų, pernai tokių buvo 369.