„Penktadienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paleidžia paraiškų sistemą ir pagaliau galės pretenduoti būtent tos įmonės, kurios yra susijusios. Jos galės pretenduoti į pirmo paketo paramą. Antras paramos komplektas yra derinamas su Europos Komisija, mums taip pat Vyriausybėje reikės patvirtinti aprašą. (...) Suprantu, kad laikas yra brangus, bet šitie suderinimai privalo įvykti. Tikiuosi, kad kovo mėnesį galėsime ir antro paketo subsidijų paramą paleisti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

Ji priminė, kad antras subsidijų paketas skirtas tiems, kurie nukentėjo labiausiai.

„Antras subsidijų paketas skirtas tiems, kurie nukentėjo labiausiai, toms įmonėms, kurių apyvarta krito 60 proc. ir daugiau. Jis skirtas ne riboti įmones pagal dydį, bet padėti tiems, kam labiausiai reikia, o tai yra tokie sektoriai kaip maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, barai, sporto klubai, turizmo, renginių industrijos verslai, juos taip pat labai kviesime pretenduoti“, – sakė A. Armonaitė.

Šiuo metu savarankiškos įmonės gali pretenduoti į nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų siekiančias vienkartines subsidijas. Jas gali gauti įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta sumažėjo 30 proc. ar daugiau. Įmonės, 2019 metais sumokėjusios daugiau kaip 2 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, nuo tos sumos gaus 25 proc. dydžio subsidiją. Sumokėjusioms mažiau nei 2 tūkst. eurų įmonėms skiriama 500 eurų subsidija.

VMI skelbs du kvietimus. Pirmasis dabar galiojantis kvietimas yra skirtas savarankiškoms įmonėms. Antrasis kvietimas bus skirtas nesavarankiškoms įmonėms.

Pirmasis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas pagalbos verslui paketas pradėjo veikti sausio 20 dieną, jį sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.

Pa­dės iš­sau­go­ti au­ga­lus ir gy­vū­ni­ją

Vi­du­rio Lie­tu­vos apy­lin­kių pau­piuo­se ply­ti daug už­lie­ja­mų pie­vų, ku­rio­se au­ga sod­ri žo­lė, to­dėl ne­ma­žai gy­vu­lių au­gin­to­jų šio­se vie­to­vė­se dek­la­ruo­ja ga­nyk­las ir nuo pa­va­sa­rio ga­no gy­vu­lius. Pau­py­je gy­ve­na įvai­rūs gy­vū­nai ir paukš­čiai, kaip, pa­vyz­džiui, mel­di­nės nend­ri­nu­kės, au­ga ver­tin­gi pie­vų au­ga­lai. In­ten­sy­viai ūki­nin­kau­jant da­lis šio gam­tos tur­to pra­ran­da­ma. Sie­kiant iš­sau­go­ti na­tū­ra­lią ap­lin­ką, vi­si ūki­nin­kai kvie­čia­mi teik­ti pa­raiš­kas pa­gal veik­las „Eks­ten­sy­vus pie­vų tvar­ky­mas ga­nant gy­vu­lius“. Jei pie­vo­se ne­ga­no­mi gy­vu­liai, ga­li­ma teik­ti pa­raiš­kas pa­gal veik­las „Spe­ci­fi­nių pie­vų tvar­ky­mas“ ir „Eks­ten­sy­vus šla­py­nių tvar­ky­mas“.

ŽŪM Že­mės ūkio ga­my­bos ir mais­to pra­mo­nės de­par­ta­men­to Ag­roap­lin­ko­sau­gos ir eko­lo­gi­nio ūki­nin­ka­vi­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ag­nė Pra­ka­pie­nė aiš­ki­no, kad ūki­nin­kai, pa­tei­kę pa­raiš­kas kom­pen­sa­ci­nėms iš­mo­koms gau­ti pa­gal prie­mo­nę „Ag­ra­ri­nė ap­lin­ko­sau­ga ir kli­ma­tas“, to­kio­se pie­vo­se ir šla­py­nė­se gy­vu­lius tu­ri pra­dė­ti ga­ny­ti kiek vė­liau – nuo ge­gu­žės 1 d. Ap­ri­bo­tas ir gy­vu­lių skai­čius, ku­ris leis­ti­nas ga­ny­tis vie­nu me­tu. Pa­vyz­džiui, vie­nai kar­vei tu­ri tek­ti hek­ta­ras plo­to. To­kiu bū­du gal­vi­jai ne­nuė­da iš­kart vi­sų au­ga­lų ir jie spė­ja at­žel­ti.

Pa­ra­mos ga­vė­jai už eks­ten­sy­vų pie­vų tvar­ky­mą ga­nant gy­vu­lius ga­li gau­ti 101 eu­ro iš­mo­ką už 1 ha. Už spe­ci­fi­nių pie­vų puo­se­lė­ji­mą nu­ma­ty­ta 69 eu­rų už 1 ha pa­ra­ma, už eks­ten­sy­vų šla­py­nių tvar­ky­mą – 208 eu­rai.

Šie­nau­ja­ma vė­liau

To­kio­se ga­nyk­lo­se, jei ne­ga­no­mi gy­vu­liai, pir­mas šie­na­vi­mas leis­ti­nas tik nuo lie­pos 15 d. Mat dau­ge­lis au­ga­lų ir gy­vū­nų pie­vo­se tuo me­tu bū­na bai­gę ak­ty­vų­jį bran­dos ir dau­gi­ni­mo­si cik­lą. Nu­šie­nau­tos žo­lės ne­va­lia smul­kin­ti ir skleis­ti, nu­šie­nau­tą žo­lę pri­va­lo­ma iš­vež­ti.

„Iki spa­lio 15 d. ga­nyk­lo­je bū­ti­na nu­šie­nau­ti žo­lės li­ku­čius ir juos iš­vež­ti“, – sa­kė A. Pra­ka­pie­nė. Sup­ran­ta­ma, kad šiai pa­ra­mai dek­la­ruo­ja­mo­se plo­tuo­se ne­lei­džia­ma įreng­ti dre­na­žo sis­te­mų, ar­ti, drau­džia­ma nau­do­ti mi­ne­ra­li­nes trą­šas.

Dir­ban­tie­ji plo­tuo­se, ku­rie lai­ko­mi na­tū­ra­lio­mis mel­di­nių nend­ri­nu­kių bu­vei­nė­mis, taip pat ga­li gau­ti pa­ra­mą dėl šių paukš­čių sau­go­ji­mo. Sau­go­mų spar­nuo­čių bu­vei­nė­se tai­ko­mi pa­na­šūs ap­ri­bo­ji­mai kaip ir spe­ci­fi­nių pie­vų bei ga­nyk­lų veik­lai. Bet jei ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ran­da mel­di­nių nend­ri­nu­kių liz­dų, ta­da pu­sę ga­nyk­los lei­džia­ma pir­mą kar­tą nu­šie­nau­ti tik rugp­jū­čio 15 d. Jei liz­dų neap­tin­ka­ma, bet ti­kė­ti­na, kad jie kur nors yra, šie­nau­ti pu­sę plo­to ga­li­ma pra­dė­ti nuo lie­pos 1 d. Pa­ra­ma pa­gal šia veik­lą yra 291 eu­ras už 1 ha.

Nu­ma­ty­ta pa­ra­ma ir van­dens ap­sau­gai, kai da­lis aria­mos že­mės prie pa­vir­ši­nio van­dens tel­ki­nio pa­lie­ka­ma ap­sau­gos juos­tai, ap­sė­jant ją dau­gia­me­tė­mis žo­lė­mis (pa­ra­mos dy­dis – 210 eu­rų už 1 ha). Re­mia­ma ir me­din­gų au­ga­lų juos­tų ap­sau­ga ari­muo­se (97 eu­rai už 1 ha), me­lio­ra­ci­jos grio­vių prie­žiū­ra (iš­ve­žant nu­šie­nau­tą žo­lę – 155 eu­rai už 1 ha, nu­šie­nau­tą su­smul­kin­tą žo­lę pa­sklei­džiant ant me­lio­ra­ci­jos grio­vio šlai­to – 141 eu­rai už 1 ha), „Ri­zi­kos“ van­dens tel­ki­nių būk­lės ge­ri­ni­mas (232 eu­rai už 1 ha). Dir­vo­že­mio ap­sau­gai nau­din­ga vyk­dy­ti sė­jo­mai­ną sė­jant ankš­ti­nius au­ga­lus ar­ba dau­gia­me­tes žo­les (pa­ra­mos dy­dis 45 eu­rai už 1 ha).

Svei­kos dar­žo­vės – šva­ri gam­ta

Pa­gal na­cio­na­li­nę že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų ko­ky­bės sis­te­mą ser­ti­fi­kuo­tų dar­žo­vių ir vai­sių au­gin­to­jams nu­ma­ty­ta pa­ra­ma pa­gal veik­lą „Tau­so­jan­ti ap­lin­ką vai­sių ir dar­žo­vių au­gi­ni­mo sis­te­ma“. Da­ly­vau­jan­tie­siems šio­je veik­lo­je už dar­žo­ves ir bul­ves nu­ma­ty­ta skir­ti 318 eu­rų už 1 ha, o už vai­sius ir uogas– 336 eu­rai už 1 ha.

Pa­sak ŽŪM Že­mės ūkio ga­my­bos ir mais­to pra­mo­nės de­par­ta­men­to Ko­ky­bės po­li­ti­kos sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Faus­tos Vik­to­ri­jos Osič­nai­tės, įsi­pa­rei­go­ji­mų lai­ko­tar­piu (5 ar­ba 6 me­tų) pa­gal šią veik­lą pa­reiš­kė­jas pa­si­ža­da nau­do­tis spe­cia­li­zuo­tų kon­sul­tan­tų tei­kia­mo­mis kon­sul­ta­ci­nė­mis pa­slau­go­mis. Ant­ro­je au­ga­lų ve­ge­ta­ci­jos pu­sė­je pikt­žo­les nai­kin­ti tik me­cha­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis; au­ga­lų ap­sau­gos pro­duk­tus, tu­rin­čius tos pa­čios veik­lio­sios me­džia­gos, nau­do­ti ne daž­niau kaip du kar­tus per ve­ge­ta­ci­jos lai­ko­tar­pį. Ne­nau­do­ti tok­siš­kų ir la­bai tok­siš­kų, pa­ženk­lin­tų „T“ bei „T+“ au­ga­lų ap­sau­gos pro­duk­tų. Lai­kan­tis kiek­vie­nai rū­šiai rei­ka­lin­gos fi­to­sa­ni­ta­ri­nės per­trau­kos su­da­ry­ti ir vyk­dy­ti sė­jo­mai­nos pla­ną; kiek­vie­nais me­tais va­do­vau­jan­tis dir­vo­že­mio ir (ar­ba) au­ga­lo la­bo­ra­to­ri­niais ty­ri­mais su­da­ry­ti ir vyk­dy­ti trę­ši­mo pla­ną.