– Susidarė paradoksas – per pastaruosius penkerius metus būsto kainos kilo, o paramos suma mažėjo.

– Taip. Parama šiemet sumažėjo trigubai, palyginti su pernai. Dabar susiduriame su problema, kad kai kurie gyventojai, kurie tikėjosi įsigyti būstą, turbūt jau pernai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), užsirašė į eilę, tikisi paramos, o dabar laukia, nežino, ar sulauks. Buvo ir komunikacijos problemų, neaišku, kiek bus paramos skirta kiekvienais metais. Tai viena iš problemų. Lietuvos bankas palaiko paramos tikslingumo didinimą, kad ji būtų tikslingiau taikoma tik regionuose. Jei ji būtų mažiau teikiama žiedinėse savivaldybėse, gal ir mažesnės paramos sumos užtektų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kontrolės elementas nebuvo suderintas su parama.

– Taip. Kitas momentas – daugiausia paramos buvo teikiama 2021 m. ir pernai. 2021 m. matėme labai spartų kainų augimą, parama irgi prisidėjo prie spartesnio kainų augimo, ypač savivaldybėse, kurios prie didmiesčių. Ir kitose savivaldybėse kainos kilo sparčiau, nes buvo didesnė būstų paklausa. Pasiūla nebuvo suderinta su išaugusia paklausa. Tai prisidėjo prie kainų augimo. Kai kurios šeimos ir be subsidijų būtų galėjusios nusipirkti būstą. Iš finansinio stabilumo perspektyvos, manome, kad 2021 m. paramos buvo teikiama per daug, ji gal buvo teikiama netikslingai. Taip pat nėra pajamų kriterijaus – gali kreiptis ir aukštas pajamas gaunantys žmonės, kurie nori įsigyti prabangesnį ar geresnį būstą, nei turi šiuo metu. Nevertinama, kokios vertė įsigyjamas būstas. Galbūt gyventojai be paramos galėtų įsigyti mažesnės vertės būstą, tačiau su parama gali leisti sau prabangesnį. Tai matėme ir Klaipėdos rajone, žiedinėse savivaldybėse, kurortuose, kad įsigyjami didesnės vertės būstai nei rinkos vidurkis.

– Kaip turėtų būti teikiama parama? Kokia turėtų būti kontrolė?

– Šiuo metu su SADM diskutuojame dėl mechanizmo. Yra darbo grupė, sprendžiame dėl geriausio pasiūlymo, kaip parama ateityje turėtų būti teikiama. Šiais metais sumažinta paramos suma. Iš 8 mln. eurų – 4 mln. planuojami skirti ankstesniems paramos gavėjams, kurie gali gauti didesnes subsidijas dėl pasikeitusios padėties. SADM turi ir kitų priemonių – gali parama pasinaudoti ir jaunos šeimos, turinčios mažesnes pajamas – iki 2 000 eurų per mėnesį. Jos gali pasinaudoti subsidija nuo 15 iki 30 proc. nuo būsto vertės. Tai atitinka paramos mechanizmą, kas siūloma regionuose. Tačiau jei didesnis finansavimas skirtas šiems metams, tikėtina, kad daugiau gyventojų, kurie susiduria su būsto įperkamumo problema, galės pasinaudoti šia priemone. Dėl paramos regionuose diskutuojame, kad reikėtų patikslinti vietoves, kurios gali naudotis parama.

– Ar kalbama apie tai, kad nebeteikti finansinės paramos žiedinėse savivaldybėse, didesniuose miestuose, kurortuose?

– Taip, būtų tikslingiau, kad būtų teikiama mažesniuose miestuose. Galbūt sugriežtinti gyventojų pajamų kriterijų, kad nesinaudotų gaunantys aukštas pajamas. Norima, kad parama būtų tikslingesnė ir skatintų žmones keltis į regionus.

Ženkliai pagerėjusios gyvenimo sąlygos

Viena iš nuomos mokesčio dalies kompensacija pasinaudojusių vilniečių yra ir Diana Koreckaja su šeima. Šiuo metu moteris drauge su 9 m. ir 16 m. sūnumis ir greitai 15 m. sulauksiančia dukra džiaugiasi nuomojamu trijų kambarių butu Fabijoniškių mikrorajone. Iki tol keturių asmenų šeima gyveno vieno kambario bendrabučio tipo socialiniame būste.

D. Koreckaja pasakoja, kad gyvenimo sąlygos mažame bute nebuvo labai geros, o pasinaudojus Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ suteikta parama jos labai pagerėjo. „Anksčiau ir man, ir vaikams nebuvo labai patogu. Tuo tarpu dabar situacija labai pagerėjo. Viename kambaryje gyvena berniukai, kitame mergaitė, o trečiame – aš“, – pasakoja pašnekovė.

Naujame būste šeima gyvena jau beveik mėnesį. Naujakuriai džiaugiasi, kad įsikurti ir susigyventi su kaimynais sekasi sėkmingai. Be to, pasak D. Koreckajos, gauta paramos forma sudarė sąlygas susirasti būstą arti ankstesnės gyvenamosios vietos. Todėl vaikai ir toliau gali lankyti tą pačią mokyklą, o mama – dirbti tame pačiame darbe.

Padėjo suteikta pagalba ir padrąsinimas

D. Koreckaja prisimena, kad apie galimybę pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija žinojo nedaug. Tačiau jai padėjo VšĮ „Išminties erdvės“ vaikų dienos centro „Baltupiečiai“, kurį lanko jaunesnieji jos vaikai, vadovė Regina Česnulevičienė. „Kai internete susiradau butą, tinkamą nuomai, drauge su nekilnojamojo turto agentu ir Regina jame apsilankėme ir netrukus jos padedama ėmiau tvarkyti reikalingus dokumentus bei pasirašiau būsto nuomos sutartį“, – prisimena pašnekovė.

R. Česnulevičienė pasakoja, kad su D. Koreckaja susipažino lankydama dienos centro veiklose dalyvaujančių vaikų šeimas. „Diana drauge su trimis vaikais glaudėsi 18 m2 kambaryje. Vaikai neturėjo tinkamų sąlygų mokytis ir ruošti namų darbus, tuo tarpu iš darbo grįžusi mama negalėdavo tinkamai pailsėti. Sudėtingos buvo ir asmens higienos sąlygos“, – kalba pašnekovė.

Todėl norėdama pagelbėti D. Koreckajos šeimai, R. Česnulevičienė pateikė prašymą dėl būsto paramos Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų komitetui. Ji taip pat pagelbėjo gaunant visą reikalingą informaciją iš šių įstaigų atstovų.

Iššūkius įveikė drauge

Pasiteiravus R. Česnulevičienės, ar nusprendus padėti D. Koreckajai judviejų neišgąsdino tai, kad prireiks tvarkyti paramai reikalingus dokumentus bei kitus svarbius klausimus, pašnekovė

tikina, kad šis procesas vyko išties sklandžiai. Jos teigimu, operatyviai išsamią informaciją pateikė ir į visus kylančius klausimus atsakė atsakingi darbuotojai.

Moteris sako, kad per 20 m. socialinio darbo Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centre yra ne kartą įvairiais klausimais padėjusi miesto gyventojams. Todėl kalbėdama apie D. Koreckajai suteiktą pagalbą tvarkant būsto nuomos kompensacijos klausimą, vaikų dienos centro „Baltupiečiai“ vadovė teigia, kad svarbiausia yra suteiktas palaikymas ir padrąsinimas pasinaudoti skiriama paramos priemone.

Tiesa, ji pažymėjo, kad jau suradus nuomai tinkamą būstą ir susitarus su jo šeimininku, teko susidurti su dar vienu iššūkiu – brangiomis nekilnojamojo turto agento ir perkraustymo paslaugomis. Tačiau čia R. Česnulevičienė ir vėl ištiesė pagalbos ranką paskolindama reikalingą pinigų sumą.

Keičia gyvenimą

Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ dalijasi informacija, kad šiuo metu būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija jau yra pasinaudojusios 1632 vilniečių šeimos, kurias sudaro 3732 asmenys. Pasak specialistų, tokia paramos forma yra suteikiama greičiau ir efektyviau, gyventojai neturi laukti eilėje kaip socialinio būsto atveju. Taip pat primenama, kad su nuomotoju sudaroma būsto nuomos sutartis turi būti ne trumpesnė nei vieneri metai.

Tokia veikla atima nemažai asmeninio laiko. Tačiau visą šį rūpestį atperka džiaugsmas, kurį gali suteikti kitiems.

Šios paramos nauda neabejoja ir R. Česnulevičienė. „Nuomos mokesčio dalies kompensacija yra labai svarbi ir naudinga, nes sudaro sąlygas šeimoms gyventi oriai. Yra tik vienas minusas – nežinomybė dėl ateities, nes kol kas būstų savininkai retai kada pasirašo sutartį neribotam laikui. Todėl būsto nuomininkai nėra užtikrinti, kad sutartis su jo savininku bus pratęsta ir neteks vėl kraustytis“, – mintimis dalijasi Vilniaus gyventoja.

Pašnekovė taip pat žada, kad jei leis jėgos ir iškils poreikis, ateityje taip pat kaip ir D. Koreckajos šeimai pagelbės ir kitiems žmonėms. „Tokia veikla atima nemažai asmeninio laiko. Tačiau visą šį rūpestį atperka džiaugsmas, kurį gali suteikti kitiems“, – šypsosi vaikų dienos centro vadovė.

Pokyčiais džiaugiasi ir D. Koreckaja. Ji tikina, kad suteikta parama keičia jos šeimos gyvenimą, bei neabejoja R. Česnulevičienės pagalbos nauda. Vilnietė taip pat rekomenduoja ir kitus pasidomėti galimybe gauti nuomos mokesčio dalies kompensaciją. „Mirus vaikų tėčiui susidūrėme su rimtais sunkumais. Tuo metu nežinojau, kad yra tokia paramos forma, kuri gali padėti vienišam žmogui atsistoti ant kojų“, – pasakoja pašnekovė.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistai dėkoja R. Česnulevičienei, kuri padėjo šeimai. Juk yra žmonių, kurie dėl žinių stokos, įvairių sveikatos sutrikimų ar fizinių apribojimų, nesiryžta žengti žingsnio, todėl svarbu ne tik skleisti žinią, bet ir realiai paimti už rankos ir atvesti žmogų, padėti sutvarkyti dokumentus. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistai ragina ir kitas bendruomenes, bendrijas, kaimynus, darbdavius, draugus, giminaičius, apsidairyti, gal ir jų aplinkoje yra žmonių, kuriems tokia pagalba šiandien itin reikalinga.

Norint pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, asmenys gali kreiptis paštu adresu Švitrigailos g. 7 Vilniuje, el. paštu info@vmb.lt, Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Telefonas pasiteiravimui: (8-52)779090 arba 19118 (0,09 Eur su PVM už minutę).

Medžiaga parengta pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užsakymą. Turinys apmokėtas.

Tai reiškia, kad jaunos šeimos, pateikusios prašymus finansinei paskatai gauti nuo 2020 m. sausio 1 d., galės pretenduoti į subsidiją, įsigydamos būstą regione pagal šiems metams patikslintą vietovių sąrašą, sakoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Jaunos šeimos, kurioms iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta teisė į finansinę paskatą, galės įsigyti būstą, nurodytą prašyme. Jeigu jaunos šeimos keis įsigyjamo būsto adresą savo prašyme, įsigyti būstą galės tik toje teritorijoje, kurioje finansinė paskata teikiama nuo 2020 m. sausio 1 d.

Pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą, valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriuose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje.

Pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą 2020 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1465 eurus, į finansinę paskatą galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 512,75 euro, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.

Pagal teisės aktus, jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurie yra ne vyresni kaip 36 metų amžiaus.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, šiuo metu nėra šeimų, laukiančių eilėje.

„Tai reiškia, kad jaunos šeimos ir toliau gali kreiptis dėl subsidijų būstui regione, tačiau, žinoma, visuomet reikia įvertinti savo finansines galimybes išmokėti kreditą už būstą“, – pranešime sakė jis.

Iš 615 jaunų šeimų, kurios užsitikrino finansavimą būstui, 458 nekilnojamąjį turtą pirko, 157 šeimos nusprendė jį pasistatyti. Perkantieji būstą subsidiją gavo iškart, statantieji – gaus tuomet, kai būstas bus visiškai baigtas.

458 šeimoms buvo išmokėtos subsidijos, kurių bendra suma siekia 4,7 mln. eurų, o vidutinis subsidijos dydis – 10,2 tūkst. eurų. 11-ai jaunų šeimų buvo išmokėtos papildomos subsidijos gimus vaikui.

Marijampolėje buvo išmokėtos 38 subsidijos, Kauno rajone – 33, Klaipėdos rajone – 28, Panevėžio mieste, kai jis pateko į regiono sąvoką – 25, Kretingoje – 21, Mažeikiuose – 19.

Bankai ir kredito unijos paskoloms teikti panaudojo 22,1 mln. eurų.

Pasak ministro, programa ateityje plėsis, nes Seimas priėmė įstatymų pataisas, kad panašias subsidijas gali teikti tiek savivaldybės, tiek privačios įmonės. Savivaldybėms tai papildomas įrankis esamų gyventojų išlaikymui ir naujų šeimų priviliojimui, darbdaviams – būdas pritraukti kvalifikuotus darbuotojus.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas: už balsavo 96 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė 8.

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad didinant paramą jaunoms šeimoms siekiama pakeisti kelis esminius dalykus.

„Sudaryti žmonėms galimybes šalyje dirbti ir gyventi. Lengviau galbūt turint tvirtesnį pagrindą kurti šeimas, nes šiandien būstas yra labai svarbu, žinant mūsų mentalitetą, kad dauguma mes esame prisirišę prie nuosavybės, o ne nuomos“, – prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė premjeras.  

Lengviau galbūt turint tvirtesnį pagrindą kurti šeimas, nes šiandien būstas yra labai svarbu, žinant mūsų mentalitetą, kad dauguma mes esame prisirišę prie nuosavybės, o ne nuomos.

Konservatorius Paulius Saudargas mano, kad pataisos padės „sulaikyti žmones, kad jie neemigruotų“.

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad dabar niekas verslui nedraudžia remti – pastatyti, nupirkti ar dovanoti būstą tiems specialistams, kurie jam reikalingi. Savivaldai jis siūlo įrengti daugiau municipalinių būstų. 

Liberalas Eugenijus Gentvilas pasigedo STT išvados dėl pataisų, nes jis mano, kad yra landų korupcijai.   

„Gali būti, kad prisidengiant socialiniu jautrumu, paramoje regionų vystymui gali atsirasti landos korupcijai“, – pareiškė jis.

Bendra paramos dalis negalėtų būti didesnė negu 50 proc. įsigyjamo būsto vertės

Dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.    

Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė „valstiečių“ Vidos Ačienės ir Juozo Varžgalio parengtoms Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisoms. Seimas dėl jų galutinai apsispręs vėliau. 

Pakeitimų iniciatoriai siūlo, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančias jaunas šeimas galėtų paremti ir savivaldybės bei pelno siekiančios įmonės. Bendra tokios pagalbos dalis negalėtų viršyti 50 proc. būsto vertės. Konkrečias paramos taisykles nustatytų savivaldybės ir verslas.   

Jeigu Seimas tokią pataisą priimtų, jaunos šeimos galėtų tikėtis sulaukti dar 20-35 proc. būsto vertės siekiančios paramos.

Dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.    

Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas praėjusią savaitę pritarė tokioms pataisoms, dabar dėl jų apsispręs Seimas.

Taip siekiama paskatinti jaunas šeimas ne tik pirkti būstą rajonuose, bet ir ten įsidarbinti. Tačiau kai kurie parlamentarai sako, kad verslo siūloma paskata šeimoms taps finansine našta. 

Pakeitimų iniciatorė „valstietė“ Vida Ačienė siūlo, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančias jaunas šeimas galėtų paremti ir savivaldybės bei pelno siekiančios įmonės. Bendra tokios pagalbos dalis negalėtų viršyti 50 proc. būsto vertės. Konkrečias paramos taisykles nustatytų savivaldybės ir verslas.   

„Atvers galimybes prie tos finansinės paskatos, kurią skiria valstybė, prisidėti savivaldybėms ir regiono verslui. Būtų abipusė nauda. Pagerintų patrauklumą valstybės paskatos. Ta paskatos priemonė būtų dar veiksmingesnė“, – aiškino V. Ačienė. 

Komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas sutinka, kad nauja tvarka paskatintų jaunus žmones ne tik apsigyventi regionuose, bet ir įsidarbinti.

„Jeigu nenori dirbti tame rajone, pasiimk tik valstybės (paramą – BNS), o jeigu jau nori ženklesnę gauti, tada įsipareigok dirbti“, – BNS teigė parlamentaras.

V. Ačienė mano, kad visų trijų šaltinių – valstybės, savivaldybės ir verslo parama jauna šeima tikriausiai negalėtų pasinaudoti.

„Vargu, ar savivaldybės rems jaunas šeimas, jeigu jos dirbs privačiam versle,  savivaldybės rems tik tais atvejais, jeigu jai bus reikalingas viešojo sektoriaus darbuotojas, pavyzdžiui, mokytojas, gydytojas“, – BNS sakė V. Ačienė.

„Teoriškai įmanoma (kad jauna šeima gaus paramą iš trijų šaltinių – BNS), bet praktiškai to nebus“, – pridūrė parlamentarė. 

Jeigu Seimas tokiai pataisai pritartų, jaunos šeimos galėtų tikėtis sulaukti dar 20-35 proc. būsto vertės siekiančios paramos.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovo „valstiečio“ Stasio Jakeliūno teigimu, ši jaunų šeimų paramos idėja „labai komplikuota“, tačiau jis neprieštaravo, kad dėl jos apsispręstų Seimas. Jo teigimu, po metų, išanalizavus paramos iš kelių šaltinių efektyvumą, būtų aišku, ką ir kaip reikia tobulinti. 

Dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.    

Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų.

Labiausiai vilioja pakaunė

Įstatymas, pagal kurį jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą regionuose garantuojama valstybės parama, įsigaliojo rugsėjo 1 d. Nuo to laiko savivaldybė sulaukė 329 jaunų šeimų prašymų skirti valstybės paramą būstui pakaunėje įsigyti. "Kauno rajonas – populiariausias: palyginus su kitomis savivaldybėmis, kuriose įsigyjant pirmąjį būstą jaunos šeimos gali tikėtis valstybės paramos, mes sulaukėme daugiausiai prašymų šia parama pasinaudoti, – sakė Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Giedrė Ivonytė.

Prašymus gauti finansinę paramą įsigyjant pirmąjį būstą pakaunėje teikia šeimos iš įvairių savivaldybių: Alytaus, Druskininkų, Marijampolės, Klaipėdos, Raseinių r., Visagino, Kaišiadorių, Prienų r., Tauragės, Šiaulių, Jurbarko, Akmenės, Lazdijų r., Utenos, Jonavos, Švenčionių. Vis dėlto daugiausia norinčiųjų pasinaudoti šia parama Kauno rajone yra kauniečiai arba pakaunės gyventojai. G.Ivonytės žodžiais, jei šia subsidija pasinaudojęs asmuo nepraėjus dešimčiai metų būstą parduoda, subsidiją turi grąžinti.

Iš 329 savivaldybę pasiekusių prašymų 168 atmesti, 101 šeima įrašyta į eilę subsidijai gauti. "Prašymai atmesti, nes jie buvo neteisingai užpildyti, nepateikti reikiami dokumentai (dažniausiai šeimos teikia prašymus nedeklaravusios turto), taip pat šeima turi arba turėjo būstą ar jo dalį", – pagrindines priežastis, dėl ko prašymai atmetami, įvardijo G.Ivonytė.

Šeimos, gavusios pažymą, patvirtinančią teisę į finansinę paramą įsigyjant pirmąjį būstą, per penkiolika kalendorinių dienų turi kreiptis į kredito įstaigą dėl pažymos aktyvavimo, lėšų rezervavimo ir kredito sutarties sudarymo. Pažyma, kad šeima turi teisę gauti paramą įsigyjant būstą, dar negarantuoja, kad tokia parama iš tiesų bus skirta. Pagrindinės to priežastys: bankai atsisako sudaryti kredito sutartis su šeimomis dėl per mažų pajamų arba prašymuose nurodyti būstai, iki šeimai išduodama pažyma, jau būna parduoti.

Nubrėžė amžiaus ribą

Pretenduoti į finansinę paramą, perkant pirmąjį būstą, gali jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar mama ne vyresni nei 35 m. Jei šeima susilaukia trečio ir daugiau vaikų – tuomet tėvai negali būti vyresni nei 40 metų. Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą. Jauna šeima prašymą gali pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt, registruotu laišku siųsti savivaldybei, kurioje norima įsigyti būstą, arba pateikti tiesiogiai savivaldybės administracijai.

Finansinė paskata teikiama jaunoms šeimoms pirmajam būstui pirkti ar statyti. Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Sklypo įsigijimui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos. Jaunoms šeimoms teikiamos tokios subsidijos: neauginančioms vaikų – 15 proc.; auginančioms 1 vaiką – 20 proc.; auginančioms 2 vaikus – 25 proc.; auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc. perkamo būsto vertės (jei ji neviršija 87 tūkst. eurų). Gimus daugiau vaikų galima kreiptis dėl papildomos subsidijos.

Tiek jaunų šeimų prašymų skirti valstybės paramą būstui pakaunėje įsigyti Kauno rajono savivaldybė sulaukė per keturis praėjusių metų mėnesius.

Toliau dalys kraitelius

Kauno rajono mero Valerijaus Makūno teigimu, jaunas šeimos kurtis pakaunėje vilioja ne tik galimybė gauti subsidiją įsigyjant pirmąjį būstą. "Jos kuriasi Kauno rajone, nes čia sukurta arba kuriama infrastruktūra, statomi darželiai, renovuojamos mokyklos, atnaujinami sporto aikštynai, kuriamos poilsio erdvės", – pasak mero, jaunas šeimas deklaruoti gyvenamąją vietą pakaunėje motyvuoja ir kūdikio kraitelis. Šios dovanos iš savivaldybės sulaukė kiekvienas 2018 m. Kauno rajone gimęs kūdikis. Kraitelyje – būtiniausių kūdikio reikmenų rinkinys, tarp jų – orui pralaidi daiktadėžė, kuri gali būti naudojama kaip lovytė. Ši akcija pasiteisino – panašias dovanas naujagimiams planuoja teikti ir kai kurios kitos savivaldybės, didesnę paramą šeimai gimus vaikui svarsto teikti ir Vyriausybė.

V.Makūnas užsiminė, kad kūdikio kraitelis bus dovanojamas ir šiemet gimsiantiems mažyliams, tik jo teikimo tvarka greičiausiai šiek tiek keisis: "Mes stengsimės išlaikyti pernykštę 300 eurų kartelę kūdikio kraiteliui. Jei Vyriausybė nuspręs, pavyzdžiui, 100 eurų tam skirti iš valstybės biudžeto, tai mes prisidėsime 200 eurų. Bet kokiu atveju, kraitelį sudarys tie patys kokybiški gaminiai." Mero žodžiais, Kauno rajono taryba greičiausiai svarstys, kaip sugriežtinti kraitelio keitimo tvarką, nes pernai kai kurios šeimos gudravo. Vienam iš tėvų deklaravus gyvenamąją vietą pakaunėje, čia būdavo deklaruojamas ir mažylis, tačiau iš tiesų šeima nebūtinai gyvendavo Kauno rajone arba kūdikio gyvenamąją vietą netrukus deklaruodavo kitur.

Jaunos šeimos Kauno rajone gali tikėtis ir kitokios paramos. "Siekiame užtikrinti, kad jauni tėvai išeidami į darbą turėtų kur saugiai palikti savo mažylius. Savivaldybė plečia jau veikiančius darželius ir steigia naujus. Vienoje sparčiausiai augančių seniūnijų – Užliedžiuose – prieš porą metų atidarėme naują darželį, Domeikavoje iškilo modulinis vaikų darželio priestatas, Garliavoje atidarytas Jonučių darželis, Noreikiškių lopšelio-darželio "Ąžuolėlis" naujas filialas įsikūrė bendrabutyje Akademijoje", – vardijo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė. Šeimoms, nepatenkančioms į savivaldybės vaikų darželius ir dėl to leidžiančioms atžalas į privačius darželius, savivaldybė kompensuoja dalį mėnesinės įmokos – 73 eurus. Šia kompensacija šeimos gali naudotis tol, kol vaikas sulaukia eilės į savivaldybės vaikų darželį.

Remia pradedančiuosius verslą

Jauni, pradedantys verslą pakaunės gyventojai gali pretenduoti į Kauno rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo (SVVSF) paramą. Pernai fonde buvę 45 tūkst. eurų paskirstyti aštuoniolikai smulkių ir vidutinių verslininkų. Fondo parama gali būti teikiama informacinės sistemos apie verslą kūrimui (pavyzdžiui, interneto svetainei); verslumo mokymams (seminarams); naujų darbo vietų įrengimui (materialinės bazės sukūrimui); reklamos priemonėms; dalyvavimui parodose, mugėse; paraiškų ir reikiamos dokumentacijos iš ES fondų rengimo kompensavimui; jaunimo verslo pradžiai. Per daugiau kaip dešimt metų fondo paramą gavo keli šimtai fizinių ir juridinių asmenų.

Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centre (TVIC) jaunimas konsultuojamas verslo pradžios klausimais. Moterų verslumas skatinamas organizuojant susitikimus-pokalbius su versliomis moterimis.

Parama jauniems pakaunės kūrėjams – galimybė išsinuomoti rezidenciją Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje lengvatinėmis sąlygomis. Tiesa, šiuo metu laisvų rezidencijų nebelikę. "Menų inkubatoriuje savo rezidencijas yra įkūrę keturiolika menininkų. Jie išsinuomojo patalpas ženkliai žemesne nei rinkos kaina. Gauname daug norinčiųjų čia kurtis paraiškų, tačiau mus riboja plotas – daugiau rezidentų nelabai galėtume priimti", – pasak Raudondvario dvaro direktorės Snieguolės Navickienės, visi rezidentai pasirašė sutartis maksimaliam penkerių metų laikotarpiui. Pirmosios sutartys baigsis tik po dvejų metų – tuomet į Raudondvario dvarą atsivers kelias ir kitiems rezidentams.

Studentams iš pakaunės ir ne tik, studijuojantiems viešąjį administravimą, sudaromos sąlygos Kauno rajono savivaldybėje atlikti praktiką. "Esame viešojo administravimo įstaiga – kurgi kitur, jei ne tokiose įstaigose viešojo administravimo studentai atliks praktiką? Paprastai priimame visus norinčiuosius, išskyrus tuos, kurie nori tik formaliai susitvarkyti praktikos dokumentus, bet pas mus nepasirodyti, arba ateina labai daug studentų. Tai priklauso nuo mokymo programų. Būna, iš karto apie 40–50 studentų nori atlikti praktiką, o būna metų, kai studentų beveik visai nepasirodo", – pastebėjo savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Dalė Verbickienė. Pasak jos, esant poreikiui, savivaldybėje sudaromos sąlygos atlikti praktiką ne tik viešojo administravimo, bet ir kitų studijų programų studentams.

Šiems metams valstybės subsidijoms jaunų šeimų būstui skirta 4 mln. eurų.

„Jaunos šeimos, kurių prašymai paskatai gauti šiais metais bus netenkinami, nes išnaudotos visos tam skirtos lėšos, yra įrašomos į sąrašą finansinei paskatai gauti kitais metais. Kadangi ši programa yra patvirtinta iki 2021 metų, šeimos ir toliau gali teikti prašymus“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Svarbu pabrėžti, kad valstybės subsidija pirmam būstui regione įsigyti ar statyti galima pasinaudoti sudarius sutartį su kredito įstaiga (banku, kredito unija). Tačiau kredito įstaigos savarankiškai sprendžia dėl kredito suteikimo jaunai šeimai pagal Lietuvos banko patvirtinus Atsakingo skolinimo nuostatus.

Naujausi duomenys

Spalio 17 dienos duomenimis, iš viso buvo pateikti 2163 prašymai subsidijai pirmajam būstui regione gauti. Iš jų priimti 694 prašymai, atmesti – 1169, apdorojama – 16.

Daugiausia prašymų pateikė šeimos su vienu vaiku – 47 proc. Jaunos šeimos su dviem vaikais pateikė 27 proc. prašymų, šeimos be vaikų – 22 proc., o gausios šeimos su trimis ir daugiau vaikų – 4 proc. visų prašymų.

Kauno rajone pateikti 272 prašymai, Klaipėdos rajone – 196, Vilniaus rajone – 188, Panevėžio mieste – 125. Likę 1382 prašymai – kitose savivaldybėse.

Sąlygos valstybės paskatai gauti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pretenduoti į finansinę paskatą gali jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar mama nėra vyresni nei 35 metų. Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą ir iki kreipimosi dienos neturėjo bei kreipimosi ir pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise registruoto būsto.

Finansinė paskata teikiama jaunoms šeimoms pirmajam būstui pirkti ar statyti. Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Sklypo įsigijimui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Jeigu priimamas teigiamas sprendimas skirti subsidiją, jauna šeima turi kreiptis į kredito įstaigą (banką ar kredito uniją) ir per 2 mėnesius sudaryti būsto kreditavimo sutartį.

Jeigu nutiktų taip, kad prašymas skirti subsidiją netenkinamas dėl to, kad tais metais buvo išnaudotos visos šiam tikslui skirtos lėšos, šeima įrašoma į sąrašą finansinei paskatai gauti kitais kalendoriniais metais. Tuo atveju jauna šeima turėtų atnaujinti savo prašymo duomenis iki kitų metų sausio 15 dienos. Neatnaujinus duomenų, šeima gali būti išbraukta iš finansinės paskatos laukiančių jaunų šeimų sąrašo.

Labai svarbu pabrėžti, kad kai šeima finansinės paskatos dėl lėšų trūkumo turi palaukti iki kitų metų ir sutuoktiniai per tą laiką tampa vyresni nei leidžia įstatymas, vis tiek laikoma, jog jie atitinka kriterijus.

Planuojami pakeitimai nuo 2019 metų sausio 1 dienos

Kitais metais planuojama numatyti, kad teikdama prašymą dėl namo statybos regione jauna šeima kartu su kitais numatytais dokumentais turės pateikti statybos leidimą.

2 mėnesių terminą, skirtą deryboms su kredito davėju bei kredito sutarties pasirašymui, planuojama pratęsti iki 3 mėnesių.

Prie suformuotos pažymos apie subsidiją jaunai šeimai bus pridedama atmintinė, nurodanti dokumentus, kurių reikia kreipiantis į kredito įstaigą.