„Siekiame, kad 2030 m. kas trečias namų ūkis savo elektros energijos poreikiams užtikrinti naudotų atsinaujinančią energiją. Skatindami namų ūkių energetinį savarankiškumą, ne tik didiname vietinės žaliosios energetikos generaciją, bet auginame ir visos šalies energetinę nepriklausomybę“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Gyventojai bus kviečiami iki vasario 11 d. teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA). „Kvietimus pradėsime, investuojant apie 5,3 mln. eurų, tačiau vėliau planuojame šias lėšas padidinti ir taip paskatinti didesnį gyventojų skaičių“, – teigia viceministrė.

Skaičiuojama, kad, priklausomai nuo suvartojamos elektros, gaminančių vartotojų sąskaitos už elektrą bent trečdaliu mažesnės.

Kvietimus pradėsime, investuojant apie 5,3 mln. eurų, tačiau vėliau planuojame šias lėšas padidinti.

Kaip ir praėjusiais metais, finansinis skatinimas sieks 323 eurus už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios – tiek esančios ant stogo, tiek nutolusios saulės elektrinės iš saulės parkų. Finansavimas bus skiriamas už iki 10 kW galios bet kurio tipo saulės elektrinę. Tai reiškia, kad maksimali suma, kurią gali susigrąžinti gyventojas, siekia 3 230 eurų.

Finansavimu taip pat gali pasinaudoti ir tie gyventojai, kurie jau turi įsirengę saulės elektrines, tačiau nori padidinti jų galią. Už kiekvieną įrengtą papildomą kW jie gali gauti 243 eurus. Tokiu atveju ES lėšos taip pat bus skiriamos iki 10 kW suminei galiai pasiekti. Tokiu finansiniu mechanizmu galės pasinaudoti visi butų, gyvenamųjų arba sodo namų savininkai, atitinkantys priemonių finansavimo sąlygose numatytus reikalavimus.

Proveržis saulės energijos rinkoje

Lietuvoje saulės jėgainėmis elektrą sau pasigaminantys ir ją naudojantys gyventojai, vadinami gaminančiais vartotojais, vis dažniau renkasi investuoti į žalios energijos gamybą. Per pastaruosius dvejus metus fizinių ir juridinių asmenų, kurie ant savo vartojimo objektų įsirengė saulės modulius, skaičius padidėjo penkis kartus. Nors šiemet augimo tempas išliko stabilus nuo pernai metų, lyginant su 2019 m., įvykęs gaminančių vartotojų skaičiaus šuolis yra itin didelis. Šių metų gruodį bendras tokių vartotojų skaičius pasiekė 14 tūkst., iš kurių beveik 93 proc. yra privatūs gyventojai, o likę 7 proc. – įmonės.

Naujausi duomenys taip pat rodo, kad ženkliai auga prijungiamų elektrinių galia, o tam didelės įtakos turi teikiamas finansinis skatinimas. 2020 m. gyvenamuosiuose namuose įrengtų elektrinių vidutinė galia buvo 8kW, o šiemet – 10kW. Atitinkamai verslo klientų elektrinių vidutinė galia siekė 34 ir 43 kW.

BALTPOOL biržos duomenimis, tarp didžiausių paramos gavėjų šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais – UAB „Lietuvos energija", AB Vilniaus šilumos tinklai, UAB „Šilutės vėjo projektai", UAB „Renerga" bei atliekas deginanti UAB „Fortum Klaipėda".

Per 9 šių metų mėnesius vėjo elektrinėms skirta daugiau nei 28,5 mln. eurų,  saulės – beveik 22,5 mln. eurų, o biokuro ir biodujų – daugiau nei 9 mln. eurų paramos. Dar beveik 21 mln. eurų skirta „Lietuvos energijos" Elektrėnų elektrinės išlaikymui. Likusi suma skirta gamybos balansavimo ir kitiems projektams.

Nuo 2010 m. iš VIAP biudžeto atsinaujinančių išteklių energetikos projektams jau išmokėta daugiau nei 1,6 mlrd. eurų. „Lietuvos energijos" Elektrėnų elektrinės išlaikymui 2010-2018 metais skirta apie 700 mln. eurų paramos, arba maždaug 44 proc. viso VIAP biudžeto.

Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum", kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Per 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų. Praėjusiais metais parama „Fortum" jėgainei siekė 3,7 mln. eurų.

Teismuose atsikovotą paramą nuo šių metų gegužės pradėjo gauti šilumos gamybos bendrovė „Foksita", kuriai už biokuro jėgainėje Kaune gaminamą elektrą šiemet skirta 523 tūkst. eurų VIAP lėšų. „Foksita" gauna 2013 metais aukcione laimėtą, tačiau vėliau panaikintą fiksuotą, didesnį nei rinkoje 9,7 cento skatinamąjį tarifą, kuris galios 12 metų.

Tokį pat tarifą, įgyvendinus taikos sutartį su valstybe, gaus ir Vokietijos kapitalo įmonė „Danpower Baltic”, kuri tais pačiais 2013 metais buvo laimėjusi analogišką aukcioną.

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų – dotacijos iš VIAP biudžeto.

Šią savaitę Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino 2019 m. VIAP biudžetą – 99,576 mln. eurų, t. y. 31,5 proc. mažesnį nei 2018 m. – 145,271 mln. eurų.

VIAP lėšų poreikis iš esmės mažėja dėl išaugusios elektros energijos rinkos kainos, kuri mažina VIAP lėšų poreikį atsinaujinančių išteklių gamybai finansuoti, taip pat nenumatytas finansavimas elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimui, pranešė VKEKK.

2019 m. VIAP lėšos bus skiriamos remti ir skatinti vietinę gamybą iš atsinaujinančių energetikos išteklių, taip pat kompensuoti elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, prijungimą prie elektros tinklų.

BALTPOOL biržos duomenimis, tarp didžiausių paramos gavėjų šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais – UAB „Lietuvos energija“, AB Vilniaus šilumos tinklai, UAB „Šilutės vėjo projektai“, UAB „Renerga“ bei atliekas deginanti UAB „Fortum Klaipėda“.

Parama vėjo elektrinėms šiemet siekė beveik 26 mln. eurų, saulės – per 20 mln. eurų, o biokuro ir biodujų – beveik 9 mln. eurų. Dar beveik 19 mln. eurų skirta „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui. Likusi suma skirta gamybos balansavimo ir kitiems projektams.

„Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui iš viso 2010-2018 metų teko apie 698 mln. eurų paramos, arba maždaug 43 proc. viso VIAP biudžeto.

Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“, kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Per 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų. Praėjusiais metais parama „Fortum“ jėgainei siekė 3,7 mln. eurų.

Teismuose atsikovotą paramą nuo šių metų gegužės pradėjo gauti šilumos gamybos bendrovė „Foksita“, kuriai už biokuro jėgainėje Kaune gaminamą elektrą šiemet skirta 411 tūkst. eurų VIAP lėšų. „Foksita“ gauna 2013 metais aukcione laimėtą, tačiau vėliau panaikintą fiksuotą, didesnį nei rinkoje 9,7 cento skatinamąjį tarifą, kuris galios 12 metų.

Tokį pat tarifą, įgyvendinus taikos sutartį su valstybe, atgaus ir Vokietijos kapitalo įmonė „Danpower Baltic“, kuri tais pačiais 2013 metais buvo laimėjusi analogišką aukcioną.

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų – dotacijos iš VIAP biudžeto.