Jos teigimu, Vyriausybės taikytos pagalbos verslui priemonės padėjo išsaugoti daugiau darbo vietų šalyje, o be priimtų sprendimų nedarbo rodikliai būtų ženklesni.
„Manome, kad Vyriausybės priemonės, kurių ėmėmės valdydami antrą karantino bangą ir pritaikant prastovų mechanizmą, kai buvo kompensuojama 100 proc. darbo užmokesčio iki 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA), padėjo išsaugoti darbo vietų daugiau, ir manome, kad nedarbo rodikliai nepriėmus šių sprendimų ir neturėjus šių priemonių būtų didesni“, – po susitikimo su prezidentu ketvirtadienį teigė ji.
„Visomis priemonėmis, kurios buvo taikomos, buvo siekiama išlaikyti kuo daugiau žmonių darbo rinkoje, kad darbdaviai nepriimtų sprendimo žmones atleisti. Matydami, kaip šiandien yra naudojamasi prastovų mechanizmu, manome, kad ši priemonė tikrai padėjo išsaugoti daugiau darbo vietų“, – pridūrė M. Navickienė.
Anot ministrės, įgyvendinti efektyvią paramą padeda bendradarbiavimas tarp ministerijų.
„Tarpusavyje koreliuoja priemonės, ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taikomos, bet ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Ir ta pagalba, ta parama, kurią darbdaviai gauna po prastovų, kuriomis gali pasinaudoti, taip pat skatina atsigauti tam tikrus sektorius, kurie labiausiai nukentėję yra“, – tikino ji.
M. Navickienės teigimu, skiriant paramą nukentėjusiems nuo COVID-19 savarankiškai dirbantiems asmenims yra numatyta taikyti individualų vertinimą.
„Kalbant apie trumpalaikes priemones, kurių imamės dabar, norėčiau paminėti individualiems asmenims numatomą individualų vertinimą. Šiandien matome daug problemų su savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie nepapuolė į nukentėjusiųjų sąrašą. Tačiau tiesiogines sąsajas turėdami su tais, kurie nukentėjo, negaudavo paramos. Šiandien priimtas sprendimas, kad savarankiškai dirbantieji, kurių apyvarta krito, taip pat galės gauti paramą“, – teigė ji.
Ministrė išskyrė ir didėsiančias motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas.
„Taip pat svarbus aspektas – motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų alternatyvus paskaičiavimas. Iki karantininio laikotarpio palyginama su bendra tvarka apskaičiuota išmoka ir tada skiriama didesnė išmoka naudojantis palankesniu mokestiniu laikotarpiu“, – sakė ji.
Visgi M. Navickienė pabrėžė, kad šiais metais didinti vaiko pinigų neketinama.
„Kalbant apie universalias išmokas, (...) man atrodo, turėtume žiūrėti labai kompleksiškai, ko mes norime pasiekti. Greitų sprendimų čia priiminėti nereikėtų. Vaiko pinigai šiandieną yra tokie, kokie yra, ir jiems yra užtikrintas finansavimas, Seime yra patvirtintas vaiko pinigų dydis, todėl kalbėti apie pokyčius dar šiais metais tikrai nesiimtume. Manome, kad turime galvoti apie kitas priemones, kurios galėtų lemti žmonių didesnę socialinę apsaugą“, – sakė ji.
Pasak ministrės, viena iš priemonių, galinti sumažinti išaugusį jaunimo nedarbą, – stažo reikalavimų mažinimas. Ji taip pat pridūrė, jog „svarbu suprasti, kad jauni žmonės kartu turi ir didžiausią potencialą susirasti darbo vietą.“
„Reikia taip pat turėti omenyje, kad turime nemažai jaunimo, Užimtumo tarnyboje registruoto todėl, kad turėjome pirmojo karantino metu 200 eurų išmoką, kuri motyvavo žmones registruotis Užimtumo tarnyboje.
Bet kuriuo atveju, reikia matyti problemą, kad jaunimo nedarbo rodiklis yra didelis, ir tai galime spręsti įvairiomis iniciatyvomis, pradedant tuo, kad galime mažinti stažo reikalavimą jaunimui arba apskritai stažo reikalavimus gauti nedarbo išmokos draudimą“, – sakė ji.
