Tuo metu sporto bendruomenė tikina, kad pokyčiai dėl finansavimo gali ir pakenkti.

„Jeigu kalbėtume apie skaidrumą, be jokios abejonės, būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir aiškumas dėl šio mokesčio mokėjimo, nes tai yra mokestis, o ne parama, nes lošimų organizatoriai kito pasirinkimo neturi, negali to mokesčio nemokėti, todėl jeigu būtų skiriama per biudžetą, būtų skaidriau ir būtų visai kiti kontrolės mechanizmai“, – ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė taip pat įsitikinusi, kad taip būtų užtikrintas ne tik didesnis skaidrumas, bet ir geresnis visos paramos skirstymas.

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė pastebėjo, kad privalomi 8 proc. pervedimai paramos gavėjams leidžia loterijų organizatoriams susimažinti pelno mokestį. Ji pabrėžė, kad „Olifėjos“ dalis rinkoje mažėja, todėl dabartinis sporto rėmimo modelis nėra tvarus.

„Matome, kad rinkoje pradeda stiprėti ir kitas žaidėjas ir kaip matome iš sumų, būtent „Olifėjos“ rinkos dalies sąskaita. Todėl manome, kad ilguoju laikotarpiu siauros ekonominės veiklos pajamomis užtikrintas sporto rėmimas nėra tvarus“, – teigė ji.

Tuo metu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įspėja, kad sportą finansuojant iš biudžeto lėšų nepakaktų, pavyzdžiui, nebebūtų galima mokėti dalies stipendijų.

„Biudžetinės lėšos negali būti naudojamos du kartus remti tą pačią veiklą – valstybė jau moka stipendijas ir iš biudžetinių lėšų daugiau nebegalėtume (LTOK –  BNS) mokėti jų. Valstybė jau remia ir finansuoja federacijų programas, todėl nebegalėtume mes“, – teigė ji.

Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius suabejojo, ar sporto rėmimo lėšas perkėlus iš vienos kišenės į kitą, finansavimas pagerės. Pasak jo, jeigu pinigai bus skiriami iš biudžeto, komitetas grįžtų „į senus laikus, kai apie šiuos sportininkus nebuvo nieko girdėti“.

M. Biliaus teigimu, į parolimpines žaidynes nė vienas sportininkas nebūtų išvykęs dėl per mažo biudžetinio finansavimo. Anot jo, į Europos čempionatus dėl loterijų organizatorių paramos pavyko išvežti du kartus daugiau sportininkų negu gaunant tik valstybės lėšas.

Tokijo olimpinė vicečempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė taip pat sakė, kad be LTOK finansavimo negalėtų tinkamai pasiruošti varžyboms: „Mes (iš LTOK – BNS) gauname daugiau nei pusę finansavimo negu skiria Vyriausybė“.

Ji siūlė Seimo nariams, užuot kūrus planus, kaip pakeisti sporto finansavimą, stengtis, kad valstybė daugiau dėmesio skirtų sporto bazių statybai ir infrastruktūrai. 

Kažką naikindami ir kurdami nauja, užtruksime daug laiko, o jo nebėra, nes iki kitų žaidynių liko vos treji metai.

„Kažką naikindami ir kurdami nauja, užtruksime daug laiko, o jo nebėra, nes iki kitų žaidynių liko vos treji metai“, – teigė ji.

Lietuvos loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas žada, kad parama sportui kitais metais bus didesnė nei šiemet ir pernai.

Seimo komiteto vadovas konservatorius Mykolas Majauskas siūlo keisti sporto ir LTOK finansavimo modelį – loterijų organizatoriai pervestų lėšas į valstybės biudžetą, o šis finansuotų LTOK.

Pasak Lošimų priežiūros tarnybos, dabar septynios bendrovės turi teisę organizuoti loterijas.

„Olifėja“ šių metų pirmąjį ketvirtį užėmė 75 proc. rinkos, internetines loterijas rengianti „Euloto“ – 24 proc., „Žalgirio loto“ – 1 proc.,  kitos keturios įmonės („Novoloto Vilnius“, „Mesi Lt“, „LitLoto“ ir „New Miracle“) neužima nė procento.

Pernai loterijų organizatoriai loterijos bilietų pardavė už 106,3 mln. eurų (užpernai – už 113,9 mln. eurų), išmokėta 59,4 mln. eurų (64 mln. eurų) laimėjimų, lošimų įmonių pajamos siekė 46,9 mln. eurų (49,9 mln. eurų).

Dabar loterijų organizatoriai į biudžetą perveda 5 proc., o paramos gavėjams – 8 proc. išplatintų bilietų vertės. Pernai į biudžetą pervesta 5,356 mln. eurų (užpernai – 5,632 mln. eurų), o gavėjams – 8,505 mln. eurų (9,111 mln. eurų).

LTOK per 2015-2020 metus iš loterijų organizatorių gavo 30,572 mln. eurų paramos, Lietuvos olimpinis fondas – 2,226 mln. eurų, labdaros ir paramos fondas „Perlo parama“ – 904 tūkst. eurų, Lietuvos parolimpinis komitetas – 733,2 tūkst. eurų, „Žalgirio“ krepšinio centras – 484,2 tūkst. eurų bei Vilniaus šv. Juozapo parapija – 450 tūkst. eurų.

Pernai panašiam konkursui buvo skirta 200 tūkst. eurų, dar 120 tūkst. eurų skirta sporto renginių organizatoriams apmokėti už varžybose naudotas erdves (didžiąsias arenas, sales ir pan.).

„Išaugusi projektų parama – puikios naujienos planavusiems teikti paraiškas. Džiaugiamės, kad konkurse galės dalyvauti platesnis interesantų ratas. Vadinasi, sportas Vilniuje bus dar labiau skatinamas ir mylimas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas.

Esminė sąlyga – kad veikla ar renginys vyktų Vilniuje.

Šiemet, be didesnio biudžeto, įvestos ir dvi naujovės. Pirmoji – paraiškas galės teikti ne tik Vilniuje registruoti ir veikiantys juridiniai asmenys (taip buvo anksčiau), bet ir kiti subjektai, pavyzdžiui, nacionalinės įvairių sporto šakų federacijos. Esminė sąlyga – kad veikla ar renginys vyktų Vilniuje. Antroji naujiena – atskira finansavimo „eilutė“ skirta savivaldybės biudžetinėms įstaigoms. Jos šiemet irgi galės teikti paraiškas fizinio aktyvumo veikloms, sporto inventoriui ir įrangai bei renginiams organizuoti.

Paraiškas dalyvauti atrankoje iki vasario 26 d. imtinai gali teikti tik teisės aktų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre įregistruoti juridiniai asmenys, vykdantys sportinę veiklą Vilniaus mieste. Pareiškėjas privalo parengti ir elektroniniu būdu www.paslaugos.vilnius.lt (jungiantis per elektroninę bankininkystę) pateikti elektroninę projekto paraišką pagal nustatytą formą su joje nurodytais priedais per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apie programą dienos.

Kampanijos paskirtis – priminti šalies gyventojams, kad būtent jie yra pagrindiniai Lietuvos olimpiečių rėmėjai ir dalyvaudami loterijose finansuoja sportininkų pasirengimą bei dalyvavimą žaidynėse. 8 proc. kiekvieno nusipirkto „Olifėjos“ rengiamų loterijų bilieto kainos tenka tiesiogiai Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir yra skiriami Lietuvos olimpiečiams, paralimpiečiams ir sporto organizacijoms.

Pirmuosius kampanijos klipus jau galima pamatyti ir internete.

„Olimpinis sportas ir finansavimo olimpiečiams užtikrinimas visada buvo „Olifėjos“ veiklos dalis. Tam skiriama ir įstatymų numatyta kiekvieno bilieto kainos dalis, ir didelė dalis veiklos dividendų, išmokamų pagrindiniam bendrovės akcininkui LTOK. Tačiau pastebėjome, kad apie tai pasakojome per mažai. Didelė dalis vyresnių gyventojų žino apie savo indėlį į olimpiečių finansavimą, o tarp jaunesnių žmonių tai žinoma mažiau“, – sakė Antanas Muraška, „Olifėjos“ generalinis direktorius.

Pasak jo, loterijos yra visų pirma pramoga, tačiau tai yra pramoga su tikslu. „Visi bilietai negali laimėti, tačiau 8 proc. kiekvieno bilieto kainos keliauja tiesiogiai olimpiečių pasirengimui, LTOK vykdomoms programoms ir „LTeam“ veiklai. Net kai nelaimi loterijoje, laimi olimpines pergales Lietuvai ir mūsų sportininkų dalyvavimą“, – sakė loterijų organizatorės vadovas.

Informacinę kampaniją „Olifėja“ vykdo dirbdama kartu su olimpine komanda „LTeam“. Vėliau planuojamuose kituose kampanijos vaizdo klipuose pasirodys daugiau Lietuvos sportininkų, o kampanija bus matoma ne tiktai TV eteryje.

„Vaizdo klipuose svarbiausi yra sporto sirgaliai ir olimpiečiai. Per olimpines žaidynes visi tampame olimpinės komandos dalimi, įsitraukiame į varžybų tvarkaraštį, sergame už saviškius ir jaučiame, kad mūsų indėlis yra reikšmingas. Tačiau žmonių palaikymas sportininkams yra svarbus ne tiktai per varžybas, bet ir visą laiką. Žmonės šį palaikymą užtikrina kiekvieną kartą pirkdami loterijos bilietą. Olimpinės komandos sportininkai tą žino ir vertina“, – pasakojo Renata Mozuraitė, „Olifėjos“ marketingo direktorė.

Lietuvos olimpiniam judėjimui loterijų organizavimas iki 2018 m. pabaigos atnešė 83 milijonus eurų. Loterijų lėšomis yra didžiąja dalimi finansuojamas šalies olimpiečių pasirengimas olimpinėms žaidynėms, dalyvavimas jose, mokamos stipendijos olimpinės rinktinės nariams ir olimpinės pamainos sportininkams, remiama olimpinio švietimo veikla.

„Šioje vietoje mes tikrai turime surasti modelį, kaip būtų galima skaidriai paremti, jeigu mes to norime“, – portalo 15min.lt konferencijoje trečiadienį sakė S.Skvernelis, paklaustas apie „Lietuvos geležinkelių“ skirstomą paramą.

Jis svarstė, kad sportui remti galėtų būti įkurtas specialus fondas, tam galėtų būti skirta atskira eilutė valstybės biudžete.

S.Skvernelis taip pat pateikė kai kuriose Vakarų valstybėse esantį modelį, kai privatūs sporto klubai išleidžia savo akcijas, kurias gali pirkti ir valstybė, taip prisidėdama prie klubų valdymo.

„Aš manau, kad prie tų sporto šakų, kurios tikrai garsina valstybę, kurios tikrai suteikia žmonėms džiaugsmo, (...) skatina patriotinius jausmus, tai tikrai valstybė turi prisidėti“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į premjerus.

Žada valstybės įmonių pertvarką

S.Skvernelis taip pat žadėjo visų valstybės įmonių pertvarką.

„Mūsų netenkina šita situacija, kokia yra apskritai su jomis ir čia pokyčiai bus neišvengiami“, – tvirtino politikas.

Pasak jo, šiuo metu rengiama valstybės įmonių pertvarkos strategija.

Prie tų sporto šakų, kurios tikrai garsina valstybę, kurios tikrai suteikia žmonėms džiaugsmo, skatina patriotinius jausmus, tai tikrai valstybė turi prisidėti.

Politikas teigė, kad šiuo metu yra susiklosčiusi ydinga praktika politiniu principu skirti įmonių valdybos narius, nors anksčiau bandyta į valdybas įtraukti daugiau nepriklausomų kandidatų.

„Valstybės įmonės pirmiausia turi duoti grąžą valstybei, ir jeigu grąža yra tokia, kokią šiandien turime, jos dirba dėl savęs, turime pagalvoti, ar tokius įmonės yra reikalingos“, – teigė kandidatas į premjerus.

„Čia neišvengiama pertvarka ir tikrai šioje vietoje bus kardinalūs sprendimai padaryti“, – pridūrė jis.

R.Sinkevičius gynė paramą „Lietuvos rytui“

Valstybei priklausantys „Lietuvos geležinkeliai“ nusprendė krepšinio klubą „Lietuvos rytas“ paremti 300 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Tai yra apie trečdalis to, kiek įmonė pažadėjo grąžinti valstybei dividendų forma.

Sprendimą skirti paramą krepšinio klubui priėmė įmonės valdyba. Ją sudaro sudaro trys įmonę valdančios Susisiekimo ministerijos deleguoti ir du nepriklausomi nariai.

„Krepšinis yra antra religija Lietuvos ir mes tą darome metai iš metų“, – BNS sakė susisiekimo ministras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.

Jis teigė asmeniškai mažai besidomintis paramos skirstymu.

„Mes visą laiką tradiciškai iš esmės rėmėme sportą, kultūrą, knygų rašytojus, bažnyčias, tradicines bendruomenes, tam tikrus kultūros renginius ir paminklų statybą“, – kalbėjo ministras.

R.Sinkevičius tvirtino, kad „Lietuvos geležinkelių“ parama „Lietuvos rytui“ nėra žiniasklaidos pirkimas nepaisant to, kad krepšinio klubo prezidentas yra Gedvydas Vainauskas, taip pat vadovaujantis žiniasklaidos grupei „Lietuvos rytas“.

„Čia yra skirtingi juridiniai asmenys ir skirtingi dalykai. Mes remiame krepšinį dėl to, kad iš jų gauname krepšininkus reklamai“, – sakė ministras.

„Lietuvos geležinkeliai“ BNS iki šiol nepateikė informacijos apie įmonės paramą 2015 ir 2016 metais. Duomenis apie tai paprašyta pateikti antradienį

Ketvirtadienį Kauno miesto taryba paskirstė paramą įvairių sporto šakų klubams ir organizacijoms. Didžiausią dalį lėšų nuspręsta skirti garsiausiam miesto klubui – Kauno „Žalgiriui". Likusioms komandoms ir sporto organizacijoms paskirstyta 1,5 mln. Lt dydžio parama.

„Dauguma tarybos narių sutiko, kad 3 mln. litų atitektų „Žalgiriui", o kitas milijonas – kitoms miesto komandoms. Parama paskirstyta adekvačiai pagal pasiektus sporto rezultatus, kurie atitinka kauniečių lūkesčius ir simpatijas. Visoms kitoms miestą reprezentuojančioms komandoms – ar tai būtų rankinis, ar tinklinis, ar futbolas – miesto finansavimas šiek tiek padidėjo. Komandos jau dabar žino, kokio dydžio paramą gaus iš miesto, priešingai nei buvo praėjusiais metais, kuomet finansavimas buvo tvirtinamas tik gegužės mėnesį. Tikimės gerų sportinių rezultatų baigiantis sezonui", – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Praėjusių metų pabaigoje 1 mln. Lt dydžio paramą „Žalgiriui" skyrė Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kauno energija", todėl bendra miesto parama garsiausiam šalies krepšinio klubui iš viso siekia 4 mln. Lt.

Kauno miesto tarybos sprendimu moterų rankinio klubui „Žalgiris-ACME" skirta 110 tūkst. Lt, futbolo klubui „Spyris" – 90 tūkst. Lt, vyrų rankinio komandai „Granitas" – 80 tūkst. Lt, moterų krepšinio klubui „Aistės - LSU" – 70 tūkst. Lt, vyrų rankinio klubui „Lūšis" – 30 tūkst. Lt, regbio ekipai „Ąžuolas" – 25 tūkst. Lt. Kauno miesto savivaldybės parama taip pat skirta kelioms dešimtims sporto klubų, nebiudžetinių organizacijų ir viešųjų įstaigų.