„Jau kas ketvirta įmonė Lietuvoje taiko įvairias aplinkosaugines inovacijas. Šis skaičius turi tik augti. Mūsų tikslas – iki 2050 metų pereiti prie žiedinės ekonomikos ir tapti visiškai neutralia klimatui valstybe. Būtent šios transformacijos ir sieks „GreenTech Hub“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Padaliniui vadovausiančios Inovacijų agentūros pramonės ekspertės Teresės Škutaitės teigimu, konsultacijos įmonėms bus teikiamos vieno langelio principu, verslas bus kviečiamas pasinaudoti 268 mln. eurų finansavimu.

Trečiadienį atidarytas „Green Tech Hub“ konsultuos įmones dėl reguliacinių žaliosios transformacijos pokyčių, skatins taikyti žaliąsias technologijas, informuos apie finansinės paramos priemones.

Padalinys taip pat vystys bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu, skatins verslą ir mokslo institucijas įsitraukti į tarptautinius žaliųjų inovacijų tinklus.

„Parama verslui šįkart pritraukė daugiau norinčių kurti smulkųjį verslą, o aktyvesnis dalyvavimas Užimtumo tarnybos organizuojamuose mokymuose padėjo profesionaliau paruošti dokumentus“, – pasakojo Priemonių organizavimo departamento direktorė Vaida Kamandulienė.

Skaitmeninės transformacijos tikslą atitiko 90 projektų (planuojama įsteigti 94 darbo vietas), 166 projektuose būsimas verslas susijęs su žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimu ir (arba) skatina žiedinę ekonomiką – ten planuojama įsteigti 181 darbo vietą.

Daugiausia projektų planuojama įgyvendinti Kauno klientų departamento aptarnaujamame regione – 98, Vilniaus – 89, Šiaulių – 25, Klaipėdos – 23, Panevėžio – 20.

Didžioji dalis paraiškų teikėjų numato steigti darbo vietas tik sau. Tik 6 asmenys steigs naujas darbo vietas sau ir kitiems:Užimtumo tarnybos bedarbiams: mašinų remonto, spausdinimo, statinių griovimo, pašto pasiuntinių (kurjerių), medinės taros gamybos, gydytojų specialistų veiklose. Šiuose projektuose numatyta įkurti 25 darbo vietas.

Daugiausia paraiškų teikėjų planuoja vykdyti variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą (33). Kiti būsimieji verslininkai ketina užsiimti fotografavimo bei kirpyklų ir kitų grožio salonų, kraštovaizdžio tvarkymo, baldų gamybos, restoranų ir pagaminto valgio teikimo, kino filmų, vaizdo filmų ar televizijos programų gamybos veiklomis.

Tarp profesijų populiariausios – automobilių mechaniko, medicinos įstaigos administratoriaus, fotografo, dekoratyvinės kosmetikos kosmetikų, masažuotojo, kosmetologo, baldžiaus, ekskavatoriaus mašinisto, spausdinimo mašinų operatoriaus.

Kartu su ES investicijomis gerinama švietimo ir medicinos paslaugų kokybė, gražinama aplinka, mažinama socialinė atskirtis, skatinamas verslas, kuriamos darbo vietos. Kiekvienas ES investicijų euras prisidėjo prie Lietuvos žmonių gerovės. Ne visi įgyvendinti pokyčiai yra akivaizdūs – kai kurie jų jau nematomi, nes šiandien savaime suprantami, tarytum taip visada ir buvo.

Visi galime didžiuotis teigiamais pokyčiais mūsų šalyje. ES investicijos padėjo išaugti mūsų šaliai – ne tik atsinaujinę miestai ir miesteliai, bet ir dažniausiai laimingi, savimi pasitikintys žmonės. ES esame mes ir investicijų geruosius pavyzdžius kuriame mes patys – valstybė ir savivaldybės, bendruomenės, verslininkai, startuoliai, nevyriausybinės organizacijos ir tiesiog visi idėjų turintys Lietuvos žmonės.

ES biudžetas surenkamas iš muitų, taikomų importui iš ES nepriklausančių šalių, nedidelės kiekvienoje valstybėje surinkto pridėtinės vertės mokesčio dalies, valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų dalies, atsižvelgiant į šalių turtingumą, taip pat kitų pajamų. Svarbu pabrėžti, kad, priešingai nei nacionaliniai biudžetai, ES pinigai yra skirti investicijoms.

Šioje naujoje ES finansinės paramos perspektyvoje net 1,8 mlrd. eurų investicijų skirta mūsų šalies regionams, kurie patys savarankiškai, skatindami bendruomenes tarpusavyje susitarti dėl būtinų projektų, planuos investicijas, reikalingas konkrečiai plėtrai ir gyvenimo kokybei gerinti.

Norisi pabrėžti, kad dar papildomai numatyta 828 mln. eurų, kurie skirti viešųjų paslaugų prieinamumui gerinti regionuose ir vietos bendruomenių verslumui skatinti. Dar 709 mln. eurų skiriama socialinei integracijai. Šie pinigai skiriami palankių sąlygų neturintiems asmenims įtraukti, lygioms galimybėms ir aktyviam dalyvavimui visuomenėje skatinti, institucinės globos pertvarkai, kompleksinėms paslaugoms šeimoms vystyti ir pan.

Aplinkai ir klimato kaitos problemoms spręsti skiriama 947 mln. eurų, mokslui ir inovacijoms – 650 mln. eurų, švietimo sistemai – 542 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 531 mln. eurų, verslo investicijoms – 535 mln. eurų, darbo rinkos plėtrai – 320 mln. eurų, kultūros sferai – 126 mln. eurų.

Tai labai dideli ir mūsų šaliai itin reikalingi pinigai, kurie padės sukurti geresnes sąlygas mums ir mūsų vaikams.

Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atviri duomenys yra strateginis turtas – tinkamai valdomi ir naudojami jie kuria didelę pridėtinę vertę įvairiuose sektoriuose.

„Skirdami finansavimą Lietuvos verslui naudoti atvirus duomenis tiek skaitmeninėje erdvėje, tiek kuriant inovatyvius produktus ir paslaugas, stipriname skaitmeninę valstybę ir kuriame dar daugiau galimybių Lietuvai“, – pranešime teigė ministrė.

Teikti paraiškas paramai gali tiek Vilniaus, tiek Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose veikiančios mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Abiejų regionų verslui bus skiriama po 3 mln. eurų, o didžiausia galima lėšų suma vienam projektui yra 70 tūkst. eurų.

Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas pabrėžė, kad komitetas dar birželį ragino ministeriją laikytis Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) plano.

„Jeigu jokios skatinamosios priemonės nėra taikomos, tikiuosi, persižiūrėsite RRF planą, arba valstybės biudžetas tvirtinamas ir ieškosite būdų, kaip bent šiek tiek ištaisyti savo klaidas“, – komiteto posėdyje sakė parlamentaras.

Anot jo, Susisiekimo ministerija, pažadėjusi paramą automobilių nuomos verslui bei ją numačiusi RRF plane, sukėlė nepagrįstą lūkestį.

„RRF plane ši priemonė buvo patvirtinta ne tik jūsų, bet ir parlamento. (...) Jūs suteikėte lūkesčius juridiniams asmenims, juos viešai pristatėte, o vėliau juos apgavote“, – teigė A. Bagdonas.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos atstovas Mantas Zakarka teigė, kad verslas buvo patikintas, jog parama netrukus bus skirta, tačiau galiausiai nuspręsta lėšas perskirstyti.

„2023 metų pradžioje ir viduryje girdėjome, kad tuoj tuoj ta priemonė bus, bet verslo dalyvavimo ar įtraukimo nebuvo diskusijoje, ji įvyko per vasarą. Tas liūdina. (...) Verslas jaučiasi apgautas, nes net nedalyvavo šitame procese, o tikėjo pažadais, kurie nebuvo įgyvendinti“, – komitete teigė jis.

Verslas jaučiasi apgautas, nes net nedalyvavo šitame procese, o tikėjo pažadais, kurie nebuvo įgyvendinti.

 

„Kalbame apie paramą juridiniams asmenims, kurie valdo didžiulius automobilių parkus, daugiau nei 1000, ir naudoja veiklai – ir nuomos kompanijos, ir siuntų kompanijos, kur transportas yra esmė ir pagrindinis įrankis, kuris galėtų duoti grietą paspirtį tiek taršos mažinimui, tiek elektrifikavimui“, – pridūrė M. Zakarka.

Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba teigė, kad šiai priemonei ministerija jau buvo parengusi finansavimo sąlygų aprašą, tačiau jis nebuvo suderintas su Finansų ministerija motyvuojant tuo, kad įsigaliojo PVM lengvata.

„Situaciją suprantame, finansavimo sąlygų aprašą buvom parengę, bet suprantame ir tą pusę, kad viešųjų finansų yra, kiek yra, RRF suma buvo sumažėjusi Lietuvai, Finansų ministerija turėjo papildomai skolintis, dėl to buvo priimtas tas sprendimas, kad orientuotų daugiau finansų į viešųjų juridinių asmenų ir viešosios infrastruktūros kūrimą“, – kalbėjo jis.

„PVM atskaita yra papildoma paskata privačiam sektoriui įsigyti elektromobilius“, – sakė R. Dilba.

Tuo metu M. Zakarka tikino, kad PVM atskaita nėra susijusi su paskata elektromobiliams įsigyti: „Buvo priimtas PVM įstatymo pakeitimas, kuris iš esmės didelius parkus valdančioms bendrovėms, kurios savo automobilius naudoja kaip įrankį veiklai, tai neturėjo ir negali turėti įtakos dėl finansinės apskaitos dalykų. (...) Nesuprantame, kodėl tai siejama“.

Finansų ministerijos atstovė Eglė Coppa teigė, kad iš 41 mln. eurų 20 mln. eurų buvo perskirstyta elektra arba vandeniliu varomų autobusų įsigijimui ir jų įkrovimo infrastruktūrai, o 21 mln. eurų – geležinkelių ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimui.

„Buvo nuspręsta, kad dėl 2023 metais priimtos PVM atskaitos įmonėms į PVM atskaitą bus galima įtraukti beveik 17 mln. eurų ir bendrų diskusijų su Susisiekimo ministerija metu mes nutarėme, kad tas lėšas, kurios buvo numatytos kompensavimui ir elektromobilių įsigijimo skatinimui, galėtume numatyti toms sritims, kur yra didesnis finansavimo poreikis – geležinkelių infrastruktūra ir viešieji elektromobiliai“, – komitete aiškino E. Coppa.

„Taip, mes stovime su savo sprendimu, bet negaliu paneigti, kad akivaizdu, jog reikalingas finansavimas ir šioms įmonėms, parama įsigyti elektromobilius“, – kalbėjo ji.

R. Dilba taip pat užsiminė, kad RRF lėšų skirstymas gali būti peržiūrėtas dar ne kartą, todėl Susisiekimo ministerija būtų pasiruošusi numatytą sumą skirti minėtų įmonių elektromobilių įsigijimui.

„Vyks įprastas darbinis ministrės susitikimas, kuriame aptariamos verslui svarbios aktualijos, su pagrindinių Lietuvos verslo asociacijų vadovais“, – BNS informavo ministerija.

A. Armonaitė taip pat kvies verslą aktyviai naudotis parama investicijoms – tam numatyta 1 mlrd. eurų.

Ministerija rugsėjį skelbė, jog iki 2023 metų pabaigos planuojama per įvairias priemones šalies verslui ir viešajam sektoriui skirti beveik 1 mlrd. eurų. Finansavimas iš Europos Sąjungos fondų bus skirtas įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, investicijų, skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse.

Vyks įprastas darbinis ministrės susitikimas, kuriame aptariamos verslui svarbios aktualijos, su pagrindinių Lietuvos verslo asociacijų vadovais.

Vyriausybė yra parengusi 2,5 mlrd. eurų pagalbos paketą verslui, kuriame siūlomas elektros kainų augimo dalies kompensavimas, subsidijos energijai imlioms įmonėms, mokesčių atidėjimo galimybė, paskolos.

Kitų metų biudžete energijos kainų augimo poveikio švelninimui verslui numatyta 446 mln. eurų – būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus – kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai viršys 10 proc. jų išlaidų, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių.

Elektros kainos kompensacijoms įmonėms kitų metų biudžete numatyta 234 mln. eurų, o mokesčių atidėjimui, sudarant paskolos sutartis sumažintomis palūkanomis, mokesčių išieškojimo sustabdymui – 764 mln. eurų.

Be to, 9 proc. PVM mokesčio lengvatą viešbučiams siūloma taikyti neribotai, taip pat pusmečiui – iki kitų metų vidurio pratęsti šią lengvatą maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Tam skiriama 66 mln. eurų.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sprendimą dabartinėmis sąlygomis reguliuoti ekonomiką skolinantis vadina taikliu, nes Lietuva tam turi geras galimybes.

„Iš principo Lietuva stoja į tas pačias gretas, kaip Vokietija ar kitos nedideles skolas turinčios valstybės, elgiasi kontracikliškai, suteikdamos finansinę pagalbą ekonomikos dalyviams šoko akivaizdoje ir tą daro, iš pirmo žvilgsnio, pakankamai taikliai“, – BNS penktadienį sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pagal penktadienį pristatytą kitų metų valstybės biudžeto projektą, jo pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų) ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų) iki 18,61 mlrd. eurų.

Prognozuojamas biudžeto deficitas kitąmet sieks 4,9 proc., valstybės skola išaugs iki 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybė kartoja koronaviruso pandemijos metu taikytą strategiją, o toks sprendimas yra geras, tik šįkart kainuos daugiau.

„Daromas kompromisas, kuris buvo daromas ir pandemijos metu, bandoma krizę įveikti skolinantis lėšų, kad nebūtų pagauta neigiama tendencija ekonomikoje. Ko gero, tai geras sprendimas, tik nesėkmės rizikos kartelė yra didesnė nei per pandemiją todėl, kad per pandemiją galėjome skolintis praktiškai nemokamai, o šiandien dešimties metų obligacijos siekia jau beveik 4 procentus, tie pasiskolinti pinigai mums brangiau kainuos. Antra, rinkos jautriai reaguoja į augančias skolas ir ta skola ateityje gali dar labiau brangti“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Iš principo Lietuva stoja į tas pačias gretas, kaip Vokietija ar kitos nedideles skolas turinčios valstybės.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad su dabartiniu sunkmečiu valstybė nutarė tvarkytis visiškai kitaip, nei per 2009 metų nuosmukį, o kitų metų biudžeto projektą vadina antikriziniu.

„Tada Lietuva neturėjo priėjimo prie skolinimosi finansų rinkose, o valstybė turėjo imtis priemonių, nukreiptų į biudžeto deficito sumažinimą. Šiuo atveju turime anticiklinį biudžetą – biudžete numatyta nemažai skatinimo priemonių. Bet turime ir visai kitą ekonominę situaciją – Lietuvos ekonomika nėra perkaitusi, yra gerai subalansuota, Lietuva turi Europos Centrinio Banko užnugarį, taip pat žemą valstybės skolą. Todėl manau, kad šį kartą galime sau leisti antikrizinį ir anticiklinį biudžetą“, – žiniasklaidai išplatintame komentare sakė A. Izgorodinas.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, kitų metų valstybės biudžetas yra Lietuvos atsakas į tokias netipines aplinkybes, kaip Rusijos karas prieš Ukrainoje ir energetinis karas prieš Europos Sąjungos valstybes.

Svarbus paramos verslui greitis

M. Dubnikovas teigia, jog biudžeto sprendimai gali padėti gana lengvai išgyventi smarkiai pabrangusių energetikos išteklių sąlygomis.

„Sprendimas didinti žmonių pajamas, algas, sako, kad kitais metais atslūgus infliacijai – o ji, tikėtina, atslūgs dėl energetikos – žmonės gali šį sunkmetį išgyventi gana gerai. Žaidimas vyksta rizikuojant, bet tai gali padėti sušvelninti neigiamas pasekmes, apie kurias daug diskutavome pastaraisiais mėnesiais“, – sakė M. Dubnikovas.

I. Genytė-Pikčienė teigė, kad Vyriausybės pasiūlytas paramos verslui paketas padės neprarasti konkurencingumo Europos Sąjungos kontekste ir iš dalies užtikrins likvidumą, tačiau ji abejojo, ar pavyks operatyviai teikti subsidijas labiausiai energijai imlioms bendrovėms, nes gali užtrukti pretendentų patikra.

„Šios priemonės pareikalaus tam tikro biurokratinio mechanizmo atrenkant pažeidžiamiausius, įrodant įmonių atitikimą kriterijams, todėl yra rizika, kad tie procesai pavėlins pagalbą, bet gal per pandemiją mūsų administracinis mechanizmas pasimokė ir galės tai daryti greičiau“, – kalbėjo ji.

Paramos greitį pabrėžė ir A. Izgorodinas.

„Dabar svarbu, kad verslo skatinimo priemonės būtų greitai įgyvendintos“, – teigė jis.

Biudžeto projekte energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,930 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, o elektros kainos dalies kompensavimui verslui planuojama skirti 446 mln. eurų.

Pirmąjį pusmetį valstybė žada kompensuoti visuomeninę elektros kainą gyventojams tiek, kad ji nebūtų didesnė nei 28 centai už kilovatvalandę, o antrąjį pusmetį – 33 centai.

Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę elektros kainos šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Taip pat verslams, kurių sąnaudos energetikai sudaro ne mažiau nei 10 proc., bus sustabdytas mokesčių išieškojimas iki balandžio pabaigos.

Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kitą savaitę jis bus teikiamas Seime.

„Planą prezidentui aš pristačiau (...), tačiau šiandien nenorėčiau jo detalizuoti, nes jis yra dar vertinamas Vyriausybėje. Daugiausia šiame plane bus kalbama apie elektros kainų stabilizavimą verslui“, – po susitikimo su Gitanu Nausėda žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, jog Vyriausybė vėluoja su verslo gelbėjimo paketu, nes tokius planus turi ir juos jau įgyvendina daugiau nei pusė – 15 iš 27 Europos Sąjungos valstybių.

„Mažiausiai 15 ES šalių turi nacionalinius verslo gelbėjimo paketus ir juos vykdo, tuo tarpu mes šioje srityje smarkiai atsiliekame“, – spaudos konferencijoje teigė prezidento patarėjas.

„Dar daugiau – Vyriausybės pasirinktas kelias pririšti visą paramos gyventojams ir verslui paketą prie biudžeto ir nieko iki tol neinformuoti yra prastas kelias“, – pridūrė V. Augustinavičius.

Anot jo, Prezidentūra tikisi, kad atskiras tik verslui skirtas pagalbos planas bus pristatytas kitą savaitę, anksčiau nei bus paskelbtas 2023 metų biudžeto projektas.

Daugiausia šiame plane bus kalbama apie elektros kainų stabilizavimą verslui.

„Aptarta, kad galbūt apie 1 mlrd. eurų kainų amortizavimo verslui paketas būtų kažkas pakankamo, kas padėtų verslui  išlikti konkurencingu“, – sakė V. Augustinavičius

A. Armonaitė, teigė, jog be šio plano verslui bent jau nereikėtų bloginti dabartinių sąlygų.

Ministrės teigimu, verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų reikia daugiau lengvatinių paskolų ir jų garantijų, atidėti mokesčius, taip pat labiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), o ne minimalią mėnesio algą (MMA).

„Verslui ir didžiajai daliai gyventojų būtų naudingiau, jei kitais metais jų pajamos būtų didinamos, reikšmingiau keliant neapmokestinamą pajamų dydį, o ne MMA“, – ministerijos pranešime teigė ministrė.

Laisvės partijos deleguota Vyriausybės narė taip pat pakartojo, kad Seimas turėtų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms.

Pasak A. Armonaitės, spalio pradžioje planuojama paskelbti kvietimą 50 mln. eurų pagalbai nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam verslui.

„Tiesioginės „Invegos“ paskolos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms finansuoti bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo bei didelėms įmonėms. Tam numatyta skirti 50 mln. eurų. Ši pagalbos priemonė aktuali ir įmonėms, kurių išlaidos energetikai viršija 8 proc. sąnaudų“, – teigė ministrė.

„Šita suma yra tik pradžia. Jeigu bus poreikis, nebus problemų šitą sumą padidinti“, – spaudos konferencijoje sakė A. Armonaitė.

Vyriausybės atstovai kalba apie numatomą mokesčių atidėjimą įmonėms, jei jų sąnaudos energetikai viršija 10 procentų.

G. Nausėda yra sakęs, kad siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas verslui pagalba galėtų būti teikiama per lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą bei įvairias subsidijas smulkiajam verslui – jos galėtų būti skiriamos ir atsižvelgiant į energetikos išteklių sunaudojimą. Be to, anot jo, reikėtų įvertinti ir elektros kainos subsidijas verslui.

G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – po maždaug 2,3 proc. BNS skaičiavimais ir remiantis Finansų ministerijos kitų metų BVP augimo prognoze (to meto kainomis), ši suma galėtų siekti beveik 3,2 mlrd. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau rugsėjį skelbė, kad iki 2023 metų pabaigos planuojama per įvairias priemones šalies verslui ir viešajam sektoriui skirti beveik 1 mlrd. eurų. Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų apie 400 mln. eurų paramai. 

G. Nausėda: parama verslui turi būti pradėta teikti dar šiemet

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad blogėjant šalies ekonomikos augimo prognozėms i mažėjant vartotojų pasitikėjimo rodikliams šalies verslui būtina aiškiai žinoti, kaip valstybė padės įveikti energijos kainų krizę, o parama verslui turi būti pradėta teikti dar šiemet.

„Energijos kainų krizės metu pigiau gyventojams ir verslui yra padėti, negu – nepadėti. Tą liudija Lietuvos ekonomikos krizių pamokos. Artimiausiu metu turime aiškiai įvardinti, kokios pagalbos verslas gali tikėtis ir tą paramą pradėti teikti dar šiemet“, – pranešime sakė šalies vadovas, penktadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.

Pasak pranešimo, prezidentas su A. Armonaite sutarė, kad tarp paramos verslui priemonių turi būti mokesčių atidėjimas, elektros kainų šoko amortizavimas mažoms įmonėms ir individualiai dirbantiems asmenims, taip pat gamybos įmonėms, suvartojančioms daug energijos, bei kitam paveiktam verslui. Be to, verslui reikia lengvatinių paskolų

Susitikime taip pat sutarta, kad dar šiemet turi būti pradėta teikti parama pažeidžiamam verslui iš birželio mėnesį tam numatytų biudžeto lėšų.

„Sprendimai dėl paramos verslui būtų priimti greičiau, jei parama verslui nebūtų susieta su biudžeto įstatymu. Siekdami socialiai atsakingo verslo kultūros Lietuvoje, turime užtikrinti ir valstybės institucijų atsakomybę verslo atžvilgiu“, – sakė prezidentas.

„Visų pirma, labai svarbu laikas, mokesčių atidėjimas toms įmonėms, kurios pagal Europos Komisijos (EK) karo komunikatą yra labiausiai nukentėjusios ir tos, kurios sunaudoja 10 proc. bendrųjų sąnaudų išbrangusiai energetikai – joms svarbiausia padėti dabar“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę sakė, jog verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų.

Anot A. Armonaitės, mokesčių atidėjimas būtų geriausia pagalba, bet paramos nuo pandemijos nukentėjusiems verslams modelis šiuo atveju netinka, nes dėl derinimo institucijose parama užtrunka pernelyg ilgai.

„Pandeminės priemonės, subsidijos, gal kai kas pamiršo, kad jos išjuda pakankamai ilgai, yra institucijų derinimo su Europos Komisija. Aš pasisakau už labiau automatizuotą pagalbą verslui, kuri yra greitesnė – tai mokesčių atidėjimas pirmiausiai nuimtų daugiausiai įtampos nuo įmonių“, – teigė ministrė.

A. Armonaitės manymu, parama verslui galėtų būti skirtinga ir nustatoma pagal sektorius, kuriose veikia įmonės.

„Tos priemonės, jos galėtų būti skirtos vienoms industrijoms – vienos, kitoms – kitos, aišku, neatmetu, kad restoranai irgi yra energetiškai imlūs“, – kalbėjo ji.

SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė sako, kad pramonės įmonės neišsivers be valstybės pagalbos dorojantis su smarkiai išaugusiomis energetikos sąnaudomis. Anot jos, naujausios technologijos padeda sutaupyti, tačiau ne tiek, kad baldų įmonės išliktų konkurencingos ilgalaikėje perspektyvoje.

„Skaitmenizavimas yra tik vienas iš kelių, bet jis negali kardinaliai pakeisti situacijos. Baldų pramonės įmonės naudoja daug elektros ir su tokiais sprendimais mes negalime pasiketi tokio sutaupymo, kuris padėtų išlikti konkurencingais ilgalaikėje perspektyvoje“, – penktadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė J. Grašienė.

A. Armonaitės teigimu, moderni įranga gamyklai turėtų padėti lengviau išgyventi laikotarpį, kai smarkiai kyla energijos sąnaudos.

„Žalia, robotizuota, skaitmenizuota, automatizuota – tai reiškia, kad tokiai gamyklai ir dabartinius iššūkius lengviau įveikti. Svarbiausia, žinoma, yra, kad šiuo nelengvu metu įmonė susiplanavo plėtrą ir yra nusiteikusi optimistiškai“, – gamyklos atidarymo renginyje sakė ministrė.

J. Grušienės manymu, įprastų priemonių – elektros taupymo ar veiklos efektyvinimo, šiuo metu neužtenka, reikia greitų ir ryžtingų Vyriausybės sprendimų.

Pasak jos, SBA grupės įmonių Lietuvoje sąskaita už elektrą praėjusį mėnesį siekė apie 2 mln. eurų – pasak jos, valstybė verslui galėtų kompensuoti išlaidas elektrai, darbuotojų prastovas ar atidėti mokesčius.

„Visi suprantame, kad čia yra trumpalaikė krizė ir tos elektros kainos aukštos ilgai nesitęs, trumpąjį laikotarpį reikalingi tokie sprendimai, kurie padėtų verslui tą krizę išgyventi. Kompensacijos elektros kainų yra viena iš galimybių, kompensacijos už prastovas galimos, mokesčių atidėjimas ir panašiai“, – kalbėjo J. Grušienė.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės pažadus, jog verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų, J. Grušienė vertina palankiai.

„Tai yra labai teisingas ir adekvatus sprendimas, tiesiog reikėtų vertinti pramonės įmones, kad tai būtų skaičiuojama nuo bendrųjų sąnaudų, nevertinant tiesioginių žaliavų, kurios šiuo metu brangstant ar gaminant iš labai brangių komponentų, jos iškreipia tą vaizdą, tą eliminavus yra pakankamai geras sprendimas“, – kalbėjo J. Grušienė.

„Mokesčių atidėjimas trumpuoju laikotarpiu galėtų padėti verslui išgyventi ir padėti užsikamšyti savo pinigų srautų spragas“, – pridūrė ji. 

Ministrė – už PVM lengvatų pratęsimą

Ministrė pasisako už tai, kad viešbučiams ir restoranams nuo kitų metų būtų pratęstas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

„PVM lengvatą viešbučiams ir restoranams pratęsti matytume prasmę tiek dėl pandemijos, tiek dėl konkurencingumo sumažėjimo, tiek, kaip dabar jau matome, dėl energijos sunkumų. Yra skepsio dalies kolegų, reikės spręsti“, – sakė A. Armonaitė.

„Dėl viešbučių yra daugiau argumentų, nes daugybėje Europos šalių galioja mažesnis PVM viešbučių paslaugoms“, – sakė A. Armonaitė.

G. Skaistė anksčiau teigė, kad PVM lengvatos restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms neliks, nes ji buvo tikslinė – pandemijos iššūkiams suvaldyti. Dėl viešbučių dar neapsispręsta.

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo įmonėms įvestas nuo 2021-ųjų liepos, o viešbučiams toks pat tarifas taikomas septynerius metus – abu jie baigia galioti šių metų pabaigoje. Įprastas PVM tarifas yra 21 procentas.

Analitikai, be to, teigia, jog lengvatą viešbučiams reikėtų pratęsti, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad PVM lengvatų maitinimo ir apgyvendinimo paslaugoms būtų galima nepratęsti, jei būtų rasti sprendimai, kaip įmonėms išgyventi esant itin didelėms energijos išteklių kainoms.

„Jeigu Vyriausybė pasiūlys kokias nors priemones, kaip šitą sudėtingą periodą išgyventi visoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tuomet ta PVM lengvata galėtų baigti galioti. Jeigu ne, turbūt kažkokios paramos vis tiek reikia ir (lengvatą – BNS) reikia išlaikyti“, – BNS sakė N. Mačiulis.

„Akivaizdu, kad yra naujas iššūkis, kurį ypač jaučia maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos – energijos išteklių kainos. Dėl to negalima izoliuotai analizuoti šio klausimo – ir PVM lengvatų klausimas maitinimo bei apgyvendinimo įstaigoms, ir kompensacijos už šildymą, dujas, elektrą turi būti svarstomos kartu“, – teigė ekonomistas.

Pasak jo, valstybė turi padėti verslui suvaldyti energetikos krizės, kaip ir pandemijos, sukeltas rizikas.

„Ir pandemija, ir energetikos krizė, su kuria dabar susiduria Europa, yra netikėtas išorinis šokas, kuris niekaip nesusijęs su įmonių veikla, efektyvumu ir apsidraudimu nuo rizikų. Todėl tokias rizikas turi padėti valdyti valstybė“, – teigė N. Mačiulis.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas taip pat sako, kad po pandemijos dar neatsigavęs maitinimo verslas bus pribaigtas aukštų energijos sąnaudų.

„Tas sektorius buvo nokdaune po pandemijos, o dabar dar pilnai neatsigavus jie gauna dar vieną rimtą įvartį, energetinį. Ar reikėtų juos gelbėti, ar ne, čia jau yra politinis apsisprendimas. Lengvata aiškiai buvo suteikta metams laiko ir baigiasi. Dėl jos išlaikymo Finansų ministerija iš esmės atsižvelgia į teorinį mokesčių modelį, kad lengvatos neturėtų būti sektorizuojamos“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Jo manymu, dabartinė valdžios pozicija aiškiai rodo, kad pagalbos nereikėtų tikėtis ir bandyti išgyventi rinkos sąlygomis, kurios dėl energetinių sąnaudų dalį įmonių gali priversti bankrutuoti.

„Žinutė restoranams ir maitinimo įstaigoms yra paprasta: jie paliekami sudraskyti rinkos sąlygomis ir nuspręsta jų negelbėti. Apskritai čia bus daug bankrotų, nes energijos kainos yra tokios, kad daliai jų veikti nebus jokių šansų“, – sakė M. Dubnikovas.

Analitikas abejoja, ar tokia lengvata apskritai padėtų maitinimo įstaigoms susitvarkyti su problemomis.

„Mano manymu, ji nepakenktų, bet ar padėtų kompensuoti milžinišką krūvį dėl elektros ir dujų kainų, tai, ko gero, ne“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė primena, kad buvo iš anksto žinoma, jog lengvatinis PVM tarifas maitinimo įstaigoms taikomas laikinai, norint padėti susitvarkyti su pandemijos iššūkiais, o jiems pasibaigus neliko ir tokios paramos poreikio.

„Tai buvo laikinas sprendimas siekiant padėti joms išgyventi pandemijos iššūkius ir palengvinti jos sukeltą stresą sektoriui. Dabar tos problematikos nebelikę, tad natūralu, kad neturėtų, matyt, būti pratęsta ši lengvata“, – ketvirtadienį BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Tuo metu pratęsti lengvatą viešbučiams, anot jos, būtų logiškas sprendimas, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto ir jas reikia išlaikyti konkurencingas.

„Apgyvendinimo įstaigos, žvelgiant į kaimyninių ir apskritai Europos Sąjungos šalių kontekstą, tai nemažai šalių turi lengvatinius tarifus apgyvendinimo paslaugoms, eksportuojantis paslaugas sektorius turi išlaikyti tam tikrą konkurencingumą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

M. Dubnikovas irgi mano, jog PVM lengvata šiam sektoriui turėtų būti pratęsta: „Viešbučiams lengvata paliekama, nes viešbučiai yra tarsi eksportas šalies viduje“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę teigė, jog maitinimo įstaigoms 9 proc. PVM lengvata nebus patęsta, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų. Pasak jos, bus svarstoma, ar palikti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako matanti prasmę pratęsti PVM lengvatą maitinimo paslaugoms.

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo įmonėms įvestas nuo 2021-ųjų liepos, o viešbučiams toks pat tarifas taikomas septynerius metus – abu jie baigia galioti šių metų pabaigoje. Įprastas PVM tarifas yra 21 proc.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), per aštuonis šių metų mėnesius abiejuose sektoriuose pradėtas 81 bankrotas – 2,6 karto daugiau nei 2019–2021 metais.

„Creditinfo“ duomenimis, vien rugsėjį maitinimo įmonių bankrotai sudarė apie 14 proc. visų bankrotų. Nemažai restoranų dėl itin didelių energetikos kainų užsidaro arba žiemai arba visam laikui, skelbė LRT.