Kalėjimų departamentas ketvirtadienį pranešė, kad galimą nusikalstamą veiką atskleidė Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

Įtariama, kad dvi Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus pareigūnės, dirbusios Kybartų sektoriuje, palaikė neteisėtus ryšius su nuteistaisiais.

Trečiadienį Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai atliko kratas šių pareigūnių namuose ir automobiliuose. Jų metu rasta ir paimta mobiliojo ryšio telefonų, kitų techninių priemonių ir, kaip įtariama, psichiką veikiančios medžiagos.

Dėl pareigūnių galbūt padarytos nusikalstamos veikos Kriminalinės žvalgybos valdyboje pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl piktnaudžiavimo, pareigūnės apklaustos kaip įtariamosios.

Jei bus įrodyta kaltė, pareigūnėms gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.

Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra.

„Kalėjimų departamento vadovybė akcentuoja, kad bausmių vykdymo sistemos darbuotojams keliami aukšti elgesio standartai, į kiekvieną atvejį dėl netinkamo pareigų atlikimo bus reaguojama principingai“, – rašoma pranešime.

Kaip skelbia Kalėjimų departamentas, lyties aspektas šiuo metu netenka reikšmės. Vis daugiau moterų renkasi tarnybą Lietuvos valstybei – bausmių vykdymo sistemoje dirbančios moterys sudaro maždaug trečdalį pataisos pareigūnų skaičiaus. Teigiama, kad šiuolaikinės moterys gali turėti veiksmingų įgūdžių, kurie padeda įveikti priešiškumą bei profesinį perdegimą̨ darbo vietose, kurios anksčiau buvo laikomos labiau vyriškomis. Moksliniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad didesnis moterų įsitraukimas į darbą pataisos įstaigose daro teigiamą poveikį „normalizuojant“ nuteistųjų elgesį. Pareigūnės moterys geba išspręsti konfliktines situacijas su nuteistaisiais rečiau naudodamos fizinę jėgą ir konfrontacijas, o tai gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti bendrą pataisos įstaigos atmosferą. Taigi, moterys yra neatsiejama bausmių vykdymo sistemos dalis.

Minėdamos Tarptautinę moterų solidarumo dieną, Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus pareigūnės dalinasi savo mintimis apie moters tapatumą tarnyboje:

„Kasdien, įžengus į spygliuotomis vielomis aptvertą tvirtovę, aš palieku laisvėje savo atliekamus socialinius vaidmenis, asmeninius išgyvenimus, abejones, nepasitikėjimą... Žengiu tvirta koja, žinodama, kad atlieku atsakingą darbą – prisidedu prie nuteistųjų resocializacijos proceso vykdymo, visuomenės saugumo ir teisingumo užtikrinimo. Tarnyboje nelieka vietos lyčių skirtumams. Tu esi pareigūnė, specialistė ir savo srities profesionalė. Visus tarnaujančius sieja tik bendri tikslai, funkcijos bei misija – „Žmogus – Atsakomybė – Pokytis“.

„Moteris ir vyras, kaip jin ir jan, senovės kinų simbolis, reiškiantis tobulą pusiausvyrą. Priešingi, tačiau vienas kitą papildantys pradai. Mūsų tarnyboje mes visi esame pataisos pareigūnai, turintys vienodas teises, pareigas, visiems taikomi tie patys standartai, visi esame lygūs. Visuomenėje įsitvirtinęs mitas, kad pataisos įstaigose moterims tarnauti ne vieta yra labai primityvus. Taip, kartais esame silpnesnės, jautresnės, emocionalesnės, tačiau tai ne kliūtis tarnauti valstybei. Moteriškumas tai grožis, švelnumas, išmintis ir priėmimas. Moteris remiasi ne jėga, kova, bet lankstumu, ir tai daro Mus išskirtines. Šios savybės yra svarbios dinamiškos pataisos pareigūno profesijos atstovui“.

„Dirbdama bausmių vykdymo sistemoje 13 metų niekada neuždaviau sau klausimo, ar darbas pataisos namuose nenaikina manyje moteriškumo. Svarstydama, kodėl nekilo toks klausimas, atsakiau sau taip – ateinu į darbą ne kaip moteris, o kaip pareigūnė. Moteriškumą palieku už įkalinimo įstaigos tvoros, nes naudotis juo tarnyboje negaliu ir, manau, tai nėra profesionalu. O kai juo nesinaudoju, tuomet ir nenaikinu jo. Moteriškumas man yra labai asmeninis dalykas, kuriuo dalinuosi tik su artimiausiais žmonėmis“.

Pasak policijos, po vidurnakčio miesto gatvėse patruliavęs ekipažas pastebėjo kylančius tirštus dūmus. Operatyvinės grupės pareigūnės Rita Gaurienė ir Violeta Rinkūnienė nedelsdamos nuskubėjo į įvykio vietą. Priemiesčio gatvėje pleškėjo gyvenamasis namas, viena jo dalis jau degė atvira liepsna.

Kaip skelbė policija, pareigūnės iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, bet pačios nė neketino laukti rankas sudėjusios. Jos ėmė belstis į pastato, kur veržėsi dūmai, langus ir duris. Pareigūnėms pavyko laiku pažadinti miegojusį vyrą. Jis suspėjo pasišalinti iš degančio namo, kartu pasiėmė savo šunį bei kelis būtiniausius daiktus. Deja, kitas šio namo gyventojas gaisro metu žuvo, jo kūną rado ugniagesiai malšindami gaisrą.

Policijos išgelbėtas panevėžietis teigė, kad tuo metu jau miegojo, gaisro nė nepajuto. Jei ne pareigūnės, greitai įvertinusios situaciją, šio įvykio pasekmės galėjo būti dar liūdnesnės, informavo policija.

Situacija praeivius suglumino. Jei tai buvo asmeninis apsipirkimas, ar toks elgesys deramas pareigūnėms?

Ar policijos automobilį galima naudoti ne darbo metu, kaip traktuoti situaciją, jeigu į apsipirkimą išsiruošta darbo metu, kodėl jos be uniformų?

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja portalui kauno.diena.lt teigė, kad nuotraukoje užfiksuotos neuniformuotos bendruomenės pareigūnės.

„Facebook“ nuotr.

Anot J. Samorokovskajos, pareigūnės tikrai nesavivaliavo, o vykdė joms pavestas pareigas.

„Komisariate šiandien ir šeštadienį numatyti renginiai. Pareigūnės nuvyko į artimiausią parduotuvę nupirkti prekių reikalingų renginiams. Bendruomenės pareigūnai turi teisę naudotis tarnybiniais automobiliais darbo metu ir darbo reikalais“, – komentavo poskyrio vedėja.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis portalui kauno.diena.lt taip pat teigė, kad automobilis naudotas tarnybinių funkcijų atlikimui.

„Šiuo automobiliu naudojasi Trakų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai, kurie atsakingi už prevenciją, susitikimus su gyventojais, renginius ir kita“, – komentavo departamento atstovas.

Šios Kauno apskrities pareigūnės praėjusį savaitgalį vykusiame „Moterų ralyje“ VIP įskaitoje užėmė 1-ąją vietą.

Tiesa, to pareigūnės nesureikšmina ir teigia, kad ralio pagrindinis tikslas nėra greitis. Jos džiaugiasi ne tik pasiektais rezultatais, bet ir turėta galimybe dalyvauti šiame renginyje, skirtame skatinti sąmoningumą ir pagarbą vienų kitiems kelyje, ypač, kuomet jos savo kasdiene veikla siekia, jog keliuose visiems eismo dalyviams būtų saugu, rašoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime.

„Kultūra keliuose gerėja, vairuotojai geranoriškesni vieni kitiems, praleidžia, padėkoja. Pastebima, kad moterų, kurios gerai ir labai gerai vairuoja, tik daugėja. Gal dėl to, kad moterys atsakingesnės“, – šypsosi pareigūnės, paklaustos apie vairuotojų elgesį kelyje.

Kultūra keliuose gerėja, vairuotojai geranoriškesni vieni kitiems, praleidžia, padėkoja. Pastebima, kad moterų, kurios gerai ir labai gerai vairuoja, tik daugėja.

Tiesa, pastebima, kad nenaudoti mobiliojo telefono vairuotojams vis dar sudėtinga. „Visi turi ausines, laisvų rankų įrangas, daugelyje automobilių jos tiesiogiai įrengtos, tačiau kažkodėl daugeliui vis dar likęs įprotis vis tiek imti telefoną į rankas vairuojant. Turime žiūrėti į kelią, o ne kažkur kitur, jei norime išvengti nelaimių“, – teigia L. Salokaitė.

Nemažai vairavimo patirties turinčios pareigūnės teigia pastebinčios pėsčiųjų neatidumą: „Neretai žmonės žengia į važiuojamąją kelio dalį ten, kur negalima, ne visuomet dėvi atšvaitus. Tiek ralyje buvo akcentuota, tiek primename ir dabar – visi esame lygiateisiai eismo dalyviai ir privalome saugoti vieni kitus kelyje.“

Paklaustos apie tai, ką reiškė jų pasirinktas „3N“ pavadinimas, pareigūnės atsakė: „Toks pavadinimas gimė dėka Kauno apskr. VPK viršininko Dariaus Žukausko, kuris nuolat visus moko, jog „nieko nėra neįmanomo“. Kiekviena žinojome, ką turime daryti. Nors ir buvome pasiskirstę vaidmenimis, visose užduotyse dalyvavome kartu. Esame dėkingos kolegei Laurai, subūrusiai tokią vieningą komandą.“ 

Kauno pareigūnės, kurios buvo vienas iš penkių moterų ekipažų, atstovavusių Lietuvos policiją, linki visiems eismo dalyviams keliuose būti tolerantiškesniems ir visuomet itin atidiems, kadangi nuo kiekvieno iš mūsų priklauso saugumas kelyje.

Jėgos – skirtingos

Ar esame saugūs, pradėta svarstyti po Tryškių tragedijos liudininkų pasakojimo, kad žudomo pareigūno kolegė tuo metu tiesiog spiegė nesavu balsu.

Per kelerius pastaruosius metus vien Klaipėdoje būta ne vieno atvejo, kai policininkės nukentėjo nuo pažeidėjų ir, užuot užtikrinusios tvarką, pačios laukė kolegų pagalbos.

Klaipėdos patrulių rinktinės vadas Gedas Sakalauskas neslėpė, jog tarnyboje dabar apie 60 proc. sudaro merginos ir tik apie 40 proc. – vyrai.

Tiesa, atostogų metu jį pavaduojantis 1-osios kuopos vadas Sigetomas Olšauskas patikslino, jog šiuo metu dirbančių pareigūnų sąraše merginų yra tik trečdalis, visi kiti – vyrai.

Tiesa, dalis jų tik teoriškai dirba, o iš tikrųjų – augina vaikus ir yra tėvystės atostogose.

Neseniai Patrulių rinktinė pasipildė 13 naujų pareigūnų. Šešios iš šio būrelio yra merginos. Abejones merginų galimybe apginti žmones ir užtikrinti viešąją tvarką G.Sakalauskas atrėmė argumentais.

"Policijoje tarnaujančių merginų ir vaikinų teisės, pareigos, reikalavimai bei atlyginimas – vienodi. Tiesa ir tai, kad fizinės galimybės nėra vienodos, – kalbėjo patrulių vadas. – Į vieną ekipažą sodinti dvi pareigūnes vengiame. Nors tai nėra draudžiamas dalykas, stengiamės to nedaryti, ypač žinodami mūsų jaunimo požiūrį į uniformuotas merginas. Kiekvieno pareigūno pareiga apginti kolegą. Yra kaip yra, dirbame su tuo, ką turime, bet, aišku, norėtume daugiau vaikinų. Tiesa, yra situacijų, kai labiau reikalingos merginos. Pavyzdžiui, kai reikia apžiūrėti sulaikytą moterį. Kai kurie pažeidėjai reaguoja ramiau, kai prieina ir bando sugėdinti pareigūnė."

Mieste problemos nėra

G.Sakalauskas tikino, kad jo pavaldinės apgynė užpultą patrulį. Jos tai dažniausiai daro panaudodamos specialiąsias priemones, naudojo fizinę prievartą, taikė kovos veiksmus.

Būrio vadas teigė, kad pavaldinėms ne kartą pasakojo apie realius atvejus, kai pareigūnės pažeidėjų buvo tampomos už plaukų arba sulaikymo metu nusilaužė priklijuotus ar pernelyg ilgus nagus.

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas įsitikinęs, kad pareigūnų pagal lytį nereikėtų skirstyti. Pasak jo, svarbiausia, kaip policininkas kiekvienu atveju yra pasiruošęs reaguoti į nestandartinę situaciją.

"Kartais atsitraukti yra protingiau negu pulti. Dabar neturime pilno pareigūnų komplekto, todėl kartais iškyla grėsmė, kai kažkuris ekipažas yra silpnesnis, kai poroje dirba mergina. Suprantame, kad moteris yra silpnoji lytis, kad ir kaip ją beapginkluotume. Mieste lyg ir nėra didelės problemos, čia visada dirba bent vienas ekipažas, kur abu – vyrai. Juo labiau kad turime ir Mobiliąją kuopą, kurios pareigūnai reaguoja į didesnės grėsmės įvykius. Rajone sudėtinga laviruoti."

Nelinkęs nurašyti moterų

Rajonuose stengiamasi kabinetiniais vadinamų pareigūnų darbo grafiką išdėstyti taip, kad jie kuo daugiau dirbtų gatvėse.

Vyriausiojo policijos komisariato budėtojas mato ir šiuos pareigūnus gali pasiųsti reaguoti į įvykius.

Vis daugiau uniformuotų policininkų dirbs pamainomis. Taip stengiamasi kompensuoti policijos patrulių trūkumą. Rudenį, kai susijungs Kriminalinės ir Viešosios policijos padaliniai, pareigūnai dirbs teritorijose, juos tikimasi panaudoti ir reaguojant į įvykius.

Grįždamas prie moterų temos policijoje A.Motuzas teigė, kad Rikiuotės statute yra detalizuoti visi pareigūno uniformos bei kiti elementai.

"Aišku, nagų ilgis statute nėra aprašytas, bet pareigūnė turi rengtis santūriai, neiššaukiamai, prabangos elementai – minimalūs, vienas žiedas, auskariukai ir labai simboliniai papuošalai. Viskas priklauso nuo tiesioginių vadovų principingumo. Ypač jaučiame, kad reikia atskirai aiškinti elementarius dalykus tiems, kas į policiją ateina tik po įvadinių trijų mėnesių kursų, – atviravo Klaipėdos apskrities policijos viršininkas. – Būta atvejų, kai tokios policininkės ateina į tarnybinį automobilį ir klausia, kur galėtų pasidėti rankinę. Tam yra paskiriami kuratoriai, kurie pamoko visko, ką policininkui būtina žinoti kasdieniame darbe nuo tualeto iki visų kitų dalykų. Bet kitą kartą merginos su ilgais nagais geriau dirba negu be nagų. Nebūčiau linkęs visas policijos nesėkmes nurašyti moteriškumui. Kartais stresinėse situacijose vyrai gali pasielgti ne geriau nei moteris, ypač kai matai mirtį."

Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (AVPK) vyksta atrankos bei konkursai įvairių padalinių vadovų postams užimti. Šį kartą kai kurie konkursai baigėsi be rezultatų dėl pernelyg menkos pretendentų kompetencijos arba neatsiradus norinčiųjų juose dalyvauti.

Nurungė tris vyrus

Pirmadienį įvyko atranka Klaipėdos rajono policijos komisariato vadovo pareigoms užimti. Į šį postą pretendavo trys Klaipėdos AVPK pareigūnai bei Radviliškio rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkė Rasa Stasiulaitienė.

Atrankoje geriau už dabar Klaipėdos AVPK Personalo skyriui vadovaujantį Rolandą Andruškevičių, Palangos miesto PK Viešosios policijos skyriaus viršininką Gintautą Pocevičių bei Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininką Gediminą Radzevičių pasirodė R.Stasiulaitienė.

Šiandien bus trečioji diena, kai galima apskųsti atrankos rezultatus policijos generaliniam komisarui, o paskui – teismui.

Jeigu skundų nebus, pareigūnė netrukus pradės dirbti Gargžduose.

Nepakako kompetencijos

Klaipėdos policijos komisariato Šiaurinės policijos nuovados viršininko pareigas pretendavo užimti taip pat trys pareigūnai: Klaipėdos m. PK Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės laikinas vadovas Saulius Bitinas, tyrėjas Nerijus Mendelis ir Prevencijos skyriaus vyresnysis specialistas Edgaras Peleckis.

Visų jų kompetencija pasirodė pernelyg menka, vyrai surinko nepakankamą balų skaičių, tad laimėtojas nepaskelbtas.

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas teigė, kad visi jie gali dar pasimokyti ir dalyvauti pakartotinėje atrankoje, tačiau laikomasi nuostatos plačiau paskleisti žinią apie šią atranką bei sulaukti pretendentų ir iš atokesnių vietų.

Praėjusios savaitės pabaigoje vyko atranka į Klaipėdos AVPK miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio vadovo vietą. Šio poskyrio viršininke tapo Vitalija Sukauskienė.

Pernelyg aukšti reikalavimai

Kol kas tuščia išlieka ir Vidaus tyrimų poskyrio viršininko vieta. Konkursas buvo paskelbtas, tačiau neatsirado nė vieno norinčio jame dalyvauti.

"Ko gero, tai mūsų kaltė. Buvome užkėlę pernelyg aukštą kartelę – tarp reikalavimų pretendentams buvo sunkiai įgyvendinamų, berods, pretendentas turėjo būti dirbęs ne mažiau nei penkerius metus skyriaus vadovu. Konkursą teks skelbti iš naujo", – aiškino A.Motuzas.

Policijos komisariatuose yra dvi pareigūnų darbą stebinčios ir jų teisėtumą vertinančios tarnybos: Vidaus tyrimų poskyris bei Imuniteto skyrius.

Policijos departamente jos yra sujungtos ir turi vieną viršininką. Tačiau apskričių komisariatuose tai yra atskiros tarnybos, kiekviena – su savo vadovu. Tad kol kas sutaupyti sujungus panašias funkcijas atliekančius padalinius nepavyks.

Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate daugėja padaliniams vadovaujančių moterų.

"Manau, tai nėra blogai. Moterys yra pareigingesnės, atsparesnės korupcijai. Svarbiausia, kad pareigūnas būtų kompetentingas", – komentavo Klaipėdos AVPK viršininkas A.Motuzas.

Vis daugiau merginų apsivelka policininkių uniformas ir tai byloja, kad mūsų šalyje užtikrinamos lygios teisės abiejų lyčių atstovams. Tačiau gyvenimas rodo, jog fizinės jėgos bei atsparumas agresijai policijoje dirbančių vyrų ir moterų dauguma atvejų nėra vienodi.

Pargriovė ir ėmė smaugti

Dar kartą atkreipti dėmesį į uniformuotas silpnosios lyties atstoves privertė antradienio nakties įvykis, kai nuo narkotikų apsvaigęs dviratininkas sulaikomas sužalojo dvi kelių policininkes.

Tą naktį viename ekipaže dirbusioms pareigūnėms 2.45 val. pranešta apie Debreceno gatvės viduriu vingiais dviračiu važiuojantį žmogų.

Jos pamatė pažeidėją, atvažiuojantį priešais. Kol policininkės manevravo automobiliu, vyras įsuko į Šilutės plentą, vos nepakliuvęs po vilkiko ratais.

Visą įvykių eigą užfiksavo tarnybiniame automobilyje įrengtas vaizdo registratorius. Tad interpretacijoms dėl policininkų veiksmų vietos nebus.

Pareigūnės pavijo dviratininką ir per garsiakalbį pareikalavo sustoti. Vyras jas iškoneveikė ir mynė toliau.

Viena policininkių išlipo iš mašinos ir pabandė jį sustabdyti, tačiau pajuto spyrį į pilvą ir buvo parblokšta ant žemės, vyras pradėjo ją smaugti.

Antroji pareigūnė radijo ryšiu iškvietė pagalbą ir nuskubėjo padėti kolegei. Įniršęs vyras spyrė ir antrajai policininkei.

Nežinia, kuo ši situacija būtų pasibaigusi, jei ne atsitiktinai pro šalį važiavęs ir padėti pareigūnėms pasišovęs vairuotojas. Jis padėjo suraityti nuo narkotikų apdujusį dviratininką ir užsegti jam antrankius.

Siūlė psichologo pagalbą

Po keturių minučių ir 10 sekundžių nuo pagalbos prašymo į įvykio vietą atskubėjo arčiausiai buvęs policijos patrulių ekipažas. Netrukus čia atsidūrė dar dvi patrulių mašinos.

Kelių policininkės buvo sumuštos, apibraižytos ir tą pačią naktį kreipėsi į ligoninę, kur abi apžiūrėjo medikai ir konstatavo, jog sužalojimai – paviršiniai, moterys galės gydytis ambulatoriškai.

Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis tikino, kad nė viena incidento dalyvė nepasinaudojo galimybe pasiimti nedarbingumo lapelį ir dirbs pagal grafiką.

Tiesioginio pareigūnių viršininko įsitikinimu, policininkės pasielgė taip, kaip turėjo pasielgti. Jei jos būtų ilgiau vedusios derybas su pažeidėju, galėjo įvykti eismo nelaimė.

"Mačiau abi merginas, kalbėjau. Vienai ant kaklo matyti kraujosruvų, kitai – sutrenktas veidas, – pasakojo R.Šideikis. – Pasiūliau joms drauge nueiti pas policijos psichologę. Kol kas merginos šios pagalbos atsisakė, tikiuosi, gilių psichologinių padarinių joms šis įvykis neturės."

Laukia ne vienas tyrimas

40-metis klaipėdietis, sužalojęs policininkes, uždarytas į areštinę. Jam gresia atsakomybė už eismo taisyklių pažeidimą bei pasipriešinimą pareigūnėms.

Tuo pat metu atliekamas tarnybinis patikrinimas, per kurį bus aiškinamasi, ar policininkės elgėsi teisingai. Be to, ketinama patikrinti, ar kiti mieste bei jo apylinkėse dirbę pareigūnai pakankamai greitai atvyko į pagalbą kolegėms.

Policininkėms padėjusio vyro asmenybė liko nežinoma. Kelių policijos vadovybė norėtų jam padėkoti ir prašo jį atsiliepti arba susisiekti elektroniniu paštu.

Moteris stengiasi pasaugoti

Pasak R.Šideikio, gatvėse dirbantys pareigūnai dažną dieną yra priversti grumtis su girtais ar nuo narkotikų apdujusiais asmenimis. Tarnybos metu nukenčia ne tik uniformuotos moterys, bet ir vyrai.

"Policininkai būna apkandžiojami, jiems suplėšomos uniformos, grumtynių metu atsiranda mėlynių, kartais ir kaulai lūžta. Ir šiuo atveju policininkės nukentėjo ne todėl, kad kažką padarė neteisingai, o todėl, kad susidūrė su apsvaigusiu, neadekvačiai besielgiančiu asmeniu", – tvirtino R.Šideikis.

Kelių policijos biure dabar dirba 26 pirmosios grandies pareigūnai. Aštuonios jų yra moterys.

Dažniausiai stengiamasi, kad ekipažą sudarytų moteris ir vyras. Pasak R.Šideikio, kai nėra kitos išeities ir poroje dirba dvi moterys, jų stengiamasi nesiųsti dirbti už miesto, kad reikalui esant, joms galėtų pagelbėti kiti policininkai.

Taigi, pripažįstama, kad moterys yra silpnesnioji policijos grandis. Tai byloja ir skirtingi fizinio pasirengimo normatyvai vyrams ir moterims.

Policijos patrulių rinktinėje dirba tik vos mažiau moterų nei vyrų. Kol kas patruliuoti vienu automobiliu moterys nesiunčiamos. Kadangi šioje tarnyboje trūksta apytikriai trečdalio pareigūnų, šis trūkumas užpildomas už papildomą atlygį kviečiant patruliuoti kitų tarnybų policininkus. Tramdyti smurtautojų, chuliganų, gaudyti vagių, plėšikų bei chuliganų vien moterys kol kas nesiunčiamos.

Saugotis verčia rekomendacijos

Dirbantys gatvėse policininkai turi ne tik besąlygiškai laikytis visų policininkų darbą reglamentuojančių teisės aktų, bet ir paisyti rekomendacinio pobūdžio policijos patrulio taktikos reglamento.

Jame kalbama apie tai, kaip pareigūnai turi apsaugoti patys save. Be kita ko, čia minima, jog policijoje tarnaujančios moterys plaukus turi susitvarkyti taip, kad įstatymų pažeidėjai negalėtų už jų sugriebti, kad besigrumdama pareigūnė nebūtų sužalota dėl jų nešiojamų auskarų ar žiedų ar kitų papuošalų.

Ilgą laiką būsimuosius policininkus mokiusi, o dabar vadovaujanti Prevencijos skyriui vyresnioji komisarė Rasa Bekėžienė patikino, kad kiekviena patruliuoti siunčiama mergina turi įvertinti jai gresiantį pavojų ir iš anksto pagalvoti, kaip apsisaugoti nuo sužalojimo galimybės.

Klaipėdos kelių policijos biuras yra vienintelis toks šalyje, nes jame yra daugiausia uniformuotų moterų. Iš 34 čia dirbančių Kelių policijos pareigūnų – net 14 yra dailiosios lyties atstovės.

Uniformos nesigėdi

Policijos departamento nurodymu palaipsniui komisariatuose stengiamasi didinti pareigūnių skaičių. Teigiama, kad moterys yra kur kas atsparesnės korupcijai, o kai kuriais atvejais net gali būti pranašesnės už vyrus. Tik ką tarnybą pradėjusi Rūta Zabinaitė juokiasi, kad ji įgyvendino savo mamos svajonę.

"Mama labai norėjo tapti policijos pareigūne ir net kurį laiką dirbo pasų poskyryje Gargžduose. Tačiau gyvenimas pasisuko kita linkme. Mama tapo choreografe", – pasakojo 25-erių gargždiškė.

Aukštąjį mokslą baigusi ir viešojo administravimo specialybę įgijusi mergina tikina tikrai nesigėdijanti uniformos.

Ilgakojų merginų draugija kol kas džiugina vyriškąją komisariato pusę. Tačiau merginos prisipažįsta, kad pirmieji jų žingsniai buvo nedrąsūs.

"Aš svajojau apie medicinos studijas. Tačiau likimas lėmė taip, kad pasirinkau policiją. Mano šeima ir artimieji palaikė mano sprendimą. Tik močiutė kategoriškai tvirtino, kad policininkės darbas moteriai visai netinka", – prisiminė 23-ejų Fajeta Rušinskytė.

Mergina prisipažino, kad penki tarnyboje praleisti mėnesiai jos neišgąsdino.

"Pasitaiko, kad surašant protokolą išgirsti visko. Tačiau kartais net lengviau, kad esu mergina. Sulaukiu šypsenų ir komplimentų. Iš pradžių bijojau, bet įsitikinau, kad į moteris pareigūnes vairuotojai net palankiau žiūri, elgiasi mandagiau", – pripažino F.Rušinskytė.

Įkliuvo dėl kyšio

Klaipėdos kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos vadas Darijus Malonė tikino, kad iš pradžių vadovybė nerimavo dėl dailiosios lyties atstovių, kurios papildė pareigūnų gretas.

"Reikėjo ir nuraminti, kitas iš vieno į kitą būrį pervesti. Buvo tokių situacijų, kai pareigūnai su merginomis nenorėjo dirbti. Juk mes ne tik patruliuojame, mūsų pareigūnai siunčiami ir į kitokio pobūdžio iškvietimus, šeimyninius konfliktus, va čia ir atsiranda bėdų", – pasakojo D.Malonė.

Smulkutei, nedidelio ūgio pareigūnei sunkoka sulaikyti augalotą bėglį, tačiau D.Malonė pripažino, kad visokių merginų tarnauja kuopoje.

"Tačiau  rezultatais negalime skųstis, merginos pasiekia tą patį išaiškinamumą, kaip ir vyrai. Tiesa, šiais metais turėjome nemalonų įvykį, kai viena mūsų patrulė su kolega įkliuvo dėl kyšio. Pasirodo, ir moterys paslysta tokiose situacijose", – tikino kuopos vadas.

Pareigūnai nesitikėjo, kad ateis laikai, kai į patrulių ekipažo automobilį teks sodinti dvi merginas.

"Tačiau jos puikiai susitvarko. Net ir naktį dirba ir nieko blogo nenutinka. Labai palaiko Patrulių rinktinės pareigūnai, kurie, žinodami, kad naktį dirbs dvi merginos, visuomet pasiūlo pagalbą", – kalbėjo D.Malonė.

Trūksta pareigūnų

Tačiau didžiausia bėda pareigūnai vadina tai, kad šiuo metu katastrofiškai trūksta naujų žmonių.

"Mums yra skirta 63 etatai, o dirba tik 34 pareigūnai. Priežastys čia slypi tos pačios, kaip ir visoje Lietuvoje. O ką mes galime pasiūlyti jaunam žmogui? Tik gana nedidelį atlyginimą, o atsakomybė yra didelė", – pastebėjo D.Malonė.

Į policiją pasuka ir aukštąjį išsilavinimą turintieji, tačiau pirmaisiais metais jie gali tikėtis tik apie 1,5 tūkst. litų atlyginimo.

Tiesa, tęsiant tarnybą, galima tikėtis priedų už ištarnautus metus bei aukštesnę kvalifikaciją.

Kuopoje kol kas formuojasi itin jauna organizacija, kurioje amžiaus vidurkis – apie 25 metus.

Stovėdavo lyg šviesoforai

Jau 24 metus policijoje tarnaujantis Artūras Zaboras dažniausiai būna tas kolega, kuris pirmasis imasi mokyti ir globoti naujokes.

"Toks darbas – ne medus. Ateityje gal viskas keisis, bet iš pradžių visiems yra sunku, trūksta patirties. Prieš 24 metus pradėjęs tarnybą, įgijau juk kitokios patirties. Stovėdavome sankryžose, eismą reguliuodavome "ant vėjo ir šalčio", vietoje šviesoforų stovėdavome. Jei moterys renkasi tokią profesiją, vadinasi, turi žinoti, kas čia gali nutikti", – prisipažino A.Zaboras.