„Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje buvo gautas raštas dėl galimo sveikatos sutrikdymo sulaikymo metu. Šiuo metu minėtos valdybos pareigūnai tikslina aplinkybes ir priims procesinį sprendimą“, – Eltą informavo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Policija sausio 15 d. sulaikė ir į Kauno tardymo izoliatorių pristatė A. Kandrotą-Celofaną, kuriam teismas už finansinius nusikaltimus skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Kitą dieną vyras, nuotoliniu būdu dalyvaudamas teismo posėdyje riaušių prie Seimo byloje, pareiškė, kad policijos pareigūnai prieš jį smurtavo.

„Mane pareigūnai sumušė. Praskelta nosis, sumuštas veidas, visą naktį vėmiau“, – sakė nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas.

Jis tvirtino, kad prašė pareigūnų jam iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau, pasak kaltinamojo, jam pagalba nebuvo iškviesta.

A. Kandroto-Celofano advokatas Erikas Rugienius šią savaitę Eltai sakė, kad jo ginamajam medicininė pagalba taip ir nebuvo suteikta.

„Tuo metu jis buvo sužalotas, tai yra sulaikymo metu. Buvo sumušta nosis, veidas. Medicinės pagalbos jis iš principo nesulaukė, kai nuvyko į Kauno kalėjimą“, – aiškino E. Rugienius.

Advokatas pasakojo, kad A. Kandrotas-Celofanas buvo sulaikytas, sustabdžius jo automobilį. Jame, kaip buvo parodyta vaizdo įraše viešojoje erdvėje kartu su nuteistuoju važiavo ir jo šeima. E. Rugieniaus manymu, policijos pareigūnai šioje situacijoje elgėsi neadekvačiai.

„Policijos veiksmai nėra toleruotini. Tos procedūros, kad „išlipk iš mašinos, reikia pasikalbėti“, nėra. Tai galėjo pareigūnai nurodyti, kad „jūs esate sulaikomas, nes įsiteisėjo teismo sprendimas“. Gal tada žmogus būtų kalbėjęs kažkaip kitaip, o čia sako „išlipk pasikalbėti“, tai buvo jo teisėtas atsisakymas, kad „nelipsime“. Tada jį griebė iš to automobilio“, – pasakojo E. Rugienius.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas šių metų sausį Apeliacinis teismas A. Kandrotą-Celofaną dviejose baudžiamosiose bylose dėl finansinių nusikaltimų pirmadienį nubaudė realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Vienoje byloje nuteistajam skirtas 1 metų ir 10 mėnesių, o kitoje – 1 metų ir 3 mėnesių trukmės įkalinimas.

Aktyvus įvairių protestų dalyvis A. Kandrotas-Celofanas yra paskelbęs apie politinės partijos „Mes Lietuva“ įkūrimą. Tiesa, oficialiai ji nėra registruota.

A. Kandrotas-Celofanas taip pat pranešė dalyvausiantis šiemet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai.

„Nustatyta, kad STT pareigūnai kratą atliko laikantis teisės aktų reikalavimų, jų veiksmai buvo teisėti ir proporcingi“, – teigiama pranešime.

STT kratą M. Puidoko kabinete atliko vykdydama tyrimą dėl galimos korupcijos. Vykstant šiam tyrimui, įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu buvo pateikti jo padėjėjui Kęstučiui Motiečiui.

Po kratos Puidokas Seimo salėje pareiškė patyręs STT agentų smurtą, kad buvo draskomas, smaugiamas, bandomas užversti ant stalo, suplėšyti drabužiai.

STT teigia, kad atlikti M. Puidoko asmens kratą nutarė po to, kai šis atsisakė pateikti savo mobiliuosius telefonus, o pasislėpęs tualete iš mobiliojo ryšio priemonių galėjo trinti tyrimui svarbius duomenis.

Tarnyba po vidinio tyrimo, per kurį buvo peržiūrėtas ir M. Puidoko advokato darytas vaizdo įrašas, taip pat nurodo, kad Seimo Darbo frakcijos nario teiginiai apie panaudotą neproporcingą jėgą, neatitinka tikrovės – pareigūnai Seimo narį dvi minutes laikė už rankų ir juosmens, jokių smūgių ar smaugimo veiksmų nebuvo. Dėl melagingos Seimo nario informacijos tarnyba kreipėsi į Seimo etikos sargus.

Užsidarė tualete

STT pranešime spaudai pateikė detalesnę praėjusio ketvirtadienio įvykių Seime chronologiją.

Kratos M. Puidoko ir jo padėjėjų darbo kabinete buvo sankcionuotos trimis Vilniaus apylinkės teismo nutartimis, kurios priimtos patenkinus prokuroro prašymus.

Kratų metu buvo siekiama surasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus, įskaitant du M. Puidoko mobiliuosius telefonus.

Anot STT, krata M. Puidoko darbo vietoje buvo sankcionuota atskira nutartimi, aiškiai nurodant parlamentaro pareigas, statusą ir ieškomus daiktus. Pačioje kratoje dalyvavo Seimo narys, jo advokatas ir du Seimo kanceliarijos atstovai.

Seimo narys, turėdamas su savimi mobiliuosius telefonus, užsidarė tualeto patalpoje.

Kratos metu M. Puidokui keletą kartų buvo išreikštas teisėtas reikalavimas pateikti mobiliuosius telefonus, kurie nurodyti teismo nutartyje, teigia STT, tačiau parlamentaras tai padaryti atsisakė.

Tarnyba tvirtina, kad kratos metu M. Puidokas buvo išėjęs iš kabineto, nors buvo paprašytas pasilikti kratos atlikimo vietoje. Seimo narys, turėdamas su savimi mobiliuosius telefonus, užsidarė tualeto patalpoje.

„Pareigūnai turėjo pagrindo manyti, kad tuo metu Seimo narys galėjo iš mobiliojo ryšio telefonų ištrinti ikiteisminiam tyrimui galimai reikšmingą informaciją“, – teigiama pranešime spaudai.

Grįžus į darbo kabinetą, tęsiant kratą, Seimo narys buvo informuotas, kad nepateikus minėtų daiktų savanoriškai, bus atliekama asmens krata. Galop taip ir įvyko.

„Pradėjus asmens kratą, M. Puidokas aktyviais veiksmais priešinosi ir trukdė paimti nutartyje nurodytus daiktus, todėl jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga“, – rašo STT.

Pasak jos, asmens kratai teisinį pagrindą suteikia Baudžiamojo proceso kodeksas, o anksčiau priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas leidžia ją taikyti Seimo narių atžvilgiu.

Pradėjus asmens kratą, M. Puidokas aktyviais veiksmais priešinosi ir trukdė paimti nutartyje nurodytus daiktus, todėl jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga.

Tarnyba nurodo, kad įvertinus gautų ir surinktų duomenų visumą nustatyta, jog asmens kratos atlikimo metu panaudota fizinė jėga buvo proporcinga Seimo nario aktyviems pasipriešinimo veiksmams, trukdant STT pareigūnams paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus.

Pasak STT, patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad Seimo narys buvo laikomas tik už rankų ir liemens, naudota fizinė jėga nebuvo perteklinė, Seimo nariui nebuvo suduota smūgių, jis nebuvo, kaip jis pats teigė, dusinamas ar smaugiamas.

Pati fizinė jėga Seimo nario atžvilgiu buvo naudojama apie 2 minutes, anot STT, tiek, kiek to reikėjo proceso tikslams pasiekti ir paimti mobiliuosius telefonus.

„Fizinės jėgos veiksmai buvo nedelsiant nutraukti, kai tai tapo nereikalinga, todėl šiais veiksmais nebuvo siekiama suvaržyti Seimo nario laisvės. Iš karto po to, kai telefonai buvo paimti, Seimo narys paliko kratos atlikimo vietą“, – rašoma pranešime.

Apskundė Seimo komisijai

STT taip pat tvirtina nustačiusi, kad kalbėdamas apie kratą M. Puidokas skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją.

Todėl tarnyba nusprendė kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

Taip pat bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą su siūlymu parengti metodines rekomendacijas dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, pareigūnų veikimo ribų asmenims (įskaitant ir teisinę neliečiamybę turinčius asmenis) pasipriešinus ar atsisakius paklusti pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Taip pat atliekant kratą pas asmenis, turinčius teisinę neliečiamybę, bus daromi vaizdo ar garso įrašai.

Krata M. Puidoko kabinete buvo atliekant tyrimą dėl įtarimų, kad jo padėjėjas K. Motiečius pasiūlė 50 tūkst. eurų kyšį Seimo nariui Matui Maldeikiui už jo įtaką Seime svarstant loterijų ir azartinių lošimų veiklos reguliavimą.

Vykstant tyrimui, įtarimai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo taip pat buvo pareikšti lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ savininkui Samoilui Kacui.

Anot STT, įtariamieji siekė paveikti įstatymus, „susijusius su lošimų automatų sujungimu į bendrą sistemą bei loterijų ir lošimų mokesčio tarifų padidinimu“.

Teisininkas – niekas?

Net ir žinantiems įstatymų gaires, neretai būna sunku apsiginti, ką jau kalbėti apie tuos, kuriems kodeksų tomai nėra kasdieniai skaitiniai. Tuo įsitikino advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius su savo kliente.

Šių metų kovo 4-osios rytas. Veiksmas vyksta Kaune. Suskamba kaunietės telefonas ir vyriškas balsas jai nurodo atvykti prie automobilio BMW. Teigiama, kad reikia patekti į mašinos vidų ir apžiūrėti. Prieš ketverius metus kaunietė buvo apiplėšta, todėl pabūgo tokio kvietimo, juolab kad skambinantysis neprisistatė. Tik frazė "nesiginčykite su pareigūnais" išdavė, kad skambina ne, tarkime, telefoninis sukčius.

Moters iškelta sąlyga, kad atvyks tik su advokatu, regis, dar labiau pablogino situaciją. Skambinantysis jai patarė nekonfliktuoti su pareigūnais ir bandė įtikinti, kad advokatas šioje situacijoje esą nereikalingas. Tačiau toks skambinančio asmens patarimas nenuramino kaunietės ir ji vis dėlto kreipėsi pagalbos į teisininką. Dar viena detalė – skambinantysis net nepaklausė, kur moteris palikusi automobilį. Policija viską žino ir mato?

Moteriai kartu su sūnumi ir advokatu artėjant prie jos automobilio, įvykiai ėmė suktis dar keistesne linkme. Prie jos BMW privažiavo kita mašina ir sustojo taip, kad moteris negalėtų išvažiuoti. Liaudiškai tariant, užstatė.

"Paklausiau kokiu pagrindu norima apžiūrėti automobilį", – įvykių seką prisiminė advokato padėjėjas E.Pavlovičius. "Tu čia esi niekas", – atrėžė vyrai moters advokatu prisistačiusiam E.Pavlovičiui.

Teisininkas neslėpė supratęs, kad čia ne šiaip prašalaičiai, o policijos pareigūnai. Nujautė ir tai, kad šie pareigūnų veiksmai gali būti dėl kito jo kliento, tačiau, buvo nuramintas, kad esą tai niekaip nesusiję.

"Tada kilo klausimas – kokiu pagrindu siekta patekti į automobilio vidų?" – tęsė E.Pavlovičius.

Situacija darėsi tragikomiška – vieni primygtinai reikalavo galimybės pateki į automobilį, kiti – dokumentų, liudijančių, kad pareigūnų veiksmai atliekami teisėtai. Panašu, kad kortas šioje situacijoje labai sumaišė "nieku" pavadintas teisininkas.

Moters skambutis Bendruoju pagalbos telefonu sukėlė dar daugiau sumaišties, bet atvykęs ekipažas netruko pasišalinti. Jiems kolegos atskleidė savo tapatybes ir greičiausiai paaiškino, kad Kauno Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei valdyboje vyksta ikiteisminis tyrimas, o čia daromas automobilio poėmis.

Nustebino motyvai

Taigi, tam tikros detalės, atvykus patrulių ekipažui, incidento dalyviams tapo aiškesnės. Į automobilį nori patekti policijos pareigūnai ir atlikti poėmį, žadėdami, kad reikiamus dokumentus esą tuoj atspausdins. Teisininkas neatlyžo, nes automobilio savininkės atžvilgiu nepradėtas joks ikiteisminis tyrimas. "O kas ji šiame baudžiamajame procese? – ir vėl retorinį klausimą iškėlė E.Pavlovičius. – Ji nėra proceso dalyvė. Tada pasakiau: "Parodykite poėmio dokumentą, ir mes atsitraukiame."

Po pusantros valandos pareigūnai pateikė poėmio dokumentą. "Tai kokiais įgaliojimais remdamiesi pareigūnai veikė pusantros  valandos?" – retorinius klausimus toliau kėlė E.Pavlovičius.

Laukiant oficialaus dokumento, būta kalbų ir apie automobilyje paliktą pasiklausymo aparatūrą, būta ir siūlymų pareigūnams pripažinti, kad jie nori išsiimti čia paliktą aparatūrą.

Pasak E.Pavlovičiaus, pateikę poėmio dokumentus, pareigūnai iškvietė automobilvežį mašinai nusitempti. Automobilio raktelius turėjo advokato padėjėjas. Transporto priemonė iki šiol areštuota. "Manau, kad jei būtume leidę apžiūrėti automobilį, jie būtų išsiėmę tai, ką paliko, ir net nebūtų nutempę mašinos", – svarstė advokato padėjėjas.

Tiesa, motyvas areštuoti automobilį ir jį paimti taip pat buvo keistokas. Esą BMW gali būti pirkta už neteisėtai įgytas lėšas, nors moteris yra pateikusi pajamų deklaraciją, kuri leidžia vertinti esant pakankamoms pajamoms įsigyti automobilį.

"Jei pareigūnai būtų pasakę, kad iš šio automobilio nori išimti pasiklausymo aparatūrą, kuri buvo įdėta dėl mano kito ginamojo, būtų parodę dokumentus, kurie bylotų, kad yra teismo nutartis pasiklausyti pokalbius, nieko tokio nebūtų įvykę. Nė vienu žodžiu nebūčiau galėjęs prieštarauti. Šiuo atveju viskas buvo kitaip", – situaciją apibūdino E.Pavlovičius.

Už iškvietimą – bauda

Tačiau tai dar ne istorijos pabaiga. Už karalių apnuoginusius veiksmus atsako iš policijos sulaukė ir automobilio savininkė, ir jai atstovavęs advokato padėjėjas. Skambutis pagalbos telefonu ir patrulių ekipažo atvykimas į incidento su tuo metu neprisistačiusiais pareigūnais vietą moteriai atsiėjo 200 eurų.

Automobilio savininkei buvo skirta bauda už administracinės teisės pažeidimą – esą be priežasties kvietė pagalbą. Paaiškinime Kauno Žaliakalnio policijos komisariato viršininkui kaunietė nurodė, kad pareigūnai neprisistatė, kad grasino ją uždaryti į areštinę, jei mėgins patraukti jų norimą apžiūrėti automobilį, nors jokių tai atlikti leidžiančių dokumentų nepateikė.

Paaiškinime moteris taip pat nurodė, kad tokius pareigūnų veiksmus laiko neteisėtu jos laisvės suvaržymu disponuoti jai priklausančiu automobiliu. Nurodė ir tai, kad neturėdama kitos išeities paskambino Bendruoju pagalbos telefonu vildamasi, kad oficialioji policija saugo, gina ir padeda.

"Kauno dienai" policijos atstovė taip pat paaiškino tos dienos pareigūnų veiksmus: "Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai Kaune, Šiaurės prospekte, po įtariamojo sulaikymo viename ikiteisminiame tyrime dėl plėšimo, pagal prokuroro sprendimą areštuoti automobilį, vykdė neatidėliotiną poėmį, nes turėta duomenų, kad šis automobilis buvo įsigytas už lėšas, gautas nusikalstamu būdu.

Liudininkų teigimu, neuniformuoti pareigūnai tik po pusantros valandos pateikė oficialius dokumentus, tačiau Kauno policijos vadovybė jų veiksmuose jokių pažeidimų neįžvelgė. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Automobilio oficialiai savininkei buvo paskambinta ir pranešta, kad byloje bus paimtas automobilis. Atvyko jos artimasis, advokatas ir ji pati. Kadangi jie norėjo automobiliu išvažiuoti, pareigūnai jį užstatė tarnybine transporto priemone.

Moteris, žinodama apie sprendimą ikiteisminiame tyrime areštuoti automobilį, du kartus skubios pagalbos telefonu skambino ir pranešė – pirmuoju atveju, kad kieme bandoma su automobilvežiu nutempti jos automobilį, antruoju – kad konfliktuoja su "Škoda" automobilio vairuotoju. Dėl melagingo tarnybų kvietimo moteriai buvo pradėta administracinė teisena.

Visais atvejais tiek uniformuoti, tiek neuniformuoti pareigūnai turi prisistatyti ir prisistato gyventojams. Šiuo atveju vienas iš pareigūnų, atvykusių paimti automobilio, pas moterį namuose plėšimo byloje atliko kratas, pildė procesinius dokumentus, todėl moteriai buvo pažįstamas iš anksčiau."

Advokatūros vertinimas

Ir tai dar ne šios istorijos pabaiga. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, kad būtų įvertintas advokato padėjėjo E.Pavlovičiaus elgesys ir sprendžiama dėl drausmės bylos advokato padėjėjui kėlimo.

Prašymą imtis veiksmų dėl advokato padėjėjo buvo grindžiamas tuo, kad esą orderį advokatas klientei išrašė nesudaręs su ja paslaugų teikimo sutarties ir trukdė trečiųjų asmenų veiklai, t. y. neperdavė pareigūnams norimo apžiūrėti automobilio raktelių.

Ar tai yra sunkinanti aplinkybė, jei į įvykio vietą atvažiuoja advokatas?

Advokatų taryba išklausė E.Pavlovičiaus paaiškinimo ir peržiūrėjo jo pateiktą konflikto vaizdo įrašą: "Advokato padėjėjo pateikti vaizdo įrašai patvirtino jo paaiškinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad automobilį buvo reikalaujama pateikti nesant jokio teisinio pagrindo ir tik vėliau, advokato padėjėjui atvykus į vietą ir kilus konfliktui dėl to, kad nesant teisinio pagrindo buvo reikalaujama pateikti automobilį, ikiteisminio tyrimo pareigūnė surašė nutarimą daryti poėmį, pagal kurį vėliau ir buvo atliktas šis veiksmas. Advokato padėjėjui atvykus į vietą, joks nutarimas dėl poėmio nebuvo priimtas ir automobilio savininkės ir advokato padėjėjas su juo nebuvo supažindinti."

Atsakyme policijai Advokatų taryba pabrėžė, kad advokato profesinės veiklos tikslas – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo profesines teises bei teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Aktyvūs advokato, sąžiningai ir protingai ginančio kliento interesus, veiksmai neretai sukelia priešingą suinteresuotumą turinčių asmenų nepasitenkinimą ir sąlygoja galimai nesąžiningą jų kreipimąsi į Lietuvos advokatūros organus savanaudiškais tikslais.

Advokatų taryba pateikė išvadą, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad E.Pavlovičius būtų atlikęs kokius nors neteisėtus ar neetiškus veiksmus.

Potekstė glumina

Po Advokatų tarybos sprendimo nekelti advokato padėjėjui drausmės bylos, Kauno policija jokių veiksmų nebesiėmė. Automobilio savininkė taip pat neskundė sprendimo dėl administracinio nusižengimo, įvardyto kaip melagingas tarnybų kvietimas, kuriuo jai skirta 200 eurų bauda.

E.Pavlovičius paaiškino, kad klientė taip nusprendė remdamasi grynai matematiniais skaičiavimais – advokato paslauga surašyti skundą kainuos dar apie 500 eurų, plius kokie dveji metai tampymosi po teismus, tad bendra suma siekiant įrodyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu buvo skambinta ne be pagrindo, atsieitų apie tūkstantį eurų.

"Kokią žinutę siunčia policija skirdama moteriai baudą?" – ir vėl retorinį klausimą kėlė advokato padėjėjas. Išvadą galima padaryti patiems. Pasipriešinimas galimai neteisėtiems policijos veiksmams, trukusiems maždaug pusantros valandos, automobilio savininkei atsiėjo 200 eurų? O gal žinia, kad geriau nesinaudoti įstatymų gaires žinančių advokatų paslaugomis ir nuolankiai vykdyti policijos pareigūnų, net oficialiais dokumentais nepagrįstus reikalavimus?

Iš policijos komentaro "Kauno dienai" aišku tai, kad tiek uniformuoti, tiek neuniformuoti pareigūnai privalo prisistatyti. Vargu, ar pakankamas pagrindas policijos pareigūnų veiksmų teisėtumui yra tai, kad vienas iš jų jau kartą buvo susidūręs su automobilio savininke. Vargu, ar pakankamas pagrindas garantuoti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumui ir tai, kad tik po pusantros valandos konflikto buvo pateikti automobilio poėmio dokumentai. "Ar tai yra sunkinanti aplinkybė, jei į įvykio vietą atvažiuoja advokatas?" – klausimyną tęsė E.Pavlovičius.

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai įvykio vietoje sulaiko du asmenis – vyrą ir moterį. Vyras paguldytas ant žemės, o vienas pareigūnas pasilenkęs prie jo. Tuomet įvyksta tai, kas kelia įtarimų, jog policininkas peržengė savo įgaliojimų ribas. Jis trenkia kumščiu gulinčiam sulaikytajam į pilvą. Nors šis, iš pirmo žvilgsnio, tuo metu nesipriešina.

Kiti patruliai tuo metu atveda ir antrankiais surakintą moterį. Ją ruošiamasi sodinti į tarnybinį automobilį. Įraše matoma, kaip atidarant mašinos duris jos trenkiasi sulaikytai moteriai į galvą.

Šis vaizdo įrašas sukėlė tikrą audrą, todėl policijos atstovai tą pačią dieną išplatino pranešimą.

Pasak jų, kovo 2 d. apie 15.23 val. pareigūnai sulaukė pranešimo, kad Taikos pr. du neblaivūs asmenys užpuolė nepažįstamą vyriškį, apspardė jo automobilį, grasino.

Nedelsiant sureagavus į gautą pranešimą ir atvykus pareigūnams pastebėta, kad išdaužtas greta esančios kirpyklos langas.

Kaip praneša policija, tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad tie patys asmenys spardė bei apgadino kiemuose stovinčius du automobilius, trenkė juos sudrausminti bandžiusiam vyrui bei grasino vaikų žaidimo aikštelėje žaidusiems vaikams, kurie išsigandę pabėgo.

Pareigūnai operatyviai surado ir sulaikė iš įvykio vietos pasišalinusius du asmenis: 44-erių vyrui nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,55 prom.) 45-erių moteriai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,13 prom.).

Dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Už tai gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Taip pat Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas patikslinimas dėl vieno iš policijos pareigūnų elgesio ir panaudotų veiksmų, sulaikant teisės pažeidėjus.

Internautų dėmesį labiausiai patraukė vieno pareigūno veiksmai – jis į ant žemės gulinčio žmogaus galvą daugybę kartų trenkė elektros impulsiniu prietaisu „Tazer“.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyresnysis specialistas Artūras Šliavas portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad iškvietimą, kuris baigėsi vaizdo įraše užfiksuota situacija, pareigūnai gavo antradienį apie 20 val.

Pranešta, kad prekybos centre girtas jaunuolis švaistėsi, kabinėjosi prie žmonių.

„Atvykę pareigūnai tuo įsitikino. Jaunuolį bandė raminti, su juo susitarti, tačiau jis buvo susierzinęs, nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Juos puolė kumščiais“, – pasakojo A. Šliavas, pridūręs, kad po įvykio jaunuoliui nustatytas 1,72 promilės girtumas.

Anot jo, pareigūnas nuo kumščių išsisuko, jam nebeliko nieko kito, kaip tikino, tik panaudoti specialiąsias priemones. Kaip ir kokios priemonės naudojamos, galima matyti vaizdo įraše. Dėl pastarųjų pareigūno veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas. Gavus papildomos medžiagos, bus sprendžiama, ar pareigūnai elgėsi teisėtai ir adekvačiai.

A. Šliavas teigė, kad jaunuolis yra labai spalvinga „asmenybė“, žinoma kiekvienam Radviliškio pareigūnui. Policijos atstovas vardijo, kad jaunuolis penkis kartus teistas, o per paskutinius ketverius metus, kai sulaukė pilnametystės, jam surašyti 20 administracinės teisės pažeidimų protokolų.

„Jis teistas dėl grasinimų nužudyti, viešosios tvarkos pažeidimų ir kitų veikų. Visais atvejais jis buvo girtas“, – teigė A. Šliavas. Policijos pareigūnus puola taip pat ne pirmą kartą.