Ugniagesių atstovas spaudai Janis Artopijas (Yiannis Artopios) sakė, kad aukos buvo rastos į šiaurę nuo Aleksandrupolio.

Kadangi nebuvo pranešta apie dingusius vietos gyventojus, „tiriama galimybė, kad jie yra nelegaliai į mūsų šalį patekę žmonės“, sakė jis per televiziją.

Ši vietovė yra dažnas nelegalių migrantų atvykimo taškas.

Pirmadienį į šiaurę nuo Atėnų rastas negyvas pagyvenęs piemuo, o vėliau – dar vienas įtariamas migrantas, tad gaisrų aukų skaičius išaugo iki 20.

Liepsnos toliau nekontroliuojamai plito šiaurės rytų Graikijoje, taip pat Evijos ir Kitnos salose bei į šiaurę nuo Atėnų esančiame Bojotijos regione, esant pavojingam gūsingo vėjo ir iki 41 laipsnio Celsijaus temperatūros mišiniui.

Per pastarąją parą kilo daugiau kaip 60 gaisrų, o šešios šalys atsiuntė pagalbą per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, sakė ugniagesių departamentas.

Apie 120 ugniagesių iš Kipro, Rumunijos, Čekijos, Kroatijos, Vokietijos ir Serbijos atvyks į pagalbą graikams, valstybinei televizijai ERT sakė ugniagesių departamento atstovas Vasilis Vatrakogianis (Vassilis Vathrakogiannis).

Antradienį netoli Atėnų esančioje Aspropirgo pramoninėje zonoje esančiame sąvartyne įsiplieskė naujas gaisras, o virš teritorijos pakibo juodų dūmų debesis.

Pareigūnai uždarė artimiausią Atėnų aplinkkelio atkarpą ir patarė gyventojams likti namuose.

Kitas gaisras kilo Parnitos kalno papėdėje netoli sostinės, dėl kurio teko evakuoti žmones.

Be to, Graikijos pareigūnai antradienį įsakė evakuoti vieną Atėnų šiaurės vakarų pakraščio rajoną.

Dešimtys tūkstančių žmonių buvo paraginti palikti Ano Liosijos rajoną, o kaimyninėje Filio bendruomenėje naujienų agentūros AFP žurnalistas matė degančius namus.

Vėlai pirmadienį buvo įsakyta evakuoti Aleksandrupolio, šiaurės rytų Graikijos uostamiesčio, esančio rajone, kuriame gaisrai siautėja jau ketvirtą dieną, ligoninę.

Pakrančių apsauga pranešė, kad perkėlė 65 pacientus į miesto uoste laukiantį keltą.

Evijos saloje, esančioje netoli sostinės, pareigūnai vėlai pirmadienį evakavo pramoninį Nea Artakės miestą, kuriame gaisras apgadino paukštyną ir kiaulių ūkį.

Gaisras netoli Aleksandrupolio taip pat kelia grėsmę Dadijos nacionaliniam parkui – vienai svarbiausių saugomų teritorijų Europoje, kurioje gyvena reti paukščiai.

Meteorologų teigimu, labai karštos ir sausos sąlygos, didinančios gaisrų pavojų, išliks iki penktadienio.

Liepos 18 dieną kilęs ir stipraus vėjo pakurstytas gaisras per 10 dienų, tvyrant karščio bangai, pietinėje Rodo, populiarios turistų salos Egėjo jūros pietryčiuose, dalyje nuniokojo beveik 18 tūkst. hektarų.

Teko evakuoti apie 20 tūkst. žmonių, daugiausia turistų.

Regioną užklupus vienai smarkiausių audrų per pastaruosius kelerius metus, Švedijos pietuose žuvo vienas žmogus, o kitas dingo, kai apvirto jų valtis.

Slovėnijos šiaurės rytinėje dalyje pirmadienį žuvo 52-ejų vyras, ant jo automobilio užvirtus medžiui.

Lenkijos pietinėje dalyje esančioje Tatrų Bukovinoje 40-metė moteris ir jos mažametė dukra žuvo ant jų užgriuvus vėjo nuplėštai stogo dangai, pranešė Zakopanės policija.

Tuo metu Londono policija pirmadienį informavo, jog sekmadienį žuvo automobilyje buvęs vyras, kai ant į pietvakarius nuo sostinės esančio greitkelio užvirto medis.

Vokietijos vakaruose nuvirtus medžiams buvo sunkiai sužeisti trys žmonės: dvi moterys Sarbriukene, iš kurių viena yra kritinės būklės, ir 16 metų berniukas Paderborne.

Tuo metu Čekijoje buvo sužeistas vyras kai ant jo užvirto medis. Vėjas, kurio greitis siekė 180 km per valandą, šalyje paliko be elektros energijos 100 tūkst. žmonių ir net nuvertė sunkvežimį.

Audra siautėja regione nuo savaitgalio.

Didelė žala

Audra sukėlė didžiulius potvynius Anglijoje, be elektros paliko bemaž 130 tūkst. vartotojų šiaurinėje Prancūzijos dalyje, keliose šalyse sutrikdė lėktuvų, traukinių ir automobilių eismą.

Šiaurės Austrijoje pirmadienį be elektros liko 35 tūkst. vartotojų.

Dėl stichijos buvo atidėta daugiau nei 700 lėktuvų skrydžių keturiuose Vokietijos miestuose: Frankfurte, Miunchene, Diuseldorfe ir Kelne. 

Tuo metu Nyderlanduose Amsterdamo Schipcholio oro uoste – trečiame judriausiame Europoje – pirmadienį buvo atšaukta apie 220 skrydžių. Sekmadienį neišskrido maždaug 240 lėktuvų.

Sekmadienio vakarą artėjant audrai, Nyderlanduose buvo uždarytos apsaugines užtvaros vandeniui sulaikyti. Pirmadienį policija pranešė apie daugiau nei 600 kilometrų ilgio transporto spūstis.

Liuksemburgo mokyklose buvo atšauktos pamokos, Belgijos sostinėje Briuselyje dėl uždarytų gatvių ir potvynio rytinio piko metu buvo beveik sustojęs eismas keliuose. 

Vokietijos Frankfurto mieste vėjas padarė didelę žalą, užvertęs statybinį kraną ant bažnyčios stogo.

Paryžiuje vėjo ant geležinkelio linijų išversti medžiai sukėlė rūpesčių vietos traukinių bendrovėms, sutrikdė priemiestinių traukinių eismą.

Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba ir laikraščiai pirmadienį audrą „Ciara“ dėl jos padarytų nuostolių pavadino „šimtmečio audra“. 

„Nors audra „Ciara“ jau atsitraukia, dar nereiškia, kad laukia ramesnių orų laikotarpis“, – perspėjo Alexas Burkillas (Aleksas Berkilas) iš Meteorologijos tarnybos.

„Neatmetama pūgų galimybė“, – pridūrė jis.

Tarp labiausiai per audrą nukentėjusių vietovių yra keli šiaurės Anglijos Vakarų Jorkšyro grafystės miestai, kur vanduo sėmė automobilius, elektros energijos neturėjo dešimtys tūkstančių žmonių. 

Pirmadienį dar tebegaliojo 170 perspėjimų dėl potvynių pavojaus.

Uždarytas vėjo jėgainių parkas

Pirminiais vertinimais, daugiausiai žalos padaryta Europos šiaurinėse pakrantėse.

Pirmadienį ryte vėl pradėjo plaukioti keltai tarp Pietų Anglijoje esančio Doverio ir Kalė Prancūzijos šiaurėje. Sekmadienį keltai neplaukė.

Belgijos pakrantėje buvo uždarytas visas vėjo jėgainių parkas, nes dėl stiprių vėjo gūsių turbinos automatiškai sustojo – tai viena iš saugumo priemonių.

Be to, kelias valandas buvo uždarytas Daniją ir Švediją jungiantis Eresūno (Zundo) tiltas.

Audra buvo tokia stipri, kad Vokietijos geležinkelių kompanija „Deutsche Bahn“ sekmadienį vakare „buvo priversta visiškai sustabdyti traukinių eismą pagrindinėse [šalies] linijose“, naujienų agentūrai AFP sakė kompanijos atstovas Achimas Staussas (Achimas Štausas).

Audra taip pat sujaukė Europos sporto renginių tvarkaraštį, priversdama atšaukti svarbias futbolo rungtynes Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Tačiau buvo ir vienas geras audros aspektas, kurį pajuto keleiviai, skridę bendrovės „British Airways“ lėktuvu iš Niujorko į Londoną.

„Ciara“ padėjo lėktuvui atskristi per ikigarsiniam skrydžiui rekordiškai trumpą laiką – 4 val. 56 min., pranešė skrydžius stebinti interneto svetainė „Flightradar24“.

Intensyvėjantys susirėmimai tarp Kremlių remiančių separatistų ir Ukrainos pajėgų sekmadienį pareikalavo 12 civilių gyventojų gyvybių ir privertė naująjį, Vakarų remiamą Ukrainos lyderį atšaukti susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per pasaulio futbolo čempionatą Brazilijoje.

Ši saugumo krizė prie pat rytinių Europos Sąjungos (ES) sienų, kuri jau pareikalavo daugiau kaip 550 gyvybių ir sukėlė didelę įtampą tarp Rytų ir Vakarų, savaitgalį sukėlė visapusiško pilietinio karo pavojų.

Grupės, kurias, kaip tvirtina Vakarai ir Kijevas, ginkluoja Kremlius, vėlai penktadienį panaudojo raketų sistemas „Grad“, nuo kurių netoli Rusijos sienos žuvo 19 ukrainiečių karių, o dar beveik 100 buvo sužeista.

Per tolesnes atakas žuvo dar 18 karių ir 20 civilių gyventojų, kurių 12, pasak Kijevo, žuvo per raketinius ir kitokius sukilėlių smūgius praėjusią naktį. Šis smurtas, regis, sudaužė visas paliaubų viltis.

Kijevo remiami pareigūnai sakė, kad sukilėlių bastiono Donecko, kuriam gyvena beveik 1 mln. žmonių, priemiestyje žuvo šeši ir buvo sužeisti dar aštuoni žmonės. 

Kaimyninio Luhansko, kuriame gyvena 425 tūkst. gyventojų ir kuris taip pat yra separatistų bastionas, municipaliteto darbuotojai pranešė apie šešis žuvusius žmones ir septynis sužeistuosius.

AFP korespondentas Marijinkos morge matė aštuonis žmones, žuvusius per šeštadienio popietės susirėmimus prie to kaimo į vakarus nuo Donecko.

Toks dviejų dienų civilių aukų skaičius yra vienas didžiausių per tris mėnesius trunkantį konfliktą, kuris kelia pavojų pačiam šios strateginės pokomunistinės valstybės, įsiterpusios tarp ES ir Rusijos, išlikimui.

Kariškių patirti nuostoliai smarkiai slopino Kijeve kilusias viltis, kad jų pastarojo meto pergalės mūšio lauke pagaliau įtikino sukilėlius siekti taikos.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pažadėjo nužudyti „šimtus“ kovotojų už kiekvieną prarastą karį ir nurodė kariškiams visiškai blokuoti Luhanską ir Donecką, pasiskelbusius savų „liaudies respublikų“, *****norinčių prisijungti prie Rusijos, sostinėmis.

Viltys dėl paliaubų buvo siejamos su V.Putino ir P.Porošenkos susitikimu – antru nuo Ukrainos prezidento išrinkimo gegužės 25 dieną – pasaulio futbolo čempionato finalo Rio de Žaneire užkulisiuose.

V.Putinas turėjo užsukti į Rio de Žaneirą tęsdamas savo kelionę Lotynų Amerikoje, o Brazilijos prezidentūra penktadienį sakė, kad P.Porošenko taip pat priėmė kvietimą.

Tačiau anksti sekmadienį Ukrainos prezidentūra pranešė, kad P.Porošenko buvo priverstas atšaukti savo dalyvavimą dėl „dabartinės situacijos Ukrainoje“.

Nauja įtampa kilo sekmadienį, kai Maskva paskelbė, jog Rusijos pasienio miestelyje nukritus iš Ukrainos paleistam sviediniui žuvo vienas ir buvo sužeisti dar du žmonės. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija tai pavadino „dar vienu agresijos aktu“, kuris gali turėti „negrįžtamų pasekmių“ Ukrainai.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas paneigė Kijevo dalyvavimą.

Tačiau sukilėlių vadas Pavlo Gubarevas Maskvos televizijai „Life News“ sakė, jog „Kijevo chunta bombarduoja Rusijos miestus“, kad išprovokuotų invaziją į Ukrainą, kuri dar labiau izoliuotų P.Putiną nuo Vakarų.