Vykdant sabotažą svarbų vaidmenį atliko Ukrainos rėmėjas, tvirtina jie.

Šis incidentas yra naujausias iš virtinės įtartinų gaisrų ir incidentų, susijusių su Rusijoje nuo bėgių nuvažiavusiais traukiniais, dėl kurių Maskva kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus.

„Du įtariamieji buvo identifikuoti ir sulaikyti savo namuose Dolgoprudne netoli Maskvos. Paaiškėjo, kad jie yra septyniolikmečiai paaugliai“, – naujienų agentūrai TASS pranešė policija.

Pasak tyrėjų, Ukrainos šalininkas internetu susisiekęs su vienu iš paauglių ir įtikinęs jį įvykdyti išpuolį už 150 JAV dolerių (138 eurų) atlygį.

Tada įtariamasis paprašęs draugo pagalbos ir abu nuvykę į Marko stotį šiauriniame Maskvos priemiestyje, kur padegę dėžę.

Įtariamieji buvo sulaikyti dėl kaltinimų sabotažu, už kurį, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, gresia maksimali 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kyjivas, kuris paprastai neprisiima atsakomybės, dažnai sveikina išpuolius prieš Rusijos geležinkelių linijas, kurias, jo teigimu, Maskva naudoja savo kariams ir degalams karui gabenti.

Praėjusį mėnesį Rusija sulaikė vieną baltarusį, įtariamą palikus sprogmenų dviejuose krovininiuose traukiniuose geležinkelio linijoje Sibire, netoli sienos su Kinija ir dėl to apkaltino Ukrainą.

Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonės vadovas organizavo darbuotojų vykimą į Švediją atlikti įvairių statybos darbų ir už šią veiklą per 2019–2021 metus galėjo gauti beveik 2,8 mln. eurų pajamų.

Įtariama, kad asmuo galėjo siekti išvengti privalomo sumokėti pelno mokesčio, kuris siekė daugiau nei 153 tūkst. eurų, ir neteikė privalomų pelno mokesčio deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Pradėjus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad įmonės vadovas, būdamas atsakingas už savo įmonės finansinės apskaitos tvarkymą ir apskaitos registrų išsaugojimą, įtariama, visus finansinės apskaitos dokumentus paslėpė, kad pareigūnai negalėtų išsiaiškinti trejų metų laikotarpio tikrųjų įmonės pajamų, turto, vykdytų ūkinių operacijų, įsigijimų ir pan.

Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą asmeniui gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Tyrimą atliekantis teisėjas apkaltino policininką tyčiniu nužudymu ir dėl antradienį įvykusio incidento paskyrė jam kardomąjį areštą, sakoma regiono prokurorų pranešime.

Štai ko galima tikėtis artimiausiomis dienomis, kai buvusiam JAV prezidentui pirmą kartą istorijoje gali būti pateikti kaltinimai – net ir tuo metu, kai maištingasis 76 metų respublikonas vykdo kampaniją dėl antrosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose.

Kiek tikėtina, kad bus pareikšti kaltinimai?

Nors Manhatano apygardos prokurorų biuras nepatvirtino jokių planų pateikti kaltinimus, D. Trumpo šeštadienio pareiškimas buvo svarbi žinia.

Tačiau yra ir kitų ženklų.

Pornografijos žvaigždė Stormy Daniels (Stormi Daniels), kuri teigia, kad jai buvo sumokėta už tai, kad prieš 2016 metų rinkimus neatskleistų savo romano su D. Trumpu, bendradarbiavo su didžiąja prisiekusiųjų žiuri.

Buvęs D. Trumpo advokatas Michaelas Cohenas (Maiklas Koenas), pripažinęs atlikęs mokėjimą S. Daniels ir sakęs, kad vėliau jam tie pinigai buvo kompensuoti, taip pat liudijo.

Kitas aiškus ženklas – pats D. Trumpas buvo pakviestas liudyti, tačiau atsisakė.

„Prokurorai beveik niekada nekviečia tyrimo objekto liudyti didžiojoje prisiekusiųjų žiuri, nebent planuoja pateikti kaltinimus tam asmeniui“, – teigia Pace'o (Peiso) universiteto teisės profesorius ir buvęs prokuroras Bennettas Gershmanas (Benetas Geršmanas).

Bus paimti pirštų antspaudai, bet atrankių nedės

Jei D. Trumpui būtų pareikšti kaltinimai, prasidėtų ilgas procesas, kuris gali trukti kelis mėnesius, nes byloje būtų sprendžiama daugybė teisinių klausimų ir vyktų prisiekusiųjų atranka.

Tačiau artimiausiu metu būtų imtasi keleto veiksmų, įskaitant pasiruošimą, kaip tiksliai vyktų suėmimas arba, labiau tikėtina, pasidavimas valdžios institucijoms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinimai nėra susiję su smurtu, o D. Trumpas yra buvęs prezidentas.

„Tai tikrai precedento neturintis atvejis, ir tam nėra jokios instrukcijos“, – sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė buvęs ilgametis JAV slaptosios tarnybos agentas Robertas McDonaldas (Robertas  Makdonaldas), dabar Niu Heiveno universiteto baudžiamosios teisės profesorius.

Jis tikisi, kad slaptosios tarnybos su apygardos prokuratūra sudarys specialius susitarimus, kad D. Trumpas saugiai atvyktų į teismą ir iš proceso nepadarytų spektaklio.

Kitaip tariant, R. McDonaldas prognozavo, kad jam nebus uždėti antrankiai ir jis neis pro paradines teismo duris.

Buvęs federalinis prokuroras Renato Mariotti (Renatas Mariotis) šeštadienį tviteryje parašė, kad tikisi, jog D. Trumpas „savanoriškai atvyks į teismą, bus paimti jo pirštų atspaudai, jis bus sulaikytas ir paleistas už užstatą“.

Atsižvelgdamas į D. Trumpo žinomumą ir jo vykdomą 2024 metų prezidento rinkimų kampaniją, teisėjas greičiausiai nemanys, kad buvęs prezidentas gali pabėgti, todėl D. Trumpas galės laisvai išvykti po bylos nagrinėjimo, taip pat sumokėti bet kokį užstatą, jei jo bus reikalaujama.

„Spėju, kad jis nebus laikomas per naktį“, – sakė R. McDonaldas.

Buvęs federalinis prokuroras Shan Wu (Šan U), dabar dirbantis privačioje praktikoje, su tuo sutinka ir priduria, kad, išskyrus griežtą apsaugą, D. Trumpo pasidavimas greičiausiai atrodytų kaip bet kuri kita tarnautojų byla.

Tačiau D. Trumpas mėgsta dramatizuoti, ir kai kas atvirai svarstė, ar kovingasis buvęs prezidentas gali atsisakyti pasiduoti ir taip iš esmės mesti iššūkį Manhatano apygardos prokuroro Alvino Braggo (Alvino Brago) biurui jį suimti.

„Galima įsivaizduoti, kad D. Trumpas norėtų tai padaryti dėl politinių ir vizualinių priežasčių, kad atrodytų simpatiškesnis, – AFP sakė Shan Wu. – A. Braggo biuras to bijotų.“

Sugriežtintas saugumas?

Ekspertai teigė, kad teisėsaugos institucijos koordinuoja plataus masto operaciją, jei D. Trumpui būtų pareikšti kaltinimai, įskaitant saugumo priemonių sugriežtinimą.

Tačiau D. Trumpo raginimas šalininkams „PROTESTUOKITE, SUSIGRĄŽINKITE SAVO ŠALĮ!“ valdžios institucijoms kelia naujų problemų, nes 2021 metų sausio 6 dieną, kai jo šalininkai šturmavo JAV Kapitolijų, siekdami sustabdyti D. Trumpo pralaimėjimo rinkimuose patvirtinimą, kilo smurto protrūkis.

Už D. Trumpą pasisakančios grupės jau telkiasi. Niujorko jaunųjų respublikonų klubas reklamuoja pirmadienį žemutiniame Manhatane vyksiantį renginį, kurį vadina „taikiu protestu prieš bjaurų Alvino Braggo išpuolį“ prieš D. Trumpą.

Nors pareigūnai nepateikė jokių ženklų, kad tikisi smurto prie teismo pastato, CNN citavo neįvardytus šaltinius, teigiančius, kad teisėsaugos institucijos sprendžia D. Trumpo šalininkų ir oponentų demonstracijų, kurių metu gali kilti susirėmimų, klausimą.

Tuo tarpu policijos departamentas Vašingtone, kur prieš dvejus metus įvyko riaušės JAV Kapitolijuje, sekmadienį pareiškė, kad nežino apie jokius protestus rajone, susijusius su galimais kaltinimais D. Trumpui.

Ankstyvą trečiadienį, esant žemai temperatūrai, valtis pateko į bėdą, todėl buvo pradėta gelbėjimo operacija, kurią vykdė žvejybos laivas, Britanijos pakrančių apsaugos tarnyba ir kiti gelbėtojai.

Kento policija pranešė, kad 19 metų Ibrahima Bahas buvo sulaikytas ir pirmadienį stos prieš pietinio pakrantės Folkstono miesto teisėjus.

Policija pridūrė, kad jam pareikšti kaltinimai dėl padėjimo neteisėtai atvykti į JK.

39 žmonės buvo saugiai nugabenti į krantą, tačiau keturi asmenys per trečiadienio tragediją žuvo.

Valtis nuskendo praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai per kitą incidentą Lamanšo sąsiauryje žuvo mažiausiai 27 žmonės.

Atrodo, kad didesnio žuvusiųjų skaičiaus trečiadienį pavyko išvengti tik žvejybinio tralerio „Arcturus“ įgulos dėka, kuri aptiko dešimtis migrantų.

Manoma, kad įgulai pavyko padėti 31 iš 39 išgelbėtų žmonių.

Vėlai trečiadienį paskelbtame bendrame pareiškime Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) ir jo kolegė iš JK Suella Braverman (Sjuela Breiverman) teigė, kad šis incidentas yra „akivaizdus priminimas, jog būtina skubiai sunaikinti žmonių kontrabandininkų verslo modelį“.

JK vyriausybė bando priimti naujus įstatymus, kad užkirstų kelią rekordiniam migrantų skaičiui bandyti kirsti Lamanšo sąsiaurį, įskaitant pastangas, kad visi tokie atvykėliai negalėtų prašyti prieglobsčio.

Sofijos prokuratūros atstovė spaudai Siyka Mileva (Sijka Mileva) naujienų agentūrai AFP sakė, kad „penkiems žmonėms buvo pateikti kaltinimai“ dėl „logistinės“ pagalbos vienam iš įtariamųjų pabėgti.

Vietos televizijos kanalai pranešė, kad trys iš šių asmenų yra iš Moldovos, o ketvirtas – iš neįvardytos arabų šalies. Apie penktąjį asmenį informacijos nebuvo pateikta.

Išvakarėse Turkijos teismas nurodė skirti kardomąjį kalinimą 17 įtariamųjų, įskaitant sirę, dėl įtariamų sąsajų su sprogdinimu Stambule.

Stambulo teismas 17 įtariamųjų skyrė kardomąjį kalinimą dėl kaltinimų „valstybės vienybės griovimu“, „tyčiniu nužudymu“ ir „tyčiniu pasikėsinimu nužudyti“, pranešė naujienų agentūra „Anadolu“.

Vyriausybė dėl praėjusį sekmadienį įvykdyto išpuolio apkaltino uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kurią Ankara ir jos Vakarų sąjungininkės yra įtraukusios į teroristinių grupuočių sąrašą.

Tarp aukų buvo dvi devynerių ir 15 metų mergaitės.

PKK ir jos Sirijos atšaka YPG neigė, kad yra su tuo susijusios. Atsakomybės už išpuolį neprisiėmė nė vienas asmuo ar grupuotė.

Turkijos policija Stambulo priemiestyje sučiupo pagrindinę įtariamąją Alham Albashir (Alham Albašir) – sirę, kuri, kaip teigiama, dirbo kurdų kovotojams.

Pranešama, kad A. Albashir per tardymą prisipažino padėjusi bombą.

A. Albashir teigė, kad prie PKK prisijungė dėl savo vaikino įtakos, o po to, kai su juo išsiskyrė, toliau palaikė ryšius su šia grupuote, teigė agentūra.

Šis išpuolis buvo daugiausiai aukų pareikalavęs per pastaruosius penkerius metus ir sukėlė karčius prisiminimus apie 2015–2017 metais visoje šalyje vykdytą sprogdinimų bangą, dėl kurios daugiausia kaltinami kurdų kovotojai ir „Islamo valstybės“ džihadistai.

JAV policija suėmė moters žudiką, kuris po nusikaltimo įvykdymo laisvėje išbuvo net 42 metus. Apie DNR testo dėka išaiškintą nusikaltimą rašo fox5vegas.com.

Las Vegaso gyventoja Sandra DiFelice buvo išprievartauta ir nužudyta savo namuose East Bonanza Road gatvėje 1980 m. gruodžio 26 d. Tada policijos akiratyje buvo atsidūrę keli įtariamieji. Vis dėlto sulaikyti nusikaltėlio policijos pareigūnams tuomet nepavyko.

Tyrimas pajudėjo iš mirties taško tik 2021 m. vasario mėnesį, kai į Las Vegaso policiją paskambino nužudytosios dukra ir pasiteiravo, ar tyrėjai neturi kokių naujų įkalčių, kurie padėtų atskleisti nusikaltimą.

Tyrėjai dar kartą peržiūrėjo bylą ir atkreipė dėmesį, kad po nužudytosios S. DiFelice nagais buvo aptikta biologinė medžiaga.

Jie inicijavo DNR tyrimą, kuris atvedė prie Paulo Nuttallo, kuriam dabar yra 64-eri metai ir kuris taip pat gyvena Las Vegase.

Šis vyras 1980 metais, kai buvo pradėtas tirti nusikaltimas, byloje figūravo kaip „asmuo, dominantis tyrėjus“. Jo piršto atspaudas buvo aptiktas nužudytosios bute, tačiau po liudytojų apklausos 1980 m. tardytojai iškėlė savo versiją, kaip jis ten atsirado.

„Greičiausiai P. Nuttallas artimai nebendravo su S. DiFelice, tačiau vyras žinojo jos buto kaimyną ir galbūt buvo šiek tiek pažįstamas su moterimi“, – pareiškė Las Vegaso policijos leitenantas Jasonas Johanssonas.

Šiuo metu P. Nuttallas yra tardymo izoliatoriuje be teisės išeiti į laisvę už užstatą. Jam pareikšti kaltinimai įsibrovimu į svetimą gyvenamąjį būstą, išprievartavimu ir nužudymu. Sulaikytojo teismas įvyks artimiausiu metu.

Nelaimės pavyko išvengti, nes vaikinas buvo suimtas planuoto išpuolio išvakarėse.

Federalinių prokurorų pranešime teigiama, kad įtariamasis Jeremy R. (Džeremis R.) planavo „dešiniojo sparno ekstremistų motyvuotą išpuolį“ Eseno miesto mokykloje, kurią ir pats lankė. Jis planavo panaudoti sprogmenis ir kitus įvairius ginklus.

„Mokytojai ir didelis skaičius mokinių turėjo būti nužudyti“, – skelbiama pranešime bei priduriama, kad masinės žudynės turėjo įvykti gegužės 13-ąją.

Įtariama, kad Jeremy R., kuriam sulaikymo dieną buvo 16 metų, reikiamų medžiagų vamzdinėms bomboms pasigaminti įsigijo internete, kur taip pat gavo informacijos apie tai, kaip jas surinkti.

Federalinių prokurorų teigimu, įtariamasis buvo surinkęs nemažą kiekį įvairiausių ginklų – peilių, kastetų, mačečių, arbaletų ir strėlių, taip pat šaunamųjų ginklų.

Eseno miesto policija gegužės 12-ąją naktį įsiveržė į paauglio kambarį, kuriame rado antisemitinės ir antimusulmoniškos medžiagos ir jo paties rašytų tekstų, kurie suponuoja apie galimas psichikos problemas.

Tyrėjai pridūrė, kad apie ruošiamą išpuolį juos informavo kitas paauglys, kuris jiems pranešė, kad jaunuolis „norėjo patalpinti bombas jo mokykloje“ esančioje apie 800 metrų nuo jo namų.

Vokietijoje, kurioje galioja vieni iš griežčiausių ginklų įstatymų visoje Europoje, šaudynės mokykloje yra palyginti retas reiškinys.

Tačiau šalį pastaraisiais metais sukrėtė keli incidentai švietimo įstaigose.

Praėjus kelioms dienoms po Jeremy R. sulaikymo, 21-erių užpuolikas paleido ugnį vidurinėje mokykloje Šiaurės Vokietijoje ir sunkiai sužeidė jauną darbuotoją. Jis buvo sulaikytas.

Sausio mėnesį 18-metis studentas pradėjo šaudyti Pietvakarių Vokietijos Heidelbergo universiteto auditorijoje. Išpuolio metu jis nužudė jauną moterį, dar tris sužeidė, o vėliau pabėgęs iš nusikaltimo vietos nusišovė.

Apie tai ketvirtadienį pranešė I. Ždanovo advokatas Vladimiras Voroninas.

I. Ždanovas patvirtino naujienų agentūrai „Interfax“, kad jam ir L. Volkovui pareikšti analogiški kaltinimai.

Išvakarėse Tyrimų komitetas pranešė, kad kaltinimas dėl organizacijos, besikėsinančios į piliečių teises, įkūrimo pareikštas ir pačiam A. Navalnui.

„Navalnas įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją, veikiančią kaip užsienio agentė – Kovos su korupcija fondą (FBK)“, – žurnalistams sakė Komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

FBK ir kai kurios kitos A. Navalno organizacijos birželį buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“, nes neva ketino surengti Rusijoje „sukilimą“, padedant Vakarų šalims.

Pasak S. Petrenko, A. Navalnas kartu su savo bendražygiais, įskaitant I. Ždanovą ir L. Volkovą FBK vadovavo nuo 2011 metų.

„Fondo veikla buvo susijusi su piliečių skatinimu daryti neteisėtas veikas. Navalnas, Volkovas, Ždanovas ir kiti asmenys savo asmeniniuose tinklapiuose bei FBK puslapiuose platino publikacijas, raginusias Rusijos piliečius dalyvauti nesankcionuotuose mitinguose šių metų sausį“, – pažymėjo Tyrimų komiteto atstovė.

A. Navalno advokatų komentarų „Interfax“ kol kas neturi.

Atitinkama baudžiamoji byla balandį buvo iškelta A. Navalnui, jo regioninių biurų tinklui vadovui L. Volkovui ir FBK direktoriui I. Ždanovui.

Tiek L. Volkovas, tiek I. Ždanovas yra palikę Rusiją ir šiuo metu dirba Lietuvoje. A. Navalnas yra nuteistas senoje sukčiavimo byloje, kurią jis laiko politine, ir nuo kovo vidurio atlieka bausmę kolonijoje.

A. Navalno judėjimas Rusijoje susiduria su precedento neturinčiu spaudimu, šalyje uždraudus visas pagrindines su juo susijusias grupes. Opozicijos lyderis šiuo metu atlieka dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę dėl senų kaltinimų sukčiavimu.

Įtakingiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas šalyje vasarį buvo pasodintas už grotų po to, kai sugrįžo iš Vokietijos po gydymo nuo apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Rusijos Tyrimų komitetas antradienį paskelbė A. Navalno bendražygiams Leonidui Volkovui ir Ivanui Ždanovui iškėlęs baudžiamąją bylą dėl „lėšų rinkimo ir finansinių paslaugų teikimo, siekiant finansuoti ekstremistinę organizaciją“. Vyrams gresia iki 8 metų nelaisvės.

40-ies L. Volkovas vadovavo šiuo metu jau panaikintam A. Navalno regioninių biurų tinklui, o 32-ejų I. Ždanovas – Kovos su korupcija fondui (FBK), skelbusiam tyrimus apie Rusijos oligarchų turtus.