Jurgita žino, ką reiškia išgirsti diagnozę – krūties vėžys. „Labai bijojau numirti, nes kai sužinojau diagnozę, nežinojau, kiek pažengęs mano vėžys, kiek liko gyventi. Baisiausia buvo tai, kaip nustoti save laidoti“, – LNK Žinioms sakė Jurgita Untulė.
Kasmet Lietuvoje panašiai jaučiasi daugiau nei pusantro tūkstančio moterų, kurioms nustatoma tokia pat diagnozė kaip ir Jurgitai.
Viena jų – panevėžietė, kuri dėl ligos ryžosi vienos krūties pašalinimui. Tačiau sunku įsivaizduoti, kaip moteris jautėsi, kai po operacijos paaiškėjo, kad jai visai ne vėžys ir jai krūtis pašalinta be reikalo.
„Labai retais atvejais, kaip pasitaikė ir nukentėjusiai, yra tam tikros būklės, audinio pakitimai, kurie yra labai panašūs į onkologinę ligą. Tiek radiologiškai jas labai sunku atskirti, tiek ir tiriant histologiniu tyrimu“, – sakė Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė Agnė Čižauskaitė.
Anot Pacientų žalos nustatymo komisijos, toks atvejis Lietuvoje fiksuotas pirmą kartą.
„Dažniausiai būna arba uždelsta diagnostika. Bet tokių atvejų, kai žmogus netektų kūno dalies, nuo 2016 metų nėra“, – sakė Pacientų žalos nustatymo komisijos narė Ieva Drėgvienė.
Klaidinga diagnozė, kuria rėmėsi operaciją atlikę Nacionalinio vėžio instituto medikai, buvo nustatyta Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Nukentėjusi moteris dėl patirtos žalos kreipėsi į teismą.
„Pacientės sveikatai neigiamos pasekmės kilo būtent dėl Panevėžio ligoninėje padarytos diagnostinės klaidos ir Nacionaliniame vėžio institute taikyto neteisingo gydymo. Taip pat dėl neatliktų tyrimų, kuriuos reikėjo padaryti esant skirtingiems radiologinių tyrimų rezultatams“, – teigė Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė.
Tuomet teismas ieškovei priteisė iš visų trijų atsakovų – Panevėžio ligoninės, Nacionalinio vėžio instituto ir draudimo kompanijos – 20 tūkst. neturtinei žalai atlyginti ir tūkstantį – turtinei. Tačiau visi trys atsakovai sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Šio sprendimu, visą žalą turės atlyginti tik Panevėžio ligoninė. Nukentėjusioji tikino esą operacijos buvo galima išvengti, jeigu Nacionaliniame vėžio institute būtų pakartotinai įvertinta biopsinė medžiaga, ko specialistai nepadarė. Tačiau teismas konstatavo, kad jie neprivalėjo tikrinti, ar kolegos iš Panevėžio teisingai nustatė diagnozę.
„Iš Nacionalinio vėžio instituto žala nebuvo priteista todėl, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų pacientės atžvilgiu. Institutas pacientei siūlė atlikti krūtį tausojančią operaciją, tačiau pacientė pasirinko radikalesnį gydymo būdą, pagal kurio gydymo protokolą pakartotinių histologinių tyrimų nebuvo privaloma pakartotinai atlikti. Kita vertus, Apeliacinis teismas konstatavo, kad tokį pacientės pasirinkimą lėmė būtent Respublikinėje Panevėžio ligoninėje netinkamai nustatyta diagnozė“, – teigė Apeliacinio teismo atstovai.
Daugiau – vaizdo įraše:
