Delsti – pavojinga

Spalio 29-ąją minimą Pasaulinę insulto dieną gydytojas primena, kad ši liga yra dažniausia įgytą neįgalumą sukelianti liga ir daroma viskas, kad situacija keistųsi. Žmonės mokomi atpažinti ligos simptomus ir kuo greičiau kreiptis pagalbos, steigiami specializuoti insultų gydymo centrai, kad diagnostikai būtų sugaišta kuo mažiau laiko, o efektyvus gydymas būtų pradėtas kuo skubiau.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nuo 2014 m. veikia Vakarų Lietuvos ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo centras (klasteris). Čia turėtų patekti visi regiono pacientai, ištikti insulto arba įtarus tokią diagnozę.

Specializuotame Insultų diagnostikos ir gydymo centre pacientai gauna pačią geriausią išplėstinę pagalbą. Čia skubos tvarka tikslinama diagnozė. Patvirtinus išeminio insulto, kuris sudaro didžiąją dalį visų insultų, diagnozę, taikomas specialus gydymas, kad sutrikusi galvos smegenų kraujotaka kuo skubiau būtų atkurta. Jei pacientas į ligoninę patenka laiku, susidaręs krešulys gali būti tirpdomas arba šalinamas mechaniškai.

S.Taroza apgailestauja, kad ne visi insulto ištikti pacientai laiku patenka į specializuotą centrą. Pasak neurologo, pasireiškus nors vienam insulto požymiui ar keliems iškart: staigiai prasidėjus vienos kūno pusės (veido ir (arba) rankos, ir (arba) kojos) nusilpimui, aptirpimui, kalbos, pusiausvyros sutrikimui, apakus viena akimi ar atsiradus staigiam stipriam bei iki tol nepatirtam galvos skausmui – būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ją būtina kviesti net tada, kai atrodo, kad simptomai lengvėja bei praeina.

„Kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse, kad ir trumpalaikis, yra klastingas. Kartais atrodo, kad simptomai greitai praeina, tačiau, nenustačius priežasčių ir nesuteikus reikiamos pagalbos, vėliau liga gali smogti dar stipriau“, – įspėjo gydytojas.

Dažniau ištinka ir jaunesnius

Neurologas prisiminė neseną atvejį, kai vidutinio amžiaus pacientas patyrė staigios pradžios stiprų galvos skausmą, tačiau delsė ir nesikreipė į medikus. Po poros dienų žmogų staiga ištiko koma – dėl užleisto insulto ir laiku nesuteiktos pagalbos pacientas ligoninėje mirė.

Insultas gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų, net besivystantį motinos įsčiose. Rizika dėl insulto didėja su amžiumi, o didžiausia jo tikimybė – nuo 60 metų.

Pastaraisiais dešimtmečiais insultą patiria vis jaunesni, iki 50 metų pacientai. Kai kurių Vakarų šalių tyrimai rodo, kad jauname amžiuje insultai dažniau nustatomi moterims. Beje, kadangi moterys gyvena ilgiau, ir vyresniame amžiuje insultas dažniau ištinka moteris. Paskutiniai tyrimai rodo, kad vyrams insultai nustatomi rečiau nei ankstesniais metais.

Pasak S.Tarozos, neretai aiškios vienos priežasties, kodėl insultas įvyksta jauname amžiuje, nėra, tačiau tam įtakos turi visuomenėje paplitę kraujagysliniai rizikos veiksniai, kaip padidėjęs ir negydytas arterinis kraujospūdis, cukrinis diabetas, didelė cholesterolio koncentracija kraujyje, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas bei žalingi įpročiai, psichotropinių medžiagų vartojimas. Galbūt jaunesniame amžiuje dažniau nustatomi insultai ir pagerėjus diagnostikos galimybėms.

Jauniausiems neurologo pacientams buvo vos 30 metų. Jų ligos baigtis susiklostė sėkmingai.

COVID-19 liga ir insultas

Šiandien visuomenė neretai insultą sieja su neigiamu COVID-19 ligos arba vakcinos poveikiu. Neretai skiepytis atsisakantys žmonės tokį savo sprendimą motyvuoja galima insulto ir kraujagyslių trombų rizika.

Pasak S.Tarozos, Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos vaistų agentūra pasisako už skiepijimą, kadangi vakcinacijos nauda nepalyginamai didesnė už galimą žalą. Po vakcinacijos nuo COVID-19 ypač retai gali susidaryti trombų, smegenų venose sukeliantys insultą.

Prieš keletą mėnesių Europos vaistų agentūros atlikta analizė parodė, kad iš 34 milijonų paskiepytų „AstraZeneca“ vakcina, smegenų venų trombozė nustatyta 169 atvejais, t. y. vienam iš 201 tūkstančių paskiepytųjų.

Tuo metu insultas nustatomas 1-2 pacientams iš 100, hospitalizuotų dėl COVID-19 ligos.S. Taroza pabrėžė, kad COVID-19 liga sergantys ir insultą patyrę pacientai dažiausiai yra sunkesni neurologinio pažeidimo atžvilgiu ir pasižymi reikšmingai didesniu mirtingumu nei COVID-19 nesergantys, insultą patyrę pacientai.

„Tai, kad COVID-19 sergantys ir insultą patyrę pacientai dažniau miršta, parodė ir mūsų, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dėl šios ligos gydytų pacientų, analizė.

Vienareikšmiškai galiu teigti, kad skiepijimosi nuo COVID-19 nauda nepalyginamai viršija galimą žalą. Mes rizikuojame kiekviename žingsnyje, net važiuodami automobiliu nežinome, ar nepateksime į avariją. 2020 m. Lietuvos keliuose žuvo 175 žmonės, tačiau dėl to važinėjančių nesumažėjo“, – sakė S.Taroza.

Kuo vyresnis žmogus, tuo insulto pasekmės būna liūdnesnės. Situaciją dar labiau komplikuoja, kai vyresnio amžiaus pacientas susiduria su abiem šiomis ligomis.

„Būna visokių COVID-19 ir insulto kombinacijų. Kartais ištikus insultui pacientas užsikrečia šia infekcija arba pirmiausia užsikrečia, o po to ištinka insultas. Jis gali ištikti ir kaip COVID-19 ligos komplikacija. Rekomenduoju skiepytis, nesureikšminant galimų krešulių rizikos. COVID-19 pasekmės gali būti daug liūdnesnės“, – dar kartą pabrėžė neurologas.

Insultų statistika Lietuvoje

Paklaustas apie insultų statistiką, neurologas pripažino, kad Lietuvoje situacija šiuo klausimu – gana sudėtinga. Nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių realiai susiduria su šia liga. Situaciją iškreipia užsilikęs įprotis rašyti pseudodiagnozes tam tikrais tikslais.

Tokia situacija privedė prie to, kad Lietuva tapo pirmaujanti Europoje pagal insultų skaičių. Pasak S.Tarozos, specializuotų insultų centrų įsteigimas kiek-viename šalies regione prisideda prie tikslesnės statistikos.

Dar prieš keletą metų būdavo nustatoma apie 10 tūkst. insulto atvejų per metus, o pernai – apie 8 tūkst. Neurologas mano, kad statistika artėja prie realybės, teisingiau įvardijant diagnozes. Iš savo praktikos jis nepastebi, kad mažėtų insulto ištiktų pacientų atvykstančių į skubios pagalbos skyrių.

Tiesa, kartais tokių pacientų per parą nepasitaiko nė vieno, o kartais – po 10 ar net 15 per tą pačią parą. S.Taroza kai kuriuos sergamumo insultu padažnėjimus sieja su metų laiku ar netgi darbymečiu. Pavyzdžiui, dažniau insultų nustatoma vasaros metu, esant dideliems karščiams arba pagerėjus orams pavasarį, kai daugiau vyresnio amžiaus žmonių vienu metu tampa aktyvesni, arba rudenį, kai nuimamas derlius. Tačiau dažniausiai tokių atvejų svyravimų nepavyksta konkrečiai susieti su kažkokia aiškia išorine priežastimi.

Sukelia silpnaprotystę

S.Taroza atkreipia dėmesį, kad dauguma insultą patyrusių žmonių lieka daugiau ar mažiau neįgalūs visam gyvenimui. Be to, insultas taip pat yra viena dažniausių demencijos, t. y. senatvinės silpnaprotystės priežasčių. Sergančiųjų demencija, patyrusiųjų insultą slauga ir išlaikymas valstybei brangiai kainuoja ir tampa didele našta.

Pasak neurologo, būtina šviesti žmones, kad jie atpažintų insulto požymius ir laiku kreiptųsi pagalbos. Kita vertus, svarbi ir ligos profilaktika: vyrams nuo 40 metų, o moterims nuo 50-ies rekomenduojama dalyvauti prevencinėje programoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Pagrindiniai insulto požymiai:

Staigus vienos kūno pusės veido, rankos ar kojos nusilpimas, nutirpimas;

kalbos sutrikimas;

apakimas viena akimi;

staigus pusiausvyros;

sutrikimas;

stiprus ir iki tol nepatirtas galvos skausmas.

Statistika šiurpina

Prieš 13 metų spalio 29-oji paskelbta Pasauline insulto diena. Dauguma šalių ją pamini vienokia ar kitokia forma. Taip siekiama supažindinti su pagrindiniais insulto rizikos veiksniais ir priminti, kaip atpažinti pagrindinius ligos požymius ir kada reikia nedelsiant kreiptis pagalbos.

Įspūdinga pasaulinė statistika liudija, kad prevencinės priemonės išties svarbios – kasmet nustatoma nuo 15 iki 17 mln. insulto atvejų visame pasaulyje. Apie 5 mln. pacientų dėl šios priežasties miršta ir tiek pat lieka su žymiu neįgalumu. Insultas – viena pagrindinių mirties priežasčių.

Geriau antsvorio atsikratyti per ilgesnį laiką ir stengtis jį išlaikyti kuo stabilesnį, nei imtis drastiškų priemonių.

Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje gyvena apie 80 mln. žmonių, patyrusių insultą, 50 mln. gyventojų liga paliko ryškius negalios pėdsakus.

"Pastangos mažinti sergamumą yra naudingos ir prasmingos", – įsitikinęs gydytojas neurologas.

Kaip sumažinti riziką

Pasak R.Urbučio, ligos rizikos veiksniai skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus – tuos, kuriuos atpažinę galime imtis priemonių ir sumažinti arba išvengti, bei tuos, kurie nuo mūsų nepriklauso.

Prie pastarųjų priskiriamas amžius ir lytis. Moterims insulto rizika yra didesnė ir ji didėja su amžiumi.

Paskaičiuota, kad jei žmogus turi visus rizikos faktorius susirgti insultu, tačiau imasi priemonių jų išvengti, insulto tikimybė sumažėja net 80 proc.

"Palyginti su tuo, ką šiandien gali medicina ir moderniausi gydymo būdai, gydymui toli iki profilaktikos veiksmingumo. Net laiku pritaikius pačias moderniausias gydymo priemones, pavyzdžiui, trombolizę, nuo mirties išgelbstima arba nuo didelio neįgalumo apsaugomas tik vienas iš keturių pacientų. Profilaktika gerokai veiksmingesnė, todėl toks didelis dėmesys skiriamas būtent jai", – paaiškino gydytojas.

Vienas iš didžiausių rizikos veiksnių – padidėjęs arterinis kraujospūdis. Daugiau nei pusei insulto ištiktų pacientų buvo diagnozuota arterinė hipertenzija. Kitas šiai ligai artimas ir insulto riziką didinantis rizikos faktorius – padidėjęs cholesterolio kiekis.

Rūkaliams, sutraukiantiems per dieną pakelį cigarečių, insulto rizika padidėja net šešis kartus. Net pasyvus rūkymas galimybę susirgti padidina du kartus.

Tyrimų rezultatai rodo, kad atsisakius rūkymo insulto rizika sumažėja po dvejų metų, o po penkerių ji prilyginama nerūkančio žmogaus galimybei susirgti.

Svorį mažinti – palengva

Civilizacijos rykštė – antsvoris taip pat greičiau gali prišaukti insultą. Kas penktas insultą patyręs žmogus turėjo antsvorio. Kuo jis didesnis, tuo labiau išauga tikimybė susirgti insultu. Pakoregavus svorį bei mitybą, smegenų infarkto rizika sumažėja 10 proc.

Pasak R.Urbučio, sužinoję apie gresiančias rimtas ligas, žmonės nori greitų ir veiksmingų priemonių, tačiau drastiškai mesti svorio nepatariama: nevisavertė mityba gali turėti kitų neigiamų pasekmių. Tad mažinti svorį reikėtų palengva – nuo 0,5 iki 1 kilogramo per savaitę.

Komanda: Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyrius (penktas iš kairės vedėjas R.Urbutis) rūpinasi čia patenkančiais insulto ištiktais pacientais. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Geriau antsvorio atsikratyti per ilgesnį laiką ir stengtis jį išlaikyti kuo stabilesnį, nei imtis drastiškų priemonių.

Čia labai svarbu mityba ir fizinis aktyvumas. Žmogus per savaitę fizine veikla turėtų užsiimti bent 2,5 valandos – tai gerokai sumažina riziką susirgti insultu ir miokardo infarktu.

Kenkia gretutinės ligos

Kitas reikšmingas rizikos faktorius – prieširdžių virpėjimas. Šis sutrikimas – gana dažnas, ypač tarp vyresnių žmonių, jis insulto riziką padidina penkis kartus. Esant šiam sutrikimui dažnai skiriami krešumą mažinantys vaistai – labai svarbu, kad pacientas laikytųsi gydytojo rekomendacijų.

Apie 20 proc. pacientų, patyrusių insultą, serga cukriniu diabetu arba apie jį sužino jau ligoninėje.

Jei žmogus turi kelis anksčiau paminėtus rizikos veiksnius, gerokai išauga tikimybė prisišaukti insultą. Tad būtina koreguoti visus rizikos veiksnius, o ne po vieną.

Lietuvoje per metus apie 10 tūkst. žmonių patiria insultą. Apie 85 proc. visų atvejų sudaro išeminis insultas, kai kraujagyslę užkemša trombas.

Panaši statistika fiksuojama visame pasaulyje. Daug retesni hemoraginio insulto atvejai, kai plyšta kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenis.

Sergamumas lėtai, bet mažėja

Pasak neurologo, palyginus su kitomis šalimis sergamumo insultu statistika Lietuvai nėra palanki. Prieš kelis dešimtmečius mūsų šalis pagal sergamumą buvo tarp pirmaujančių.

10 tūkst. – tiek žmonių Lietuvoje per metus patiria insultą.

Prieš penkerius metus Lietuvoje buvo įkurti penki Insulto centrai, vienas jų – Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Lietuvos higienos instituto duomenimis, per šį laiką sergamumas sumažėjo nuo 11 300 pacientų iki 10 100, t. y. apie 10 proc.

"Tai gana reikšmingas skaičius. Tikimasi, kad ateityje skaičiai bus dar palankesni", – viliasi gydytojas.

Viena iš Insulto centrų funkcijų – gydyti čia patenkančius pacientus, padėti išsiaiškinti rizikos veiksnius ir juos koreguoti. Kartais pakanka pakeisti gyvenimo būdą, prireikus skiriami vaistai.

Svarbiausia – laikas

Insulto centre taikomi progresyviausi gydymo metodai, padedantys pašalinti susiformavusį arterijos trombą ir atkurti kraujotaką. Tai reikia padaryti kuo greičiau.

Vienas iš gydymo metodų yra trombolizė – kai lašinami vaistai padeda ištirpdyti trombą. Jei šio gydymo metodo negalima taikyti, bet trombas yra pasiekiamoje vietoje, atliekama mechaninė trombektomija – trombas pašalinamas mechaniškai.

2018 m. Lietuvoje šie smegenų kraujotaką atkuriantys būdai taikyti daugiau nei tūkstančiui pacientų.

"Pakitimai smegenyse, užsikimšus kraujagyslei ir nutrūkus kraujotakai, pradeda vystytis jau po kelių minučių. Smegenų audinys – pats jautriausias išemijai, tačiau, kraujotaką atkūrus, tam tikros smegenų dalys dar gali atsigauti. Štai kodėl toks svarbus laiko faktorius", – paaiškino R.Urbutis.

Trombolizę galima atlikti per 4,5 valandos nuo pirmųjų insulto požymių. Statistikos duomenys rodo, kad jei tai padaroma per valandą, vienam iš keturių pacientų pavyksta išgelbėti gyvybę arba išvengiama didelio neįgalumo. Jei praeina daugiau nei 3 valandos, tokią galimybę turi tik vienas iš 16 pacientų.

Kaip atpažinti insultą?

Trys dažniausi insulto požymiai: nusviręs lūpų kampas, sutrikusi kalba, rankos silpnumas – juos patiria apie 80 proc. pacientų. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina nedelsiant kviesti į pagalbą medikus.

– Su kokia nuotaika šiandien pasitinkate Pasaulinę insulto dieną? Vis sėkmingiau suvaldote šią sunkią ir neretai lyg iš pasalų žmogų pakertančią ligą?

– Per pastaruosius trejus metus pasiekėme tikrai daug Lietuvoje organizuodami ūminio insulto gydymo sistemą. Įsteigti insulto gydymo centrai, vadinamasis insulto klasteris, nemažai pasiekta tvarkant ligonių srautus, logistiką. Žymiai daugiau atliekame moderniųjų ūminio insulto gydymo procedūrų – intraveninę trombolizę, mechaninę trombektomiją.

Anksčiau tokios procedūros būdavo atliekamos tik išskirtiniais atvejais, o dabar tai – insulto centrų kasdienybė. Laiku suteikta specializuota medicinos pagalba, net jau įvykus insultui, padidina tikimybę, kad pacientas beveik pasveiks, liks tik minimalūs simptomai.

Deja, sergamumo insultu dažnis iš esmės nėra pasikeitęs. Norint jį sumažinti pirmiausia reikėtų kalbėti apie profilaktiką. Kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbu žinoti, kokie ženklai jau rodo gręsiantį ar jau prasidėjusį insultą. Šioje srityje kai kurios grandys dar šlubuoja. Daugelis pacientų insultą tiesiog „pramiega“. Minėtieji modernūs insulto gydymo metodai yra taikytini tik per pirmąsias 4,5–6 valandas. Taigi per šį laiką žmogus turi ne tik įtarti, suprasti, kad juntami požymiai jau gali būti insulto pradžia, bet ir atvykti į gydymo įstaigą.

– Žmonės vis dar sunkiai atpažįsta insulto pranašus ar tiesiog numoja ranka į pavojų?

- Deja, nesergančių vidutinio amžiaus žmonių apklausa Vilniuje parodė, kad tik mažoji jų dalis žino apie reikšmingiausius insulto simptomus. Daugelis apklaustųjų įvardijo tik nespecifinius požymius: galvos svaigulį, nuovargį, alpimą. Mažai žmonių paminėjo ligas, kurios gali baigtis insultu – sutrikusį širdies ritmą, dislipidemiją ir kitas. Dar labiau stebina tai, jog net ir žinodami vienokį ar kitokį rizikos veiksnį, žmonės nieko nesiima.

– Pro akis pacientai dažnai praleidžia ir mikroinsulto požymius. Kuo rizikuojama?

– Insulto pradžios simptomai – staigus veido, rankos arba kojos nusilpimas, nutirpimas, ypač vienoje pusėje, kalbos arba jos supratimo, regos, eisenos arba koordinacijos sutrikimas – gali tęstis vos keliolika minučių ir praeiti. Ir vėliau žmogui atrodo, kad jis yra sveikas. Tačiau jei tai įvyko dėl trumpalaikio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, rizika patirti insultą per artimiausius tris mėnesius stipriai padidėja – net iki 20 procentų tokių pacientų patiria pakartotinį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą.

Jis gali būti labai sunkus ir luošinantis. Todėl kreiptis pagalbos į medikus, net jei atrodo, kad jaučiatės gerai, būtina. Be to, žmonės dažnai klaidingai mano, kad stiprus skausmas yra būtinas insulto požymis. Tačiau jis atsiranda tik plyšus smegenų kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į smegenis, tai yra ištikus hemoraginiam insultui. Daugelis kitų insulto atvejų yra neskausmingi.

– Tiesa, kad insultas užklumpa vis jaunesnius žmones?

– Vis dažniau kalbama apie jauno amžiaus insultą, kai jis patiriamas iki penkiasdešimties metų amžiaus. Tokie žmonės aktyvesni, labiau žinomi visuomenei, todėl tokie įvykiai dažniau nušviečiami žiniasklaidos priemonėse.

Tačiau galbūt insultas šiek tiek ir jaunėja, nes vis anksčiau pasireiškia tradiciniai jo rizikos veiksniai – arterinė hipertenzija, aterosklerozė. Be to, įvertinkime dar vieną veiksnį – dabar geresnė diagnostika, dažniau nustatomos paveldimos kraujagyslių pažeidimo ir insultų priežastys, kraujo krešėjimo sistemos genetiniai defektai.

– Kiek insulto grėsmę padidina piktnaudžiavimas skausmą bei uždegimą malšinančiais vaistais?

– Tokie vaistai apskritai šiek tiek didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tačiau to nereikėtų dramatizuoti. Daug kas priklauso nuo vaistų vartojimo trukmės. Vienas dalykas, kai šiuos vaistus dėl lėtinio artrito tenka vartoti ilgą laiką. Kitas, kai dėl nugaros skausmo – tik savaitę.

Vargu ar tuomet insulto ar ūminės širdies ligos rizika ryškiai padidėtų. Tačiau įvertinti vaisto naudą ir galimą žalą yra šeimos gydytojo arba kito specialisto pareiga. Daug svarbiau, kad žmonės atkreiptų dėmesį į insulto rizikos mažinimo būdus: fizinį aktyvumą, antsvorio ir nutukimo gydymą, streso mažinimą, rūkymo atsisakymą.

– Kokie šiandien iššūkiai išlieka neurologijoje?

– Tokias ūmines ligas kaip insultą, epilepsijos priepuolius, išsėtinės sklerozės paūmėjimus, ūminės uždegiminės galvos smegenų ligą galime suvaldyti. Tačiau nepavyksta visiškai išgydyti daugelio lėtinių ligų, nors ir galime gana neblogai valdyti simptomus, sumažinti juos ir taip pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę.

Diagnostika šiandien neurologijoje aplenkia gydymo galimybes. Smegenys yra jautriausias žmogaus organas, suardytus ryšius tarp neuronų atkurti yra be galo sunku. Tai - iššūkis šioje srityje dirbantiems specialistas.

– Pernai buvo padidintas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto neurologijos specialybės rezidentūros valstybės finansuojamų vietų skaičius. Pritrūkome šalyje neurologų?

– Situacija išties dviprasmiška. Lietuvoje yra nemažai – beveik keturi šimtai – neurologų. Tačiau pasiskirstymas - netolygus: didesniuose miestuose jų kaip ir pakanka, tačiau regionuose jaučiamas stygius. Dėl to ir rezidentų skaičius buvo padidintas, yra tikslinės rezidentūros vietos, finansuojamos įstaigų, kurioms būtinai reikia tokio specialisto. Be to, neaplenkia bene didžiausias skaudulys – specialistų nutekėjimas į užsienį. Motyvuoti jaunus gabiausius žmones likti Lietuvoje šiandien išties yra nelengva.

Dosjė

1995 m. įgijo neurologo specialybę. Neurologijos ir klinikinės fiziologijos srityse stažavosi JAV, Švedijoje, Austrijoje. Mokslinio darbo sritis – galvos smegenų kraujotakos ligos; ultragarsiniai kraujotakos tyrimai.

Medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius.

Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, Šiaurės šalių insulto draugijos valdybos pirmininkas.

Vadovauja Neurologinių funkcinių tyrimų kabinetui, atlieka ultragarsinius galvos ir kaklo kraujagyslių tyrimus.

Kas penkta moteris ir kas šeštas vyras per savo gyvenimą patiria insultą. Kas dvi sekundes vienas žmogus patiria insultą, kas šešias sekundes nuo jo miršta. 

Lietuvoje kasmet insultą patiria apie 10 tūkst. žmonių. Skelbiama, kad nuo insulto daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, mirtingumas yra trečioje vietoje po širdies kraujagyslių ir onkologinių ligų. Patirtas insultas tarp darbingo amžiaus žmonių – pagrindinė neįgalumo priežastis. Statistika byloja, kad iki trečdalio žmonių, patyrusių insultą, neišgyvena, trečdalis lieka neįgalūs, pusės jų neįgalumas yra sunkaus laipsnio, kai reikia nuolatinės globos. Už šių skaičių – realūs žmonių gyvenimai.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kaip galvos smegenų ūminio insulto gydymo centras Vakarų Lietuvoje, siekia suteikti kuo daugiau žinių visuomenei apie šios ligos rizikos veiksnius, pirmuosius simptomus, būtinybę kuo skubiau kreiptis medicinos pagalbos bei supažindinti su ligoninėje teikiamomis šiuolaikinio gydymo galimybėmis.

Spalio 28 d. 13 val. Klaipėdos universiteto Aula Magna auditorijoje (PC „Studlendas“, Herkaus Manto g. 84) Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai rengia viešąją paskaitą visuomenei ir Trečiojo amžiaus universiteto studentams „Insultas: ką apie jį privalo žinoti kiekvienas“.

Savo žiniomis dalinsis Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis, vyriausiasis neurologas Klaipėdos kraštui Saulius Taroza, Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Valentinas Jokšas.

Spalio 29 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, autobusų stotyje, kai kuriuose didžiuosiuose prekybos centruose, uostamiesčio gatvėse medikai, pasitelkę Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto studentus, kalbins klaipėdiečius, ir bandys išsiaiškinti ką jie žino apie insultą, pirmuosius jo požymius, kur kreiptis pagalbos juos pajutus. Klaipėdiečiams bus dalijami lankstinukai su būtiniausia informacija apie insultą.

Pagrindiniai insulto požymiai:

ūmai nutirpusi, nusilpusi viena ranka, viena koja, arba pusė kūno;

ūmai nusviręs lūpų kampas;

ūmai sutrikusi kalba;

atsiradęs stiprus ūmus galvos svaigimas, ypač jei jį lydi kalbos, vaikščiojimo sutrikimai, dvejinimasis akyse;

ūmus pusiausvyros sutrikimas;

ūmus, stiprus galvos skausmas;

Pajutus insulto požymius reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes kiekviena minutė labai svarbi.