Už tokias Maisto įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 23 susilaikė.

„Kad maistas patektų ne į sunaikinimą, į energetikos įmones, o labdarai“, – teigė vienintelis motyvus dėl pataisų išsakęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.   

Seimas įpareigojo visas mažmeninės prekybos įmones pasirašyti sutartis su paramos ir labdaros gavėjais. Jose būtų susitarta dėl maisto perdavimo tvarkos ir sąlygų, prekybininkai galėtų pasirašyti su viena ar keliomis organizacijomis.

Pataisos taip pat nustato atvejus, kada įmonės galėtų atsisakyti tokį maistą perduoti labdarai, o paramos organizacijoms – jį priimti. 

Pirmą kartą pažeidimą padariusios įmonės būtų įspėjamos raštu ir per mėnesį tokias sutartis privalėtų sudaryti. Kitu atveju būtų skiriama 1–3 tūkst. eurų bauda.   

Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar priimti tokias Maisto įstatymo pataisas.

Jomis siūloma tokias sutartis su paramos ir labdaros gavėjais įpareigoti pasirašyti visas mažmeninės prekybos įmones.

Sutartis, kuriose būtų susitarta dėl maisto perdavimo tvarkos ir sąlygų, prekybininkai galėtų pasirašyti su viena ar keliomis organizacijomis.

Pataisos taip pat nustatytų atvejus, kada įmonės galėtų atsisakyti tokį maistą perduoti labdarai, o paramos organizacijoms – jį priimti.

Pirmą kartą pažeidimą padariusios įmonės būtų įspėjamos raštu ir jos per mėnesį tokias sutartis privalėtų sudaryti. Kitu atveju būtų skiriama 1-3 tūkst. eurų bauda.

Jei Seimas priims, pataisos įsigalios nuo šių metų lapkričio.

Tokiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtiems Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Pakeitimai taikomi ilgo galiojimo maisto produktams, pavyzdžiui, kruopoms, makaronams, kavai, arbatai, aliejui, kurie pasibaigus jų galiojimo terminui vis dar yra saugūs ir tinkami vartoti. Pagal Maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijas, išimtis numatoma duonai, kurios leidžiamas pardavimo terminas – iki dviejų dienų.

„Parduodant tokį saugų vartotojui maistą, sumažėtų prekybininkų ir gamintojų nuostoliai bei maisto kainos. Tai leistų vartotojams nusipirkti daugiau maisto produktų su nuolaida. Taip pat sumažėtų išmetamo maisto ir jo atliekų kiekis, kuris dabar siekia daugiau kaip 50 tūkst. tonų per metus“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pardavėjai dabar galėsi parduoti tokį maistą, jei jis yra supakuotas į nepažeistą gamintojo pakuotę, kai aiškiai pateikta įspėjamoji informacija, kad minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs ir neuždengiant termino. Toks maistas turi būti padėtas jam skirtoje atskiroje arba aiškiai paženklintoje prekybos vietoje.

Be to, vartotojas, nusipirkęs sugedusį maisto produktą, galės jį grąžinti.

Prekybos tokiais produktais terminą gali nusistatyti pats pardavėjas, atsižvelgdamas į Maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijas. Pakeitimai taip pat leis steigti specializuotas parduotuves. Tokiais produktais būtų galima prekiauti ir internetu. 

Vyriausybė taisykles keičia Seimui leidus nuo sausio 1-osios prekiauti tokiu maistu.

Tai numato Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengti mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimai, pateikti derinti verslui ir institucijoms.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prekybininkams vėliau pateiks papildomas rekomendacijas dėl prekybos tokiais maisto produktais. 

Ministerija taisykles keičia Seimui neseniai leidus nuo sausio 1-osios prekiauti tokiu maistu, daugiausia bakalėjos prekėmis, nes dabar tai daryti draudžiama.

Ministerija siūlo leisti ilgiau prekiauti produktais, jeigu jie supakuoti į gamintojo pakuotę, ant jos pateiktas aiškiai matomas minimalus tinkamumo vartoti terminas bei prekybininko įspėjamoji informacija, kad jis jau yra pasibaigęs.

Šie ženklinimai būtų nurodyti ryškiu lipduku, atkreipiančiu vartotojų dėmesį ir leidžiančiu atpažinti tokį maistą. Gamintojo informacijos nebūtų galima užklijuoti ar uždengti.  Visa informacija apie pratęstą laiką turėtų būti pateikta ir tada, kai prekės parduodamos nuotoliu, pavyzdžiui, e. parduotuvėse. 

45 dienų terminas pasirinktas atsižvelgiant į Slovakijos praktiką.

„Trumpesnis pardavimo terminas padės užtikrinti galimybes pirkėjui suvartoti maistą, kol jis yra vis dar saugus ir tinkamas vartoti“, – nurodo ministerija.  

Lietuvoje dabar galioja ilgesni tinkamumo vartoti pratęsimo terminai, taikomi labdarai skirtiems maisto produktams.

Prekybininkui leidžiama nuspręsti, kur išdėstyti parduodamą pasibaigusio minimalaus tinkamumo vartoti termino maistą. 

„Seimui reikėjo iš karto užklausti medikų, ar jie yra pasiruošę žarnyno infekcijų pandemijai ir panašiai. (...) Aš nematau nei laboratorinių tyrimų, nei kitų faktų, kurie pagrįstų, kad tas pratęsimas neturės poveikio maisto kokybei. Taigi ne be reikalo atsiranda etiketė ir ne be reikalo yra užrašas iki kada geriausiai suvartoti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė A. Vizickas.

„Svarstant tokį pakeitimą, reikia visų pirma paanalizuoti, pasiklausinėti medikų, pasinagrinėti su maisto ir veterinarijos specialistais. Ir tik tada galima svarstyti tokius pokyčius“, – pabrėžė jis.

Portalo vadovas taip pat paminėjo, kad toks pratęsimas nepadidins vartotojų sugebėjimo įpirkti maisto produktus.

„Nežiūrint į tai, kad pratęs kiek laiko galima parduoti, jeigu kaina yra per aukšta, tai produktai tiesiog pagulės dar papildomai mėnesį. Tiesiog padidinama rizika, kad žmogus apsinuodys. Tokio sprendimo poveikis neprisideda nei prie gerovės, kurią turėtume valstybėje kurti, nei prie vartotojų sveikatos, sukuria tik papildomą apkrovą ligoninėms ir specialistams“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad lapkričio 16 d. Seimas po svarstymo pritarė Maisto įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nuo kitų metų pradžios sudaryti galimybę pratęsti maisto, paženklinto žyma „Geriausias iki...“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Žyma „Geriausias iki...“ nurodo rekomenduojamą produkto suvartojimo terminą, todėl, pasak pokytį iniciavusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, tokį maistą dažniausiai galima valgyti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės. Manoma, kad priėmus įstatymo pakeitimus, bus leidžiama vartotojams įsigyti ir vartoti saugių produktų ilgiau, taip mažinant mažmeninėje prekyboje susidarančių maisto atliekų kiekį.

Taip pat, bus didinamas vartotojų sąmoningumas, tai yra vartotojai bus skatinami vartoti saugų ir kokybišką maistą, paženklintą „Geriausias iki...“, nepaisant to, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, taip keičiant neigiamas socialines normas šio maisto atžvilgiu ir skatinant domėjimąsi maisto ženklinimo žymų „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“ skirtumais.

Numatoma, kad Maisto įstatymo projektu siūlomo pakeitimo galima ekonominė nauda siektų 147,6 mln. eurų per metus.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams, kuriuos parengė grupė Seimo narių bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Dabar pataisas svarstys ir dėl jų balsuos Seimas.

„Su rumunais, bulgarais ir estais lietuviai daugiausia pajamų skiria maistui, todėl, aišku, ir daug išmeta“, – pristatydama pataisas komitete teigė ministrė.

A. Armonaitė pabrėžė, kad naujas reguliavimas būtų naudingas regionų ir mažoms parduotuvėms, iki kurių ne visada, pasak jos, privažiuoja „Maisto bankas“: „Jos ilgiau galės parduoti bakalėjos prekes“. 

Pataisomis siūloma leisti pratęsti maisto, paženklinto žymeniu „geriausias iki“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir jį pardavinėti ilgiau nei nurodyta ant pakuotės.

A. Armonaitės teigimu, jeigu Seimas pritars tokiai tvarkai, šie produktai būtų parduodami atskirose lentynose, būtų specifiškai, ryškiai žymimi, taip pat būtų nurodyta data, iki kada jais būtų galima prekiauti pasibaigus „geriausias iki“ terminui.

Ministrės patarėja Grėtė Lelė pabrėžė, kad remiantis Slovakijos pavyzdžiu, tokį maistą pasibaigus terminui būtų galima pirkėjams siūlyti dar 45 dienas.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams, kuriuos parengė grupė Seimo narių bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Siūloma leisti pratęsti maisto, paženklinto žymeniu „geriausias iki...“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir jį pardavinėti ilgiau nei nurodyta ant pakuotės.

„Iššvaistome daug maisto nepaisant, kad jis yra dar geras“, – komitete sakė Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė pabrėžė, kad pataisos nustatytų miltų, kruopų, aliejaus, kavos ar kitų ilgo galiojimo prekių, kurių vartojimo laikas eina į pabaigą ar pasibaigęs, pardavimus. Pasak jos, tokios prekės turėtų būti ryškiai paženklintos ir atskirtos nuo kitų. 

Tačiau ministerijos atstovė taip pat patikino, kad pataisos prekybininkams nebus privalomos.

„Jeigu prekybininkas nematys prasmės (prekiauti tokiais produktais – BNS), galės nedaryti, galės tokį maistą atiduoti labdarai ar gyvūnų maistui“, – tvirtino G. Lelė.

Ji taip pat pabrėžė, kad pataisos leis tokiais maisto produktais prekiauti ir internete: „Skandinavijoje yra e. parduotuvių, kur galima įsigyti tik tokio maisto“.

Tuo metu didžiausios labdaros organizacijos „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius abejoja, ar teisinga leisti prekybininkams produktus pardavinėti „iki pačios paskutinės sekundės“.

Jeigu kokių makaronų per dvejus metus nepardavė, kokia tikimybė, kad parduos per tas duodamas kelias papildomas savaites ar mėnesį.

 

„Jeigu kokių makaronų per dvejus metus nepardavė, kokia tikimybė, kad parduos per tas duodamas kelias papildomas savaites ar mėnesį“, – komitete svarstė jis.

S. Gurevičius siūlo, kad prekybininkai kai kurių produktų, pavyzdžiui, duonos, negalėtų laikyti iki pat jos galiojimo pabaigos: „Taip maisto švaistymo nesumažinsime. Dabar yra tarpas tarp tol, kol gali parduoti ir kol maistas tinkamas vartoti. Jeigu to tarpo nebeliks, jo nebebus galima net labdarai atiduoti“.

S. Gurevičiaus teigimu, dabar daug produktų „Maisto bankui“ neperduodama, nes norima juos parduoti, o nepardavus jie sunaikinami.

Jis siūlė prekybininkus įpareigoti teikti informaciją, kiek maisto pardavė pasibaigus galiojimui, kiek perdavė labdarai ir kiek paliko sunaikinti: „Negalima sakyti, kad be prekybininkų kaltės produktai yra utilizuojami“.  

Komiteto narys Tomas Tomilinas taip pat pabrėžė, kad įstatyme turi būti numatytas įpareigojimas prekybininkams teikti duomenis apie utilizuotus maisto produktus: „Čia mes turime būti preciziški“.  

Diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai.  

Priėmus pataisas tikimasi sutaupyti apie 50 tūkst. tonų maisto ir apie 150 mln. eurų per metus.

Esą tai kasmet sutaupytų maždaug 50 tūkst. tonų išmetamo maisto.

„Tai yra tiek, kiek suvalgo Alytaus miesto gyventojai“, – konstatavo A. Armonaitė.

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), pasibaigus terminui „Geriausias iki…“ produktai vis dar saugūs vartoti, tačiau ilgainiui praranda tam tikras kokybės savybes.

„Tai galėtų būti miltai, grūdų produktai, kruopos, kava, arbata ir kiti įvairūs gėrimai. Taip pat – konditerijos gaminiai, kuriuose yra daug cukraus, konservai“, – teigė VMVT atstovė Ilona Drulytė.

Pasibaigusio galiojimo produktai būtų specialiai pažymėti ir papildomai patikrinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Prekybininkas prisiimtų visą atsakomybę už tolimesnį galiojimo terminą. Ir vartotojui galiotų visos tos pačios teisės, kaip ir įsigijus bet kokį kitą produktą su nepasibaigusiu galiojimo terminu“, – sakė Lietuvos prekybininkų asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.

Esą labiausiai iš to išloštų mažmenininkai.

„Stovi vienas indelis. Ką tada turi daryti prekybininkas? Dėl vieno indelio „Maisto bankas“ tikrai nevažiuoja. Tuomet prekybininkui tenka jį utilizuoti, o tai – kaštai. Jis negali paprasčiausiai išmesti į šiukšlių dėžę, kaip mes darome namuose“, – kalbėjo R. Vainienė.

„Antras dalykas – mes sudarome prielaidas žmonėms gerus produktus įsigyti geresnėmis kainomis“, – pliusus vardijo A. Armonaitė.

Lietuviai maistui vis dar skiria maždaug penktadalį visų savo pajamų. Per metus – maždaug 2200 eurų. Daugiau išleidžia tik rumunai.

„Lietuvoje problema dvejopa – mes daug išleidžiame maistui, bet daug jo ir iššvaistome“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenų analitikas Titas Budreika.

Esą pardavinėjant maistą, kurio terminas „Geriausias iki…“ jau pasibaigęs, atsirastų nauja niša prekybininkams konkuruoti. O tai gyventojams – į naudą.

Ministerija skaičiuoja, kad leidus prekiauti pasibaigusio galiojimo produktais, būtų galima sutaupyti maisto už maždaug 150 mln. eurų. Tačiau visi šie pliusai įmanomi tik tuo atveju, jei bus kam tokį maistą pirkti. O dalis gyventojų nusiteikę gana skeptiškai.

Šiaip nepirkčiau, bet žinant studentų stipendijas, kai nėra už ką išgyventi, tai – variantas.

 

„Šiaip nepirkčiau, bet žinant studentų stipendijas, kai nėra už ką išgyventi, tai – variantas“, – sakė gatvėje kalbinta praeivė.

„Nepirkčiau, nes man atrodo, kad toks maistas – jau netinkamas“, – porino moteris.

„Ypač vaikams toks maistas, manau, nesaugus vartoti“, – sakė senjoras. 

„Na, – racionalus sprendimas. Kai kurie produktai taip greitai negenda“, – svarstė kitas pašnekovas.

Kiti sako atsižvelgsiantys į tai, kokias nuolaidas pritaikys prekybininkai.

„Maisto bankas“ kritikuoja, kad toks bandymas nesumažins maisto švaistymo problemos. Mat dažniausiai į šiukšliadėžę keliauja ne miltai ar makaronai, o vaisiai ir daržovės. Tačiau A. Armonaitė aiškina, kad nuo kažko pradėti vis tiek reikia.

„Bus ir ką paaukoti, bus ir ką parduoti“, – teigė A. Armonaitė. 

Vieno termino, kiek po galiojimo pabaigos būtų galima vartoti nusipirktus produktus, nėra.

„Ilgiausias laikotarpis gali būti metai, tarkim, kavai, arbatai, grūdų produktams“, – vardijo  I. Drulytė.

Gyventojai turėtų nuolat stebėti, ar produkto kokybė nepasikeitė.

„Pirmiausiai reikėtų pasižiūrėti, ar nėra išorinių pokyčių. Tada – pauostyti, ar neatsiradę gedimo požymių. Ir galiausiai – paragauti, ar nepakitusios skoninės savybės“, – aiškino I. Drulytė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Lietuva būtų pirmoji Baltijos šalyse, priėmusi tokias įstatymo pataisas. 

Tačiau tokią idėją kritikuoja „Maisto bankas“, iš prekybininkų gaunantis  tokius produktus ir juos dalijantis nepasiturintiems žmonėms. Įstaigos vadovas sako, kad nauja tvarka verstų nešvaistyti maisto, kurio ir taip išmetama mažiausiai – makaronų, miltų, kruopų, tuo metu beveik 70 proc. išmetama vaisių ir daržovių.

Maisto švaistymą mažintų papildomas galiojimo terminas 

Atšaukti draudimą prekybininkams parduoti maistą, kurio galiojimas baigiasi, siūlo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jos parengtos dviejų įstatymų pataisos pateiktos viešam svarstymui.

Civilinio kodekso pataisos galiotų maistui, paženklintam žymeniu „geriausias iki...“, kurio galiojimas yra pasibaigęs arba kuris buvo perženklintas, perpakuotos ar kitaip apdorotas siekiant pratęsti jų tinkamumo naudoti laiką.

Maisto įstatymo pakeitimais siūloma leisti pardavėjui nustatyti tokiems produktams papildomą tinkamumo vartoti terminą bei įtvirtinti saugiklius, kurie įpareigotų pardavėją užtikrinti tokio maisto saugą ir kokybę.

Prekybininkui siūloma leisti keisti galiojimo terminą tik tada, kai maistas bus supakuotas į pirminę gamintojo pakuotę, ji nebus pažeista, o vartotojui tinkamai ir aiškiai pateikta informacija, kad jis dar galioja ir yra kokybiškas bei saugus vartoti. Ant tokios „pratęsimo“ pakuotės bus būtina nurodyti ir pirminį galiojimo laiką.

„Maisto bankas“: 68 proc. išmetamo maisto – vaisiai ir daržovės

Didžiausios labdaros organizacijos „Maisto bankas“ vadovui Simonui Gurevičiui kelia abejonių, ar ministerijos siūlomos pataisos turės esminį poveikį maisto švaistymo mažinimui, nes jos skirtos mažiausiai švaistomam maistui.

Jos neuždeda jokių saugiklių, kad maistas bus tikrai suvartotas, todėl ir kyla abejonių ir dvejonių, kad įstatymu tikrai siekiama mažinti maisto švaistymą.

„Jos neuždeda jokių saugiklių, kad maistas bus tikrai suvartotas, todėl ir kyla abejonių ir dvejonių, kad įstatymu tikrai siekiama mažinti maisto švaistymą“, – BNS sakė jis.

Pasak jo, Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, jog prekyboje daugiausiai prarandama ne produktų, kurių ženklinimas „geriausias iki“, o vaisių ir daržovių, antroje vietoje yra mėsa ir jos produktai (9,1 proc.).

„Vaisių ir daržovių praradimai parduotuvėse siekia net 68 proc. viso išmetamo maisto, nors būtent ši produktų kategorija nėra apribojama jokiais galiojimo terminais“, – pridūrė S. Gurevičius. 

Todėl, pasak „Maisto banko“ vadovo, pirmiausia reikėtų ieškoti būdų, kaip sumažinti švaistomų vaisių ir daržovių, taip pat mėsos, žuvies ir pieno produktų kiekį. Jis siūlo ieškoti perdirbimo galimybių, mažinti reikalavimus vaisių ir daržovių išorinėms savybėms, taikyti nuolaidas ne paskutinę galiojimo dieną, o bent prieš keturias dienas, bei mažiau tokių prekių užsakinėti.

„Svarbu užtikrinti, jog joks tinkamas žmogui vartoti maistas nebūtų pas prekybininkus laikomas iki paskutinės dienos“, – BNS teigė S. Gurevičius.

„Maisto banko“ vadovas sako, kad pataisos nebus efektyvios ir todėl, kad „geriausias iki...“ dažniausiai ženklinami ilgo galiojimo maisto produktai: makaronai, miltai, kruopos.

„Šie produktai ir taip galioja du ar net tris metus, todėl, palyginus su kitomis maisto kategorijomis, jų iššvaistoma labai nedaug ir naivu tikėtis, kad produktai, kurie nebuvo parduoti per kelis metus, kažkodėl bus parduoti per kelias savaites ar net mėnesį pasibaigus „geriausias iki...” datai“, –  tvirtino S. Gurevičius.

Intensyvios diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį, parlamentarams pasiūlius įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai.

Pašiurpino ir patalpos

Vaikų dienos centre "Neveronys" veiklą vykdo viešoji įstaiga "Juventa". Portalui kauno.diena.lt Vilma pasakojo, kad čia dirbusi nuo šių metų sausio pabaigos iki rugpjūčio, kai, neapsikentusi nepavydėtinų darbo sąlygų, nusprendė nutraukti sutartį ir iškelti į viešumą problemas dėl antisanitarinių sąlygų patalpose ir naudojamų pasibaigusio galiojimo maisto produktų.

"Panašu, kad patalpose, kur dabar veikia vaikų dienos centras, anksčiau buvo alaus baras. Mano nuomone, ši vieta visai nepritaikyta vaikams – žiemą labai šalome, nes patalpa buvo šildoma tik karštą orą skleidžiančiu kondicionieriumi. Aplinkoje gausu pelėsio, skleidžiančio nemalonų kvapą. Su vaikais radome ir pelių ekskrementų bei driežų – sąlygos nepavydėtinos", – pasakojo buvusi vaikų dienos centro darbuotoja.

Buvusi darbuotoja teigia, kad patalpose gausu pelėsio, skleidžiančio nemalonų kvapą, ir netvarkos. (Skaitytojos asmeninio archyvo nuotr.)

Ji tikino ne kartą siūliusi vaikų dienos centro direktorei savo pagalbą, padėti išnaikinti iš patalpų pelėsį, tačiau parodyta iniciatyva ši esą nė nesusidomėjo.

Gaunamų įvairių maisto produktų kokybė taip pat pasirodė esanti nepavydėtina – daugelio iš jų tinkamumo vartoti terminas esą būdavo pasibaigęs. Tad patiekalus dienos centro vaikams, Vilma teigė ruošdavusi namie, naudodama asmeninius maisto produktus.

"Pasenusius produktus, kuriuos atveždavo vadovė, iškart išmesdavau. Ilgesnis galiojimo terminas būdavo tik vištienos krūtinėlių. Tad parsinešusi jas namo, ruošdavau neatlygintinai naudodama asmeninius maisto produktus. Nors vadovė žadėdavo, bet niekada man už tai nesumokėdavo. Maža to, ir atlyginimą išmokėti nuolat vėluodavo dėl esą laiku negaunamo finansavimo. Prisimenu, vieną kartą, tikriausiai per klaidą, algą į mano sąskaitą pervedė du kartus. Pinigus pasilikau kaip kompensaciją už minėtą papildomą darbą. Vadovė, žinoma, buvo tuo nepatenkinta", – atviravo moteris.

Sulaukdavo seklių

"Kai aš ir mano vaikai pradėjome dažnai sirgti nuo patalpose išplitusio pelėsio, direktorei tai tikriausiai nepatiko. Mane pasiekė net žinios, kad dienos centrą lankančių vaikų nelydėdavau į renginius. Nors turiu netgi nuotraukas su jais iš visų išvykų, kuriose kartu dalyvavome", – apmaudo neslėpė buvusi darbuotoja.

Vasarą situacija, pasak jos, dar labiau pašlijo. Liepos mėnesį, kai mieste vyko dviejų savaičių trukmės stovykla vaikams, Vilma pasakoja vaikų dienos centre likusi viena, nes jos kolegei liepta išvykti talkinti stovykloje. Tuo metu esą ėmė dėtis keisti dalykai – vaikų mamos, kurios niekada anksčiau neužsukdavo į dienos centrą, ėmė čia lankytis ir tikrinti, ar įstaiga veikia.

Aplinkoje gausu pelėsio, skleidžiančio nemalonų kvapą. Su vaikais radome ir pelių ekskrementų bei driežų – sąlygos nepavydėtinos

"Iš tiesų, manęs nenustebino, nes apie tai, kad vadovė tikrindavo ir kitas buvusias savo darbuotojas, jau buvau girdėjusi anksčiau", – teigė moteris.

Įtaria klastą

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su vaikų dienos centro "Neveronys" direktore Romualda Edita Naučiuviene, ši tikino, kad VMVT specialistus į įstaigą rugpjūtį iškvietusi buvusi darbuotoja esą pati paliko netvarką patalpose.

Pasiteiravus apie maisto produktus su pasibaigusiu galiojimo terminu, kuriuos aptiko VMVT specialistai, moteris užsiminė mananti, kad Vilma kruopščiai suplanavo klastą, kai liepos mėnesį vaikų dienos centras buvo paliktas jos priežiūrai, nes mieste vyko jau minėta dviejų savaičių dienos stovykla vaikams.

"Per šį laiką ji tikriausiai viską paruošė. Gal maisto produktus su pasibaigusiu galiojimu atsinešė iš savo namų, nežinau. Taip, VMVT specialistai šaldiklyje rado dešrelių su pasibaigusiu galiojimo terminu. Bet lygiai taip pat pamatė ir neplautų indų bei patalpose primėtytų šiukšlių. O juk tuomet dirbo ji viena", – tikino vaikų dienos centro vadovė.

Gaunamų įvairių maisto produktų kokybė pasirodė esanti nepavydėtina – daugelio iš jų tinkamumo vartoti terminas esą būdavo pasibaigęs. (Skaitytojos asmeninio archyvo nuotr.)

Ar ruošė maistą namuose?

Pasak jos, maisto produktus įstaigai tiekia įvairios organizacijos, tarp kurių ir "Maisto bankas". Iš pastarojo esą gaunami maisto produktai, kuriems iki galiojimo termino pabaigos būna likusi viena diena. Tačiau jie esą visada sunaudojami iš karto.

"Kadangi vaikų dienos centre, kurio patalpas nuomojamės iš bendrovės "Neveresta", neturime galimybės gaminti maisto, dažniausiai duodavome vaikams dešrelių, kurias patys pirkdavome. Taip pat kepsnių, bandelių ir kitų pusgaminių, kuriuos reikėdavo tik pašildyti", – detalizavo vadovė.

Paklausta, ar buvusiai darbuotojai buvo patikėta namuose ruošti maistą vaikams, R.E.Naučiuvienė tikino nežinanti, ar taip tikrai būdavo. O, jei ir būdavo, tai esą tik pačios buvusios darbuotojos iniciatyva, bet ne paliepimu.

"Dienos centrą lankantys vaikai – iš sunkiai besiverčiančių šeimų, tad gauna maisto davinius. Juos gaudavo ir Vilma. Tad, jei ir gamindavo ką nors namie, tai tikrai ne iš asmeninio naudojimo produktų ", – tvirtino moteris.

Darbo inspekcijos akiratyje

Pasiteiravus, ar tarp įstaigos vadovės ir buvusios darbuotojos pasitaikydavo nesantaikos kibirkščių, R.E.Načiuvienė tikino priekaištų ar pretenzijų iš Vilmos nesulaukdavusi.

"Kadangi liepos mėnesį, kai vyko dviejų savaičių stovykla mieste, pastebėta, kad Vilma dvi dienas nebuvo atėjusi į darbą. Už tokį elgesį ji gavo įspėjimą. Tada ji atėjo ir atnešė man saldainių bei kitai darbuotojai girdint padėkojo už suteiktą arti namų esančią darbo vietą. Po dviejų savaičių buvusi darbuotoja kreipėsi į VMVT specialistus su skundu, o po to informavo mane, kad nori išeiti iš darbo. Be to, rugsėjo 30 d. man teks dalyvauti Valstybinės darbo inspekcijos posėdyje, nes ji pareiškė priekaištus dėl neteisingai apskaičiuotos atostoginių pinigų sumos. Tačiau atstovams aš viską paaiškinau", – aiškino vadovė.

Aptiko pažeidimų

Kaip portalui kauno.diena.lt patvirtino Kauno VMVT atstovai, neplaninis patikrinimas gavus pranešimą apie galimus pažeidimus vaikų dienos centre, Kertupio g., buvo atliktas rugpjūčio 23 d.

"Patikrinimo metu nustatyta, kad įstaiga vykdo veiklą neturėdama Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo. Be to, maisto tvarkymo patalpose rasta maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę, nustatyta higienos neatitikimų", – teigė Kauno VMVT vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Danguolė Grigalevičienė.

Kauno VMVT sprendimu įstaigai uždrausta naudoti maisto produktus, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę. Taip pat nurodyta sudaryti tinkamas sąlygas maistui tvarkyti ir parengti dokumentus Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimui gauti. Dėl nustatytų pažeidimų įstaigos "Juventa", atstovaujančios vaikų dienos centrui "Neveronys", vadovei surašytas Administracinio nusižengimo protokolas, skirta piniginė bauda.

Skaitytojos asmeninio archyvo nuotr.

Akylai stebės specialistai

"Įstaigos direktorė rugsėjo 5 d. informavo Kauno VMVT, kad vaikų dienos centre vaikai nebus maitinami, kol nebus gautas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Tokiu atveju, jei bus gauti dokumentai dėl Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo, Kauno VMVT specialistai atliks neplaninį patikrinimą", – užsiminė VMVT Maisto produktų inspektorė.

Neveronių vaikų dienos centre praėjusią savaitę apsilankęs "Kauno dienos" fotožurnalistas, apžiūrėjęs erdves, pasakojo akį rėžiančios netvarkos čia neaptikęs. Taip pat nebuvo juntamas ir pelėsių kvapas, patalpos – išvėdintos. Pravėrus šaldytuvą, jo viduje nerasta jokių maisto produktų. Kaip paaiškino apsilankymo metu buvusios dvi moterys, taip yra todėl, kad negautas jau minėto Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas.

Specialūs reikalavimai – ateityje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais (SADM) duomenimis, ministerija, norėdama plėsti vaikų dienos centrų tinklą ir jų veiklą, prisideda prie šių paslaugų plėtros valstybės biudžeto lėšomis, kurias paskirsto konkurso tvarka.

"SADM konkurso tvarka vaikų dienos užimtumo centrui "Neveronys" 2019 m. skyrė 15 944 eurus. Teikiant paraišką ir dokumentus dėl vaikų dienos centrų veiklos projektų finansavimo, prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę naudotis nekilnojamuoju turtu, patalpomis, kuriose planuojama vykdyti veiklas", – teigė SADM Komunikacijos skyriaus patarėja Milda Levandraitytė.

Pasak jos, iki šiol privalomi reikalavimai vaikų dienos centrų patalpoms nėra keliami. Tačiau SADM, siekdama, kad vaikų dienos centruose būtų teikiamos kokybiškos paslaugos, šiuo metu rengia teisės aktų projektus, kuriuose bus nustatyti privalomi reikalavimai socialinei priežiūrai teikti. Privalomuosius reikalavimus turės atitikti centro darbuotojai, patalpos ir panašiai.

Kauno rajono savivaldybė sulaukė skambučio

Šį vaikų dienos centrą šiek tiek finansuoja ir Kauno rajono savivaldybė. Pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį skiriamos lėšos vieno socialinio darbuotojo padėjėjo darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms finansuoti.

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Jusienė, jokių skundų dėl vaikų dienos centro "Neveronys" savivaldybė nėra gavusi.

"Tačiau vasarą sulaukėme moters skambučio telefonu dėl netenkinančių sąlygų vaikams. Skambinusioji buvo išreiškusi norą pati kurti vaikų dienos centrą. Savivaldybė yra suinteresuota vaikų dienos centrų plėtra. Jai paaiškinta, kad bus suteikta visokeriopa pagalba. Bet iki šios dienos jokių pasiūlymų steigti naują vaikų dienos centrą negauta", – pasakojo pašnekovė.

Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė prasitarė neatmetanti tikimybės, jog ši ant vaikų dienos centro Kauno rajone institucijų šešėlį metusi istorija – vidinis buvusios darbuotojos ir vadovės konfliktas. Nors seniūnija ir nevykdo tiesioginės įstaigos kontrolės, esą dažnai pasidomi apie esamą situaciją vaikų dienos centre "Neveronys". Tačiau nei vaikai, nei jų tėvai ar kiti bendruomenės nariai esą jokių nusiskundimų neturi.