Pasak tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio, palyginti su kovo pradžia, eilių mažėjimas ypač matomas Medininkų punkte.

„Palyginti su prieš savaitę buvusiomis eilėmis, kai laukimo laikas buvo 45–50 val., tai dabar yra labai ryškus sumažėjimas (apie 12 val.  – BNS). (...) Eilių mažėjimas matomas akivaizdus, ypač Medininkuose“, – BNS pirmadienį sakė G. Mišutis.

Jo teigimu, pirmadienį 8 val. ryto Medininkuose laukė apie 114 vilkikų (sekmadienį – apie 90, penktadienį – 80), jų laukimo laikas – apie 12 valandų (apie 8 val.). Lengviesiems automobiliams, kurių buvo apie 50 (atitinkamai apie 40 ir 20), čia tenka laukti apie 5 val. (5 ir 2 val.).

Tuo metu Šalčininkų punkte laukė apie 250 vilkikų (atitinkamai apie 300 ir 340), jiems laukti teks apie 25 valandas (30 ir 34 val.). Lengvųjų automobilių eilės pirmadienio rytą čia nebuvo (atitinkamai 40 ir 90, laukimo laikas – 4 ir 4,5 val.). 

Pasak G. Mišučio, eiles sekmadienį taip pat lėmė nuo 8 iki 12 val. sutrikusi Muitinės sistema. 

Eilės ilgesnės iš Baltarusijos pusės – pirmadienį ryte prie Medininkų punkto laukė apie 1130 vilkikų ir 60 lengvųjų automobilių, prie Šalčininkų – atitinkamai 1175 ir 100.

Kovo 1 dieną Lietuva uždarė Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, pernai vasarą Lietuva uždarė taip pat du – Šumsko ir Tverečiaus – punktus. Šiuo metu pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai. 

Lietuvos institucijos teigia, kad juos uždarant siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas. Tokių pat sprendimų ėmėsi ir su Baltarusija taip pat besiribojančios Lenkija bei Latvija, jos šiuo metu turi po vieną veikiantį pasienio punktą.

Vis dėlto vežėjai mano, kad dalis įmonių turės nutraukti veiklą, o Baltarusijos rinka ateityje visai užsidarys.

Minskas ketvirtadienį pareiškė, jog naujas importo draudimas taikomas įvairioms prekėms, įskaitant maistą ir alkoholį, drabužius, buitinę techniką, automobilių dalis ir statybinę įrangą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, jog Minsko sprendimas dar labiau sumažins prekybą su karo Ukrainoje kaltininkais.

„Tik prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą paraginau verslus nutraukti ryšius su agresijos rėmėjais. Baltarusijos sprendimas pačiai apriboti importą per sieną su Lietuva dar labiau sumažins tarptautinę prekybą su karo kaltininkais“, – komentare BNS sakė ministrė.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad šalies ekonomikai įtaka bus minimali, nes prekybiniai Baltarusijos ir Lietuvos santykiai „atšalę iki minimumo“.

„Bus tokių (įmonių – BNS), kurias paveiktų, vis dar yra žmonių, kurie bando, stengiasi daryti verslą su Baltarusija ir Rusija. Juos tikrai paveiks. Bet bendrai Lietuvai kaip ekonomikai tai jokios įtakos nepadarys“, – BNS penktadienį sakė M. Dubnikovas.

Bus tokių (įmonių – BNS), kurias paveiktų, vis dar yra žmonių, kurie bando, stengiasi daryti verslą su Baltarusija ir Rusija. Juos tikrai paveiks.

 

„Lietuvos logistikos, transporto verslas jau seniai yra orientuotas į Vakarus“, – pabrėžė jis.

Tuo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas teigia, kad tik nedidelė dalis vežėjų dirba su Baltarusija, tačiau vis dar dirbančios šioje rinkoje labai nukentės.

„Absoliučiai didžioji dalis (dirba – BNS) arba tarp Lietuvos, Baltijos valstybių ir Europos, o dar didesnė dalis dirba Europos Sąjungos viduje. Jau nedidelė dalis liko (dirbančių su Baltarusija – BNS), bet jau į tai nežiūrint, tai tos įmonės, kurios čia dirba, kurios turi tokį transporto parką, kuris nelabai galėtų dirbti Europoje, jiems yra, be jokios abejonės, skaudu“, – BNS penktadienį sakė V. Milėnas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų sausį į Baltarusiją eksportavo 594 Lietuvos įmonės. Iš Lietuvos į Baltarusiją eksportuota prekių už 87,6 mln. eurų, iš kurių 1,5 proc. – lietuviškos. Eksportas į Baltarusiją sudarė 2,8 proc. viso šalies eksporto.

Anot V. Milėno, gali būti, kad netolimoje ateityje Baltarusijos rinka išvis užsidarys.

„Dalis transporto ilgametę patirtį turėjo dirbti į Rytų rinką, kuri traukiasi ir, bijau, kad artimiausiu metu iš viso užsidarys. Toms įmonėms, kurios ta kryptimi dirba, žinoma, kad bus blogai. Blogai ir prekių gamintojams, ir transportui“, – sakė V. Milėnas.

Dalis transporto ilgametę patirtį turėjo dirbti į Rytų rinką, kuri traukiasi ir, bijau, kad artimiausiu metu iš viso užsidarys.

 

Jis neatmetė galimybės kreiptis į valdžios institucijas pagalbos, kitaip dalis įmonių turės užsidaryti.

„Matyt, reikės mums kreiptis į valstybės institucijas, kažkokį sprendimą priimti, nes įmonės tiesiog neturėdamos tos veiklos, kurią darė ilgus metus, turės užsidaryti, nes kito kelio paprasčiausiai nebus. (...) Va, žemės ūkio atstovai su traktoriais atėjo, pasakė ir sumažino dujų akcizą, dyzelino akcizą sumažino. Transportui niekas niekada nieko nepadeda, nors jis žymią dalį BVP sukuria Lietuvoje“, – sakė jis.

Vis dėl to jis pabrėžė, kad transporto sektorius supranta geopolitinę situaciją ir protestų tikrai nerengs.

„Mes neturime jokių minčių protestui, mes suprantame, kas tai yra – ir saugumo reikalavimai, ir mūsų valstybės politika – mes niekada nedarysime nieko prieš, nes tai yra suprantamas dalykas, tiesiog ramiai, kantriai reikia dirbti, ieškoti kažkokių išeičių“, – pabrėžė V. Milėnas.

M. Dubnikovo vertinimu, šis Baltarusijos veiksmas yra politinis sprendimas siekiant parodyti. jog Minsko režimas turi atsakomųjų priemonių Lietuvai dėl uždarytų pasienio punktų.

„Tokius sprendimus lengva priimti, nes jų įtaka yra maža“, – pažymėjo ekonomistas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, kol kas anksti vertinti, kokią įtaką šis draudimas padarys judėjimui pasienyje.

„Jei imant ilgą laikotarpį tų eilių, gal galima būtų vertinti (įtaką – BNS) kelių mėnesių, šiaip eilės sumažėjusios šiandien ryte 8 valandą, bet tikrai čia ne dėl to yra, kad Baltarusija uždraudė kažką vežti, nes kol kas žiūrėti į krovininio transporto srautus per šitą prizmę, (...) neįžiūrėtume (kol kas – BNS) nieko“, – BNS penktadienį sakė G. Mišutis.

Baltarusija ketvirtadienį pranešė stabdanti įvairių prekių importą iš Lietuvos, taip atsakydama į tai, kad Lietuva uždarė dar du pasienio kontrolės punktus.

Kovo pradžioje Lietuva, motyvuodama saugumo sumetimais, uždarė Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, o pernai vasarą – Šumsko ir Tverečiaus. Šiuo metu Lietuvos pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai. 

Kaip BNS sakė tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, sekmadienio ryto duomenimis, Medininkų pasienio kontrolės punkte padėtis per parą beveik nepakito, iš Lietuvos čia susidariusi apie 500 vilkikų eilė, didžioji dalis jų – apie 350 – stovi laukimo aikštelėje. Laukti eilėje vairuotojams tenka apie 55 valandas.

Eilės kiek išaugo vykstantiems iš Baltarusijos pusės – čia prie punkto laukia apie 730 vilkikų, kai prieš parą jų buvo iki 680.

Tuo metu Šalčininkų pasienio kontrolės punkte eilė pailgėjo iki 400 vilkikų, o laukimo laikas – nuo buvusių 34 iki 40-ies valandų. Baltarusijos pusėje čia susidariusi 675 krovininių automobilių eilė – maždaug tiek, kiek ir praėjusią parą.

Lengvieji automobiliai vykstant į Baltarusija ties Medininkų kontrolės punktu turi laukti apie 2 val., ties Šalčininkais – apie 7 valandas.

„Srautas yra gana didelis, eilės padidėjo, dviejų punktų uždarymas taip pat turėjo reikšmės“, – sakė jis.

Tuo metu situacija ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko pasienio punktu, kur protestuodami lenkų ūkininkai su pareigūnais vykdo detalią dalies vežamų krovinių patikrą, situacija išlieka stabili, eilių čia nėra.

Lenkai iki 10 minučių trunkančius patikrinimus vykdo nuogąstaudami, kad dalis ukrainietiškų grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją, o tai, anot protestuotojų, kenkia tik Ukrainos grūdų tranzitą leidžiančios šalies vidaus ir ES rinkai.

„Viskas ramu, jokių eilių nėra, vilkikai važiuoja sklandžiai“, – teigė G. Mišutis.

Vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį Lietuva uždarė Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus, pernai vasarą Lietuva uždarė taip pat du – Šumsko ir Tverečiaus – pasienio kontrolės punktus. Taip šiuo metu veikia tik minėti du kontrolės punktai pasienyje su Baltarusija – Medininkų ir Šalčininkų.

Lietuvos institucijos teigia, kad uždarant punktus siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Tokių pat sprendimų ėmėsi ir su Baltarusija taip pat besiribojančios Lenkija bei Latvija, jos šiuo metu turi po vieną veikiantį pasienio punktą.

Ministrų kabinetui priėmus tokį sprendimą, pasienyje su Baltarusija liks veikti du punktai – Medininkų ir Šalčininkų. Pernai vasarą Lietuva uždarė dar du – Šumsko ir Tverečiaus – pasienio kontrolės punktus.

Vyriausybė taip pat pritarė, kad būtų ribojamas keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punkte, taip siekiant spręsti problemą, kai tranzitiniais traukiniais į Kaliningradą vykstantys asmenys išlipa Lietuvoje turėdami bet kokios Europos Sąjungos narės išduotus keliavimui Bendrijoje reikalingus dokumentus.

Kiek anksčiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad Kenoje per metus išlipa arba įlipa apie 13 tūkst. žmonių.

Be to, Vyriausybė priėmė sprendimą nutraukti pėsčiųjų ir dviratininkų vykimą per Medininkų ir Šalčininkų punktus, taip pat palaipsniui mažinti reguliarų tarptautinį keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams išduodamų leidimų skaičių.

Lietuvos institucijos teigia, kad taip siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Pernai per valstybės sieną su Baltarusija kelių pasienio kontrolės punktuose vykę asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų – 25,5 proc. daugiau nei 2022 metais. 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.

Lietuvos piliečiai sieną kirto 684 tūkst. kartų – 13,4 proc. mažiau nei 2022 metais, unikalių asmenų skaičius praėjusiais metais siekė beveik 62 tūkst. ir sumažėjo 17,5 procento.

Daugiausia Lietuvos piliečių vyko per Šalčininkų ir Lavoriškių kelių pasienio kontrolės punktus.

„Suprantame Lietuvos saugumo tarnybų susirūpinimą, tačiau sienos kirtimo punktų uždarymas keleiviams yra simptomų gydymas, o ne problemos priežasčių šalinimas. Sienos kirtimo punktų uždarymas pirmiausia turės poveikį baltarusiams, dauguma kurių nusiteikę prieš A. Lukašenką ir remia Ukrainą. Nereikia statyti geležinės uždangos“, – komentare BNS teigė S. Cichanouskaja.

Anot jos, dėl sienos kirtimo punktų uždarymo ir baltarusių izoliacijos naudos turės tik autoritariniai prezidentai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas.

„Daugeliui baltarusių siena su Lietuva yra vienintelė grandis į laisvąjį pasaulį. O kai kuriems tai vienintelė galimybė pabėgti nuo represijų. Žinoma, tarp atvykstančiųjų gali būti ir režimo šalininkų. Atpažinkime juos. Ir daugelis Baltarusijos iniciatyvų tai jau daro pačios, kaip A. Macijevičiaus atveju, ir dalijasi duomenimis su Lietuva“, – tvirtino S. Cichanouskaja.

Jos teigimu, patikrinimo sistemą galima peržiūrėti, o baltarusių atstovai Lietuvoje yra pasirengę padėti.

Opozicijos lyderė pabrėžė, kad izoliuoti reikia A. Lukašenką ir jo režimą, o ne baltarusius.

„Būtina apriboti krovinių gabenimą, o pirmiausia – sankcionuotų prekių srautą. Tačiau keleivių srautas turi būti išsaugotas“, – BNS teigė ji.

Daugeliui baltarusių siena su Lietuva yra vienintelė grandis į laisvąjį pasaulį. O kai kuriems tai vienintelė galimybė pabėgti nuo represijų. Žinoma, tarp atvykstančiųjų gali būti ir režimo šalininkų.

 

Nukentės patys lietuviai

Lietuvoje veikiančios baltarusių visuomeninės organizacijos „Dapamoga“ vadovė Natalija Kolegova įsitikinusi, kad iš viso uždarius keturis iš šešių pasienio kontrolės punktų labiau nukentės lietuviai nei čia gyvenantys baltarusiai.

„Tai turės didesnį poveikį ne baltarusiams, o Lietuvos piliečiams, kurie galbūt yra ne visai lietuvių kilmės, bet turi lietuviškus pasus. Daugelis žmonių, kurie laukia kirsti sieną ir dažnai vyksta į Baltarusiją, yra Lietuvos piliečiai, o ne Baltarusijos, kurie blogiausiu atveju atvyksta į „Akropolį“, o geriausiu – atvyksta lankyti čia pabėgusių giminaičių“, – trečiadienį BNS sakė N. Kolegova.

Baltarusiai, kurie lanko Lietuvoje įsikūrusius artimuosius, anot jos, atvyksta dažniausiai autobusais ir jų kelionės ne tokios dažnos.

„Dar neseniai politinių pabėgėlių mamos, kurios dar prieš dvi savaites vykdavo lankyti savo vaikų, dabar po kratų savo šaldytuvuose, gautų baudų ir bausmių dabar pačios priverstos bėgti į Lietuvą“, – teigė ji.

N. Kolegovos tikinimu, nuo A. Lukašenkos režimo pabėgę baltarusiai į gimtinę negrįžta. Anot jos, labiausiai toks sprendimas paveiks tuos, kurie „veža pigų benziną, pigią degtinę, pigius grikius“, taip pat norinčiuosius pigiai gydyti dantis Baltarusijoje.

„Lietuviai vizų baltarusiams neišduoda, tai žmonės, kurie vyksta su kitomis vizomis. Tas srautas iš Baltarusijos seniai nugeso, o tie, kurie angažuoti, pas juos seniai kitokie dokumentai, jie vyksta per Lenkiją, Ispaniją ir kitas šalis. Mūsų draugiška šalis Lenkija lengvai duoda dokumentus baltarusiams, Lietuva su tuo nieko negali padaryti“, – kalbėjo „Dapamoga“ vadovė.

Jos teigimu, baltarusiai dėl tokio sprendimo uždaryti punktus nenukentės, prireikus sės į autobusą ir vyks į Baltarusiją.

„Kas liečia mus – suprantate, kad dauguma baltarusių, kurie yra čia, tai tie žmonės, kurie dėl darbo negali grįžti. Jiems gresia arba tarnyba armijoje, o jie nenori tarnauti Baltarusijos armijoje ir jos stiprinti, o didžioji dalis (...), kurie ėjo į mitingą, kurie bent kartą jame pabuvojo, jie visi pažymėti, jie pateks į represijos gniaužtus“, – pabrėžė organizacijos vadovė.

Stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus antradienį pasiūlė Nacionalinio saugumo komisija. Sprendimą dėl to priimtų Vyriausybė.

Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

 

Uždarius šiuos punktus pasienyje su Baltarusija jų liktų du – Medininkų ir Šalčininkų. Lietuva praėjusių metų rugpjūtį uždarė du iš tuometinių šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus.

Antradienį posėdžiavusi Nacionalinio saugumo komisija taip pat pasiūlė ateityje palaipsniui mažinti reguliarų keleivinių autobusų reisų skaičių.

Lietuvos institucijos teigia, kad komisijos paskelbtomis iniciatyvomis siekia spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Vyriausybės duomenimis, pernai per valstybės sieną su Baltarusija kelių pasienio kontrolės punktuose asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų – 25,5 proc. daugiau nei 2022 metais. 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) BNS nurodė, kad pernai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto 390 tūkst. Baltarusijos piliečių – apie 50 proc. daugiau nei 2022 metais.

VSAT teigia, kad dauguma jų turėjo Lenkijos išduotus kelionės į Šengeno erdvę dokumentus.

Lenkija taip pat yra uždariusi visus, išskyrus vieną, pasienio kontrolės punktą su Baltarusija.

 Visgi, klausiamas apie galimybes visiškai uždaryti sieną su Baltarusija, VSAT vadas akcentuoja, kad pasieniečiams svarbu atlikti tinkamą įvažiuojančiųjų patikrą bei užsimena apie galimybę riboti kontrolės punktų darbo laiką.

„Mes padarėme vykstančių per valstybės sieną analizę ir po kontrolės punktų uždarymo matome, kad sumažėjo Lietuvos piliečių srautai į Baltarusiją, bet tuo pačiu metu padidėjo Baltarusijos piliečių srautai per sieną, į Lietuvą ar iš jos“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ teigė R. Liubajevas.

Tokias tendencijas VSAT vadas aiškina geopolitine situacija regione, tad jo nuomone, tai gali būti susiję su pasienio kontrolės punktų uždarymu Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.

„Tai susiję su regioniniais sprendimais, nes buvo uždaryti beveik visi kontrolės punktai prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, tai atitinkamai Baltarusijos piliečių srautai buvo perskirstyti, kai kurie piliečiai pradėjo važiuoti į Vakarų Europą per Lietuvą, tai pastebėjome Baltarusijos piliečių srautų augimą“, – aiškino jis.

Atsižvelgdamas į jau kurį laiką Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikiamas rekomendacijas nevykti į Baltarusiją, R. Liubajevas svarsto, kad jos gali būti viena iš priežasčių, kodėl sumažėjo į šią šalį vykstančių lietuvių skaičius.

„Mūsų piliečiai pradėjo mažiau vykti į Baltarusiją, nors tokių dar yra nemažai. Pirmiausia dėl to, kad pablogėjo vykimo per valstybės sieną sąlygos, žmonėms reikia laukti eilėse. Ko gero pradėjo veikti ir tie raginimai nevykti į Baltarusijos respubliką dėl tam tikrų grėsmių savo saugumui ir sveikatai. Dabar nefiksuojame didelių eilių ir augimo, tikėtina, kad situacija tokia ir išliks“, – dėstė jis.

VSAT vadas patikino, kad pasienio punktų uždarymas nekelia grėsmės saugumui, mat sienų apsaugą leidžia užtikrinti tam pritaikytos technologijos.

„Kai uždarome nevyksta jokia kontrolė, tačiau kontrolės punktų teritorija yra pasienyje, vykdome sienos apsaugos stebėjimą. Galbūt mažiau pareigūnų yra, bet dabar techninėmis priemonėmis galima stebėti. (Prireikus – ELTA) bet kada gali atvykti papildomos pajėgos“, – interviu metu teigė R. Liubajevas.

VSAT vado nuomone, norint atlikti kokybišką pasienio kontrolę, reikalingas įvažiuojančiųjų srautų mažinimas.

„Vis dėlto mūsų interesas yra, kad būtų galima geriau kontroliuoti atvykstančių užsieniečių srautą, kalbu apie Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečius. Kai yra tokie dideli srautai, atlikti kokybišką kontrolę yra sunkiau, mes manome, kad vienas iš galimų kelių yra šių srautų mažėjimas, kad būtų galima kokybiškiau atlikti pasienio patikrinimo procedūrą“, – aiškino jis.

Pasak R. Liubajevo, Vyriausybė artimiausiu metu turėtų svarstyti pateiktus pasiūlymus dėl atliekamos patikrinimo procedūros kokybės gerinimo. Jo nuomone, jei pasienio punktai nebus uždaryti, tikėtina, kad būtų ribojamas kai kurių kontrolės punktų darbo laikas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui siūlant uždaryti pasienio perėjimo punktus su Rusija ar Baltarusija, pro kuriuos į šalį patenka daugiausia kontrabandos, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad dėl to pirmiausia reikia sutarti regioniniu lygmeniu.

Ministrė viliasi, kad po pirmadienį planuojamos regioninės konsultacijos Lietuvos pozicija bus aiški.

„Laukiu pirmadienio pasitarimo regioniniu lygmeniu. Norėčiau pasitarti su ministrais, kokia yra situacija, ir kad mes bendrai sutartume, kokio bendro atsako mums reikia“, – LRT televizijai penktadienį teigė A. Bilotaitė.

„Su tuo sprendimu ateisiu į Vyriausybę, pasiūlysiu, kas buvo sutarta regioniniu mastu ir, matyt, tai lems, koks bus priimtas sprendimas nacionaliniu lygmeniu“, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad nuo rugpjūčio vidurio Lietuvoje laikinai uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai su Baltarusija.

Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas pasienio kontrolės punktas, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – keturi.

A. Bilotaitė vasaros pabaigoje užsiminė apie svarstymus dėl Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktų uždarymo. Visgi tuomet politikė teigė, kad šie svarstymai nėra formalūs.

Ketvirtadienį Suomija pranešė nuo šeštadienio uždarysianti keturis iš aštuonių sienos su Rusija perėjimo punktų.

Po šio Suomijos sprendimo Estija ir Norvegija taip pat pareiškė neatmetančios tokios galimybės.

„Tas buvo akivaizdu, kai vasarą buvo uždaryti du pasienio kontrolės punktai. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jie buvo uždaryti, nes (...) matėme, kad nėra atitinkamos rentgeno įrangos, kad užtikrinti patikrinimus transporto priemonių, todėl ir buvo sprendimas uždaryti šiuos pasienio kontrolės punktus“, – BNS ketvirtadienį teigė ministrė.

Anot jos, Nacionalinis krizių valdymo centras yra paruošęs planą su valstybės atsaku į, pavyzdžiui, neteisėtą migraciją, kontrabandos skaičiaus išaugimą. Pagal tai sprendžiama, kokių priemonių imtis.

„Yra atskiri skaičiai, kada tai ženklus pasikeitimas, kada nėra, ir pagal tai numatytos valstybės reakcijos, bet kalbant apie šitą situaciją, tai, matyt, būtų svarstytina, kadangi komitetas kreipėsi, teks apsvarstyti ir įvertinti visus argumentus“, – sakė A. Bilotaitė.

Ministrės teigimu, per pasienio kontrolės punktus keliauja didžioji dalis kontrabandos. Jos duomenimis, muitinė patikrina apie 80-90 proc. transporto priemonių, tačiau kontrolė išlieka iššūkis.

„Tai yra iššūkis, Baltarusijos režimas iš to užsidirba ir finansuoja savo veiklą iš gamybos, turi atitinkamus fabrikus, kurie gamina tabako gaminius ir jie skirti ne vietos rinkai, o išvežti nelegaliai, gauti nelegalias pajamas ir taip finansuojamas Lukašenkos režimas ir veikimas“, – sakė A. Bilotaitė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas Vyriausybei pasiūlė svarstyti galimybę uždaryti pasienio su Baltarusija ar Rusija punktus, pro kuriuos į Lietuvą patenka daugiausia kontrabandos. Pasak A. Bilotaitės, BFK siūlo uždaryti Lavoriškių ir Raigardo punktus.

Lietuva rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus. A. Bilotaitė tuomet pranešė, kad ministerija siūlys uždaryti dar du – Lavoriškių ir Raigardo, tačiau vėliau premjerė Ingrida Šimonytė patikslino, jog artimiausiu metu daugiau punktų uždaryti neplanuojama.

„Norime susitvarkyti Kalvarijos ir Lazdijų pasienio kontrolės punktus. Tikrai, kai kertame sieną, jie neatspindi Lietuvos vizitinės kortelės. Tai kitais metais juos galėtume iš esmės susitvarkyti“, – antradienį Seimo Ekonomikos komitete teigė M. Skuodis. 

Pasak ministro, įvažiavimo į Lazdijų punktą atnaujinimui lėšos jau numatytos, o Kalvarijos punkto prieigų pertvarka vyks kartu su magistralės „Via Baltica“ plėtra.  

Kaip BNS informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), krašto kelio Lazdijai–Akmeniai ruožo nuo 9 kilometro iki sienos su Lenkija kapitalinio remonto projektas jau yra parengtas, o preliminari jo vertė – apie 0,8 mln. eurų.

„Artimiausiu metu planuojamas šių darbų viešojo pirkimo procedūrų inicijavimas“, – BNS teigė LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Jolita Orentaitė.

„Priklausomai nuo viešųjų pirkimų procedūrų trukmės bei rangovo, darbai gali būti atlikti jau 2024 metais“, – pridūrė  LAKD atstovė. 

Rekonstruojant Kalvarijos pasienio punkto prieigas, bus nugriauti nebenaudojami pastatai, teritorija rekultivuojama. Darbų kaina bus aiški pasibaigus rangovo konkursui, kurį artimiausiu metu planuojama pradėti.

„Kalvarijos punkto sutvarkymas yra numatytas „Via Baltica“ kelio A5 Kaunas-Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 85 iki 97 km apimtyje“, – sakė J. Orentaitė.

Projektą siūlantis konservatorius Andrius Kupčinskas teigia, kad taip būtų iš dalies kovojama su Rusijos skleidžiamu naratyvu, jog Lietuvos valstybės užuomazgos atsirado tik XX amžiuje ir tai lėmė sovietų Rusijos pagalba Lietuvai, pavyzdžiui, Vilniaus krašto atidavimas.

„Tokiu būdu visus kertančius Lietuvos Respublikos sienas pasitiktų Lietuvos istorinė vėliava, kaip ilgaamžės Lietuvos istorijos simbolis, užsienio piliečių, kertančių Lietuvos pasienio kontrolės punktus, akyse, įtvirtinantis Lietuvą kaip ilgaamžę istoriją turinčią, ją vertinančią ir prisimenančią valstybę“, – aiškinamajame rašte teigia Seimo narys.

Pagal projektą, istorinę vėliavą būtų privalu kelti tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse, prie automobilių kelių įsteigtuose pasienio kontrolės punktuose.

Taip pat pataisoje numatyta galimybė istorinę vėliavą gyventojams kelti prie gyvenamųjų namų, tačiau tai nebūtų privalomas nurodymas.

Kita vertus, privalu būtų ją kelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.

„Istorinė Lietuvos vėliava neatsiejama nuo liepos 6 dieną minimos Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, kuri gali būti laikoma Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės atskaitos tašku. Istorinės valstybės vėliavos kėlimas prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų liepos 6-ąją stiprins Lietuvos valstybės istorinio tęstinumo įamžinimą ir jo simbolių naudojimą“, – teigė A. Kupčinskas.

Anot jo, tai prisidėtų ir prie visuomenės patriotinių jausmų stiprinimo, istorinės atminties plėtros, augintų pagarbą Lietuvos istoriniams simboliams ir stiprintų valstybės tapatybę bei tautinį identitetą.