Visiems, karo su virusu civiliams, tenka išgyventi tai, ką patyrė Rytų europiečiai griūvant Berlyno sienai. Juolab – lietuviai, spėję sovietmečiu ūgtelėti iki bent kiek brandesnės jaunystės. Per vieną naktį iš tiesų gali sugriūti ne tik karinė sąjunga, politinis blokas, bet ir kiekvieno žmogaus susikurta jam patogi tvarka. Atostogos – ne tada, kada nori, bet tada, kai reikia. Ir ne svajonių paplūdimyje, bet tarp keturių sienų. Sporto klubas triskart per savaitę? Grožio procedūros? Gurmaniški atradimai restoranuose? Intelektualūs pasisėdėjimai protmūšių klubuose? COVID-19 pakeitė jau ne tik mūsų čiaudėjimo įpročius, bet ir dienotvarkę. Pirmąsias dienas nauja tvarka atrodys kiek egzotiška. Tarsimės pagaliau galėję sulėtinti gyvenimo tempą, skirti daugiau laiko namiškiams, darbais, o ne žodžiais sumažinę atmosferos taršą. Vėliau imsime sapnuoti numylėtąjį sporto klubo bėgimo takelį, atsiras trintis su sutuoktiniu, kuris, likęs be veiklos, pasirodys esąs ne toks jau ir šaunus. Virtualūs susitikimai su draugais pabos pirmosios meilės kankinamiems paaugliams – teks prisiminti visas perskaitytas knygas apie auklėjimą. Gal net ir durimis trinktelėti. Socialinius tinklus užtvindys įžvalgos apie suvaržytą žmogaus laisvę. Rekomenduojami vizitai į parduotuves taps dažnesni: vis šioks toks pasižmonėjimas. Kvailesni nuo viruso bandys slėptis šešėlyje – sporto klubus organizuos draugų namuose, belsis į manikiūrininkių duris. Po to piktinsis sveikatos apsaugos sistema, kuriai teks kovoti už rizikos kategorijai priklausančių tėvų gyvybę. Tačiau tada, kai efektyviausio vaisto ieškantys karo su virusu pionieriai šūktelės "Eureka!", ateis suvokimas, kad turėjome puikią progą išmokti, ko dar nebuvome išmokę. Solidarumo. Empatijos. Anatomijos. Pedagogikos. Tvarumo. Kūrybiškumo. Viso to, ko nedavė brangiausi gyvenimo būdo mokytojai ir studijos užsienio universitetuose.