Žmonės tikino eksperimentinės didelės gamyklos nenorintys dėl saugumo, kvapų, oro ir vandens taršos ir reikalavo jos atsisakyti.

„Ką darysite, jeigu jums ant galvos šiks? Mums nereikia tų pinigų, nereikia gamyklos, nieko nereikia“, – pyko vyras.

„Kas ne su mumis – tai mūsų priešas. Aš noriu rytoj valgyti ir gerti švarų vandenį ir, kad mano anūkai gertų švarų vandenį, ir nebijočiau. Aš gyvenu prie gatvės, visi važiuos. Namas ir dabar jau dreba“, – kalbėjo moteris.

„Mes esame šalia, kur gyvename – 45 metrai nuo sodybos. Ir kaip dabar jaustis?“ – klausė kitas vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Karštymečiu darbėniškiams trūksta jau šuliniuose vandens ir nusėda net žvyrduobė. O jeigu dabar padarys paėmimą didesnį, tai mums to vandens ištisai trūks“, – jaudinosi dar vienas pašnekovas.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija vietos metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklai žvalgosi keliose vietose, tarp jų – ir Auksūdžio kaime šalia Darbėnų. Į ją ketinama investuoti apie 400 milijonų eurų.

Nors investicijų nori, dalis tarybos narių pripažįsta, kad jiems įtaką daro daugiau nei 7 tūkst. gyventojų parašų išreikšta valia.

„Išnagrinėjome daug informacijos, pažiūrėjome Danijos pavyzdžius. Tai parinkta vieta netinkama. Labai daug abejonių kelia jos parinkimas. Palaikau gyventojus. Visada priimdami sprendimus, turime atsistoti į jų vietą“, – kalbėjo tarybos narė Violeta Turauskaitė.

Kai kurie aiškino, kad chemijos gamykla prieštarauja Strateginės plėtros planui, kuriame prioritetas skiriamas turizmui. Treti pasisakė už ekologišką ateitį ir pažangą.

„1995 metais norėjome anteną pastatyti. Sakė, moterys negalės gimdyti, vyrai taps nevaisingi. Šiandien visi su telefonais. Tai ką, mes prieš naujoves? Aš įsivaizduoju, Rytai laukia, kad mes nieko nedarytume, būtume biedniukai. Lengva priklausomus ir neturtingus valdyti. Aš noriu, kad Lietuva būtų turtinga, Kretinga būtų turtinga, o ne atsiliekančių rajonas“, – tikino tarybos narys Steponas Baltuonis.

Meras prabilo ir apie spaudimą.

„Čia nėra demokratinės šalies apraiškos. Čia turėtume dėti tašką. Nes tarybos narys – turi teisę. Šiandien, ką mačiau posėdžių salėje, daromas poveikis tarybos nariams: jeigu tu ne su mumis – tu prieš mus. Taip neturėtų būti“, – kalbėjo Kretingos meras Antanas Kalnius.

Politikai nepasakė griežto NE gamyklai. Jie nutarė palaukti poveikio aplinkai vertinimo.

„Saugyklos gal būtų po žeme, tai ir kelkime tokį reikalavimą investuotojui. Kad būtų saugūs atstumai – kelkime tokį reikalavimą, kad vanduo būtų ne iš geriamų gręžinių, o iš nuotėkų sugrąžinamas – kelkime tokį lūkestį, kad būtų apsauginės sienos“, – ragino Kretingos meras.

Dvi valandas lauke šalusi ir nesulaukusi, ko tikėjosi, minia nušvilpė politikus.

Danų bendrovė aiškino planuojanti, kad poveikio aplinkai vertinimas užtruks apie metus, vietą gamyklai parinkti norima kitąmet, o pradėti veiklą – 2028 metais.

Piketuotojai tikina, kad neleis gamyklos statyti. Jeigu reiks, stos prieš buldozerius.

Užkišo įvažą

Sausio 15-osios gatvės 17 namo gyventojai atliekų vežėjus atakavo skundais, kad jų kieme komunalinių atliekų konteineriai jau perpildyti šiukšlių.

Skundai pasiekė ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC). Ėmus aiškintis situaciją, paaiškėjo, kodėl daugiabučių kiemas virsta šiukšlynu.

Vežėjai buvo atvykę ne vieną kartą ir bandė privažiuoti prie konteinerių. Šiukšliavežių vairuotojams ne naujiena atbuline eiga laviruoti siaura gatvele tarp sustatytų gyventojų automobilių, tačiau šįkart įvažiuoti į kiemą nebuvo įmanoma – įvaža buvo užstatyta kelių mašinų.

Gyventojai, matydami, kaip atliekų vežėjo automobilis beprasmiškai mėgina manevruoti siaurame kieme, paaiškino, kad įvažą užtvėrė jau seniai čia paliktas automobilis.

Žmonės skambino policijai, prašė surasti mašinos savininką. Tačiau visa tai negelbėjo, pareigūnų palikti lapeliai apie skirtas baudas jau nebetelpa po mašinos priekinio stiklo valytuvu – jų ten susikaupė visa krūva.

Gyventojų labai prašome neužstatyti konteinerių, nes kitu atveju nebus galima išvežti atliekų.

Trūksta sąmoningumo

"Vienas neatsakingas gyventojas pridarė bėdų ne tik šio kiemo daugiabučių gyventojams, bet ir visam kvartalui. Tvarkos privalu laikytis visiems. Negalima užstatyti įvažų į kiemus taip, kad atliekų išvežimas būtų paralyžiuotas", – sakė KRATC atstovas spaudai Arūnas Liubinavičius.

Persipildžius konteineriams, vietiniai turėjo pėdinti į kitus kvartalo kiemus ir ten išmesti savo šiukšles.

Pagal pernai patvirtintą tvarką, visos konteinerių aikštelės Klaipėdoje yra priskirtos konkrečių namų bendrijoms ir administratoriams, kurie turi pasirūpinti tvarka toje teritorijoje.

"Pirmiausia gyventojai apie panašias problemas turėtų informuoti namo atstovą, o apie neišvežtas atliekas – KRATC. Jei vežėjas laiku neišveža atliekų, kaip numatyta grafikuose, jam skiriamos baudos. Tačiau šįkart tai tikrai nebuvo vežėjo kaltė", – akcentavo A.Liubinavičius.

Arūnas Liubinavičius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasipiktino ženklais

Kito kvartalo gyventojai, užuot džiaugęsi naujais požeminiais konteineriais, liejo pyktį, kad jų prieigose atsirado kelio ženklų, draudžiančių statyti automobilius šalia konteinerių dienos metu.

"Negana to, kad pastatė konteinerius ne ten, tai dar ir ženklus sudėjo. Kur mums statyti automobilius?" – redakcijai pyktį liejo Genadijus, išvydęs kieme ženklą, draudžiantį automobilius statyti nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus, šalia konteinerių pastatyti ženklai, draudžiantys stovėti nustatytu laiku, priderinti prie vežėjų darbo grafiko. Mat į aikšteles surinkti išrūšiuotų plastiko, popieriaus, stiklo ar komunalinių atliekų skirtingu dienos laiku atvažiuoja bent kelios mašinos.

"Žinoma, naktį žmonės gali statyti automobilius. Tam ženklai ir yra, kad dieną vežėjai galėtų laisvai privažiuoti prie konteinerių. Todėl dėl jų pačių gyvenimo kokybės gyventojų labai prašome neužstatyti konteinerių, nes kitu atveju nebus galima išvežti atliekų", – kalbėjo A.Liubinavičius.

Žmonių skundas

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi Domeikavos gyventojas. Ji piktinosi, kad prie jo namų bendrovė „Kauno vandenys“ atliko bandymus, kurų metu pro kanalizaciją pradėjo veržtis garai. Kauno rajono gyventojas įsitikinęs, kad žmonės apie tai turėjo būti perspėti iš anksto, o dabar esą patyrė stresą.

„Norėčiau pasidalinti patirtimi apie „Kauno vandenų“ neatsakingą elgesį. Kovo 4 dieną mūsų gyvenamajame kvartale Domeikavoje bendrovės darbuotojai ieškojo neteisėtai prijungusių drenažą prie buitinių nuotekų tinklo, jie tai darė naudodami dūminę orapūtę. Neįspėjo gyventojų ir sukėlė labai didelį stresą ir nepatogumus. Pajungus dūminę orapūtę, tiek mano name, tiek kai kuriuose kaimynų namuose per tinkamai prijungtą kanalizaciją pradėjo veržtis dūmai, kurie labai išgąsdino ir sukėlė daug nepatogumų“, – dėstė vietos gyventojas.

„Toks elgesys yra nepateisinamas, jokio atsiprašymo ar paaiškinimo iš darbuotojų nepavyko sulaukti“, – toliau pasipiktinimo neslėpė skaitytojas.

Patikrinimų tikslas

Tačiau gyventojas šioje situacijoje nėra visiškai teisus, mat „Kauno vandenys“ gali atlikti patikrinimus, neįspėję gyventojų. Mat jei būtų įspėjami, nelegaliai prie nuotekų sistemos lietaus kanalizaciją prijungę asmenys galėtų pašalinti prieigas ir patikrinimai neduotų jokių rezultatų.

Neįspėjo gyventojų ir sukėlė labai didelį stresą ir nepatogumus.

„Pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą, paviršinės lietaus nuotekos ir buitinės nuotekos privalo būti surenkamos ir tvarkomos atskirai. Tačiau Kaune yra namų, daugeliu atvejų naujai statytų kvartalų tankiai apgyvendintuose rajonuose, kur gyventojai ar NT projektų vystytojai savavališkai lietaus nuotekų sistemas yra prijungę prie buitinių. Siekiant išaiškinti tokius atvejus, bendrovė vykdo patikrinimus sauso garo generatoriumi“, – aiškino „Kauno vandenų“ atstovas spaudai Andrius Nanėnas.

Jis nurodė, kad įprastai bendrovei jau būna žinoma, kad rajone yra nelegalių prisijungimų ir su tokiais vartotojais prieš patikrinimą jau būna bendrauta. Pirma siunčiami įspėjimai su raginimu atsijungti, po to vykdomi patikrinimai. Radus nelegalių prisijungimų, informuojamos seniūnijos ir siekiama nelegalių prisijungimų problemą spręsti geranoriškai.

„Per patikrinimus generatorius pučia garą į buitinių nuotekų šulinius ir bendrovės darbuotojai stebi, ar garas nerūksta per lietvamzdžius. Jei rūksta, vadinasi gyventojo lietaus surinkimo sistemos yra prijungtos prie buitinių. Teoriškai garas į gyventojų patalpas veržtis neturėtų, tačiau pavienių atvejų būna, jei kriauklių ar vonių sifonai įrengti prastai“, – kaip vyksta patikrinimai, aiškino „Kauno vandenų“ atstovas.

„Atsiprašome gyventojų, jei dėl patikrinimų jie patiria nepatogumų, tačiau tai nėra dūmai, o sausi garai, kurie žmogaus sveikatai nėra pavojingi ir išsisklaido pakankamai greitai“, – gyventojus nuramino A.Nanėnas.

„Kauno vandenų“ nuotr.

Probleminiai rajonai

„Kauno vandenys“ pastebi, kad kai kuriose miesto ir rajono gyvenvietėse dažnai pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai paviršinius vandenis ir nuotekų kanalizaciją pajungia į vienus tinklus. Dėl to kemšasi vamzdynai, pakyla nuotekų lygis, valymo sistemos nebūna pajėgios visko išvalyti. Be to, kartais dėl tokių kaimynų elgesio nuotekomis patvinsta ir kiemai.

„Domeikavoje nelegalūs lietaus nuotekų sistemų prijungimai prie buitinių nuotekų tinklo rasti kai kuriuose namuose Vaisių g., Aušros g., Beržų g., Saulės g., Radikių g., Mildos g., Austėjos g., Plačioji g., Topolių g. Pasak patikrinimus vykdžiusių Eksploatacijos skyriaus inžinierių nuotekų eksploatacijai, Bajorų gatvėje beveik visi namai lietaus nuotekas prie buitinių buvo prijungę nelegaliai. Kaip informavo patikrinimus vykdę specialistai, Domeikavoje yra ir vienas dar tik statomas naujų namų kvartalas, kuriame dar nėra namų, o lietaus nuotekos jau prijungtos prie buitinių“, – vieno patikrinimo rezultatus aptarė „Kauno vandenų“ atstovas.

Jis pažymėjo, kad probleminių vietų dėl netinkamų nuotekų tvarkymo yra ne tik Domeikavoje. Didžioji dalis pranešimų gaunama ir iš Garliavos, Romainių, Rokų, Sargėnų. Avarinę tarnybą kvietę gyventojai daugiausiai skundžiasi dėl žemiau esančiose teritorijose ir kiemuose pakilusio paviršinių nuotekų lygio. Pagrindinės šių avarijų priežastys – atlydžio vandenimis perpildyti buitinių nuotekų šuliniai ir perpumpavimo siurblinės, kurios nėra pritaikytos surinkti paviršines nuotekas.

„Kaip rodo nuolat bendrovės specialistų sauso garo generatoriumi atliekamos nelegalių prisijungimų prie nuotekų tinklų paieškos – būtent šių rajonų naujakuriai ar naujų kvartalų statytojai paviršinių lietaus nuotekų surinkimo sistemas dažnai savavališkai būna prijungę prie buitinių nuotekų tinklo, nors pagal teisės aktus paviršinės ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai“, – sakė „Kauno vandenų“ atstovas.

Apie opią situaciją, su kuria kasdien susiduriama Kauno rajone plytinčiuose Ramučiuose, nusprendė prabilti gyvenvietės seniūnaitis Darius Merkšaitis. Viešą kritiką prekybos centro „Iki“ parduotuvei socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Ramučių gyventojai“ paskelbęs vyras negaili karčių žodžių plika akimi matomai netvarkai.

Parduotuvė – gyvenvietės gėda

„Gyventojams reikia didelės, tvarkingos, su patogiu įvažiavimu bei sutvarkytomis prieigomis, su plačiu prekių asortimentu, su visomis veikiančiomis kasomis ir mandagiu personalu, kuris neparduoda alkoholio neblaiviems asmenims, parduotuvės!!!“ – skelbiama įraše, sulaukusiame išties aktyvios tenykščių bendruomenės reakcijos.

Personalas ten nenusiteikęs konservatyviam pokalbiui.

Gyventojai neslepia – ši maždaug penkerius metus Centrinėje g. 56 stūksanti parduotuvė, – jų gyvenvietės gėda, kurioje tam tikri probleminiai niuansai esą nesprendžiami jau seniai. „Kažkada čia buvo rojus, nes prekybos centro visai nebuvo, bet iš tiesų – monopolija – jokio progreso per tiek metų“, – tūžta virtualioje diskusijoje pasisakiusi Greta.

Ateinantys apsipirkti pastebi eilę trūkumų, nes „Iki“ esą jau menkai primena prekybos centrą – aplinka čia veikiau panašėja į landynę, kur, kaip teigia vietiniai, dažnai galima sutikti besišlaistančių asocialių asmenų. Viduje trūksta higienos, o lauke pirkėjus taip pat pasitinka krūvos atliekų, apšnerkštas kone šiukšlynu paverstas taromatas ir nesutvarkytos prieigos, automobilių stovėjimo aikštelėje laužant Kelių eismo taisykles paliktos transporto priemonės bei kitos nemalonios šio prekybos centro opos.

Dariaus Merkšaičio asmeninio archyvo nuotr.

Pasigenda tvarkos ir produktų kokybės

„Nuolatos vykstančios akcijos, vietomis sumaišytas asortimentas. Pavyzdžiui, nuėjus prie koldūnų šaldytuvo, reikia 15 minučių „studijuoti“, kas ir kiek kainuoja. Prie kasų – kilometrinė eilė, nes dirba viena arba dvi kasos iš keturių. Tad pamatęs tokią eilę, metu krepšį ant žemės ir išeinu. Taip, žinoma, palieku papildomo darbo žmonėms, kurie ir taip nieko nespėja. Bet tegul eina pas valdžią ir skundžiasi – tegul keičia kažką, – kelia algas, tai bent darbuotojų netrūks“, – pastebimus verslo koordinavimo minusus ir patarimus, kaip jų išvengti socialiniame tinkle dalija Edgaras.

Parduodamo asortimento kokybę Ramučiuose esančioje „Iki“, regis, taip pat vargiai įstengiama kontroliuoti – supuvę vaisiai, daržovės, o ką jau kalbėti apie galiojimo datas, kurias, tenykščių teigimu, kaskart imant vieną ar kitą riboto vartojimo produktą tenka tikrinti.

Dariaus Merkšaičio asmeninio archyvo nuotr.

Užtaria darbuotojus

Dažnai tokiais atvejais kaip šis didžiausia atsakomybės naštos dalis krenta ant darbuotojų pečių. Tačiau šį kartą gyventojai darbuotojams – atlaidūs. Trūkumą regi aukštesnėje prekybos centro struktūros dalyje.

„Darbuotojai – nekalti. Ten jie vergauja. Pradėkime nuo to, kad nėra norinčių dirbti – visuose prekybos centrų tinkluose moka centus“, – pirštu į problemą beda pirkėjai. Pasak jų, problema – ne darbuotojuose, o vadovaujamo personalo strategijoje – dirbti po aštuonias valandas ir salėje, ir kasoje menkai kas pajėgia.

„Yra labai šaunių kasininkių, su kuriomis nuolat pajuokaujame, pasikalbame. Pavyzdžiui, apie augintinius, kai perkame maistą gyvūnams. Deja, jos tik paprastos darbuotojos...“, – pridūrė Ramučių gyventojai.

Atgalinio atsako nesulaukia

Didžioji dalis pirkėjų neslepia vis rečiau čia užsukantys. Verčiau įveikia tolimesnius atstumus ir apsiperka mieste. Jų manymu, esamą situaciją galėtų pakeisti nebent kito prekybos centro atsiradimas.

Tačiau nuomonės pastaruoju klausimu išlieka kontraversiškos – baiminamasi rizikos, jog esama ir nauja parduotuvės vis tiek laikui bėgant virs landynėmis.

„Daug kartų bandžiau realiai kalbėtis su parduotuvės valdžia, pamainos viršininke. Būtent kalbėtis, ne kritikuoti ar priekaištauti. Deja, personalas ten nenusiteikęs konservatyviam pokalbiui. Mano tikslas – ne vieša kritika ar patyčios, labiau norisi kultūringo, kokybiško prekybos centro, norisi pirkti kokybišką paslaugą“, – portalui kauno.diena.lt teigė Ramučių gyvenvietės seniūnaitis D. Merkšaitis.

Dariaus Merkšaičio asmeninio archyvo nuotr.

Situaciją žada taisyti

Reaguodami į gyventojų pasipiktinimą, portalo kauno.diena.lt žurnalistai kreipėsi į prekybos tinklo „Iki“ atstovus. Jų teigimu, parduotuvei, esančiai Centrinėje gatvėje 56, skiriamas ypatingas dėmesys ir nedelsiant imtasi priemonių, kad problemos būtų kuo greičiau išspręstos, o pirkėjams nekiltų nepatogumų.

Darbuotojai – nekalti. Ten jie vergauja.

„Šiuo konkrečiu atveju buvo dar labiau sugriežtinta vaisių ir daržovių kokybės kontrolė, atliktas patikrinimas prekybos vietoje. Pažeidimų šiai dienai nerasta, visi vaisiai ir daržovės yra švieži ir kokybiški, o mūsų darbuotojai juos reguliariai perrenka“, – tikino prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

Kaip teigė pašnekovė, rūpinamasi ne tik parduotuvės vidumi, bet ir išore – neseniai čia esą pasikeitė atliekų tvarkymo įmonė, buvo padidintas ir atliekų surinkimo konteinerių skaičius.

„Dėl automobilių statymo aikštelėje ir tvarkos taromate palaikymo, tikimės supratingumo bei tinkamo elgesio ir iš savo parduotuvių lankytojų“, – vylėsi B. Čaikauskaitė.