Pradinukams ugdymas vyks mišriu būdu, atliekant savanorišką profilaktinį tyrimą. Sutikusiems dalyvauti tyrime, ugdymas vyks kontaktiniu, nesutinkantiems – nuotoliniu būdu.

Mokymasis kontaktiniu (mišriu) būdu gali vykti, jeigu yra tam tikros sąlygos: pakanka erdvių mokinių srautams valdyti ir užtikrinamas saugumas. „Jei trūksta erdvių, kaip pavyzdžiui, Jonučių progimnazijoje, vieną savaitę dalis klasių mokysis kontaktiniu būdu, kitos – nuotoliniu, o po savaitės jos pasikeis“, – aiškino Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

Kauno rajone pradinį ugdymą vykdo 24 mokyklos. „Iš 200 klasių mokytis kontaktiniu (mišriu) būdu grįžta 199 ir tik viena klasė mokysis nuotoliniu būdu, nes tėvai nesutiko testuoti savo vaikų. Iš 4154 pradinių klasių mokinių 3635 mokiniai (88 proc.) grįžta mokytis kontaktiniu (mišriu) būdu“, – skaičius vardijo J. Petkevičius.

Profilaktinis tyrimas bus atliekamas greitojo SARS-CoV-2 antigeno testo būdu.

Mokinių testavimas prasidės ketvirtadienį. Vaikai ir švietimo įstaigų darbuotojai bus testuojami kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Savivaldybės skaičiavimais, iki mokslo metų pabaigos testavimui reikės 51 tūkst. greitųjų antigeno testų.

Jeigu nebus šių sąlygų, netestuoti vaikai į mokyklas nebus priimti. Svarbiausia – užtikrinti mokinių saugumą.

Kaip informavo J. Petkevičius, į mokyklas grįžtantys abiturientai mokysis irgi mišriu būdu: 50 proc. ugdymo proceso vyks kontaktiniu būdu, o kiti 50 proc. nekontaktiniu. Kauno rajone nuo koronaviruso jau yra paskiepyta 60,8 proc. abiturientų.

Meras Valerijus Makūnas tvirtino, kad savivaldybė į situaciją dėl profilaktinio vaikų testavimo ir jų grįžimo į mokyklas žiūri lanksčiai.

„Nesitestavusių moksleivių priėmimą būtų galima svarstyti tose mokyklose, kurios turi laisvų patalpų su atskirais įėjimais. Jų reikia, kad nesusikirstų testuoti ir netestuotų mokinių srautai. Šiems mokiniams atskirose patalpose būtų įjungta kompiuterinė įranga ir transliuojamos pamokos. Jeigu nebus šių sąlygų, netestuoti vaikai į mokyklas nebus priimti. Svarbiausia – užtikrinti mokinių saugumą“, – teigė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas J. Petkevičius.

Konkretiems atvejams svarstyti gali būti kviečiama mokyklos taryba ir Vaiko gerovės komisija, kurios priims sprendimus.