Tai interviu Italijos televizijos kanalui RAI pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie vadinamąjį pripratimą prie karo, dėl kurio perspėjo popiežius, praneša „Ukrinform“.

„Jis (popiežius) buvo teisus, prie to (karo) jau priprantama. Tikra tiesa... Žmonės pripranta net prie to, kad buvo deportuoti tūkstančiai Ukrainos vaikų. Iš pradžių tai buvo siaubas Europai. Iš pradžių mums padėjo, neseniai net sudarėme tarptautinę koaliciją. Tačiau žmonės pripranta prie emocijų. Ir net jau klausiama apie vaikus Rusijoje – na, o gal kam ten ir patinka? Tokių balsų jau girdėti Europoje ir visame pasaulyje, suprantate? Tai nesąžiningas požiūris. Popiežius Pranciškus teigia,  kad žmonės pripranta prie karo. Bet aš noriu paaiškinti. Prie karo galima priprasti tik per atstumą. Bet kai karas ateina pas tave, neįmanoma ir nepriimtina prie jo visiškai priprasti. Kitaip tu pralaimėjai šį karą. Praradai save, savo namus, savo šeimą“, – sakė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad dalis ukrainiečių taip pat pripranta prie karo, ir tai yra didelė klaida.

„Prie kai kurių dalykų – taip (galima priprasti), bet kaip galima priprasti prie to, kad žūsta žmonės, kad skrenda raketos? Supraskite, tai neįmanoma, ir tai nėra normalus gyvenimas. Jūs priprantate per atstumą. Kai esame Kyjive ir yra atstumas iki fronto, mes pradedame prie kažko priprasti. Tai nesąžininga prieš tuos, kurie yra fronte. Reikia įjungti smegenis ir suprasti: jei tu pripratai čia, kol frontas ten, tai frontas gali būti jau čia, kur tu, jei nepalaikysi tų, kurie fronte“, – paaiškino V. Zelenskis.

Anot jo, taip yra ir su Europa – ji per atstumą nuo karo. „Ačiū Dievui, kad pas jus nėra karo, bet karas gali ateiti į Europą, nes turime reikalą su V. Putinu“, – sakė prezidentas.

Žmonės pripranta net prie to, kad buvo deportuoti tūkstančiai Ukrainos vaikų.

V. Zelenskio nuomone, jei karas ateis į Europą, niekas ten nebus jam pasiruošęs.

„Visų pirma, niekas nebus pasiruošęs taip, kaip Ukraina, nes mes jau seniai kariaujame. Europos armijos nebus pasiruošusios. Bus šokas. Dešimtys milijonų žmonių chaose, emigracijoje. Ir kur jie bėgs? Mūsų žmonės išvažiavo, išėjo į Europos šalis, jie ten gavo prieglobstį... O kur dėsis visi žmonės Europoje, jei ten ateis Rusijos armija? Kaip jie ginsis? Kur įsitikinimas, kad NATO suveiks? Kas apie tai kalba? Niekas apie šias detales visuomenei nepasakoja, bet kur visi dėsis? Jie ginsis. Prasidės pasaulinis karas. Imigracijos procesai ir dideli, dideli, dideli nuostoliai“, – pabrėžė prezidentas.

Todėl, anot jo, žmonėms Europoje atėjo metas susimąstyti, kodėl jų šalys turėtų rizikuoti ir manyti, kad Putinas ne toks. Užuot to tikėjęsi jie turėtų tiesiog palaikyti Ukrainą, kad Ukraina sustabdytų juos (rusus) savo teritorijoje.

„Tiesiog reikia iš anksto žengti kelis žingsnius, kad nebūtų rizikuojama savo šalimis ir žmonėmis: palaikykite Ukrainą, kad Ukraina juos sustabdytų čia ir kartu su jumis politiškai išstumtų juos namo. Štai ką reikia daryti. Politikai sako: „Na, tai dar ne faktas, kad jie ateis“. O kam rizikuoti? Kam šios mintys: faktas ar ne faktas? Jei ne faktas, kad jie ateis, tai ir ne faktas, kad jie neateis“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Kaip rašė „Ukrinform“, anksčiau Ukrainos prezidentas perspėjo, kad Vakarų dvejonės remiant Kyjivą ir būgštavimai dėl karo su Rusija eskalavimo gali pratęsti karo veiksmus ne vienerius metus.

Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis slaptu VFR gynybos ministerijos dokumentu.

„Eskalacija tarp NATO ir Rusijos galima jau vasario mėnesį. Tai pratybų scenarijus, kuriame žingsnis po žingsnio, mėnuo po mėnesio aprašoma, kaip veiks Putinas ir kaip NATO ginsis. Pagal Bundesvero scenarijų, eskalacija kils jau po kelių savaičių. Netrukus prasidės karo veiksmai, kuriuose dalyvaus dešimtys tūkstančių vokiečių karių“, – rašo „Bild“.

Pagal šį scenarijų, Rusija pradeda naują mobilizacijos bangą ir 2024-ųjų vasarį pašaukia į kariuomenę dar 200 tūkst. žmonių. Pavasarį Kremlius pradeda plataus masto puolimą Ukrainoje ir dėl nepakankamos Vakarų paramos iki 2024 metų birželio nugali Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Vėliau, kaip teigiama dokumente, Baltijos šalyse prasidės etniniai susirėmimai, Rusija šalies vakaruose ir Baltarusijoje rugsėjį surengs dideles karines pratybas „Vakarai 2024“, kuriose dalyvaus 50 tūkst. kareivių.

Spalio mėnesį Rusija permeta kariuomenę ir vidutinio nuotolio raketas į Kaliningrado sritį, kad galėtų smogti Suvalkų koridoriui, jungiančiam Kaliningrado sritį su Baltarusija per Lietuvą.

Ten gruodį, iškart po rinkimų Jungtinėse Valstijose, prasideda pasienio konfliktas ir neramumai. Rusija bando pasinaudoti galimu JAV politinės sistemos paralyžiumi.

2025 metų sausį Lenkija ir Baltijos šalys šaukia NATO Tarybos posėdį ir praneša apie grėsmę, keliamą Rusijos, kuri kovo mėnesį permeta papildomas pajėgas į Baltarusiją ir prie Baltijos šalių sienų.

2025 metų gegužę NATO priima sprendimą dėl „patikimų atgrasymo priemonių“, kad būtų užkirstas kelias Suvalkų koridoriaus puolimui iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities.

Atėjus „dienai X“, NATO vadovybė įsako permesti 300 tūkst. kariškių, įskaitant 30 tūkst. vokiečių, į rytinį flangą.

„Bild“ pabrėžia, kad šis scenarijus yra NATO pratybų Baltijos regione 2024 metais legenda.

Bundesvero atstovai laikraščiui sakė, kad „įvairių, net ir labai mažai tikėtinų, scenarijų svarstymas yra kasdienio kariškių darbo dalis“.

Generolo nuomone, Nyderlandai turėtų sekti šalių, kurios ribojasi su Rusija arba yra netoli jos, pavyzdžiu, kadangi jų gyventojai yra geriau pasiruošę galimam karui su didžiąja kaimyne.

„Nyderlandai neturėtų manyti, jog yra saugūs dėl to, kad juos nuo Rusijos skiria 1500 kilometrų“, – sakė M. Wijnenas. Anot jo, reikia iš naujo išmokti, kad „visa visuomenė turi būti pasirengusi, jei kažkas susiklostytų ne taip“. Piliečiams tai reiškia, jog jie turi turėti maisto ir geriamojo vandens atsargų, kad galėtų išgyventi susidarius nepaprastajai situacijai, pridūrė jis.

„Rusija supranta tik vieną kalbą: stiprių ginkluotųjų pajėgų kalbą“, – pareiškė M. Wijnenas ir pridūrė, kad Nyderlandai turi gerokai sustiprinti savo kariuomenę.

Generolui pritaria ir buvęs Nyderlandų armijos vadas Martas de Kruifas. Jis televizijos kanalui RTL sakė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vadovaujasi ne protu, o jėga. „V. Putinas yra boksininkas. Negalima visą laiką vengti smūgių, reikia mokėti ir duoti grąžos“, – pareiškė M. De Kruifas.

Tilptų 18 proc. gyventojų

Nuo karo Ukrainoje pradžios, pasaulį sukrėtusios 2022-ųjų vasario 24-ąją, Lietuvos miestuose imta ieškoti statinių, kuriuose būtų galima įrengti slėptuves.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjo Žyginto Viršilo, šiuo metu uostamiestyje yra 79 priedangos.

Tačiau kuriose galėtų slėptis 18 proc. gyventojų – apie 28 237 klaipėdiečiai.

„Šis skaičius yra kintantis, kadangi Klaipėdos savivaldybė nuolat ieško naujų vietų priedangoms mieste įrengti. Išvykstant į priedangą svarbu nepamiršti su savimi pasiimti išvykimo krepšio su būtiniausiais daiktais ir maisto atsargomis“, – teigė specialistas.

Pažymima, kad priedangos skirtos trumpalaikei gyventojų apsaugai (iki kelių valandų), todėl jose nenumatytas nei maitinimas, nei kitos paslaugos.

Manoma, kad jos apsaugotų nuo netiesioginio apšaudymo, atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų.

Dar yra kolektyvinės saugos statiniai, tokių uostamiestyje šiuo metu yra 32, jie skirti slėptis kelioms dienoms.

Juose jau būtų suteiktos būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais.

Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas priminė, kad žmonės ir patys gali įsirengti priedangas.

„Civilinės saugos specialistai yra parengę rekomendacijas, kaip gyventojai savo namų rūsyje galėtų įsirengti asmeninę priedangą. Svarbu, kad Lietuvos gyventojai ir patys pasirengtų ekstremaliosioms situacijoms ir krizėms – sukauptų maisto ir kitų būtinų atsargų bent trims paroms“, – nurodė M. Bajarūnas.

Pažymėti: šiuo metu Klaipėdoje yra 79 priedangos ir 32 kolektyvinės saugos statiniai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pranešimai – į telefonus

„Civilinės saugos specialistai, vykdydami švietimą civilinės saugos klausimais, savivaldybės gyventojams, ūkio subjektams, ugdymo įstaigoms ir vietos bendruomenėms organizuoja seminarus ir skaito paskaitas apie pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms, evakuaciją, išvykimo krepšio susiruošimą, kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, patekimą į juos, jų parengimą ir žymėjimą“, – teigė Ž. Viršilas.

Anot jo, jeigu būtų pradėta vykdyti gyventojų evakuacija, visą informaciją planuojama teikti per radiją ir televiziją.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduos vadinamojo korinio transliavimo technologija, siunčiant trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.

Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, kuris šiuo metu atnaujinamas, yra numatyti tiek gyventojų surinkimo punktai, tiek evakavimosi maršrutai.

Planai nėra vieši

„Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami). Krašto apsaugos ministerija drauge su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu, siekdami sustiprinti Lietuvos gyventojų žinias ir kurti išorės grėsmėms atsparią visuomenę, spalio 9 d. pristatė informacinę-edukacinę platformą „Mobilizacijos mokykla“, – pasakojo Ž. Viršilas.

„Mobilizacijos mokykla“ – tai kompleksiniai vienos valandos trukmės mokymai, kuriuose galima įgyti žinių apie priimančiosios šalies paramą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.

„Šios trys temos pateikiamos todėl, kad piliečiams reikia žinoti ne tik bazines žinias apie tai, kaip išgyventi karo atveju, bet ir kaip funkcionuoja valstybė, ištikus dienai X, kokį veiksmą prisiimti gali kiekvienas pilietis. Mokymai yra įgarsinti, vizualizuoti, užduotys pateikiamos lengva žaidybine-kūrybine forma. Pabaigus kursus ir pasitikrinus žinias, sugeneruojamas elektroninis sertifikatas“, – teigė Ž. Viršilas.

Už pasiruošimą yra atsakinga ne viena institucija.

Atsakomybė – savivaldybėms

Pasak M. Bajarūno, už pasiruošimą karui atsakingos šalies savivaldybės, kadangi jos yra arčiausiai gyventojų.

„Už pasiruošimą yra atsakinga ne viena institucija. Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatytą visuotinio privalomumo principą pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo priemonės yra privalomos visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams ir gyventojams. Savivaldybių institucijoms ir įstaigoms tenka ypač svarbus vaidmuo, nes jos yra arčiausiai gyventojų. Pagal įstatymą meras Vyriausybės nustatyta tvarka nustato priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais“, – teigė M. Bajarūnas.

Jis priminė, kad kiekviena savivaldybė yra pasitvirtinusi savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.

Kur būtų saugu?

Kadangi Klaipėdoje nėra daug gatvių, kuriomis būtų galima išvykti iš miesto, o spūstys paniško judėjimo atveju apskritai būtų neišvengiamos, gyventojai svarsto, kur vis dėlto evakuojantis reikėtų važiuoti? Ar Klaipėdoje ir už jos ribų yra saugių teritorijų?

„Savivaldybės gyventojų evakavimą planuoja savivaldybė. Ji atsakinga už gyventojų evakavimo punktų ir evakavimo maršrutų numatymą, gyventojų laikiną apgyvendinimą kolektyvinės apsaugos statiniuose. Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą savivaldybės meras sudaro su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo“, – informavo M. Bajarūnas.

Mąstant realiai, galima prognozuoti, kad prasidėjus karo veiksmams ir į priedangas bei į kolektyvinės saugos statinius subėgus gyventojams, veikiausiai juose būtų sausakimša, o baimės apimti žmonės pastatuose užsibūtų ilgiau negu kelias dienas, juk visiems vienu metu iš miesto išvykti nepavyktų.

Klausimas ir tai, ar visą tą laiką tikrai padėtų išgyventi tik vienas kelioninis krepšys, kuriame, kaip nurodyta, turi būti įvairiausių daiktų.

Krepšyje – atidarytuvas ir artimųjų nuotraukos

Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė lt72.lt nurodo, kad krepšyje turi būti:

žibintuvėlis su papildomais elementais;

svarbūs dokumentai – gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo pažymėjimas, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai, artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų).

Taip pat radijo imtuvas su papildomais elementais;

akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai;

maisto davinys trims paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas;

papildomo maisto, esant specialiesiems poreikiams;

mechaninis konservų atidarytuvas;

pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas;

maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės;

žaislų ir (ar) knygų vaikams;

drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės);

tualetiniai reikmenys – rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.;

šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis;

kaukė nuo dulkių;

degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę;

pieštukas ir popierius;

grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų);

cigarečių (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas);

šeimos nariams būtini medikamentai.

Rusijai pradėjus didžiulio masto invaziją į Ukrainą, daugeliui – tarp jų ir nevyriausybininkams – kilo klausimas: kaip pasipriešinsime mes, jeigu diena X ateitų šiandien? Kokį vaidmenį valstybės gynyboje užimtų piliečiai, nepriklausantys ginkluotosioms pajėgoms?

Deja, kaip rodo apklausos, didelė dalis Lietuvos gyventojų net neįsivaizduoja, ką turėtų daryti, jei mūsų šalyje prasidėtų karas. Nei piliečiai, nei organizuotos pilietinės visuomenės struktūros – nevyriausybinės organizacijos (NVO) – iki šiol neįtraukti į valstybės gynybos planus arba apie tai nieko nežino. Pilietinio pasipriešinimo plano iki šiol nėra ir neaišku, kada jis bus parengtas. Ukrainai vienai kovojant už visos Europos laisvę, Lietuvoje plačiajai visuomenei dar nepradėti organizuoti jokie pilietinio pasipriešinimo mokymai nei pratybos. Viešojoje erdvėje iš aukštų valstybės pareigūnų netgi pasigirsta teiginių, esą nėra problemos, nes visą informaciją... galima susirasti internete.

Vis dėlto gynybos ekspertai vieningi – toks nežinojimas yra pavojingas. Ukrainos patirtis parodė, kad nežinojimas sukelia chaosą, kuris kainuoja gyvybę. Tad kodėl iki šiol neišnaudojame visų priemonių ir nepasitelkiame jau turimų išteklių, kad užkirstume kelią tragedijai, kurios galima išvengti?

Vienas iš išteklių, kurį neabejotinai turime ir galime geriau išnaudoti ruošdamiesi valstybės gynimui, – tai mes patys, valstybės piliečiai. Ne kas kitas, o būtent piliečiai ir jų stipri valia gintis yra esminis pilietinio pasipriešinimo elementas. Pastarieji metai atskleidė tikrąją piliečių galią: sunkiausiais valstybei momentais būtent pilietinės iniciatyvos sugebėjo susitelkti ir nustebinti visą pasaulį savo solidarumu ir pagalba tiek COVID-19 pandemijos metu, tiek ir besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Tad, rengdamiesi pilietiniam pasipriešinimui, pasinaudokime šiuo galingu piliečių potencialu jau šiandien – nerizikuokime palikti veiksmų plano savieigai.

Praktika rodo, kad vienas efektyviausių tarpininkų valstybės dialogui su piliečiais yra NVO. Įtraukti jas į pilietinio pasipriešinimo plano rengimą ir įgyvendinimą turėtų būti akivaizdus siekis. Jeigu kam nors trūksta argumentų „už“, – štai jie.

Pirma. NVO vienija šimtus tūkstančių pilietiškų žmonių visoje Lietuvoje, taigi kilus grėsmėms iškart galėtume pasinaudoti organizuota veiklos struktūra ir plačiu kontaktų tinklu.

Antra. Didelė dalis NVO sektoriaus (tarp jų – ir Nacionalinės NVO koalicijos vienijamos organizacijos) palaiko ir skatina siekį, kad kuo daugiau jų narių būtų baigę pilietinio pasipriešinimo mokymus, ir yra pasiryžusios prisidėti prie šių mokymų turinio kūrimo ir įgyvendinimo.

Trečia. NVO, kaip skirtingas visuomenes grupes vienijančios struktūros, gali efektyviai įsitraukti į pilietinio pasipriešinimo mokymų turinio kūrimą ir pritaikyti jį skirtingoms tikslinėms grupėms. NVO atstovai galėtų būti apmokomi pilietinio pasipriešinimo kursų rengimo metodikos pagal mokytojų mokymo principą (angl. train the trainer), o vėliau jau patys skleistų žinią savo organizacijose. Sutikime – norint efektyviai įtraukti skirtingo amžiaus, skirtingo fizinio pasirengimo, skirtingų socialinių grupių žmones į pilietinio pasipriešinimo sistemą, yra reikalingas tinkamai adaptuotas ir suprantama kalba perteiktas turinys.

Ukrainos patirtis parodė, kad nežinojimas sukelia chaosą, kuris kainuoja gyvybę.

Ketvirta. Kaip parodė Ukrainos pavyzdys, daugelis pilietinio pasipriešinimo iniciatyvų, ypač okupuotose Ukrainos teritorijose, kilo iš jau esamų socialinių grupių ir jų struktūrų, nes itin svarbus pilietinio pasipriešinimo veiksnys yra pasitikėjimas. Tad NVO žinių ir įgūdžių stiprinimas yra viena iš pilietinio pasipriešinimo rengimo sudėtinių dalių. Atsižvelgiant į regionuose veikiančių NVO ryšius su vietos gyventojais, toks veikimas pasitikėjimo pagrindu galėtų sėkmingai prisidėti – įtraukti mūsų piliečius į mokymosi kursus, motyvuoti ir sudominti skirtingas visuomenes grupes. Neabejotina, kad tęstinis socialinių ryšių kūrimas būtų efektyvesnė ir tvaresnė mokymų priemonė nei valstybės institucijų organizuotos vienkartinės paskaitos.

Penkta. Tenka pripažinti, kad mūsų visuomenėje vis dar trūksta geopolitines realijas atitinkančio karinio pasirengimo ir karinio mąstymo. Valstybės institucijoms tenka ieškoti būdų, kaip galimai dienai X ruošti piliečius jų neišgąsdinant ir nekeliant niekam nereikalingos panikos. Tad NVO vadinamoji minkštoji galia ir veiklų modelio lankstumas galėtų būti puiki priemonė skleidžiant tokios tematikos informaciją.

Vis dėlto, norint įgyvendinti NVO potencialą, nedelsiant reikia bendradarbiaujant su NVO parengto tinkamo pilietinio pasipriešinimo rengimo plano, aiškios metodikos ir finansinių priemonių.

Mūsų visų laisvės labui Lietuvos nevyriausybinis sektorius kviečia valstybės institucijas suvienyti turimas jėgas: karinių struktūrų praktinę patirtį (angl. know-how), valstybės institucijų administracinius pajėgumus, sprendimų priėmėjų politinę valią ir NVO vienijamą piliečių jėgą, paverčiant turimą potencialą mūsų stipriausiu ginklu.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Sveikatos reikalų komitetai uždarame posėdyje išklausė informaciją apie sveikatos sistemos pasirengimą išorės grėsmėms ir darbą krizių bei karinių grėsmių atveju.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad sveikatos apsaugos sistema, palyginti su kitomis, yra „viena geriausiai pasirengusių“, o jo pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas situaciją vadina katastrofiška.

Vaistų ir medikamentų – mėnesiui į priekį

NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas komentuodamas situaciją tvirtina, kad sveikatos apsaugos sistema ruošiasi galimoms grėsmėms ir yra „neblogai padariusi namų darbų“.

„Prieš kokius pusę metų kalbėjome, kad reikia turėti rezervų medicininių ir vaistų mėnesiui, dabar visos įstaigos atitinka šį standartą, kad reikia spręsti elektros tiekimo problematiką, resursų problematiką, visos įstaigos sprendžia tą problemą arba yra išsprendusios, tas algoritmas yra, jis veikia“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininko pavaduotojas D. Gaižauskas situaciją įvardina priešingai, sakydamas, kad „sveikatos sistema yra visiškoj nulinėj padėty“.

„Visi mes šokiruoti, Sveikatos apsaugos ministerija ir ministras savo pasisakyme nuolat kartoja, kad jis neturi scenarijų, kokia gali būti kilus karinė grėsmė, jis grėsmes įvardija kaip dramaturgiją. Karas vyksta metai, mes kalbam apie diviziją, o sveikatos sistema – visiškoj nulinėj padėty“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

A. Ufarto / BNS nuotr.

„Situacija ne tai, kad bloga, ji katastrofiniam lygmeny, jei Krašto apsaugos ministerija bando kažkaip ištraukti sveikatos apsaugos ministrą, klausimus pridengti, sveikatos apsaugos sistema yra nulinė“, – kalbėjo „valstiečių“ atstovas.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas tuo metu sako, kad sveikatos apsaugos sistemoje matyti progresas, o daugiausiai rūpesčių kelia ryšių užtikrinimas ir pajėgų mobilumas.

Karas vyksta metai, mes kalbam apie diviziją, o sveikatos sistema – visiškoj nulinėj padėty.

„Sveikatos apsaugos sektorius yra pakankamai geram kely, progresas yra matomas, keletas dalykų, kur mes matytumėm, kad gali būti dar sparčiau perorientuojamas prioritetas, tai ryšių užtikrinimas ir pajėgų suvaldymas, kai turime užtikrinti mobilumą, jei reikėtų permesti didesnes pajėgas į vieną ar kitą miesto ligoninę ar regioną“, – sakė V. Vitkauskas.

Jis taip pat nurodė, kad reikia labiau decentralizuoti atsargų rezervą.

Vadovai: karas turi nežinomybės faktorių

Krašto apsaugos bei Sveikatos apsaugos ministerijų vadovai tvirtina, kad karo grėsmei ruošiamasi, kaupiamos atsargos, vykdomos pratybos, o visų galimų scenarijų numatyti ir neįmanoma.

„Kilus ginkluotam konfliktui ar karui Lietuvos kariuomenė arba krašto apsaugos sistema turės užtikrinti sąveiką tarp civilinės sveikatos sistemos institucijų. Tai mes buvome identifikavę dar prieš karą Ukrainoje, o karas Ukrainoje dar labiau patvirtino tą poreikį. Progresas tikrai padarytas nemažas, kai kuriuose srityse tas progresas turėtų būti vykdomas sparčiau, tiek dėl tų pačių pratybų, dėl treniravimosi, įvertinant įvairius scenarijus“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

„Kam iš tikrųjų reikia ruoštis – karas turi tą specifiką, kad yra daug nežinomybės faktorių, ir tu negali pasakyti iš karto, koks scenarijus labiausiai tikėtinas, bet mes tuos poreikius, kuriuos esame identifikavę, ką stebime Ukrainoje, turime perimti ir treniruotis“, – kalbėjo viceministras.

Jis pažymėjo, kad kaupiant atsargų rezervą reikia labiau orientuotis į decentralizuotą modelį, jos turi būti paskirstytos kuo platesnėje teritorijoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažino, kad yra daugybė sričių, kurias dar reikia stiprinti, pvz., ryšių užtikrinimą, o medikamentų, anot jo, yra mažiausiai mėnesiui ir šiuo aspektu „sistema pasiruošusi bet kuriai ekstremaliai situacijai, įskaitant karą“.

„Kiek sudėtingesnė situacija su ryšio klausimais, jei būtų karas, tikrai matome, kur reikėtų tobulėti, nacionalinis roamingas (ryšys – BNS) negali tenkinti visų mūsų poreikių, bet mes esame identifikavę tas 14 svarbiausių įstaigų, taškų, kur karo atveju būtų sudėtingiausia, ten tuos dalykus galėtume užtikrinti“, – sakė A. Dulkys.

Besijaučiantys visiškai informuoti ir pasiruošę nurodė 9,9 proc. visų apklaustųjų. Iš dalies informuoti ir pasiruošę jaučiasi 35,8 proc. respondentų.

Tai – daugiausia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai.

Tuo metu 38,5 proc. apklaustųjų nurodė nesijaučiantys pasirengę, nes tam trūksta pinigų ar informacijos, o 15,3 proc. teigė nesantys pasirengę, nes nemato tam poreikio.

Dauguma jų gyvena mažesniuose Lietuvos miestuose ir kaimuose.

Vasario pabaigoje Rusija įsiveržė į Ukrainą ir sukėlė karą.

Lietuvos pareigūnai kol kas teigia, kad realios karinės grėsmės Lietuvai nėra, tačiau akcentuoja pasiruošimo svarbą visiems galimiems pavojams, tarp jų – ir galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje, Baltarusijoje.

„Nėra taip tragiška“

Civilinės saugos konsultantė Renata Baniulienė sako, jog tai, kad kas dešimtas gyventojas jaučiasi visiškai informuotas ir pasirengęs, nėra blogai.

„Jeigu kas dešimtas, tai tikėtina, kad ne kiekviena šeima tikrai ką nors žino, bet bent jau kas antra šeima – jeigu vienas šeimoj žino, tai ir kitiems ką nors pasakys. Nėra taip tragiška“, – BNS sakė ekspertė.

„Aišku, būtų gerai, kad žinotų kas antras, bet žinant apskritai požiūrį į saugos reikalus, jeigu kas dešimtas gyventojas kažką žino, tai nėra taip beviltiškai blogai“, – pridūrė ji.

Jeigu kas dešimtas, tai tikėtina, kad ne kiekviena šeima tikrai ką nors žino, bet bent jau kas antra šeima – jeigu vienas šeimoj žino, tai ir kitiems ką nors pasakys. Nėra taip tragiška.

Konsultantės teigimu, prieš mėnesį, kai dar Rusija nebuvo pradėjusi karo Ukrainoje, apklausos rezultatai galėjo būti gerokai blogesni – šiuo metu daug žmonių domisi, patys ieško informacijos arba konsultacijų apie tai, ką daryti karo atveju.

Pasak ekspertės, visiškai pasiruošti neįmanoma, todėl jau gerai tai, kad dalis gyventojų jaučiasi pasiruošę nors iš dalies.

„Pilnai pasiruošti yra neįmanoma, tai jeigu nors ką nors žino ir jaučiasi nors kažkiek pasiruošę, jau yra gerai. Yra dar kur tobulėti, bet iš tikrųjų, manau, kad palyginus su tuo mėnesiu atgal, galvojau, kad būtų blogesnis variantas“, – kalbėjo R. Baniulienė.

Daug pinigų pasiruošimui nereikia

Ji tikina, kad pasiruošimui galimoms grėsmėms daug pinigų nereikia, pakanka įvertinti jau turimus daiktus.

„Šiokių tokių atsargų kiekvienas turime spintelėje, šaldytuve – šiek tiek kiekvienas yra pasiruošęs ir šiandien“, – tvirtino civilinės saugos konsultantė.

Ji pabrėžė, kad norint būti pasiruošusiam nereikia pirkti specialios kuprinės, atsargų ar išankstinių bilietų į tolimas valstybes.

Ta nuomonė, kad reikia daug pinigų pasirengimui, yra klaidinga. Tiesiog reikia susiinventorizuoti tai, ką kiekvienas namuose turime.

„Viskas priklauso nuo požiūrio, žinių, noro. Ta nuomonė, kad reikia daug pinigų pasirengimui, yra klaidinga. Tiesiog reikia susiinventorizuoti tai, ką kiekvienas namuose turime“, – teigė R. Baniulienė.

Konsultantės teigimu, apie galimus pavojus informacijos viešojoje erdvėje nestinga, tačiau apie pasirengimą galėtų būti ir daugiau – padėtų informacija ir viešose vietose, ir per žiniasklaidos priemones, ir nuolatinės pratybos.

„Informacijos turi būti labai daug ir visur (...) Vienam žmogui bus tinkama dalyvauti pratybose, kitas kažką pasiskaitys, trečiam dešimt kartų reikia pakartoti, kol jis susimąstys. Informacijos per daug nebus, tik tiek, kad ji turi būti tiksli“, – pabrėžė ekspertė.

Pasak R. Baniulienės, geriau pasiruošti iš anksto, bent jau apgalvoti galimas strategijas, negu galvoti, kad jokio realaus pavojaus nebus.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

Respondentų klausta, ar Ukrainoje vykstant karui, jaučiatės informuotas (-a) ir pasiruošęs (-usi) apsaugoti save nuo galimų pavojų?

Atsakymai: „Taip, jaučiuosi visiškai informuotas ir pasiruošęs“ – 9,9 proc., „Jaučiuosi iš dalies informuotas ir pasiruošęs“  – 35,8 proc., „Nesijaučiu pasiruošęs, nes tam trūksta pinigų, informacijos ir t. t.“ – 38,5 proc., „Ne, nes nematau poreikio ruoštis“ – 15,3 proc.

Pasirinkti buvo galima tik vieną atsakymą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko kovo 10–19 dienomis su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Iš viso apklausti 1005 pilnamečiai šalies gyventojai 25 miestuose ir 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

„Kitaip nei pasirengimu naujam karui to vadinti negalima“, – pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM).

„Deja, esame tokios padėties kūrimo liudininkai, kai gresia pavojinga eskalacija Ukrainoje su neprognozuojamomis pasekmėmis pasaulio taikai ir saugumui“, – nurodoma URM pranešime.

Anot Rusijos URM, Ukrainos įstatyme tvirtinama, kad Rusijos Federacija „vykdo nusikalstamą agresijos aktą“ prieš Ukrainą, „laikinai okupuoja dalį jos teritorijos“, valdydama Donbasą per Maskvos kontroliuojamą „okupacinę administraciją“.

„Faktiškai Kijevas mėgina atsikratyti savo atsakomybės dėl tų sugriovimų ir kančių, kurias atneša liaudžiai neprotingi Ukrainos valdžios veiksmai, ir perkelti kaltę Rusijai“, – komentuoja Rusijos URM.

Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį priėmė įstatymą „dėl valstybinės politikos ypatybių užtikrinant valstybinį Ukrainos suverenitetą laikinai okupuotose teritorijose Donecko ir Luhansko srityse“.

Už šį įstatymo projektą per ketvirtadienį vykusį posėdį balsavo 280 deputatų, pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas.

Teisės akte sakoma, kad „laikinai okupuotomis teritorijomis Donecko ir Luhansko srityse pripažįstamos Ukrainos teritorijos, kuriose ginkluotos formuotės ir RF (Rusijos Federacijos) okupacinė administracija įvedė ir vykdo bendrą kontrolę: Donecko ir Luhansko sričių sausumos teritorija ir jos vidaus vandenys atskiruose rajonuose, miestuose, gyvenvietėse ir kaimuose, vidaus jūriniai vandenys šalia šios teritorijos, gelmės po teritorijomis ir oro erdvė virš tų teritorijų“.

Minėtas įstatymas numato, kad „laikina RF Ukrainos teritorijų okupacija, nepriklausomai nuo jos trukmės, yra neteisėta ir nesuteikia RF jokių teritorinių teisių“.

Be to, šio teisės akto tekste vėl minimi ir Minsko susitarimai. Ukrainos deputatai antruoju skaitymu patvirtino šias ir kitas pataisas, apie kurias paskelbė nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Ivanas Vinikas.

Naujasis įstatymas numato, kad centrinei valdžiai atkuriant Ukrainos teritorinį vientisumą, pirmenybė bus teikiama Minsko susitarimų – 2014-aisiais pasirašytų Minsko protokolo ir Minsko memorandumo ir 2015-aisiais priimto „Priemonių komplekso“ – nuostatų įgyvendinimui.

Ši nuostata buvo minima Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pateiktame šio teisės akto projekto variante, tačiau per pirmąjį skaitymą jos nutarta atsisakyti. Vėliau įstatymų leidėjai nutarė nuostatą dėl Minsko taikos susitarimų grąžinti į projektą.

„Jokių padidėjusios grėsmės ženklų pastaruoju metu nebuvo“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją, komentuodamas laikraštyje „Eesti Ekspress“ pasirodžiusį straipsnį apie tai, kad pastaruoju metu į šalį plūsta užsienio žurnalistai, ieškodami ženklų, jog Estija, kurioje pradedamas dislokuoti NATO priešakinis batalionas, ruošiasi karui su Rusija.

Pasak premjero, „priežasčių kurstyti karinę isteriją nėra: padėtis rami ir saugi“.

„Tačiau, aišku, mūsų žinybos profesionaliai ją stebi“, – pridūrė jis.

J.Ratas pabrėžė, kad jo žodžiai apie ramią padėtį – „labai svarbi žinia ir mūsų verslininkams, ir ekonominei aplinkai. Jei visą laiką kalbama, kad galbūt kažkas nutiks, žinoma, kyla klausimas, ar verta čia investuoti“.

„Estijos ir užsienio investuotojai gali drąsiai čia investuoti“, – pareiškė premjeras.