Užplūsta įvairūs jausmai

Pasak psichologės, pirmieji mokslo metai vaikui yra itin svarbus naujas etapas, kuris gali sukelti įvairiausių jausmų.

Pirmą kartą einančio į mokyklą vaiko įprastinė namų ar darželio rutina kardinaliai keičiasi: vaikui tenka palikti pažįstamą ir saugią aplinką, atsiranda naujų žmonių, veiklų, taisyklių ir užduočių, keičiasi miego ir maitinimosi režimas, darbo ir pramogų santykis. Mokykloje vaikas pradeda atrasti savo identitetą už namų ar šeimos ribų, taip pat žengiami pirmieji nepriklausomumo žingsniai.

Labai svarbu su vaiku pasikalbėti, padėti įsivardyti, ką jis jaučia, ir leisti suprasti, kad taip jaustis yra natūralu.

„Dėl šių priežasčių vaikas gali jausti jaudulį, nervingumą, susirūpinimą, smalsumą, nerimą dėl atsiskyrimo, baimę, stresą, liūdesį, džiugesį ar nekantrumą ir entuziazmą. Vaikui gali kilti tik malonių arba vien tik nemalonių jausmų. Gali būti, kad vaikas patirs mišrių jausmų, pavyzdžiui, jaus smalsumą ir nerimą vienu metu“, – sako I. Plauškutė.

Specialistė pastebi, kad paaugliui ir vyresnio amžiaus vaikui nauji mokslo metai gali sukelti labai panašių jausmų kaip ir į pirmą klasę pradedančiam eiti vaikui. Po vasaros atostogų grįžtančio paauglio mokykloje laukia galbūt šiek tiek pasikeitę klasės draugai, spaudimas gerai pasirodyti, padidėjusi atsakomybė ir jau primiršta griežta rutina. Vieniems tai – džiugesio, jaudulio ir nostalgijos kupinos dienos, kitiems – nerimo ir streso, tretiems – prieštaringų ir sparčiai besikeičiančių emocijų laikas.

„Tokie pokyčiai lemia daug skirtingų jausmų, kurie priklauso nuo vaiko ar paauglio asmenybės bruožų. Drąsiems, socialiems ir gerai besimokantiems vaikams ir paaugliams tokie pokyčiai kelia džiugesį ir jaudulį, tačiau vaikams, kurie linkę būti vieni, yra ramesnio būdo, šie pasikeitimai atneša daug nerimo ir baimės“, – tikina I. Plauškutė.

Rasti laiko pasikalbėti

Psichologės teigimu, emocinio pasiruošimo poreikis priklauso nuo vaikui su grįžimu į mokyklą susijusių jausmų ir jų intensyvumo.

„Labai svarbu su vaiku pasikalbėti, padėti įsivardyti, ką jis jaučia, ir leisti suprasti, kad taip jaustis yra natūralu. Suvokdamas, ką jaučia, ir priimdamas savo jausmus kaip natūralius prireikus vaikas galės po truputį su jais tvarkytis. Gali būti, kad kilęs jausmas visiškai nepranyks, tačiau kalbėjimasis apie tai, kokių jausmų šie pokyčiai sukelia, padeda sumažinti jų intensyvumą“, – paaiškina I. Plauškutė.

Anot jos, itin reikšmingas ir svarbus tėvų įsitraukimas, tačiau jo lygis gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir asmenybės bruožų. Jaunesnio amžiaus vaikams gali reikėti daugiau dėmesio ir rūpinimosi juo, o vyresniems – mažiau.

„Vieniems vaikams reikia daug dėmesio ir palaikymo, o kiti siekia didesnio savarankiškumo ir nepriklausomumo. Svarbu atrasti pusiausvyrą tarp paramos vaikui ir leidimo vaikui pačiam išsiugdyti pasitikėjimą ir įgūdžius, reikalingus pasiruošti mokyklai ir susidoroti su iškilusiais iššūkiais“, – sako I. Plauškutė.

Ji priduria, kad vaiko nerimą gali sumažinti atviras ir priimantis pokalbis. Svarbu pasikalbėti, iš kur kyla nerimas, ir aptarti, ką būtų galima padaryti, kad jis sumažėtų. Patartina su vaiku pasikalbėti apie galimus scenarijus, veiksmus, tinkamus skirtingoms situacijoms, taip pat gali padėti dar iki mokslo metų pradžios pradėta taikyti tinkama miego ir maitinimosi rutina, išspręsti buitiniai pasiruošimo klausimai, pasivaikščiojimai.

Intensyvus metas

Pasak I. Plauškutės, vaikui pradėjus ruoštis mokslo metams, gali kilti daug klausimų, tad svarbu į juos atsakyti išsamiai ir su rūpesčiu.

„Galima papasakoti, kaip atrodys diena mokykloje, kokia bus rutina, aptarti tinkamo bendravimo su bendraklasiais ir mokytojais taisykles. Vaikui reikia parodyti, kad visada esate šalia ir kilus bet kokių klausimų ar ištikus bėdai visada į jus galima kreiptis“, – primena psichologė.

Besirūpinantiems savo vaikais tėvams ji pataria nepamiršti savęs. „Tai intensyvus laikas ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Svarbu atsigręžti į savo poreikius, jausmus ir laiku pasirūpinti savimi“, – pabrėžia I. Plauškutė.

„Paskutinį vasaros mėnesį pasitiksime su plačiu mokyklinių prekių asortimentu – pirmąsias mokyklai skirtas prekes mūsų pirkėjai visose „Lidl” parduotuvėse galės rasti jau nuo rugpjūčio 3 d. Suprantame, kad pasiruošimas mokyklai yra svarbus ir atsakingas įvykis tiek tėvams, tiek moksleiviams, tad tam, kad procesas vyktų be streso, verta ruoštis iš anksto. Iki pat rugpjūčio pabaigos „Lidl“ asortimente kas savaitę pasirodys vis naujos mokyklinės ir namų biuro prekės, vaikų tekstilė, kaip specialūs rūbai darželinukams ir klientų pamėgti koledžo stiliaus švarkeliai, mediniai žaislai, virtuvės ir smulkios namų apyvokos prekės studendams, baldai – iš viso atrinkome daugiau nei 200 reikalingiausių pasiūlymų ypatingai geromis kainomis. Šiemet turėsime ir išskirtinių naujienų – reguliuojamą „Livarno living“ vaikišką rašomąjį stalą už 99 Eur, „Melinera“ gaublį už 24,90 Eur bei dar gausesnį kanceliarinių „Herlitz“, „United Office“, „Staedtler“ ir BIC reikmenų pasirinkimą“, – sako Vytenis Čubrinskas, „Lidl Lietuva“ ne maisto prekių pardavimų skatinimo skyriaus vadovas.

I. Mackevičienė pasakoja, kad dar pernai svarstė apie paruošiamąją klasę ne darželyje, o mokykloje, tačiau pasitarus su mokyklos direktore buvo suprasta, kad tiek Motiejus, tiek ji su Rolandu, kaip tėvai, dar nebuvo tam pasirengę.

„Per metus labai pasikeitė ne tik Motiejus, bet ir mes – matosi, kad jis yra emociškai nusiteikęs eiti į paruošiamąją klasę, nori permainų aplinkoje, toliau augti ir tobulėti. Ko gero, prie to galėjo prisidėti ir karantinas. Tiesa, labiausiai jis džiaugiasi dėl fakto, kad mokykloje nebereikės miegoti pietų miego – galima sakyti, kad jam tai yra kaip tam tikra skirtis, pagal kurią galima vieną ar kitą žmogų „statyti“ į suaugusiųjų pasaulį. Tačiau per daug apie jį kol kas negalvojame – šiltuoju metų laiku šiek tiek sprendžiame paprastas užduotėlių knygeles, bet per daug Motiejaus neapkrauname ir leidžiame džiaugtis dar viena vaikystės vasara“, – sako jo mama.

Mokyklą prisimena su nostalgija

Kalbėdama apie savo vaikystę, I. Mackevičienė atskleidžia, kad ji buvo labai stropi mokinė, o vasaros atostogos jai būdavo tikra kančia.

„Nors mokiausi jau labai seniai, išties buvau viena iš nedaugelio moksleivių, kuriai labai patiko mokykla. Atrodo, kad dabar viskas neatpažįstamai pasikeitę – aš į mokyklą pradėjau eiti net prieš 24-erius metus, tačiau iki šiol prisimenu tą naujų sąsiuvinių kvapą, o prieš mokslo metų pradžią specialiai mėgstu praeiti pro parduotuvėse esančias mokyklines priemones, kad galėčiau prisiminti Rugsėjo pirmosios šventę ir šiuos nostalgiškus laikus“, – sako buvusi dainininkė.

Nors dar tik rugpjūčio pradžia, jau pradedame su Motiejumi po truputį apsipirkinėti – taip neišvargstame, sutaupome ne tik daug laiko, bet ir nervų, nes nereikia skubėti visko įsigyti iš karto.

Pasiruošimas iš anksto taupo laiką, nervus ir pinigus

Anot pašnekovės, nors įprastai gyvenime ji yra paskutinės minutės žmogus, kai kalba pasisuka apie rūpestį sūnumi, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Ji taip pat džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau galimybių mokyklai pasiruošti iš anksto.

„Džiaugiuosi, kad prekybos tinklas „Lidl“ siūlo galimybę būtiniausias mokyklines prekes įsigyti gerokai anksčiau – nors dar tik rugpjūčio pradžia, jau pradedame su Motiejumi po truputį apsipirkinėti – taip neišvargstame, sutaupome ne tik daug laiko, bet ir nervų, nes nereikia skubėti visko įsigyti iš karto. Nors „Lidl“ jau spėjome nusipirkti flomasterių, magnetukų lentą, įvairiausių lipnių lapelių, tušinukų ir pieštukų, šį mėnesį čia tikrai grįšime dar ne kartą“, – tikina I. Mackevičienė.

Ji pratęsia, kad į važiuojant į parduotuvę kelis kartus yra užtikrinama, kad jokia prekė nebus pamiršta, sūnus į mokyklą eis pilnai jai pasirengęs, o tėvai apsipirks pigiau: „Kadangi pradedame planuoti, ką įsigysime iš anksto, galime įsitikinti, kad vežimėlis nebus prikrautas galybės nereikalingų priemonių, o mes spėsime atkreipti dėmesį ir į ekonomiškesnius variantus, specialius pasiūlymus.“

Moko vaikus savarankiškumo

I. Mackevičienė atskleidžia, kad apsipirkinėjimas mokyklinėms prekėms jai yra vienas malonumas, tačiau visas būtiniausias sūnaus priemones mama žada pirkti kartu su juo.

„Juk tai yra naujo ir beprotiškai svarbaus gyvenimo etapo pradžia, todėl manau, kad į prekių, kurias jis naudos kasdien, pirkimo procesą Motiejų įtraukti yra būtina – daug smagiau yra į mokyklą eiti su savo išsirinkta kuprine, rašyti su patinkančiu tušinuku į labiausiai akį patraukusį sąsiuvinį“, – sako dviejų vaikų mama.

Anot jos, Motiejaus nepriklausomybę nuo tėvų jie bando skatinti visuomet, o apsilankymas parduotuvėje, viena iš tokių progų: „Kadangi į „Lidl“ apsipirkti važiuojame kas savaitę, leidžiu jam ir mano dukrai Meilei Marijai pasiimti po mažesnį prekių vežimėlį ir išsirinkti tai, ko jie nori. Man čia visuomet labai ramu, nes tiek aš, tiek vaikai jau pažįstame parduotuvę, o kadangi jos aiškiai suplanuotos ir kompaktiškos, man nebaisu, kad vaikai pasimes.“

Svajojo apie dukrą

Surėmę pečius ant suolelio, sutuoktiniai Alina ir Saulius Pranciuliai mūsų laukė Kaimynystės parke, Garliavoje. Joje sutuoktiniai skaičiuoja jau penkiolika metų. Būtent tiek trunka ir judviejų santuoka.

"Pažintis – dviem metais ilgesnė", – S.Pranciulis su šypsena prisiminė tvoroms akmenis skaldžiusią, tuo metu dar tik būsimos žmonos tetą, pas kurią susitiko.

Tiesa, poron jiedu suėjo ne iš karto – likimas darsyk suvedė po dvejų metų, o tada vienas po kito dovanojo keturis vaikus. Vyriausioji Julija – keturiolikos, Karolis – dešimties, Rokučiui, kaip jį vadina mama, rugpjūčio 18-ąją suėjo septyneri, o pagrandukui Pauliukui dar nėra ketverių metų.

"Turbūt ir vėl graudinsiuosi", – A.Pranciulienė persikėlė į šventinį Rugsėjo 1-osios rytą, kai baltus kaspinus pynė į savo pirmagimės Julijos kasas.

"Aš pati augau su seserimi, vyras – su broliu, tik, priešingai nei mano, jo giminė didelė", – A.Pranciulienė tikino apie gausią šeimyną niekada negalvojusi. Jai antrino ir Saulius. Vaikų skaičius niekada nebuvo svarbus, bet mergaitė – būtina.

"Dabar aš ramus. Turiu nuostabią dukrą ir tris sūnus", – paklaustas, ar nesinorėtų dar, S.Pranciulis juokavo, esą vyrų namie pakanka, o per daug moterų po vienu stogu taip pat nėra gerai.

Dabar jie gyvena harmonijoje ir sutarime. Antai, šeimos mažylis puikiai trupina sausainius pyragui tinginiui, Rokas meistriškai ruošia želė, Karolis pasirūpina, kad visi šeimos nariai valgytų virtuvėje, o Julija, kad šioje patalpoje visuomet būtų tvarka. Už ką atsakingi suaugusieji? Uždarosios akcinės bendrovės vadovas ir kvalifikuotas virėjas Saulius – už skanią vakarienę, kai žmona tikrina vaikų namų darbus. Statutinė valstybės tarnautoja Alina – už namų jaukumą, kai vyras drauge su vaikais mina dviračius.

Rugsėjį brauks ašarą

Kol mes šnekučiavomės parke, Rokas iš medžio vytelių pynė įvairias figūras, Paulius konstravo namą, o Karolis laipiojo ant karstyklių. Stigo tik Julijos.

"Ji džiaugiasi paskutinėmis vasaros dienomis pas senelius. Grįš prieš rugsėjo 1-ąją pailsėjusi ir galės kibti į mokslus", – mintimis pamojusi rugpjūčiui, A.Pranciulienė sveikino rugsėjį ir drauge su juo grįžtančią kasdienybės rutiną.

Šeimos vyresnėlė šiemet pradės lankyti pirmąją Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos klasę. Toliau eis į menų mokyklą, skambins pianinu ir dainuos chore. Mažai kas pasikeis ir Karolio dienotvarkėje – po pamokų ketvirtokas skubės į muzikos mokyklą virpinti akordeono klavišų, o likusį laiką skirs karatė, kuriuo užsikrėtė prieš metus. Po vasaros atostogų pas darželio draugus grįš ir vietoje nenustygstantis Paulius, o didžiausi išbandymai laukia Roko, rugsėjį kulniuosiančio į pirmąją klasę.

"Turbūt ir vėl graudinsiuosi", – A.Pranciulienė persikėlė į šventinį Rugsėjo 1-osios rytą, kai baltus kaspinus pynė į savo pirmagimės Julijos kasas. Pagalvojusi apie naują kelią ir laukiančius iššūkius, moteris tąkart sunkiai tramdė ašaras. Tuo metu Sauliaus lūpų kampučiai kilo į viršų.

"Reikia džiaugtis, juk vaikas eina į priekį, ne atgal", – akimis gaudydamas po žaidimų aikštelę lakstantį Roką, 48-erių vyras neabejojo, kad sūnus į priekį eis dideliais žingsniais.

Būdamas 10 mėnesių iš "Lego" kaladėlių jis konstravo statinius, sulaukęs trejų karpė sudėtingas popierines figūras, o dabar iš "Plus plus" konstruktorių kuria mažus šedevrus.

"Visi mūsų vaikai labai skirtingi. Tarkim, Julija – meniškos sielos. Ji ne tik kruopščiai atlikdavo visus namų darbus, bet dar ir nuspalvindavo užduotis. Karolis – matematikas. Nespėja mokytoja pasakyti užduoties, o jis jau beria atsakymą. Rokas judrus ir smalsus. Ne tik sportuoja, bet nuo šių metų dar ir gros saksofonu, – Stipriai apglėbusi Paulių, A.Pranciulienė džiaugėsi ir mažiausiojo pasiekimais. – Jis jau dabar spaudo sesers pianino klavišus. Kažkada leidau piršteliu klavišą spustelėti, o jis visą pusvalandį nepasitraukė."

Vieni kitiems pavyzdys

Paklaustas, ar pasiilgo darželio, mažylis linktelėjo galva. Būsimasis pirmokas Rokas apie savo norą eiti į mokyklą pranešė garsiu "taip!".

"Jis labai laukia rugsėjo. Tris kartus per dieną pasitikrina kuprinę, ar viskas vietoje. Pasiruošė ir rašomojo stalo stalčius, tik prieš tai iš jų turėjome iškraustyti visus "Lego", – keturių vaikų tėtis vylėsi, kad noras žinioms ir toliau išliks toks pat stiprus.

Pavyzdys – šeimos vyresnėliai. Nors krūvis ugdymo įstaigose labai didelis, o pažvelgus į programas atrodo, kad pedagogai ruošia daugiafunkcius karius, Julija ir Karolis su iššūkiais susitvarko. Ne tik gerai mokosi, bet ir randa laiko popamokinei veiklai.

"Su Julija šiemet lankėmės aukštųjų mokyklų mugėje. Susipažinome su galimomis studijomis. Apie konkrečią kryptį dukra kol kas negalvoja, o mes ir nespaudžiame – prieš akis dar keleri metai", – A.Pranciulienė pabrėžė, kad jų šeimoje vertinama pusiausvyra.

Linksmasis šešetas žino, kada reikia dirbti, kada mokytis, kada pramogauti."Vos tik prasidėjo vasara, susėdę pasitarėme, ką įdomaus galėtume nuveikti. Diskutavome, ko norime mes ir ko nori vaikai. Visuomet ir visais klausimais randame kompromisą, – 43-ejų moteris neslėpė, kad auginant vaikus neretai reikia pagudrauti. – Jei vaikas nenori rinkti obuolių, pasiūlai sutvarkyti kambarį. Spėkite, ką rinksis?"

Daiktai tarnauja metus

Prieš rugsėjo 1-ąją kanceliarines prekes Pranciuliai taip pat pirko kartu su vaikais. Tik mažiau svarbias priemones didžiuosiuose prekybos centruose sutuoktiniai vienu du į krepšelį metė.

Stebėdama į pašėlusiu greičiu aukštyn besistiebiančius vaikus ji galvojo, kaip Rugsėjo 1-ąją paversti nepamirštama diena ir kokie mieli daiktai tądien atguls į prisiminimų dėžutę.

"Kitaip negalime. Ypač, kai kalbame apie vyresnius vaikus. Tai, kas mums tinka, gali neatitikti jų reikalavimų. Tokia jau realybė", – S.Pranciulis tikino, kad ne mažiau nei vaikų pasirinkimas, jam su žmona svarbi ir perkamų daiktų kokybė.

Keletą kartų pasimokę, kad pigesnė prekė tarnauja trumpiau, dabar jie negaili pinigų nei kuprinėms, nei rašymo ir piešimo priemonėms. Tiesa, kad ir kokie geri daiktai būtų, jie tarnauja tik vienam vaikui. Ta pati taisyklė esą galioja ir kalbant apie avalynę ar drabužius. Todėl uniformos, kurią šiuo metu dėvi Karolis, Rokas tikrai nebeužsivilks. Savaime suprantama, Paulius – taip pat.

"Šiųmetis pasiruošimas pareikalavo tikrai nemažai išlaidų. Dukrai reikėjo naujos uniformos, o ji kainavo gerokai daugiau nei 100 eurų. Reikėjo aprengti ir abu berniukus. Gerai, kad Pauliui dar nereikia uniformos", – A.Pranciulienė darsyk paliudijo ne kartą girdėtą frazę "Maži vaikai – maži vargai". Saulius meiliai dirstelėjęs į savo moterį mintį pratęsė: "Kol maži vaikai – mama jauna."

Laukia šventinis tortas

Daugelyje ugdymo įstaigų Rugsėjo 1-osios šventė perkelta į rugsėjo 2-ąją – pirmadienį. Alina neabejojo, kad tą rytą ji kelsis anksčiau už visus, o išvakarėse guls vėliausiai. Sužiūrės vaikų drabužius, į vazas sumerks gėles, kad šventinį rytą jos skleistųsi klasės auklėtojų glėbiuose.

"Pas dukrą jau praėjusiais metais nėjome. Didelė juk. Todėl šiemet rugsėjo 1-osios rytą dalysime trims", – A.Pranciulienė neslėpė, pirmenybę teiksianti pirmaklasiui Rokučiui. Likusiųjų šventėse, jei sutaps laikas, dalyvaus vyras, o jei reikės – ir seneliai. Pasibaigus oficialiai daliai ir kalboms ugdymo įstaigose, šeima namuose susės prie stalo, kur atsipjaus po didelį gabalą šventinio torto.

"Mokslo ir žinių diena mūsų šeimai yra didelė šventė, – Po žaidimų aikštelę išsibarsčiusius berniukus krūvon bandė suburti jų tėtis. – Vaikai, valgysime tortą? Imsime karamelinį, šokoladinį ar su vaisiais?"

Alinai saldėsiai tuo metu, regis, nerūpėjo. Stebėdama į pašėlusiu greičiu aukštyn besistiebiančius vaikus ji galvojo, kaip Rugsėjo 1-ąją paversti nepamirštama diena ir kokie mieli daiktai tądien atguls į prisiminimų dėžutę.

"Rokutis tikriausiai atsineš varpelį iš mokyklos. Mes su vyru taip pat ką nors sugalvosime", – sumišusius jausmus žvilgsniu, nukreiptu į tolį, slėpė laiminga mama.

Ergoterapeutė, doc. dr. Aušra Adomavičienė sako, kad bene dažniausios klaidos prasideda pertvarkant vaikų kambarį, nes kiekviena smulkmena kambaryje gali arba padėti, arba blaškyti vaiką, taip pat veikia jo sveikatą. Gerai pritaikyta vieta, kurioje vaikas ruoš namų darbus, atliks užduotis, gali padėti išvengti netaisyklingos laikysenos formavimosi, nugaros skausmų, greito nuovargio ir net susikaupimo stokos.

„Vaikui būtina parinkti ergonomišką rašomąjį stalą ir kėdę. Rašomasis stalas turėtų būti stabilus, tvirtas, reguliuojamo aukščio, kad vaiko rankos ir kojos dirbant būtų patogioje padėtyje, alkūnės būtų sulenktos 90 laipsnių kampu, o pečiai galėtų atsipalaiduoti. Renkantis kėdę rekomenduojama įvertinti, kad du trečdaliai vaiko šlaunų būtų ant kėdės sėdynės, kojos per kelius sulenktos stačiu kampu, o pėdos – tvirtai visu paviršiumi padėtos ant grindų“, – tikslias rekomendacijas pateikia specialistė ir pataria nuolat stebėti, kad vaikas nesikūprintų, sėdėtų tiesioje padėtyje, tiesiai išlaikytų kaklą.

Pasak jos, vaiko kambaryje patariama atskirti mokymosi erdvę nuo poilsio zonos, kad vaikas iš tiesų galėtų lengviau susikaupti. Be to, labai svarbu, kad mokantis netrūktų šviesos. Pavyzdžiui, rašomąjį stalą geriau statyti šonu į langą taip, kad natūrali šviesa sklistų iš kairės, jei vaikas dešiniarankis ir, atvirkščiai, iš dešinės, jei vaikas kairiarankis. „Sklindanti šviesa nemeta šešėlio nuo rašančiojo rankos, todėl vaikui nereikia įsitempti, įdėmiau žiūrėti“, – pataria A. Adomavičienė.

Įtaką daro ir tušinukas

Ruošiant vaikui mokymosi vietą reikia įvertinti ne tik stalą, bet ir tai, kas ant jo. Stalo plotas turi būti pakankamas, kad vaikas galėtų pasidėti knygas, sąsiuvinius ir rašant jam būtų pakankamai vietos.

„Moksleiviams patarčiau naudoti ergonomišką rašiklį, geriausia su minkštu paviršiumi, leidžiantį patogiau išlaikyti rankos svorį nespaudžiant rašiklio pirštais. Taip mažiau pavargsta rankos, sumažėja įtampa pirštuose. Jei vaikas yra kairiarankis, tai ir rašymo priemonė turi būti skirta kairiarankio rašymui. Tai padės vaikui mažiau pavargti rašant“, – sako ergoterapeutė.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Pasak jos, ant vaikų stalo nereikėtų pridėti gėlių vazonų, žaislų ar daiktadėžių, nes tai apribos erdvę ir trukdys apšvietimui. Jei vaikas jau turi kompiuterį, monitorių svarbu pastatyti atitinkamoje padėtyje, kad vaizdas būtų akių lygyje, o ekranas nuo akių nutolęs per ištiestos rankos atstumą. Taip pat reikėtų įvertinti, ar šviesa nuo lango neatsispindi kompiuterio ekrane, nes tokia padėtis labai vargintų vaikų akis.

Lemia ne mada

„Vaikų stuburas iki 5-6 klasės dar nebūna visiškai sukaulėjęs, todėl reikšmingam vaiko laikysenos formavimuisi įtakos turi ne tik aplinka ir priemonės, bet ir blogi įpročiai: netaisyklingas sėdėjimas prie stalo ar stovėjimas, pavyzdžiui, ant vienos kojos, perkreipus dubenį. Nemažiau kenkia ir netaisyklingas įvairių daiktų, t. y. kuprinės ar rankinės nešiojimas ant vieno peties ar per sunkios kuprinės nešiojimas“, – sako A. Adomavičienė.

Kuprinės parinkimas iš tiesų gali turėti labai didelės įtakos vaiko laikysenai ir sveikatai, nes kasdien didelį svorį netaisyklingai nešiojančiam vaikui gali iškrypti stuburas, pasitempti raumenys.  Specialistai pataria renkantis spręsti ne pagal kuprinės grožį, madingumą ar panašiai, o rimtai įvertinti, kokios yra kuprinės petnešos, ar ant jos nugarėlės yra minkštos ir orui pralaidžios pagalvėlės, kurios sumažina spaudimą nugarai. 

„Kuprinės svoris neturėtų būti didesnis nei 10-12 proc. kūno svorio. O jei kuprinė vis tiek labai sunki, tuomet sunkiausias knygas įduokite vaikui neštis rankose“, – pataria A. Adomavičienė.

Stiprus imunitetas

Elvyra Ramaškienė, „Eurovaistinės“ vaistininkė, antrina ergoterapeutei dėl būtinumo tinkamai parinkti visas priemones ir priduria, kad tėvams reikėtų nepamiršti periodiškai vaikų kambarį vėdinti, o jei reikia, dar ir padrėkinti. Pasak farmacijos specialistės, be fizinių daiktų, kurių prireikia mokyklai, ne ką mažiau svarbu paruošti visą vaiko organizmą, o tam taip pat reikia ruoštis iš anksto.

„Jau likus kelioms savaitėms iki rudens reikėtų pradėti pratinti vaikus prie režimo, anksčiau eiti miegoti ir anksčiau keltis, kad organizmas patirtų kuo mažiau streso. Įtampa ir stresas labai sekina organizmo išteklius, o tai silpnina ir imunitetą“, – sako E. Ramaškienė.

Kad vaikai pradėję eiti į mokyklą mažiau sirgtų, imunine sistema, pasak specialistės, rūpintis reikia pradėti  nuo ankstyvo rudens. Patariama grūdinti vaikų organizmą, kuo ilgiau būti lauke. Taip pat labai svarbu gerai ir pakankamai išsimiegoti: 6-12 metų vaikai turėtų miegoti 10-11 val., paaugliai nuo 12 metų – ne mažiau kaip 10 val.

Shutterstock nuotr.

„Augančiam organizmui svarbi įvairi ir subalansuota mityba, gausi daržovių, vaisių ir uogų. Vaikams reikia gauti pakankamai C, B grupės vitaminų, vitamino D, kalcio, geležies ir cinko. Tai svarbiausi vitaminai ir mineralai normaliam vaiko augimui ir vystymuisi, kaulams ir raumenims formuotis, energijai palaikyti“, – sako „Eurovaistinės“ specialistė ir priduria, kad visą rudens-žiemos-pavasario periodą vaikams naudinga gerti žuvų taukus, o gerai atminčiai labai svarbus kokybiškas miegas, poilsis, grynas oras, B grupės vitaminai, omega-3 riebalų rūgštys ir geležis.

Suvaldyti stresą

Beje, kaip teigia vaistinėse apklausti tėvai, stresas vaikams prieš mokyklą kyla pakankamai dažnai.  Jei vaikas eina į pirmą klasę arba jei jis pakeičia mokyklą, stresą gali tekti valdyti dar intensyviau. E. Ramaškienė pataria, pirmiausia, vaikus atidžiai stebėti. Kai kurie, veikiami streso, gali grįžti prie kūdikiško elgesio, pavyzdžiui, laikyti nykštį burnoje ar šlapintis lovoje.

Vyresni demonstruoja depresijos požymius, tampa tylūs ir uždari, vengia draugų arba stresą išreiškia sunkiu elgesiu – susierzinimo priepuoliais ar pykčiu. Taip pat vaikams gali skaudėti galvą, pilvą, atsirasti bėrimai, pakilti temperatūra, sutrikti miegas.

„Pastebėjus tokius požymius, geriausiai padeda aplinkos harmonizavimas namuose ir ugdymo įstaigoje, bet, pasitarus su specialistais, galima pasitelkti į pagalbą vitaminus ar augalinius bei homeopatinius preparatus, kurie padės sureguliuoti dirglumą, miegą ir pastiprins imunitetą“, – pataria „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Smalsūs pirmokų žvilgsniai, tuščių sąsiuvinių nekaltybė, per vasarą styptelėję septintokai, gimnazistų naujamečiai pasižadėjimai pagaliau pagerinti pažymių vidurkį, šventinį šurmulį užgožianti ne vieną kartą užauginusi dainelė "Kelias į mokyklą – kelias į pasaulį"... Rugsėjo 1-oji Lietuvoje – viena didelė ašarą spaudžiančių simbolių mozaika. Tačiau kol kas palikime sentimentus nuošaly ir grįžkime prie šurmulio kanceliarinių prekių skyriuose. Būtent čia ir prasideda tikrasis kelias į mokyklą. Tik grįstas jis ne kardelių žiedais, bet pirkiniais iš privalomų mokyklinių reikmenų sąrašo.

Grįžkime prie šurmulio kanceliarinių prekių skyriuose. Būtent čia ir prasideda tikrasis kelias į mokyklą.

Jei tik žinotų pirmokų tėveliai jo tikrąją vertę, užuot lakstydami po parduotuves, kartu su vaikais mėgautųsi paskutinėmis vasaros akimirkomis. Antai krūvelė pieštukų – puoštų madingais personažais, bet jų neįmanoma nusmailinti. Šalia – nieko nepadrožiantys drožtukai. Teptukai byrančiais šereliais. Sąsiuviniai peršviečiamais, todėl rašyti rašalu netinkamais lapais. Ergonomiški flomasteriai ir plunksnakočiai kairiarankiams, niekuo, išskyrus pakuotę ir kainą, nesiskiriantys nuo įprastų. Natų sąsiuvinis, kuriame per devynis mėnesius pirmokai prirašo lygiai dvi penklines – muzikos pamokas mokytoja dažniausiai skiria matematikos spragoms lopyti. Plastilinas, kurio per ketverius metus nugnybiama tik tiek, kiek reikia nupiešto besmegenio akims ir sagutėms. Vaškinės kreidelės, kurių prireiks lygiai vienam užsiėmimui. Tonos šių priemonių kasmet padidina gamintojų ir prekybininkų apyvartą, išsunkia nepatyrusių tėvelių pinigines, kol galiausiai nugula vaikų stalčiuose, lentynose ir palovėse, o vieną dieną iškeliauja į šiukšliadėžes.

Pokalbis apie naują etapą

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys teigia, kad emociškai paruošti vaikus mokyklai yra tėvų darbas. Po vasaros atostogų ir atotrūkio nuo rutinos tai gali atrodyti tarsi iššūkis, tačiau pokalbis, anot L.Slušnio, turi būti labai draugiškas ir natūralus.

"Ramiai pradėkite kalbą, kad prieš akis – dar vieni nauji mokslo metai. Paklauskite vaiko, ko jis iš jų tikisi, kokių lūkesčių turi, gal nori išsikelti tikslą, o gal svajoja pradėti lankyti naują būrelį? Nesiekite gauti konkrečių atsakymų, labiau stenkitės išklausyti vaiką ir išsiaiškinti jo jausmus. Jokiu būdu negąsdinkite atžalos, priešingai – padrąsinkite, palaikykite viltingą naujo etapo nuotaiką", – pataria psichiatras.

Paklauskite vaiko, ko jis tikisi: gal nori išsikelti tikslą, o gal svajoja pradėti lankyti naują būrelį? Nesiekite gauti konkrečių atsakymų, labiau stenkitės išklausyti vaiką ir išsiaiškinti jo jausmus.

Nepirkite paskubomis

Kalbėdamas apie kitą pasiruošimo dalį – pirkinių krepšelio sudarymą – L.Slušnys tėvus ramina ir ragina neskubėti: "Tėvai turi išsiaiškinti, ko iš tiesų reikės mokyklai, todėl skubėti ir, vos prasidėjus mokyklinių prekių mugei, pulti stačia galva apsipirkti, nepatarčiau. Kartais pravartu sulaukti mokslo metų pradžios ir tada, pasitarus su mokytojais, keliauti į parduotuvę įsigyti to, ko iš tiesų reikia."

Įprastai šalies mokyklos pateikia rekomenduojamų moksleiviams įsigyti priemonių sąrašą, į kurį įeina pieštukinė, rašymo priemonės, kokybiški sąsiuviniai, aplankai, spalvotas popierius, piešti skirtos priemonės ir kita. Manoma, kad tam turėtų užtekti 20–40 eurų (be kuprinės).

Aptarkite su vaikais

Vaikų ir paauglių psichiatras primena, kad su vaikais naują būtinųjų prekių krepšelį taip pat būtina aptarti ir racionaliai peržvelgti, ką galima panaudoti iš ankstesnių metų.

"Vaikams rekomenduoju ramiai paaiškinti apie mokyklinių prekių kokybę, pasakyti, kad svarbiau patvarios, o ne būtinai gražios prekės. Kai iškyla problema ir vaikas tiesiog užsigeidžia naujos pieštukinės ar kuprinės, gerai įvertinkite šį poreikį, išaiškinkite, kad kol kas tokios būtinybės nėra. Toks atviras ir protingas pokalbis bus žymiai reikšmingesnis nei, pavyzdžiui, melas, kad šiuo metu tam neturite pinigų. Be to, vaikus nuo mažumės reikia mokyti tvaraus daiktų naudojimo, tad mokyklinių prekių pirkimas yra puiki proga pradėti apie tai kalbėti su mažaisiais, kartu priimti sprendimus", – ragina L.Slušnys.

Bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ rinkodaros Jurga Petrauskienė pažymi, kad per pirmąsias rugpjūčio dienas, prasidėjus mokyklinių prekių mugei „Atgal į mokyklą“, daug klientų dėmesio sulaukė ne tik įprastos prekės – kanceliarinės priemonės ar kuprinės – bet ir smulki elektronika.

„Kaip ir kasmet, tendencija mokyklinukus pradėti ruošti pamokoms dar rugpjūtį pastebima ir šiemet. Tėvelių susidomėjimą mokyklinėmis prekėmis „Senukų“ prekybos centruose juntame nuo pat pirmųjų mėnesio dienų. Pastebime ir naują vyraujančią madą –modernėjanti mokymosi sistemadiktuoja ir priemonių pasirinkimą. Pavyzdžiui, vis dažniau pratybas keičia planšetės, tad jų pardavimai spurtavo jau pirmomis rugpjūčio dienomis“, – įžvalgomis dalinosi J. Petrauskienė.

Lyginant šių metų rugpjūčio 1–8 dienas su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, du kartus padidėjo planšetinių kompiuterių pardavimai. Taip pat šiemet gerokai daugiau dėmesio nei pernai sulaukė išmanieji laikrodžiai bei apyrankės – šios prekių kategorijos pardavimai išaugo kone šešis kartus.

„Išmaniuosius laikrodžius bene dažniausiai renkasi pradinukų tėvai. Specialiai jiems sukurti laikrodžiai su integruota skambinimo bei vietos nustatymo funkcija tėvams padeda tiksliai žinoti, kur vaikas yra, o mažajam –  prireikus greitai išsikviesti pagalbą. Tuo tarpu išmaniosios apyrankės itin populiarios tarp studentų, kurie linkę stebėti savo fizinį aktyvumą“, – vartotojų pasirinkimą komentavo rinkodaros direktorė.

Anot jos, vyresnių klasių moksleivių ir studentų tėvai dažniau žvalgosi į daugiau funkcijų turinčias priemones – kompiuterius ir išmaniuosius telefonus. Artėjant mokslo metų pradžiai jų pardavimai sparčiai auga – vien per pirmąsias aštuonias šių metų rugpjūčio dienas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai,  „Senukuose“ nešiojamų kompiuterių pardavimai išaugo 1,7 karto, o išmanių mobiliųjų telefonų – kiek daugiau nei tris kartus.

„Mokyklinę elektroniką“ perka ir internetu

Šiųmetės tendencijos rodo, kad mokyklines prekes, ypač smulkiąją elektroniką, klientai vis dažniau perka ir internetu.

„Mūsų statistika rodo, kad mokyklos sezonui tėvai noriai apsiperka ir e. parduotuvėse. Rugpjūčio pirmąją savaitę, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu liepos mėnesį, pardavimai „mokyklinės“ elektronikos kategorijoje augo 42 proc.“,  – sako e. parduotuvės www.senukai.lt rinkodaros direktorius J. Bujanauskas.

Anot jo, elektroninėje parduotuvėje rugpjūčio 1–8 dienomis, palyginus su šių metų liepos 1–8 dienomis, rekordiškai augo planšetinių kompiuterių pardavimai – net 5 kartus.

Prieš mokslo metus skubama atsinaujinti ir mobiliuosius telefonus bei nešiojamus kompiuterius. Jų pardavimai elektroninėje parduotuvėje augo atitinkamai 2,8 ir 2,3 karto.

Šie ir daugybė kitų klausimų neduoda ramybės, o dar išmintingi giminaičių patarimai ir pamokymai, tokie kaip „Na va, baigsis jums katino dienos!” verčia nerimauti dar labiau...

Ramybės ir stiprybės tėvams įpūsti yra pasiryžusios psichologė Asta Blandė ir Vilniuje bei Kaune veikiančios mokyklos „Šiaurės licėjus“ ugdymo vadovė Nadia Venskuvienė. Mokykla kartu su psichologe būsimųjų mokinių tėvams yra parengusi netgi specialų patarimų rinkinį tėvams įkvepiančiu pavadinimu: „Aš galiu! laboratorija“.

Kaip pasiruošti mokyklai?

„Mokyklos etapas yra svarbus ir ypatingas. Jame vyksta visapusiškas asmenybės augimas ir branda. Norėdami kuo daugiau stabilumo ir saugumo, turėtume bent šiek tiek dėmesio skirti pasirengimui“, – sako psichologė A. Blandė.

Jos teigimu, tėvai vis dar nustemba, išgirdę, kad ruoštis mokyklai reikia ne tiek vaikui (mokantis skaityti, rašyti, skaičiuoti), kiek tėvams. O pradžia galėtų būti tokia: pasitikėjimas tuo, ką pasirinkome – ugdymo įstaiga – ir pripažinimas, kad tiek patys, tiek vaikas, tiek mokytojai galime klysti, o klaidos yra duotos patirčiai, o ne nuoskaudoms kaupti.

„Įsiminkite šią formulę: tėvų pasiruošimas + vaiko pasiruošimas = sėkminga adaptacija“, – sako A. Blandė ir į tolesnį pasiruošimą siūlo keliauti etapais.

Pirmas etapas: ruošiasi tėvai

Tam, kad tėvai pasitikėtų mokykla ir mokytoju, jie turi būti tikri dėl savo sprendimo. Vadinasi, turėkite mokyklų sąrašą, pasirinktas mokyklas aplankykite ir apsispręskite. Šiek tiek pasitarkite su vaiku, tačiau galutinis sprendimas visgi priklauso suaugusiems, nes vaiko branda per maža tokiems sprendimams atlikti.

Tėvai auklėja, o mokytojai moko, – prisiminkite tai.

„Pavyzdžiui, „Šiaurės licėjuje“ vienas iš priėmimo proceso etapų yra vaiko apsilankymas mokyklos veiklose. Į šį susitikimą vaikas ateina be tėvų, susipažįsta su mokyklos aplinka, mokytojais, mokiniais, kartu atlieka užduotėles. Taip apie mokyklą vaikas ir tėvai susidaro asmeninę nuomonę ir gali jomis apsikeisti, pasidalinti maloniomis patirtimis ir nerimu. Taip pat visą vasarą mokyklos erdvėse Vilniuje ir Kaune veikia stovykla, kurioje ypač rekomenduojame dalyvauti būsimiems mokiniams“, – sako „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Nadia Venskuvienė.

Kai šeima priima sprendimą dėl mokyklos, reguliariai ir pripažįstant pačias įvairiausias emocijas bei nukreipiant jas pozityvia linkme apie būsimą etapą gali dalintis tiek tarpusavyje, tiek su artimaisiais bei bičiuliais.

„Tiems tėvams, kurie išgyvena ypač stiprų nerimą ar baimę dėl mokyklos, rekomenduoju kuo greičiau užsirašyti psichologo konsultacijai, nes jūsų nerimą ir kitas neigiamas emocijas vaikas perims kelis kartus stipriau“, – komentuoja A. Blandė.

Psichologė taip pat pataria tėvams savo mokyklinę patirtį „pasidėti į stalčių“ ir pasižiūrėti į mokyklas ne kaip buvusiems mokiniams, o kaip suaugusiems, kurie pastebi ir pripažįsta naujoves, domisi, kaip mokykla pasikeitė ir ką šiandien ji gali duoti tiek jo vaikui, tiek jam pačiam.

Antras etapas: tėvai ruošia vaiką

Kai jau aišku, kur bus vaiko mokykla, metas supažindinti su ta vieta patį vaiką. Daugelis tėvų nerimauja, kad būsimasis pirmokas nemoka skaityti ar skaičiuoti, tačiau daug svarbiau psichologės nuomone yra gebėjimas bendrauti, valdyti nemalonias situacijas, spręsti konfliktus, mokėti pasakyti apie savo norus kitam ir priimti kito norus, kurti taisykles ir jų laikytis. Už gebėjimą skaityti svarbesni tvarkos ir higienos įgūdžiai.

„Naudinga kartu su vaiku žaisti ir vaidinti situacijas, kurios gali kilti mokykloje ir pasikalbėti apie galimas išeitis, susitarti, ko ir kur vaikas galės paprašyti pagalbos. Tos situacijos – elementarios, tačiau vaikui labai svarbios: ką daryti, jeigu pamokos metu norėsi į tualetą? O jeigu ten nebus tualetinio popieriaus? O jeigu nepasieksi norimo daikto? Jei nesuprasi užduoties? Jei vaikai su tavimi elgsis nemaloniai? O jei norėsi susidraugauti – kaip geriausiai prieiti ir susipažinti? Kaip įsijungti į žaidimą? Tų situacijų yra begalė, o jų modeliavimas gali tapti smagiu žaidimu, raginu pabandyti!”, – sako A. Blandė.

Psichologės teigimu, svarbiausia prisiminti, kad vaiką mokome ne žodžiais, o savo pavyzdžiu. Tad teigiamas ir geranoriškas požiūris į mokyklą, mokytoją, gebėjimas tinkamai spręsti konfliktus, neklijuoti etikečių ir nekalbėti apie žmones „už akių“ – geriausias kelias į gerą startą mokykloje.

Dešimt svarbių žinučių būsimųjų pirmokų tėvams

Taigi, likusią vasaros dalį būsimųjų mokinukų tėvams psichologė Asta Blandė pataria skirti ne akademinių žinių gilinimui, o jaukiems pokalbiams apie būsimą naują etapą. Štai dešimt dalykų, kuriuos vertėtų prisiminti:

1. Kiekvieno vaiko patirtis mokykloje yra unikali, tad plačiai atmerkite akis ir nepamirškite jos pastebėti;

2. Jei norite, kad vaiko adaptacija būtų lengvesnė – pasirenkite mokyklai: ir jūs, ir vaikas;

3. Prisiminkite, kad mokytojai ateina į darbą tam, kad padėtų jūsų vaikui mokytis, keistis ir augti, o ne „gadinti“ vaikui ir jūsų šeimai gyvenimo;

4. Atsisakykite bet kokio savo vaiko lyginimo su kitais (sesėmis, broliais, kaimynais, giminaičiais ir pan.). Pastebėkite jo asmeninius pokyčius: prasidėjus mokslo metams ir jų eigoje;

5. Savo mokykline patirtimi dalinkitės atsakingai, nevertindami: kad padėtumėte vaikui, o ne parodytumėte, koks jis nevykėlis, o jūs šaunuolis arba atvirkščiai;

6. Būkite aktyvūs mokyklos gyvenime – vaikas matys, kad įstaiga, kurią pasirinkote, jums taip pat patinka;

7. Dalinkitės savo ir pasinaudokite mokytojo pastebėjimais ir įžvalgomis apie vaiką – papildoma informacija ir geresnis vaiko pažinimas tik sustiprina santykius;

8. Prisiminkite, kad mokytojas yra savo srities specialistas ir jūs galite tartis, dalintis informacija, o ne kas rytą jį egzaminuoti;

9. Apie mokyklą kalbėkite šeimoje teigiamai, o sunkumus spręskite kartu su tais, kurie gali padėti keisti situaciją.

10. Tėvai auklėja, o mokytojai moko, – prisiminkite tai.

Siekiant paremti nepasiturinčias šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, ir padėti joms pasiruošti mokyklai, prasidedant naujiems mokslo metams mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų gali gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti.

„Kad mokslo metams būtų pasiruošta laiku, svarbu nepalikti šių darbų paskutinėms dienoms. Mokiniai iš sunkumus patiriančių šeimų mokslus irgi turi pradėti pasirengę, todėl raginu tėvelius nepamiršti užpildyti reikiamus prašymus paramai gauti,“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Atsižvelgiant į vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, nuo šių metų paramai mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų dydis padidintas nuo 45,6 eurų iki 57 eurų.“

Dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis jau nuo liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmėms įsigyti galima kreiptis iki spalio 5 dienos, dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis per visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai.

Planuojama, kad naujais mokslo metais nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 68 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti apie 62 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais nemokamą maitinimą gavo 75,8 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti – 67,6 tūkst. mokinių.

Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 VRP dydžio (153 Eur). Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas mokiniams gali būti skiriamas išskirtinais atvejais (ligos, nelaimės atveju, mokiniui iš gausios šeimos ir pan.) ir su didesnėmis pajamomis.

Jei mokinys patiria socialinę riziką arba auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

Kas ir kur gali kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams:

Ir dėl nemokamo maitinimo, ir dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti vienas iš mokinio tėvų ar kitų pilnamečių šeimos narių, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas gali kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją.

Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius arba kreipimosi mėnesio). Jeigu kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą ar kompensacijas), pateikiamas laisvos formos prašymas ir pažymų apie gaunamas pajamas pateikti nereikia.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.

Artėjantys mokslo metai ir su jais susijęs pasiruošimas mokyklai vienoms šeimoms – džiaugsmas, o kitoms – didžiulis nerimas. Su nerimu rugsėjo pirmosios laukia nepasiturinčios šeimos, mat šios turės spręsti dilemą: kaip išleisti vaikus į mokyklą, kad šie jaustųsi pilnaverčiai ir turėtų visas reikiamas mokymosi priemones? Todėl labdaros ir paramos fondas „Gerumo sparnai“ ir prekybos tinklas „IKI“ skelbia socialinę iniciatyvą „Padovanok mokyklinių prekių nepasiturinčių šeimų vaikams“.

Anot iniciatyvos organizatorių, panašios idėjos ne tik padeda nepasiturinčioms šeimoms paruošti vaikus mokyklai, tačiau kartu ir mažina socialinę atskirtį: „Nepasiturinčių ir sunkiai besiverčiančių šeimų vaikai ateina į mokyklą ir mato, kad jų klasiokai turi kur kas geresnes rašymo priemones, gražesnę kuprinę. Taip jie ima jaustis nepilnaverčiai“, – kalba vienas iš socialinės iniciatyvos organizatorių Sigitas Šliažas. Tikimasi, kad iniciatyvos metu žmonių dovanotos mokymosi priemonės ne tik pagerins vaikų mokymosi sąlygas, tačiau ir – pakels motyvaciją.

„Aktyviai prisidedame prie socialinių iniciatyvų, kurios padeda visuomenei ir jautriausioms jos grupėms spręsti socialines problemas. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – padėti nepasiturinčių šeimų vaikams pasiruošti mokslo metams. Tad Jonavoje, Kaune ir Kauno rajone esančiose „IKI“ parduotuvėse skatinsime žmones padovanoti mokyklinių prekių nepasiturinčioms šeimoms“, – kalba prekybos tinklo „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Padovanoti mokyklinių prekių nepasiturinčių šeimų vaikams galės kiekvienas, atėjęs į parduotuvę apsipirkti. Tai ypač aktualu tiems, kurių galvose dažnai kirba mintis: „O kaip aš galėčiau padėti vaikams?“, tačiau  tam pritrūkstama galimybių. „Juk nesunku einant kartu su vaikais ar anūkais apsipirkti mokyklai nupirkti ir keletą smulkių, tačiau labai reikalingų priemonių sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams“, – teigia S. Šliažas.

Mokyklines prekes vaikams dovanoti bus galima nuo rugpjūčio 22 d. iki rugsėjo vidurio. Iniciatyva organizuojama bendradarbiaujant su vaikų dienos centrais, kurių savanoriai pasirūpins, kad padovanotos priemonės pasiektų šeimas, kurioms jų labiausiai reikia. Socialinės iniciatyvos organizatoriai prekybos centro lankytojus kvies padovanoti vaikams būtiniausių mokyklinių prekių: pieštukų, sąsiuvinių, dažų, flomasterių, trintukų, piešimo sąsiuvinių, aplankų knygoms ir sąsiuviniams, liniuočių, spalvoto popieriaus.