„AŠ GRĮŽAU“, – parašė D. Trumpas ir paskelbė 12 sekundžių vaizdo klipą, kuriame jis atrodo sakantis pergalės kalbą po laimėtų 2016 metų rinkimų. Jame jis pareiškia: „Atsiprašau, kad priverčiau laukti – painūs reikalai.“

76 metų respublikonų lyderis, vėl sieksiantis prezidento posto, iki penktadienio negalėjo skelbti jokio turinio savo 34 mln. sekėjų feisbuke ir 2,6 mln. prenumeratorių „YouTube“.

Šios platformos D. Trumpą pašalino kelios dienos po 2021 metų sausio 6-osios įvykių, kai jo šalininkų minia, norėjusi sutrukdyti patvirtinti jo pralaimėjimą rinkimuose Joe Bidenui (Džo Baidenui), įsiveržė į JAV Kapitolijų Vašingtone.

Eksprezidentas buvo nubaustas už tai, kad skelbė turinį, kuriuo, platformų teigimu, buvo kurstomi neramumai. „YouTube“ apie jo paskyros atkūrimą pranešė penktadienį, du mėnesiai po panašaus „Facebook“ sprendimo.

Naują apklausą E. Muskas paskelbė sulaukęs priekaištų, kad jo turinio moderavimo kriterijai priklauso nuo jo asmeninių užgaidų, nes kai kurios paskyros buvo grąžintos į „Twitter“ platformą, o kai kurios – ne.

„Žmonės pasisakė. Kitą savaitę prasideda amnestija“, – reaguodamas į apklausos rezultatus tviteryje parašė verslininkas.

„Vox Populi, Vox Dei“, – pridūrė jis, pavartodamas lotynišką frazę, verčiamą kaip „liaudies balsas – Dievo balsas“. Ją jis neretai naudoja komentuodamas „Twitter“ surengtas apklausas.

Iš 3,16 mln. respondentų, trečiadienį atsakiusių į apklausos klausimą „Ar „Twitter“ turėtų pasiūlyti visuotinę amnestiją sustabdytoms paskyroms, jei jos nepažeidė įstatymų ir neužsiėmė baisiu šlamštu?“, 72,4 proc. atsakė teigiamai, paskelbė E. Muskas.

Tai buvo „taip/ne“ pobūdžio neoficiali apklausa. Tokiu pat būdu anksčiau buvo sprendžiamas ir buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) paskyros likimas – po tviterio vartotojų apklausos šeštadienį ji buvo atkurta.

Šios apklausos yra atviros visiems tinklo naudotojams, o tai reiškia, kad jos nėra mokslinio pobūdžio ir gali tapti netikrų paskyrų taikiniu.

Be to, nors E. Muskas „Twitter“ turi 118 mln. sekėjų, didelė dalis iš 450 mln. aktyvių platformos naudotojų teoriškai galėjo ir nepamatyti šio apklausos klausimo.

Visuotinė „amnestija“ sustabdytoms paskyroms gali padidinti vyriausybinių institucijų susirūpinimą. Jos atidžiai stebi, kaip E. Muskas tvarkosi su neapykantos kalba, nusipirkęs įtakingą platformą už 44 mlrd. JAV dolerių (42 mlrd. eurų).

Tai taip pat gali išgąsdinti „Apple“ ir „Google“ – technologijų milžines, kurios turi teisę uždrausti „Twitter“ savo mobiliųjų programėlių parduotuvėse dėl susirūpinimą keliančių turinio klausimų.

Praėjusių metų pradžioje D. Trumpui buvo uždrausta naudotis platforma dėl jo vaidmens sausio 6 dieną įvykusiame JAV Kapitolijaus šturme, kurį surengė jo šalininkų minia, siekusi panaikinti 2020 metų prezidento rinkimų rezultatus.

„Jokio pasigailėjimo“

E. Muskas „amnestiją“ suteikė ir kitoms uždraustoms paskyroms, įskaitant konservatyvią parodijų svetainę ir psichologo, pažeidusio „Twitter“ taisykles dėl transseksualus įvardijančios kalbos, paskyrą.

Tačiau bendrovių „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas pareiškė, kad išimtis bus taikoma sąmokslo teorijų propaguotojui Alexui Jonesui (Aleksui Džounsui) – jo paskyra liks uždrausta.

Sekmadienį E. Muskas pareiškė, kad dėl savo asmeninės patirties, susijusios su pirmojo vaiko mirtimi, „nesigaili nieko, kas naudojasi vaikų mirtimi dėl naudos, politikos ar šlovės“.

A. Jonesui nurodyta sumokėti šimtus milijonų dolerių žalos atlyginimo už jo melą apie 2012 metų šaudynes Sendi Huko pradinėje mokykloje Konektikuto valstijoje, kuomet užpuolikas nužudė 26 žmones, tarp jų – 20 vaikų.

A. Jonesas ne kartą tvirtino, kad šios žudynės buvo inscenizuotos ir kad nužudytų pradinukų tėvai tebuvo aktoriai. Pasirodžius šiems kaltinimams, kai kurios sielvarto apimtos motinos ir tėvai sulaukė grasinimų mirtimi.

E. Muskas, spalio pabaigoje galutinai išpirkęs „Twitter“, neatskleidė, ar anketų draudimai, kurie dabar turi būti panaikinti, yra nuolatiniai, ar laikini.

Turinio moderavimo šioje svetainėje ateitis tapo neatidėliotinu rūpesčiu, nes pagrindiniai reklamuotojai laikosi nuo „Twitter“ atokiau po nepavykusio atnaujinimo šį mėnesį, kai padaugėjo netikrų paskyrų.

Negana to, komandos, atsakingos už tai, kad svetainėje nebūtų vykdoma nusikalstama veikla, buvo panaikintos. Po masinių E. Musko atleidimų bangos bendrovę paliko pusė visų kompanijos darbuotojų.

Šiaurės rytų universiteto Bostone žiniasklaidos profesorius Johnas Wihbey (Džonas Vibis) spėjo, kad visas šis chaosas galėjo kilti dėl E. Musko siekio „laimėti laiko“.

„Reguliavimo institucijos tikrai juo užsiims tiek Europoje, tiek, galbūt, Jungtinėse Valstijose... Todėl jis daug ką daro bandydamas pasirengti šioms kovoms“, – sakė jis.

„Mūsų komanda kruopščiai tiria šią veiklą ir imsis veiksmų pagal „Twitter“ taisykles, jei bus nustatyta, kad žinutės jas pažeidžia“, – sakė San Fransiske įsikūrusios bendrovės atstovas spaudai.    

Klemsono universiteto Pietų Karolinoje profesorius Darrenas Linvillas (Darenas Linvilas), kurio specializacija – dezinformacija socialiniuose tinkluose, paskelbė kelis netikrų tviterio paskyrų pavyzdžius. Anot jo, šiose paskyrose naudojama „skaitmeninė juodaodžio asmens tapatybė“.  

„Taip, AŠ JUODAODIS IR AŠ BALSUOJU UŽ TRUMPĄ!“ – rašoma vienoje iš žinučių, kuriomis pasidalijo D. Linvillas. Ji paskelbta Tedu Katya (Tedu Katija) pasivadinusio asmens paskyroje rugsėjo 17 dieną. 

„Liberalams tai nepatiks, bet man nė motais!!!“ – priduriama žinutėje. 

Šia žinute buvo pasidalyta 6 tūkst. kartų, „patinka“ paspausta daugiau nei 16 tūkst. kartų.  

Daugumoje tokių paskyrų „kaip profilio nuotraukos naudoti realių amerikiečių atvaizdai“, kai kurios jų turėjo dešimtis tūkstančių sekėjų.  

Tviteris sustabdė identifikuotas paskyras, nes jos klaidino vartotojus, nurodant netikrą paskyros savininko tapatybę ir tikslus, todėl laikoma, kad jos manipuliavo vieša diskusija.   

AŠ JUODAODIS IR AŠ BALSUOJU UŽ TRUMPĄ.

Bendrovė draudžia naudoti platformą „dirbtinai didinti ar riboti informacijos sklaidą ar užsiimti veikla, kai manipuliuojama žmonių bendravimu tviteryje ar jis sutrikdomas“, rašoma praėjusį mėnesį paskelbtose gairėse.     

Griežtai kritikuojami socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“ ir „Twitter“, deda daug pastangų, kad artėjant lapkričio 3-osios prezidento rinkimams parodytų, jog išmoko 2016-ųjų skandalų pamokas. Prieš ketverius metus per rinkimų kampaniją šie socialiniai tinklai buvo intensyviai naudojami skleisti melagingą ar klaidingą informaciją, netgi vykdant gerai koordinuotas kampanijas, inicijuotas užsienio valstybių, pavyzdžiui, Rusijos.       

Platformos padarė pažangą kovojant su didelio masto dezinformacijos kampanijomis, tačiau dabar susiduria su mažesnio masto bandymais skleisti melagingą informaciją per tokias paskyras, kokios buvo sustabdytos antradienį. 

Tokias kampanijas organizuojantys asmenys dažnai pasitelkia temas, susijusias su pastarojo meto įvykiais ir itin aktualias visuomenei, pavyzdžiui koronavirusą ar judėjimą „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“, BLM), kad pritrauktų kiek įmanoma daugiau sekėjų. 

Šios neoficialios amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) rėmėjų grupės nariai tiki, nepateikdami jokių patikimų įrodymų, kad JAV dešimtmečiais valdo nusikalstama organizacija, esą kontroliuojamą šėtoną garbinančio elito, įskaitant Holivudo žvaigždes ir „giliąją valstybę“.

Dešiniųjų pažiūrų grupė taip pat įsitikinusi, kad rezgamas slaptas sąmokslas prieš D. Trumpą, o jos nariai kaltinami priekabiavimu prie savo politinių oponentų socialiniuose tinkluose.

„Davėme labai aiškiai suprasti, kad imsimės griežtų veiksmų dėl elgesio, galinčio nulemti žalą realiame gyvenime“, – pažymėjo „Twitter“ atstovai.

„QAnon“ nariai neseniai dalyvavo protestuose prieš priemones koronaviruso plitimui užkirsti, tokias kaip karantinas ir apsauginių kaukių dėvėjimas.

„Laikydamiesi tokio požiūrio, šią savaitę imamės tolesnių veiksmų dėl vadinamojo „QAnon“ veiklos visoje platformoje“, – pridūrė jie.

„Visam laikui užblokuosime žinutes šiomis temomis skelbiančias paskyras, kurios, mūsų žiniomis, pažeidžia mūsų naudojimosi keliomis paskyromis politiką, koordinuoja piktnaudžiavimą atskirų aukų atžvilgiu, arba mėgina išvengti ankstesnio užblokavimo“, – sakoma pranešime.

Vienas atstovas pareiškė, kad bendrovė nusprendė imtis veiksmų, nes „QAnon“ sekėjai daro vis daugiau žalos.

Pasak JAV žiniasklaidos, Federalinių tyrimų biuras (FTB) laiko „QAnon“ potencialia vidaus terorizmo grėsme.

„QAnon“ nariai neseniai dalyvavo protestuose prieš priemones koronaviruso plitimui užkirsti, tokias kaip karantinas ir apsauginių kaukių dėvėjimas.

„Twitter“ pareiškė padėsianti stabdyti „QAnon“ sąmokslo teorijų platinimą, be kita ko, pasirūpinant, kad „Twitter“ algoritmai neatkreiptų dėmesio į tinklapius ir žinutes, siejamas su judėjimo paskyromis.

Platformoje taip pat bus „blokuojamas dalijimasis su „QAnon“ susijusiais interneto adresais“.

Apie 150 tūkst. paskyrų taip pat bus slepiamos populiarių žinučių sraute ir paieškos sistemoje, pažymėjo atstovas.

Judėjimo šalininkai tvirtina, kad „Q“ ar „QAnon“ yra informatorius iš prezidento artimos aplinkos, nusprendęs atskleisti sensacingus žvalgybos duomenis apie pasaulinį sąmokslą mažai žinomose interneto platformose.

Nors „QAnon“ užgimė kaip marginalų grupė, jai pavyksta pritraukti vis daugiau sekėjų ir socialiniuose tinkluose. Kai kurie grupės šalininkai net sieks Kongreso nario mandato per lapkritį vyksiančius rinkimus.

„Twitter“ ėmėsi veiksmų, beveik 1 000 reklamuotojų nusprendus boikotuoti socialinį tinklą „Facebook“, reikalaujant ryžtingiau kovoti su turiniu, skatinančiu smurtą ir neapykantą.

Balandį „Facebook“ pašalino su „QAnon“ sietas 20 paskyrų, penkis puslapius ir šešias grupes.

Pranešama, kad „SK ID Solutions“ sudarė galimybę tai atlikti „Smart-ID“ programėlėje. „Smart-ID“ naudotojams apie būtinybę atnaujinti paskyras bus pranešta per programėlę. Tuos, kurie rečiau naudojasi programėle, „SK ID Solutions“ apie būtinus atlikti žingsnius informuos elektroniniu paštu.

„Svarbu nepamiršti, kad ir pranešimų klientams siuntimas, ir paskyros atnaujinimai gali būti sukčių akiratyje, todėl būtina būti budriems. Saugiausias būdas atnaujinti paskyrą – atlikti tai savo iniciatyva naudojantis „Smart-ID“ programėle. Ir jokiu būdu nenaršyti per kieno nors atsiųstas nuorodas – taip išvengsite apgavikų pinklių“, – pranešime cituojamas „SK ID Solutions“ vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas.

Jis atkreipia dėmesį, kad visi, naudojantys „Smart-ID“ programėlės 18 ar aukštesnę versiją, automatiškai per ją bus informuoti, kad atnaujintų savo paskyrą.

Jei paskyra nebus atnaujinta iki jos galiojimo pabaigos, reikės susikurti naują „Smart-ID“ paskyrą, nes senosios nebus galima atnaujinti.

Paskutiniame posėdyje Kauno apylinkės teisme dar liudijo komunikacijų bendrovės „Tele2“ specialistas-ekspertas.

Po jo apklausos proceso dalyviams turėjo paaiškėti statinių ir dinaminių IP adresų skirtumai, prisijungimo galimybės, kokius IP adresus išduoda telekomunikacijų kompanija ir su kuo jie susieti – su mobiliaisiais įrenginiais ar maršrutizatoriais.

Teisėjos pakviestas peržiūrėti vieno IP adreso prisijungimus tam tikrą dieną, specialistas patvirtino, kad pagal išklotinę galima spręsti, jog prisijungė tas pats asmuo.

Tačiau R.Alijevo advokatas akcentavo, kad prie maršrutizatoriaus gali prisijungti daugiau nei vienas mobilusis įrenginys.

Gindamas klientą, advokatas pabrėžė, kad byloje trūksta įrodymų, kad prie G.Alijevos elektroninio pašto ir „Facebook“ paskyros prisijungė būtent R.Alijevas.

Tačiau Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras laikėsi kardinaliai priešingos pozicijos ir pasiūlė R.Alijevą bausti 50 MGL dydžio bauda, tai sudarytų 2,5 tūkst. eurų.

Buvusius sutuoktinius į teismo salę atvedusi istorija prasidėjo prieš metus. Tuo metu R.Alijevas ir G.Alijeva jau gyveno atskirai.

Buvusi grupės „69 danguje“ dainininkė vieną diena pastebėjo negalinti prisijungti prie savo paskyros „Facebook“. Kelias valandas G.Alijeva buvo likusi be prieigos prie viešumo.

Buvusi grupės „69 danguje“ dainininkė vieną diena pastebėjo negalinti prisijungti prie savo „Facebook“ paskyros. Kelias valandas G.Alijeva buvo likusi be prieigos prie viešumo. 

Dėl to moteris kreipėsi į policiją. Teisme G.Alijeva tikino, kad policijai nenurodė dėl šios veiklos įtarianti buvusį sutuoktinį. Esą tai išsiaiškino patys pareigūnai.

R.Alijevui buvo pareikšti įtarimai neteisėtai prisijungus prie kito asmens informacinės sistemos. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Situacija išties klampi. Mat G.Alijevos prisijungimo slaptažodžiai buvo pakeisti tuo metu, kai buvęs sutuoktinis su bendru poros vaiku atostogavo užsienyje.

Vaikas turėjo mamos telefoną. Todėl neatmestina tikimybė, kad pasinaudojant šiuo telefonu buvo prisijungta prie „Google“ ir „Facebook“ paskyrų bei pakeisti jų slaptažodžiai.

R.Alijevas savo ruožtu tikino, kad minėtame telefone buvo išsaugotas jo namų bevielio interneto tinklo slaptažodis, todėl, tikėtina, bet kuris kitas žmogus, turintis šį telefoną ir priėjęs pakankamai arti namų, galėjo pakeisti paskyrų slaptažodžius.

Sprendimą dėl R.Alijevo kaltumo arba ne Kauno apylinkės teismas skelbs artimiausiu metu.

Nors antradienį planuota paskelbti sprendimą šioje baudžiamojoje byloje, teisėja Jolanta Ramonienė pranešė, jog „teismui kilo abejonių ir neaiškumų“, kurių neišsiaiškinus nėra galimybės padaryti pagrįstų išvadų.

„Tai trukdo priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl siekiant išsiaiškinti aplinkybes, būtina atnaujinti įrodymų tyrimą“, – sakė teisėja.

R. Alijevas teisiamas dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, įtariant, kad jis jungėsi prie buvusios žmonos Godos Alijevos socialinių tinklų paskyrų.

Pasak teisėjos, būtina nustatyti, kokiam vartotojui buvo suteiktas IP adresas.

Kitą posėdį byloje teismas paskyrė lapkričio 12 dieną, į jį bus kviečiami bendrovės „Tele 2“ atstovai.

Bylos duomenimis, pernai rugpjūčio pradžioje R. Alijevas pasinaudojo buvusios žmonos Godos Alijevos prisijungimo duomenimis ir jai nežinant be jos leidimo neteisėtai prisijungė prie jos feisbuko paskyros, o vėliau – prie elektroninio pašto.

Jis kaltinimus neigia.

R. Alijevo ir G. Alijevos santuoka Kauno apylinkės teisme nutraukta pernai liepą.

34-erių R. Alijevas yra žaidęs „Juventus“, „Šiaulių“, „Pieno žvaigždžių“ ir kituose Lietuvos bei užsienio krepšinio klubuose.

Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Buvęs krepšininkas R.Alijevas kaltinamas dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo.

Kaltinime išdėstyta, kad praėjusių metų rugpjūčio pradžioje R. Alijevas pasinaudojo buvusios žmonos Godo Alijevos prisijungimo duomenimis ir jai nežinant, be jos leidimo neteisėtai prisijungė prie jos feisbuko paskyros, o vėliau – prie elektroninio pašto.

Pora tuo metu jau buvo išsiskyrusi. Nuo oficialios skyrybų datos buvo praėjęs maždaug mėnuo.

Nustatyta, kad prisijungimai vykdyti iš Kauno, netoli tos vietos, kur gyvena krepšininkas.

R.Alijevas kategoriškai neigia jam pareikštus kaltinimus. „Aš nesutinku, nežinau, dėl ko ir kaip, ar tai tik sutapimai, bet prisijungti man nebuvo nei tikslo, nei kažko“, – Kauno apylinkės teisme yra sakęs R. Alijevas.

Rolandas Alijevas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tiesiogiai buvusio sutuoktinio įtariamųjų sąraše esą nebuvo nurodžiusi ir G.Alijeva.

„Aš pasamprotavau rašant pareiškimą, kad galbūt tai galėjo padaryti mano buvęs sutuoktinis, bet kažkokių kaltinimų jam nereiškiau. Po to, kai vyko tyrimas, visi įrodymai nuvedė link jo“, – praėjusiame teismo posėdyje kalbėjo moteris.

Į teismo posėdžius vienas po kito kviečiami pirminius tyrimo veiksmus, apžiūras atlikę pareigūnai iš Vilniaus.

Aš pasamprotavau rašant pareiškimą, kad galbūt tai galėjo padaryti mano buvęs sutuoktinis, bet kažkokių kaltinimų jam nereiškiau.

Jie patvirtino, kad tuomet, kai buvo nustatyta, jog nusikaltimas padarytas Kaune, tolesniam tyrimui medžiagą perdavė Kauno pareigūnams.

Teismo posėdyje liudijęs Kriminalinės žvalgybos žvalgas patvirtino, kad buvo nustatytas IP adresas, iš kurio prisijungta prie G.Alijevos paskyros.

Pareigūnai nustatė, kad minėtas IP adresas buvo suteiktas R.Alijevo  mažosios bendrijos įrenginiams.

Tačiau padaryti išvados, kad prisijungė pats R.Alijevas, pareigūnas tvirtino negalintis.

„Jis galėjo suteikti savo įrenginius kam nors kitam. Tas kitas asmuo turėjo žinoti prisijungimo slaptažodžius“, – prielaida pasidalino žvalgas.

Teismas pastebėjo, kad bylos nagrinėjimo metu radosi prieštaravimų. Į kitą teismo posėdį bus kviečiama dar viena policijos tyrėja, pridėjusi ranką prie šios bylos.

G.Alijeva jau praėjusiame posėdyje neslėpė, kad tikėjosi, jog teismo sprendimui priimti pakaks vieno posėdžio. Trečiasis posėdis numatytas paskutinę rugsėjo dieną. 

„Aš nesutinku, nežinau dėl ko ir kaip, ar tai tik sutapimai, bet prisijungimo man nebuvo nei tikslo, nei kažko“, – penktadienį Kauno apylinkės teisme sakė R. Alijevas.

R. Alijevas kaltinamas tuo, kad pernai rugpjūčio pradžioje pasinaudojo buvusios žmonos prisijungimo duomenimis ir jai nežinant be jos leidimo neteisėtai prisijungė prie jos feisbuko paskyros, o vėliau – prie elektroninio pašto.

R. Alijevui pareikšti kaltinimai dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo.

Savo kaltę jis ikiteisminio tyrimo metu neigė. Teisme jis sakė, kad žmonos prisijungimo duomenų neturėjo. Kiek vėliau proceso eigoje G. Alijeva patvirtino, kad po skyrybų pasikeitė prisijungimo slaptažodžius, kurių, tvirtino, tikrai niekas negalėjo žinoti.

R. Alijevas svarstė, kad galbūt buvusi žmona siekė jam atkeršyti. „Niekada nesinaudojau, nežiūrėjau, per devynerius santuokos metus. Gal yra kažkoks nurodymas ar nori kažką atsikeršyti – nieko negaliu kaltinti, nieko nekaltinu, esu už taiką“, – sakė kaltinamasis.

Šiuo metu Lietuvos sporto universitete studijuojantis R. Alijevas nurodė, kad nežino telefono numerio, kuriuo buvo naudojamasi prisijungiant. Svarstymus, esą tai vaiko telefonas, R. Alijevas taip pat vadina abejotinais.

„Žmogus dvi valandas negalėjo prisijungti prie interneto. Gal tai noras prieš žurnalistus parodyti, koks aš blogas“, – nuoskaudos neslėpė R. Alijevas.

R. Alijevas užsiminė buvęs apklaustas ir dėl to, kad buvo išdaužytas buvusios sutuoktinės automobilio langas. Tačiau tikino, kad po apklausos daugiau jokių žinių iš pareigūnų nesulaukęs.

G. Alijeva: socialiniai tinklai – mano pragyvenimo šaltinis

Į teismą atvykusi nukentėjusiąja pripažinta G. Alijeva prieš posėdį žurnalistams sakė gana greitai pastebėjusi, jog buvo perimtos jos paskyros.

„Iš karto pastebėjau, natūralu: aš esu tas žmogus, kuris socialinėje erdvėje daug reiškiasi, dalyvauja, galų gale, tai yra mano ir pragyvenimo šaltinis“, – sakė ji.

Po to, kai vyko tyrimas, visi įrodymai nuvedė link jo.

Ji teigė, kad paskyros iš jos buvo pavogtos, nes nebegalėjo prie jų prisijungti.

„Buvo įsibrauta į mano asmeninę erdvę, pavogtas mano paštas, paskui buvo pavogtas socialinis tinklas „Facebook“ ir galiausiai „Instagram“, kuriais aš negalėjau naudotis ir nieko daryti“, – teismui duodama parodymus kalbėjo nukentėjusioji.

G. Alijeva teigė kreipusis į informacinio saugumo specialistus, padėjusius jai atkurti anketas.

„Aš pasamprotavau rašant pareiškimą, kad galbūt tai galėjo padaryti mano buvęs sutuoktinis, bet kažkokių kaltinimų jam nereiškiau. Po to, kai vyko tyrimas, visi įrodymai nuvedė link jo“, – kalbėjo moteris.

G. Alijeva teigė, jog iš karto paskambino vyrui, bet jis neigė turintis su įvykiu ką nors bendra.

Ji sakė, kad tuo metu, kai įvyko nusikaltimas, ilsėjosi Molėtuose su vaikais, o jos vaiko telefonas buvo paliktas pas vyrą, prie jo buvo prijungtas ir moters elektroninis paštas.

Vis dėlto R. Alijevas su tuo nesutiko ir tikino, kad vaiko telefonas visą laiką būna su vaiku.

G. Alijeva pabrėžė, kad į savo veiklą socialiniuose tinkluose ji žiūri kaip į darbą.

„Jeigu aš būčiau neatgavusi savo socialinių tinklų, tai yra mano vienas iš pragyvenimo šaltinių, o mano pašte yra mano sąskaitos, sutartys. Tai yra mano gyvenimo didelė dalis“, – kalbėjo ji.

G. Alijeva sakė, kad šio įvykio metu ji turėjo pasirašiusi sutartį su viena didžiausių reklamos agentūrų ir neįgyvendinus jos sąlygų, kurios buvo susijusios su informacijos viešinimu socialiniuose tinkluose, jai grėsė bauda iki 30 tūkst. eurų.

Goda Alijeva

Teisminis tyrimas bus tęsiamas

R. Alijevas teisme nurodė, kad specialių programavimo žinių neturinti. Vidurinį išsilavinimą turintis vyras paaiškino, kad studijos universitete neturi nieko bendro su kompiuteriais.

R. Alijevo advokatas paprašė, kad į kitą teismo posėdį būtų pakviesti specialistai, teikę išvadas dėl prisijungimo naudojant slapukus. Kiti proceso dalyviai tam neprieštaravo.

Po teismo posėdžio G. Alijeva atrodė patenkinta procesu: „Pagaliau yra žmonių, kurie logiškai vertina situaciją. Tikėjausi, kad byla šiandien bus baigta, bet užtruks. Aš jo nekaltinu. Tik ieškojau kaltų, kas tai padarė“.

„Gyvenime nesitikėjau, kad tai nutiks. Savo antrai pusei, kas bebūtų nutikę, reikia išlaikyti pagarbą. Visada gerbiau ir gerbsiu savo vaikų mamą. O dėl proceso, reikia sulaukti pabaigos ir pasitikėti teisine sistema“, – į proceso vertinimus ar smulkesnius komentarus nesileido R. Alijevas.

Kaltinamasis leido sau pajuokauti: „Po skyrybų mes nebendraujame. Teismas – vienintelė vieta, kur galima skirti pasimatymus“.

Rolandas Alijevas

R. Alijevo ir G. Alijevos santuoka Kauno apylinkės teisme nutraukta pernai liepą.

34-erių R. Alijevas yra žaidęs „Juventus“, „Šiaulių“, „Pieno žvaigždžių“ ir kituose Lietuvos bei užsienio krepšinio klubuose.

Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Kitame teismo posėdyje, kuris numatytas rugsėjo 19 dieną, planuojama apklausti specialistus, tyrusius šį atvejį.

„Atskleidėme didelę valstybės remiamą informacinę operaciją, susijusią su situacija Honkonge, o konkrečiai su protestų judėjimu ir jų raginimu [imtis] politinių pokyčių“, – sakoma „Twitter“ pranešime.

Tuo metu „Facebook“ savo pranešime paskelbė, kad, gavus informacijos iš „Twitter“, buvo pašalinta „iš Kinijos kilusiam nedideliam tinklui“ priklausiusių puslapių, grupių ir paskyrų, kur buvo pastebėtas „koordinuotas neautentiškas elgesys“, susijęs su Honkongu.

„Twitter“ nurodė, kad uždarė 963 paskyras iš Kinijos, skleidusias dezinformaciją.

Be to, pranešama, kad dar daugiau kaip 200 tūkst. paskyrų, turėjusių dalyvauti toje kampanijoje, buvo uždarytos dar prieš joms pradedant veiklą socialiniame tinkle ir nespėjus padaryti jokios žalos.

„Šiomis paskyromis tyčia ir konkrečiai mėginta sėti politinę nesantaiką Honkonge, be kita ko, kenkiant vykstančio protestų judėjimo legitimumui ir politinėms pozicijoms“, – apie uždarytas aktyvias paskyras kalbėjo „Twitter“ atstovai.

Tiek „Twitter“, tiek „Facebook“ žemyninėje Kinijoje yra blokuojami, tad, norint apeiti „Didžiąją ugniasienę“, daugelyje tų paskyrų veikla buvo vykdoma pasinaudojant virtualiaisiais privačiais tinklais (Virtual Private Network, VPN), nuslepiančiais įrenginių buvimo vietą.

„Remdamiesi savo intensyviais tyrimais, turime patikimų įrodymų, kad tai yra koordinuota, valstybės remiama operacija“, – nurodė „Twitter“.

„Identifikavome dideles paskyrų grupes, iš kurių koordinuotai buvo skleidžiamos žinutės, susijusios su Honkongo protestais“, – priduriama pranešime.

„Apgaulinga taktika“

„Facebook“ pranešė, kad buvo pašalinti septyni puslapiai, trys grupės ir penkios paskyros, kurios buvo sukurtos žemyninėje Kinijoje ir iš kurių buvo vykdoma įtakos kampanija, nukreipta prieš Honkongo prodemokratinį judėjimą, sakė kompanijos kibernetinio saugumo padalinio vadovas Nathanielis Gleicheris (Natanielis Gleicheris).

Kampaniją vykdę žmonės naudojosi „apgaulinga taktika“, tokia kaip netikrų paskyrų, apsimetančių naujienų organizacijomis, kūrimas, teigė N. Gleicheris.

„Iš jų dažnai buvo skelbiamos vietos politinės naujienos tokiomis temomis kaip tebevykstantys protestai Honkonge“, – pridūrė jis.

Tarp uždarytų paskyrų buvo puslapių, susijusių su Honkonge veikiančiais prokiniškais leidiniais, kuriuose protestuotojai vadinami „riaušininkais“.

„Nors šią veiklą vykdę žmonės bandė slėpti savo tapatybes, per mūsų tyrimą buvo rasta sąsajų su asmenimis, susijusiais su Kinijos vyriausybe“, – sakė „Facebook“ kibernetinio saugumo padalinio vadovas.

Pasak kompanijos, apie 15 500 vartotojų sekė bent vieną iš feisbuko puslapių, nukreiptų prieš prodemokratinius protestus Honkonge.

„Facebook“ teigimu, kai kuriuose pranešimuose, paskelbtuose iš dabar jau uždarytų paskyrų, Honkongo protestuotojai buvo lyginami su džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojais, demonstrantai buvo vadinami „tarakonais“ ir buvo kalbama apie tariamus jų planus žudyti žmones.

Beveik tris mėnesius besitęsiančią politinę krizę Honkonge išprovokavo visuomenės nepritarimas planuotam ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymui. Vėliau protestai peraugo į platesnį judėjimą dėl demokratinių teisių pusiau autonominiame mieste.

Kinijos komunistinė valdžia perspėjo, kad gali imtis jėgos prieš protestuotojus, ir užsiminė, kad neramumai Honkonge prilygsta „terorizmui“.

Viešai Pekinas deklaruoja, kad krizę spręsti turi miesto vadovai ir policija, tačiau užkulisiuose internete Kinijos vyriausybė siekia paveikti viešąją nuomonę apie Honkongą, sako „Twitter“ ir „Facebook“ atstovai.

Jokių nuolaidų

Honkonge sekmadienį vykusiose taikiose eitynėse, anot organizatorių, dalyvavo apie 1,7 mln. žmonių, susirinkusių miesto vadovams parodyti, kad nepaisant griežtėjančio Pekino tono bei įspėjimų protestų judėjimas vis dar sulaukia plačios visuomenės paramos.  

Praėjusią savaitę protestuotojai paralyžiavo Honkongo tarptautinio oro uosto darbą, o vėliau užpuolė du šnipinėjimu Kinijai apkaltintus vyrus. Tai metė šešėlį jų judėjimui, besididžiavusiam savo taikiais ketinimais ir nenuspėjamumu.

Vis dėlto sekmadienį nebuvo sulaikyta žmonių, taip pat policija nevaikė protestuotojų ašarinėmis dujomis ir lazdomis, kaip kad pastarosiomis savaitėmis.

Antradienį Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) pripažino, kad savaitgalio mitingas buvo „daugiausia taikaus“ pobūdžio, taip, regis, sušvelnindama savo iki šiol griežtą poziciją protestų atžvilgiu.

„Nuoširdžiai noriu, kad tai reikštų, jog mūsų visuomenė eina tolyn nuo smurto“, – sakė ji žurnalistams, pirmą kartą nuo sekmadienio komentuodama įvykius Honkonge.

Visgi C. Lam nepasiūlė jokių reikšmingų nuolaidų protestuotojams, reikalaujantiems nepriklausomo tyrimo dėl įtariamo policijos žiauraus elgesio bei kontroversiško teisės akto projekto dėl ekstradicijos visiško atsisakymo.

Ekspertai sako, kad protestai Honkonge ir toliau bus tiek taikaus, tiek smurtingo pobūdžio, kol nebus reikšmingų žingsnių iš vyriausybės.

Socialiniuose tinkluose plinta kvietimai trečiadienį blokuoti metropoliteno stotis, penktadienį surengti demokratinę akciją nutiesiant gyvąją grandinę per visą miestą, o šeštadienį blokuoti kelius į oro uostą.